af75ced0-c248-4db3-8ea6-0d666cdc0981 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-929/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08771-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.26.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K., jos gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei atsakovei Z. L., nukentėjusiajai S. J., jos atstovei advokatei Violetai Bazienei, atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei E. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A.

K., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. K. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

IÅ¡ A. K. nukentėjusiajai S. J. priteista 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 58,08 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir aÅ¡tuonis euro centai) nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų, civilinei ieÅ¡kovei ir nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymÄ E. J. priteista 1000 Eur (tÅ«kstantis eurų) nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2018 m. sausio 25 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) vieÅ¡oje vietoje, stebint aplinkiniams, įžūliu elgesiu, dėl menkavertės priežasties, abipusio konflikto su S. J. metu įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, po to, tyčia rankomis įsikibo į plaukus ir grumtynių metu tyčia sudavė S. J. ne mažiau kaip tris smÅ«gius koja į galvos sritį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį galvos kairės smilkininės srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės kraujosruvomis odoje, kairio smilkinio kraujosruva, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimu, deÅ¡inės užausinės srities ir deÅ¡inio žando nubrozdinimais.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus, o reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti – atmesti. Netenkinus praÅ¡ymo priimti iÅ¡tiesinamÄ jį nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11d. nuosprendį pakeisti:

1) vietoj auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo, A. K. paskirti kitÄ auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimÄ ;

2) S. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba priteistos neturtinės žalos sumÄ Å¾enkliai sumažinti;

3) E. J. reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti atmesti arba ženkliai sumažinti priteistÄ sumÄ . 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek iÅ¡ įvykio aplinkybių, tiek iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų matyti, kad konfliktas, kuriuo metu buvo padaryti A. K. ir nukentėjusiosios S. J. sveikatos sutrikdymai, vyko vieÅ¡oje vietoje ir jį iniciavo pati nukentėjusioji. S. J. pirma priėjo prie A. K. ir pradėjo aiÅ¡kintis dėl raÅ¡ytų žinučių jos vaikinui bei pirma sudavė A.

K. smÅ«gį į veidÄ . Tokie faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog nukentėjusioji aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į A. K. sveikatÄ ir Å¡is kėsinimasis jau buvo prasidėjęs bei realus. Todėl A. K. turėjo teisę prieÅ¡intis tokiems S. J. veiksmams. Skunde pažymima, kad smÅ«gių sudavimas ranka, stÅ«mimas kojomis ginantis nuo asmens, suduodančio smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ , yra adekvati ir proporcinga gynybos priemonė. Aplinkybė, kad nukentėjusioji S. J. aktyvai naudojo fizinį smurtÄ besiginančios A.

K. atžvilgiu yra neginčytinai įrodyta liudytojų, pačios A. K. parodymais bei specialisto iÅ¡vada. A. K. nevirÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribų, nes kėsinimasis į jos sveikatÄ buvo realus, egzistavo objektyviai. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė - bÅ«tinoji gintis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas. 2.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ A. K. priteisti nukentėjusiajai neturinę žalÄ bei priteistos neturtinės žalos dydžiu.

S. J. po Å¡io įvykio atsisakė psichologinės pagalbos, byloje nėra duomenų, kad suprastėjo jos mokymosi rezultatai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylos, tačiau neargumentavo, kodėl priteisė beveik maksimaliÄ , t. y. 500 Eur sumÄ . Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip jos didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti, todėl teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti arba priteisiamos neturtinės žalos sumÄ Å¾enkliai sumažinti.

Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš A. K. priteista apmokėti nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugas taip pat turi būti panaikinta, nes E. J. šias išlaidas patyrė dėl pačios nukentėjusiosios didelio neatsargumo. Be to, iš A. K. nepagrįstai priteistos apmokėti advokatės išlaidos, susijusios su skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo parengimu, kadangi šios išlaidos atsirado dėl ikiteisminio tyrimo subjektų kaltės. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A.

K. turtinę padėtį, tačiau priteisė akivaizdžiai per didelę 1000 Eur sumÄ , kurios sumokėjimas A. K. yra nepakeliama finansinė naÅ¡ta. 2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. K. paskirta auklėjamojo poveikio priemone. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ , ir dėl kokių priežasčių A. K. nustatytas įpareigojimas 6 mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Skunde pažymima, kad aptariamas įvykis įvyko dienos metu, jis yra susijęs su nukentėjusiosios ir A.

K. asmeniniais santykiais, šio įvykio iniciatorė buvo S. J.. Iš A. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji ankščiau neteista, jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su chuliganiškų veiksmų atlikimu, už juos paskirtos baudos sumokėtos. A. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Mokymo įstaigoje ji apibūdinama teigiamai. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad byloje nėra duomenų apie A. K. blogus įpročius ar priklausomybes, o jos padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai A. K. paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį panaÅ¡i laisvės apribojimo bausmę.

3. Nukentėjusiosios S. J. atstovės advokatės Violetos Bazienės atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ A. K. S. J. 400 Eur advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovė, paslaugoms apmokėti. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais teismų praktikos pavyzdžiais negalima vadovautis kaip precedentais, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių.

Nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose aptariama situacija dėl grasinimų, nepagarbaus elgesio aplinkinių atžvilgiu nesant smurtinių veiksmų, tuo tarpu Å¡ioje byloje A. K. veiksmai buvo akivaizdžiai smurtiniai. Ji sudavė ne vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai S. J., o aktyviai jÄ daužė vieÅ¡oje vietoje tiek kumščiais, tiek kojomis. A. K. tyčia buvo nukreipta į S. J. sveikatos sutrikdymÄ , o jos tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta. 3.2. Nukentėjusiosios atstovės nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad žodinį konfliktÄ bei po to sekusį fizinį smurtÄ inicijavo ir pradėjo S. J..

Vertinant visų liudytojų parodymus matyti, kad fizinį smurtÄ , t. y. griebimÄ už plaukų, tuo pačiu metu pradėjo tiek S. J., tiek A. K.. Taigi, konfliktas ir muÅ¡tynės buvo abipusės. A. K. iÅ¡sakyti įžeidinėjimai necenzÅ«riniais žodžiais akivaizdžiai parodo, kad ji pati norėjo tęsti konfliktÄ . Tai, kad pirma prie A. K. pasikalbėti priėjo S. J., niekaip neįrodo, kad ji ir inicijavo konfliktÄ ir, kad A. K. grėsė koks nors pavojus. Liudytojai D. T., K. K., K. Å . teisme patvirtino, kad jie buvo A.

K. draugai, todėl pastarosios teiginys, kad įvykio metu buvo vien S. J. draugai, yra melagingas. Nukentėjusiosios draugai buvo tik E. A. ir M. Z., todėl jokios palaikančiųjų persvaros S. J. neturėjo. 3.3. Atsiliepime pažymima, kad M. Z. teismo posėdyje patvirtino, jog abi merginos kibo viena kitai į plaukus. Dėl ikiteisminiame tyrime duotų parodymu paliudijo, kad nežino, kodėl pasakė kitaip. M. Z. patvirtino, kad ji A. K. patraukė nuo S. J., nes A. K. spardė jai veidÄ . Tai rodo, kad bÅ«tent A.

K. buvo aktyvi agresorė. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant nuosprendį teismas negali remtis tik ikiteisminio metu duotais parodymais, nepatikrinus jų teisme. Å iuo atveju patikrinus M. Z. parodymus teisme, ji patvirtino, kad konfliktuojančios merginos kartu puolė viena kitÄ , o vėliau bÅ«tent A. K. atliko aktyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. A. K. konflikto metu neketino nutraukti fizinio smurto, kol neįsikiÅ¡o kiti asmenys (M. Z. ir D. J.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad santykių aiÅ¡kinimasis panaudojant fizinį smurtÄ nebuvo atsitiktinis, o prieÅ¡ingai, buvo siekiama panaudoti fizinį smurtÄ . 3.4.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį. Liudytojai patvirtino, kad A. K. aktyviai daužė S. J., siekdama jÄ sužaloti, t. y. spardė į veidÄ , pilvÄ , galvÄ ir kaktÄ . Vertinant liudytojų. E. A., K. K., D. T., K. Å ., K. Å ., A. M., E. T., K. K., M. Z., D. J. parodymus matyti, kad jie skyrėsi dėl panaudotų smurtinių veiksmų pobÅ«džio, intensyvumo ir eiliÅ¡kumo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog A.

K. nepadarė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsiliepime taip pat pažymima, kad A. K. nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijoje, nes ji naudojo smurtÄ prieÅ¡ S. J. puolimo, o ne gynybos tikslais. 3.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ iÅ¡ A. K. priteisti 2500 Eur neturtinę žalÄ ir taip sumažino 5 kartus, t. y. priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl dar labiau mažinti žalos dydžio nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiosios atstovė E. J. (motina) patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl vykusio ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme – viso 1400 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie nukentėjusiosios atstovės praÅ¡ymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tenkinti, minėtÄ sumÄ sumažino iki 1000 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti nepriteistos ar turėtų bÅ«ti ženkliai sumažintas jų dydis, nepagrįsti. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais dėl A. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo Å¡velnesne.

Nukentėjusiosios atstovės nuomone, A. K. paskyrus Å¡velnesnę auklėjamojo poveikio priemonę nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį 1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėjo apeliacinio skundo, nukentėjusiosios atstovės atsiliepimo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

K. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

2. Byloje nustatyta, kad S. J. 2018 m. sausio 25 d., pamokų pertraukos metu pamačiusi A. K., nusprendė su ja pasikalbėti apie buvusius nesutarimus ir apie A. K. trumpųjų SMS žinučių siuntimÄ jos tuometiniam draugui E. A.. IÅ¡ pradžių merginos aiÅ¡kinosi santykius žodžiu, S. J. priėjo prie E. A., paėmė jo telefonÄ ir parodė A. K. jos raÅ¡ytas SMS žinutes. Dėl to, tarp merginų vykęs žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus. Tačiau smurto panaudojimo pradžios momentÄ tiek A.

K., tiek S. J. nurodo skirtingai. A. K. apklausų metu aiÅ¡kino, kad S. J. pirma griebė jai už plaukų ir sudavė smÅ«gį į galvÄ . Tuo tarpu nukentėjusioji S. J. nurodė, kad jos abi vienu metu kibo viena kitai į plaukus, nebuvo taip, kad viena įsikibo, o kita stovėjo ir laukė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta mokyklos socialinė pedagogė V. R. nurodė, kad S. J. po muÅ¡tynių atėjusi į psichologės kabinetÄ patvirtino, kad mušėsi su A. K. ir pati pradėjo muÅ¡tynes (1 t., b. l. 67–69).

S. J. 2018 m. sausio 25 d. rašytame paaiškinime taip pat nurodyta, kad ji kibo A. K. į plaukus dėl to, kad pastaroji bjauriai cypė ir provokavo savo žodžiais, melavo dėl SMS žinučių rašymo (1 t., b. l. 172–174). Liudytoja K. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji pirma sudavė smūgį A. K., o liudytoja A. M. teigė, kad S. J. pirma kibo A. K. į plaukus. Liudytoja M. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad pirmoji muštynes pradėjo S. J., ji kibo A.

K. į plaukus (1 t., b. l. 113–115). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja nurodė, kad merginos susikibo, tampė viena kitai už plaukų, pakrito ant žemės ir pradėjo muštis, taip pat nurodė negalinti paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad S. J. pradėjo muštynes. Liudytojai K. K. ir E. T. nurodė, kad abi konflikto dalyvės kibo viena kitai į plaukus. Kiti liudytojai apklausų metu negalėjo tiksliai įvardyti, kaip prasidėjo fizinis kontaktas tarp merginų.

3. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji S. J. pati inicijavo santykių aiÅ¡kinimÄ si su A. K. ir taip pat naudojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad A. K. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, kaip apeliaciniame skunde nurodo jos gynėjas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje apklaustų asmenų nevienodas konflikto pradžios nurodymas patvirtina, jog fizinis kontaktas tarp A. K. ir S. J. įvyko spontaniÅ¡kai, netikėtai. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklaustų liudytojų parodymų tam tikri neatitikimai dėl konflikto eigos ir A. K. veiksmų nelaikytini esminiais, kurie neleistų apskritai remtis liudytojų parodymais. Nustatyta, kad fizinis kontaktas tarp A. K. ir S. J. vyko dinamiÅ¡kai, o nuo nagrinėjamo įvykio pradėjo nemažas laikas, todėl logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, jog liudytojai negali detaliai prisiminti kiekvienos iÅ¡ merginų atliktų veiksmų konflikto metu.

4. Pagal bylos duomenis, nukentėjusioji kitÄ dienÄ po konflikto kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl patirtų sužalojimų (1 t. b. l. 12). 2018 m. vasario 7 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (-) konstatuota, kad S. J. nustatyti sužalojimai galvos kairės smilkininės srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės kraujosruvos odoje, kairio smilkinio, abiejų kelių poodinės kraujosruvos, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. sausio 25 d.), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 177–178).

Be to, nukentėjusiajai buvo nustatyti sužalojimai ir kitose kūno vietose, tačiau pirmosios instancijos teismas juos iš kaltinimo A. K. pašalino, ir apeliacine tvarka šios aplinkybės nėra ginčijamos. Liudytojai E. A., E. T., K. K., M. Z., D. T. apklausų metu patvirtino, kad po konflikto su A. K. matė ant nukentėjusiosios veido tam tikrus sužalojimus. A. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po konflikto su S. J. matė, jog nukentėjusiajai iš lūpos bėga kraujas. Taigi byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas aptariamo įvykio metu.

5. Ä®vertinusi visÄ nagrinėjamo įvykio situacijÄ , A. K. veiksmus prieÅ¡ S. J. ir jų intensyvumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. K. ne tik gynėsi nuo nukentėjusiosios smurtinių veiksmų, bet veikė kaip muÅ¡tynių dalyvė, t. y. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. J. puolimo tikslais. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, abipusių muÅ¡tynių konstatavimui neturi reikÅ¡mės, kuri iÅ¡ merginų pradėjo fizinio smurto panaudojimÄ , nes bÅ«tent dėl susidariusios abipusės konfliktinės situacijos žodinis konfliktas tarp merginų peraugo į fizinį kontaktÄ .

Kaip minėta, fizinis kontaktas tarp jų prasidėjo spontaniÅ¡kai, A. K. viso konflikto metu aktyviais veiksmais ne tik atsakė į S. J. fizinio smurto panaudojimÄ , bet ir pati savo iniciatyva naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad A. K. ir S. J. naudojo aktyvius smurtinius veiksmus viena prieÅ¡ kitÄ ? tampė viena kitÄ už plaukų, rankomis sudavė viena kitai smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, grÅ«mėsi parkritusios ant žemės, spardėsi.

6. A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad galėjo spirti nukentėjusiajai, tačiau nurodė, kad tai darė netyčia, siekdama jÄ atstumti nuo savęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie A. K. paaiÅ¡kinimai, paneigti kitų byloje apklaustų asmenų parodymais. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad A. K. atsisėdo ant jos, spardė į galvÄ (sudavė 3–4 smÅ«gius) tol, kol M. Z. nutempė jÄ . E. T. ir K. K. patvirtino, kad A. K. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. J.. Liudytoja K. Å . akcentavo bÅ«tent S. J. smÅ«gį A.

K., tačiau pripažino, kad abi merginos aktyviai dalyvavo muÅ¡tynėse, o po to M. Z. patraukė A. K. nuo nukentėjusiosios. Liudytojai E. A. ir M. Z. nurodė, kad grumtynių metu A. K. du kartus spyrė nukentėjusiajai į veido sritį. Liudytojai K. Å . ir D. T. parodė, kad A. K. spyrė S. J. į galvÄ . Tokie asmenų parodymai atitinka 2018 m. vasario 7 d. specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotÄ pagrindinę nukentėjusiosios sužalojimų vietÄ ? galvos sritį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad merginoms grumiantis ant žemės ir S. J. galvai atsidÅ«rus prie A.

K. kojų, pastaroji jai ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į galvos sritį – gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog S. J., bÅ«dama minėtoje padėtyje, konkrečiais savo veiksmais tuo momentu kėlė pavojų A. K. gyvybei ir sveikatai, o pastaroji, suduodama koja nukentėjusiajai į galvÄ , tokiu bÅ«du tik gynėsi.

7. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. J. ir A. K. konfliktas įvyko neturint iÅ¡ankstinio tikslo smurtauti pastarosios atžvilgiu ar jÄ , pasitelkus kitus asmenis, įbauginti. IÅ¡ apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad dalis moksleivių prie konfliktuojančių S. J. ir A. K. priėjo jau po to, kai konfliktas buvo prasidėjęs, bÅ«dami susidomėję tuo, kas vyksta tarp jų, o ne turėdami tikslÄ sukurti grėsmingÄ aplinkÄ A. K.. Remiantis liudytojų parodymais, nenustatyta, kad A.

K., muÅ¡damasi su S. J., bandė trauktis iÅ¡ konflikto vietos, Å¡aukėsi pagalbos ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nutraukti konfliktÄ . PrieÅ¡ingai, konflikto dalyvės nustojo tarpusavyje smurtauti tik įsikiÅ¡us paÅ¡aliniams asmenims, t. y. liudytojai M. Z. nutempus A. K. nuo S. J.. Byloje taip pat nustatyta, kad nepažįstama moteris grasino iÅ¡kviesti policijÄ dėl vykusių muÅ¡tynių, todėl visi konflikto vietoje buvę asmenys iÅ¡siskirstė. Taigi nėra abejonių, kad iki tol A. K. neketino pati savo iniciatyva pabaigti konflikto su S. J. bei nutraukti smurtinius veiksmus.

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptartos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, ir, remiantis suformuota teismų praktika, padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla esant konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios. Teisėjų kolegija pritaria Å¡iems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, todėl jų nekartoja. Apibendrinant konstatuotina, kad A. K. smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ S. J. nebuvo nukreipti atremti pastarosios pavojingÄ kėsinimÄ si.

A. K. smurtÄ naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais, todėl tokie jos veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip teisėtas veikimas, esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

9. A. K. muÅ¡tynių metu padarė S. J. sužalojimus galvos srityje, taip sukeldama jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie jos veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytu objektyviuoju požymiu – įžūliu elgesiu. Byloje taip pat įrodyta, kad A. K. vartojo necenzÅ«rinius žodžius prieÅ¡ S. J.. TokiÄ aplinkybę patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet liudytojai E. A., E. T., K. K., A. M., K. Å ., teisiamojo posėdžio metu nurodę, kad bÅ«tent A.

K. arba abi merginos vartojo nederamus žodžius viena prieÅ¡ kitÄ . Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad muÅ¡tynės, kurių metu A. K. sudavė smÅ«gius koja į galvÄ S. J., vyko vieÅ¡oje vietoje ? Å¡alia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta vieta yra netoli mokyklos, į jÄ bet kada gali ateiti paÅ¡aliniai asmenys. Å iuo atveju konfliktÄ stebėjo grupė asmenų, buvę kartu su konflikto dalyvėmis. Liudytojai K. Å ., D. T. ir K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidami pro Å¡alį pamatė susibÅ«rusius žmones, kurie stebi muÅ¡tynes, todėl ir jie priėjo arčiau pasižiÅ«rėti, kas vyksta.

Liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, kad važiavo pro Å¡alį automobiliu, pamatė besigrumiančias merginas, sustojo Å¡alikelėje, po to, apie įvykį pranešė policijai. Pasak Å¡io liudytojo, jam visa situacija atrodė grėsminga. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad konflikto metu nepažįstama moteris grasino iÅ¡kviesti policijÄ , dėl to visi iÅ¡siskirstė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. jos veika sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius.

10. Ta aplinkybė, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios S. J. ir A. K. kilo dėl asmeninių priežasčių, nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikÅ¡mės kvalifikuojant jos veikÄ pagal BK 284 straipsnį, nes motyvas ir tikslas nėra bÅ«tini aptariamos sudėties požymiai. Teismų praktikoje asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-316-222/2016, 2K-146-511/2016). Nagrinėjamu atveju, pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių vertinimas rodo, kad A. K. veiksmai (fizinio smurto panaudojimas, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas vieÅ¡oje vietoja) buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si su S. J., bet ir į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Nors A. K. aiÅ¡kinosi santykius su S. J. dėl asmeninių priežasčių, tačiau toks santykių aiÅ¡kinimasis pagal savo pobÅ«dį ir intensyvumÄ peržengė privataus konflikto ribas persaugo į vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

A. K., aiÅ¡kindamasi santykius su S. J. ir vėliau suduodama smÅ«gius nukentėjusiajai, suvokė, kad ji neteisėtai veikia vieÅ¡oje vietoje, smurtinio pobÅ«džio veiksmai yra įžūlÅ«s, nepriimtini, tačiau ji buvo abejinga dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarinių atsiradimo – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Dėl A. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Jos gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai paskirta auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apibojimu, su įpareigojimu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Vadovaujantis BK 82 straipsniu, auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui.

IÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo seka, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui turi bÅ«ti parenkamos tokios auklėjamojo poveikio priemonės, kurios padėtų koreguoti jo netinkamÄ elgesį ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ , nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nustato bÅ«tent su buvimu namuose susijusį įpareigojimÄ .

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tyčinį nesunkų nusikaltimÄ A. K. padarė bÅ«dama (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. anksčiau neteista (2 t., b. l. 3), kelis kartus bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai (važiavimas be bilieto vieÅ¡uoju transportu ir prekiavimas gėlėmis neturint leidimo) nelaikytini Å¡iurkščiais, nėra susiję su chuliganiÅ¡kų veiksmų atlikimu, už juos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 4–5). Nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. mokėsi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos apibÅ«dinama iÅ¡ dalies teigiamai, nurodant, kad ji lanko socialinės pedagogės konsultacijas, bendraudama yra atvira ir ieÅ¡ko problemų sprendimo bÅ«dų (2 t., b. l. 10–11). Dabartiniu metu A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 130).

13. Svarstant auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo klausimÄ A. K. bÅ«tina įvertinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta (tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), kad nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobÅ«džio, padaryta spontaniÅ¡kai, tarp A. K. ir nukentėjusiosios S. J. kilęs konfliktas, vėliau peraugęs į fizinio smurto naudojimÄ , iÅ¡ dalies buvo nulemtas abiejų merginų nebrandaus, paaugliÅ¡ko elgesio, siekiant vaikino dėmesio. Be to, tiek Å¡i nusikalstama veika, tiek ir paminėti A.

K. padaryti administraciniai nusižengimai buvo padaryti dienos metu. Duomenų apie A. K. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. ReikÅ¡minga yra tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik du su puse metų. Per tÄ laikÄ A. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, sulaukė pilnametystės, Å¡iuo metu tęsia mokslus profesinėje mokymo įstaigoje, kurioje ji apibÅ«dinama teigiamai ? kaip pažangi, draugiÅ¡ka, drausminga, ramaus bÅ«do mokinė. Nusiskundimų dėl jos netinkamo bendravimo su kitais mokiniais ar mokytojais negauta (3 t., b. l. 130).

Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jai nustatytas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. yra perteklinis ir nepadės pasiekti auklėjamojo poveikio priemonių tikslų. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, A. K. paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtÄ BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ elgesio apribojimÄ 6 mėnesiams, tačiau nustatant kitÄ - BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , t. y.

įpareigojant A. K. tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti. Dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso iÅ¡laidų 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ A. K. priteisė nukentėjusiajai S. J. padarytÄ neturinę žalÄ bei nustatė per didelį Å¡ios žalos dydį. Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. muÅ¡tynių metu tyčia kelis kartus koja sudavė S. J., kuri tuo metu buvo nepilnametė, į galvÄ ir taip sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad po muÅ¡tynių S. J. kraujavo lÅ«pa, ant veido buvo matomi sužalojimai, be to, 2018 m. vasario 7 d. specialisto iÅ¡vada nukentėjusiajai nustatyti ir kiti sužalojimai galvos srityje. Atsižvelgiant į tai, dėl A. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y., patyrė neturtinę žalÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino S. J. patirtų sužalojimų pobÅ«dį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, pačios nukentėjusiosios bei jos atstovės pagal įstatymÄ teismo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad pati nukentėjusioji S. J. buvo aktyvi konflikto dalyvė bei naudojo smurtÄ prieÅ¡ A. K.. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, dėl kurių praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis buvo sumažintas, t. y. kad S. J. ilgalaikių sveikatos sutrikimų nepatyrė, fiziÅ¡kai jaučiasi gerai, byloje nėra duomenų, kad ji lankėsi pas psichologus ar jai buvo iÅ¡raÅ¡yti kokie nors su tuo susiję vaistai, taip pat į tai, kad A.

K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, dabar mokosi, neturi savarankiško turto.

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiajai S. J. padarytos neturtinės žalos dydžio, o A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, iÅ¡ A. K. priteista 500 Eur neturtinė žala nėra aiÅ¡kiai per didelė, iÅ¡ esmės atitinka teismų praktikÄ bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su iÅ¡ A. K. priteistomis proceso iÅ¡laidomis nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, nurodoma, kad priteista 1000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra iÅ¡ dalies pagrįsti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Tačiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusiosios S. J. įgaliota atstovė pateikė praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui priteisti iÅ¡ A. K. 1400 Eur dydžio iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos mokėjimų nurodymais (3 t., b. l. 131–139, 148). IÅ¡ byloje esančių advokatės orderių Nr. 514551 (1 t., b. l. 40), Nr. (-) (3 t., b. l.

42) bei ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas, matyti, kad advokatė V. Bazienė atstovavo S. J. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo bylÄ nagrinėjant teisme, surašė civilinį ieÅ¡kinį, ikiteisminio tyrimo metu teikė praÅ¡ymus ir skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, atsiliepimÄ Ä¯ prokuroro skundÄ (3 t., b. l. 132, 137).

18. Pagal teismų praktikÄ , nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Taigi, nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei Teisingumo ministro įsakymas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lÅ«kesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės iÅ¡laidos.

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas proceso iÅ¡laidų dydį, įvertino faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ bei apimtį, taip pat atskirai analizavo nukentėjusiosios atstovės iÅ¡laidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo metu teikiamų skundų, kuriais buvo praÅ¡oma panaikinti procesinius sprendimus, ir nusprendė nepriteisit iÅ¡ A. K. iÅ¡laidų, susijusių su ikiteisminio tyrimo metu neprivalomų procesinių dokumentų rengimu. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nustatant proceso iÅ¡laidų dydį Å¡ioje byloje, bÅ«tina įvertinti ir tai, jog bylos sudėtingumÄ , poreikį atlikti papildomus proceso veiksmus bei nevienodÄ nustatytų aplinkybių traktavimÄ (dėl ko buvo naikinami nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ) iÅ¡ dalies lėmė bÅ«tinybė nustatyti ir įvertinti ne tik A.

K. veiksmus, bet ir neteisėtus pačios nukentėjusiosios S. J. veiksmus naudojant smurtÄ prieÅ¡ A. K.. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. mokosi profesinėje mokykloje ir savarankiÅ¡kų pajamų neturi. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteistas atlyginti procesinių iÅ¡laidų dydis yra per didelis ir turi bÅ«ti sumažintas, iÅ¡ A. K. priteisiant 500 Eur iÅ¡laidų nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

20. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiosios S. J. atstovė prašė priteisti iÅ¡ A. K. iÅ¡laidas, kurias nukentėjusioji patyrė apmokėdama atstovės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimÄ ir parengimÄ â€“bei nukentėjusiojo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 400 Eur. Kaip įrodymas buvo pateikta sÄ skaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas dėl 400 Eur (t. 4, b. l. 17-18). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjamas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. apeliacinis skundas, įvertinusi pateiktų apeliacinio skundo bei nukentėjusiojo atsiliepimo apimtis bei apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatus (skundas iÅ¡ dalies tenkintas), bylos sudėtingumÄ , pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus dėl procesinių iÅ¡laidų dydžio nustatymo, daro iÅ¡vadÄ , kad protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus atitiktų 150 Eur proceso iÅ¡laidų suma. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ A. K. nukentėjusiajai S. J. priteisinta 150 Eur advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovė, paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant A. K. tęsti mokslÄ arba dirbti. IÅ¡ A. K. nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymÄ E. J. priteistÄ 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) sumÄ nukentėjusiosios atstovės advokatės paslaugoms apmokėti sumažinti iki 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymÄ E. J. priteisti 150 (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) Eur advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė Rasa Paužaitė