2013-06-12 Nr. AB-2704-3-61-3-01110-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-515/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01110-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2, 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-10), kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus viršininko 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 2S-838 ir nustatyti pareiškėjui kaip neįgaliajam didesnę mitybos normą bei įpareigoti Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą pareiškėją nusiųsti į tretinio lygio dietologų paslaugas teikiančią įstaigą dietologų konsiliumui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 35) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Iš skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia Marijampolės pataisos namų 2013 m. sausio 14 d. raštas Nr. 20/07-39, kuriuo jam buvo atsisakyta skirti maitinimą pagal darbuotojų normas. Pareiškėjas skunde reikalavimo dėl šio Marijampolės pataisos namų sprendimo panaikinimo nesuformulavo. Jis skundžia Kalėjimų departamento 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 2S-838, kuriuo pareiškėjui išaiškinta, kad neįgalieji, kuriems medicininių indikacijų gauti maitinimą pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams nenustatyta, maitinami pagal Valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Ar yra indikacijų dėl sveikatos būklės skirti maitinimą, skiriamą dirbantiems vyrams, sprendžia gydantis gydytojas. Kalėjimų departamento sprendimas priimtas iš esmės išnagrinėjus skundą taikant privalomą ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)183 straipsnio 2 dalyje, dėl minėto Marijampolės pataisos namų 2013 m. sausio 14 d. rašto Nr. 20/07-39, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui persiuntus pareiškėjo 2013 m. sausio 23 d. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BVK 183 straipsnio 3 dalis nenustato ginčų dėl Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimų nagrinėjimo išimtinio priskirtinumo Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teismas konstatavo, kad pagal skundo turinį pareiškėjas reiškia reikalavimą materialinio teisinio santykio šaliai – Marijampolės pataisos namams, be to, pareiškėjas nesutinka su Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 5D-350, nors šiam atsakovui reikalavimo pareiškėjas nesuformulavo.

II. Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 30-34) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo skundo turinį. Teigia, kad ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal skundo reikalavimus – jis skundžia būtent Kalėjimo departamento sprendimą neteikti jam geresnio maitinimo, priklausančio pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį. Teigia, kad skundas yra ne dėl kalinimo sąlygų ar nuobaudos paskyrimo, o dėl neįgaliam asmeniui nenustatytos didesnės mitybos normos. Remiasi BVK 173 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, t. y. Kalėjimų departamentas.

Teigia, kad Marijampolės pataisos namų 2013 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 20/07-39 skundė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 2013 m. sausio 23 d. skundu. Šį skundą vėliau išnagrinėjo Kalėjimų departamentas.

Pažymi, jog tai, kad Kalėjimų departamento sprendimas turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui nurodė Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2013 m. vasario 13 d. rašte Nr. 5D-350. Pažymėjo, kad nors paties Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 13 d. rašto Nr. 5D-350 neginčija, tačiau nesutinka su jo 2013 m. sausio 23 d. skundo persiuntimu mažą kompetenciją turinčiai institucijai, nes iš esmės jo 2013 m. sausio 23 d. skunde keliamus klausimus turėtų nagrinėti sveikatos priežiūros įstaigas ir medikus kontroliuojančios institucijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą priskirtina Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neįgalus ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, pateikė nurodytos įkalinimo įstaigos administracijai prašymą-skundą dėl padidintos mitybos normos skyrimo. Marijampolės pataisos namai 2013 m. sausio 14 d. raštu Nr. 20/07-39 pareiškėjui atsakė, kad jam nustatytos diagnozės nėra medicininė indikacija skirti padidintą mitybos, t. y. pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, normą. Pareiškėjas 2013 m. sausio 23 d. padavė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kuri šį skundą persiuntė nagrinėti Marijampolės visuomenės sveikatos centrui. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5D-350 atsakė pareiškėjui, kad neturi kompetencijos spręsti klausimus dėl didesnių mitybos normos skyrimo, todėl jo 2013 m. sausio 23 d. skundą persiuntė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. 2S-838 išaiškino pareiškėjui maitinimo pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams skyrimo neįgaliesiems tvarką, kurią reglamentuoja Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (Žin., 2006, Nr. 52-1923; 2006, Nr. 78-3096; 2008, Nr. 78-3094; 2012, Nr. 47-2279) (toliau – ir Taisyklės).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr. 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Marijampolės pataisos namų 2013 m. sausio 14 d. raštas Nr. 20/07-39, kuriuo atsisakyta suteikti jam didesnę mitybos normą, o ne Kalėjimų departamento 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 2S-838, kuriame pateikti išaiškinimai ir argumentai, pagrindžiantys Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimą.

Pareiškėjas pats patvirtina, kad skundė Marijampolės pataisos namų 2013 m. sausio 14 d. raštą Nr. 20/07-39, tačiau savo nuožiūra pasirinko, kokiai institucijai skųsti – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, o ne Kalėjimų departamentui.

Teisėjų kolegija pasisako, kad Kalėjimų departamentas yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų kaip BVK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir kaip institucija pagal BVK 173 straipsnio 8 dalį įgaliota nustatyti laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas. Tai, kad atsakovas pasirinko netinkamą instituciją skundui dėl Marijampolės pataisos namų sprendimo paduoti nesudaro pagrindo pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą laikyti kitokia, nei BVK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra.

Be to, pareiškėjas pats savo skunde pirmosios instancijos teismui kaip atsakovus be Kalėjimų departamento nurodė Marijampolės pataisos namus ir Marijampolės visuomenės sveikatos centrą. Taigi, pareiškėjas suvokia, kad jo teisės pažeistos ir dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų.

ABTĮ 35 straipsnyje numatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Atsižvelgus į tai, kad ginčo šalimi (atsakovu) šiuo atveju laikytini Marijampolės pataisos namai, teritorinis teismingumas nustatomas pagal šio viešojo administravimo subjekto buveinės vietą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas Marijampolės pataisos namų veiklos teritorija yra Marijampolėje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsniu pareiškėjo skundas turi būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas itin akcentuoja Kalėjimų departamento atsakymą 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. 2S-838 ir atskirajame skunde pateikia savo reikalavimų išaiškinimą, jog skundas, su kuriuo kreipėsi į teismą, yra ne dėl kalinimo sąlygų ar nuobaudos paskyrimo, o dėl neįgaliam asmeniui nenustatytos didesnės mitybos normos, nors didesnę normą numato BVK 173 straipsnio 8 dalis. Taigi, nors pareiškėjas aiškiai nesuformulavo, tačiau jo reikalavime iš dalies yra keliamas ir norminio administracinio akto – Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 teisėtumo klausimas. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį asmenys prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pareiškėjas nepriskirtinas ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turintiems teisę paduoti abstraktų, t. y. teismui nenagrinėjant konkrečios (individualios) bylos, prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjas Taisyklių teisėtumo klausimą galėtų kelti tik teismui nagrinėjant bylą dėl jo atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė