2026-01-21 Nr. AB-1783-3-62-3-01838-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-193-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01838-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimo pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybei, atstovaujamai Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. liepos 21 d. ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) (duomenys neskelbtini) pareigas. Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nuobauda skirta už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. protokoluose Nr. ŠS10-14, Nr. ŠS10-15 ir Nr. ŠS10-16 fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes – trijų skyriaus valstybės tarnautojų dalyvavimą skyriaus specialistų pasitarime. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 Įsakymą panaikino. Teismas konstatavo, kad Administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai Įsakymu pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. vasario 12 d. buvo atliktas jos tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 m. Administracijos direktorius, pareiškėjos tiesioginis vadovas, 2021 m. vasario 12 d. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu bei tuo, kad buvo pažeistos vertinimo procedūros, 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją, kad jos tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Administracija 2021 m. balandžio 26 d. raštu atsisakė teikti pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti vertinimo komisijoje. Pareiškėja atsisakymą apskundė teismui, prašydama panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. VSD-341 įformintą sprendimą atsisakyti atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje ir įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos patenkinti pareiškėjos 2021 m. balandžio 20 d. kreipimusi Nr. VSD-341 pateiktą prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-107-422/2022 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštą ir įpareigojo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-309-821/2023 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas įpareigojimas Administracijai per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje, panaikino, nes pareiškėja Administracijos 2021 d. liepos 16 d. įsakymo Nr. P11-341 pagrindu tarnybinio kaitumo būdu nuo 2021 m. liepos 21 d. buvo perkelta į Birštono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nors ir buvo nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau kol teismine tvarka nebuvo išspręstas jo panaikinimo klausimas, minėto Įsakymo pagrindu pareiškėja buvo traktuojama kaip nekompetentinga, aplaidžiai pareigas atliekanti valstybės tarnautoja. Įrašas apie pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą įdėtas Jurbarko savivaldybės tinklapyje, nors Įsakymas buvo teismo panaikintas, o pareiškėja jau nuo 2021 m. liepos 21 d. nedirba Administracijoje, tačiau žinia apie pareiškėjai skirtą tarnybinę nuobauda ir toliau skleidžiama ir tokiu būdu menkinama jos reputacija. Be to, 2021 m. vasario 25 d. vykusio tarybos posėdžio metu, svarstant Administracijos direktoriaus ataskaitą, tarybos narys D. R. viešai paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) buvo skirta tarnybinė nuobauda (tą patį faktą pakartojo ir vėliau klausimą pateikusi tarybos narė I. M., iš kurios pasisakymo buvo galima suprasti, kad informaciją apie pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą ji sužinojo iš Jurbarko savivaldybės tinklapyje paskelbtos informacijos).

6. Pareiškėja nurodė ir tai, kad Valstybės tarnautojų registre nėra nurodyta informacija apie nepagrįstai pareiškėjai skirtos nuobaudos panaikinimą. Administracija Valstybės tarnautojų registrui yra pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuobauda panaikinta suėjus terminui. Pastarasis įrašas padarytas 2021 m. liepos 23 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 įsiteisėjimo ir pareiškėjai jau nebedirbant Administracijoje. Tokius Administracijos veiksmus pareiškėja vertino kaip atsakovo siekį sumenkinti pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos dalykinę reputaciją. Valstybės tarnybos registro informacinėje sistemoje duomenys apie jai paskirtą tarnybinę nuobaudą nepagrįstai kuria įspūdį, kad pareiškėja buvo pažeidusi valstybės tarnautojo pareigas, o tai ypač skaudina pareiškėją, kadangi iki tol ji ne tik kad nebuvo turėjusi jokių tarnybinių nuobaudų, bet atvirkščiai, jos veikla buvo vertinama tik teigiamai.

7. Pareiškėjos nuomone, jos garbę ir orumą žeminančios bei jos dalykinę reputaciją menkinančios informacijos paskleidimas Jurbarko rajono savivaldybės tinklapyje, viešai transliuojamo savivaldybės posėdžio metu, bei Valstybės tarnybos registro informacinėje sistemoje yra priežastiniu ryšiu susiję su Įsakymu. Būtent Administracijos direktoriaus Įsakymas tapo neigiamos informacijos apie pareiškėją sklaidos pagrindu.

8. Pateikdama argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėja pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, kad Administracijos priimti administraciniai sprendimai bei neveikimas pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėti, pareiškėjai atsiranda teisė į dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimą. Nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nereglamentavo valstybės tarnautojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ginčui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodekso) nuostatos, t. y. Darbo kodekso 151 straipsnis bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 39 straipsnis.

9. Pareiškėja apibendrino, kad Administracijos direktorius priėmė neteisėtą Įsakymą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir kuriuo taikė pareiškėjai tarnybinę atsakomybę. Šio Įsakymo pagrindu buvo plačiai paskleista neigiama informacija apie pareiškėją ir šie veiksmai sukėlė pareiškėjai ilgalaikius, stiprius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Administracija Valstybės tarnautojų registrui pateikė neteisingus duomenis apie pareiškėją, atsisakė atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje. Pareiškėjai daroma skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsakovo veiksmai buvo nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo, lygaus traktavimo su kitais valstybės tarnautojais aspektu, buvo pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjos atžvilgiu atsakovo taikomas intensyvus, agresyvus ir neteisėtas poveikis traktuotinas kaip ilgalaikio mobingo prieš pareiškėją inicijavimas, neigiamai paveikęs ne tik pareiškėjos reputaciją, bet ir pareiškėjos sveikatą. Dėl nuolatinės įtampos tarnyboje pareiškėjai sutriko sveikata, jai keletą kartų teko kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo kurį laiką nedarbinga. Pareiškėja taip pat nurodė, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir padaryta žala.

10. Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovas, neginčydamas pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, yra pažymėjęs, jog neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas tarnautojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

12. Atsakovo nuomone, vien Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjai paskirta pastaba, pats savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Teismas panaikino Įsakymą dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo ne todėl, kad pareiškėja neatliko tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytų veiksmų (tris kartus, dviejų savaičių laikotarpyje skyriaus pasitarimų protokoluose fiksavo specialistų vardus ir pavardes, kurie jokia forma pasitarimuose nedalyvavo ir apie pasitarimų organizavimą nebuvo informuoti), o dėl to, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nebuvo nurodyta, kokius konkrečius teisės aktus pareiškėja pažeidė, t. y. dėl atsakovo išvados ir pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, trūkumų, dėl ko teismas nevertino Įsakymo kaip teisėto ir pagrįsto. Teismas nepaneigė, jog ir pačios pareiškėjos veiksmai prisidėjo ir buvo prielaida pradėti pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgęs į tai, atsakovas priėjo prie išvados, jog pareiškėjos teiginiai, kad Įsakymas tapo neigiamos informacijos apie pareiškėją sklaidos pagrindu, yra visiškai nepagrįsti.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja jokių konkrečių dvasinių išgyvenimų, skausmų ar panašių nusiskundimų tarnybinės nuobaudos paskyrimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. liepos 24 d. nenurodė ir įrodymų dėl to nepateikė. Pareiškėja jai paskirtą tarnybinę nuobaudą apskundė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 tarnybinė nuobauda buvo panaikinta. Įsakymu pareiškėjai skirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda, Įsakyme nėra jokių nurodymų dėl pareiškėjos nekompetentingumo, aplaidaus pareigų atlikimo, skunde pareiškėja neįvardino jokių konkrečių aplinkybių, nurodė pareiškėjos nekompetenciją ar aplaidų pareigų atlikimą, teigė, kad tai yra tik pareiškėjos emocionalus ir subjektyvus Įsakymo vertinimas, kuris nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjos pateikti duomenys iš e. sveikatos informacinės sistemos nepatvirtina pareiškėjos sveikatos sutrikimų administracinių sprendimų jos atžvilgiu priėmimo laikotarpiu, nes pareiškėja ir iki minėtų sprendimų priėmimo sveikatos priežiūros įstaigose lankėsi pakankamai dažnai, pateikdama darbdaviui prašymus vykti į gydymo įstaigas, todėl galėjo turėti anksčiau atsiradusių sveikatos sutrikimų, kurie neturi priežastinio ryšio su atsakovo priimtais administraciniais sprendimais. Pateiktuose sveikatos dokumentuose nenurodytos nei anamnezės, nei paskirtas gydymas, apsilankymai vyko planine, ne skubos tvarka, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po Įsakymo priėmimo, todėl pareiškėjos pateikti sveikatos dokumentai neturi priežastinio ryšio su Įsakymu paskirta nuobauda.

15. Pasisakydamas dėl informacijos, nurodytos Jurbarko rajono savivaldybės tinklapyje, skiltyje „Tarnybiniai nusižengimai“, atsakovas pažymėjo, kad nurodytoje informacijoje nėra nurodytas nei pareiškėjos vardas, nei pavardė, nurodyti tik nuasmeninti inicialai, nenurodytos asmens pareigos, nenurodyta konkreti nuobaudos paskyrimo data (nurodyta 2020 m. liepos mėn.). Atsakovas teigė, kad asmens vardo ir pavardės nuasmeninimas atitinka visuotinai priimtas nuasmeninimo taisykles, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog žinia apie pareiškėjai paskirtą nuobaudą buvo paskleista Jurbarko savivaldybės internetiniame tinklalapyje, todėl jokios žalos dėl to ir negalėjo būti padaryta.

16. Atsakovas nesutiko, kad Jurbarko savivaldybės tarybos nariai informaciją apie pareiškėjai skirtą nuobaudą sužinojo iš savivaldybės tinklapyje paskelbtos informacijos, kadangi tokia informacija buvo nuasmeninta. Nurodė, kad 2021 m. vasario 25 d., vykusio tarybos posėdžio metu, svarstant Administracijos direktoriaus ataskaitą už 2020 m., tarybos narių klausimai ir atsakymai patvirtina priešingą išvadą, kad, esant apskųstai nuobaudai, kol nepriimtas teismo sprendimas (nuobauda teismo sprendimu buvo panaikinta 2021 m. kovo 16 d.) veiklos ataskaitoje už 2020 m. nebuvo nurodytas nuobaudos paskyrimo faktas, todėl atsakovas neskleidė šios informacijos ir nesiekė menkinti pareiškėjos reputacijos. Tarybos nariai iš kitų asmenų galėjo sužinoti apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir užduoti klausimus, kodėl Administracijos direktoriaus 2020 m. veiklos ataskaitoje nenurodyta apie paskirtą tarnybinę nuobaudą.

17. Dėl Valstybės tarnautojų registrui pateiktų duomenų atsakovas pažymėjo, kad neatliko jokių veiksmų ir neteikė jokių duomenų Valstybės tarnautojų registrui apie pareiškėjai neva panaikintą tarnybinę nuobaudą suėjus terminui. Pareiškėjos pateikti duomenys yra nevieši, teismui pateikti iš asmeninės pareiškėjos paskyros, prie kurios turi teisę prisijungti tik nurodytas asmuo per elektroninius valdžios vartus arba išorines sistemas, todėl pateikta nuobaudų informacija buvo prieinama tik pačiai pareiškėjai. Pas atsakovą pareiškėja nuo 2021 m. liepos 21 d. nedirbo, todėl atsakovas jos duomenų netvarkė. Valstybės tarnautojų registro ir valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos savitarnoje (toliau – ir informacinė sistema) yra automatiškai suformuojamas įrašas – pasibaigė suėjus terminui – ir nuobauda panaikinama suėjus metams laiko po nuobaudos skyrimo datos. Pareiškėja jokių reikalavimų ištaisyti įrašą nereiškė net du metus, apie tai pareiškėja nurodė tik skunde teismui, todėl atsakovas sprendė, kad dėl to ji jokių dvasinių išgyvenimų nepatyrė, nesutrukdė jai tarnybinio kaitumo būdu būti perkeltai į Birštono savivaldybės administraciją.

18. Atsakovas, pateikdamas argumentus dėl atlikto vertinimo, nurodė, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2020 vertinimas savivaldybės administracijoje buvo atliktas tiesioginio vadovo ir buvo įvertinta „gerai“. Vien tai, jog pareiškėja nesutiko su jos tarnybinės veiklos įvertinimu ir siekė, kad tarnybinė veikla būtų įvertinta vertinimo komisijoje ir, galbūt, būtų įvertinta aukštesniu įvertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos reputacija buvo vertinama neigiamai ar nebuvo vertinama gerai, todėl šios pareiškėjos pretenzijos vertintinos kaip mažareikšmės ir smulkmeniškos.

19. Atsakovas apibendrindamas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir reikalaujamos priteisti žalos.

II. 20. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjai 449,23 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

21. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tarp ginčo šalių buvusių valstybės tarnybos teisinių santykių.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. liepos 21 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Administracijos direktorius Įsakymu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 Įsakymą dėl nuobaudos panaikino. 2021 m. vasario 12 d. atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 m., jos tarnybinė veikla įvertina „gerai“. Administracija 2021 m. balandžio 26 d. raštu netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė teikti pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti vertinimo komisijoje. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-309-821/2023 Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštas panaikintas.

23. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas, Įsakymu kvalifikuodamas pareiškėjos veiksmus kaip tarnybinį nusižengimą ir už tai jai skirdamas nuobaudą, iš esmės apsiribojo bendro pobūdžio normų formaliu nurodymu, nevertino nustatytų pareiškėjos veiksmų jos tarnybą reguliuojančių teisės aktų kontekste, nenustatė, kokiems teisės aktams prieštaravo pareiškėjos atlikti veiksmai, tačiau paskyrė jai nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės pakankamos pripažinti, jog atsakovas netinkamai vykdė jam nustatytą pareigą tinkamai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, neatliko visų būtinų veiksmų, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, nesant tam teisinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtino ir tai, kad atsakovas ignoravo pareiškėjos teisę būti įvertintai vertinimo komisijoje, neužtikrino objektyvaus pareiškėjos veiklos vertinimo, todėl veiklos vertinimo procese nebuvo priimtas pagrįstas sprendimas dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o taip pat pareigas nustatytas tarnybinio vertinimo procedūrose.

24. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 teismas nusprendė, kad visų šių veiksmų atsakovas tinkamai neatliko, todėl neturėjo teisėto pagrindo konstatuoti tarnybinio nusižengimo fakto. Tai, kad pareiškėja neginčija atlikusi tam tikrus veiksmus, savaime nereiškia, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas.

25. Byloje esanti Jurbarko rajono savivaldybės tinklapio nuotrauka, Valstybės tarnautojų registro duomenys patvirtino, kad juose nebuvo pateikiama teisinga ir aktuali informacija apie pareiškėją. Regionų apygardos administracinis teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 Įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda buvo panaikinta, tačiau dar 2021 m. birželio 9 d. Savivaldybės tinklapyje buvo skelbiama informacija apie pareiškėjai skirtą nuobaudą. Savivaldybės tinklapyje paskelbta informacija, kad nuobauda panaikinta teismo sprendimu pateikta tik 2023 m. liepos 28 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo sprendimo. Be to, net ir atnaujinus informaciją ir nurodžius, kad nuobauda panaikinta teismo sprendimu, šio teismo sprendimo data nenurodyta. Valstybės tarnybos registre iki 2023 m. liepos 28 d. buvo skelbiama informacija, kad pareiškėjai skirta nuobauda išnyko suėjus terminui. Už šiuos veiksmus yra atsakingas atsakovas, būtent jis, nepateikęs aktualių duomenų apie pareiškėjai skirtos nuobaudos panaikinimą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, viešinant aktualius duomenis apie pareiškėjos nuobaudą, todėl, kaip nurodė teismas, savo veiksmais prisidėjo prie informacijos skleidimo apie pareiškėjai skirtą nuobaudą ir po to, kai jau ši nuobauda buvo panaikinta teismo sprendimu.

26. Atsakovas nurodė, kad informacija Savivaldybės tinklapyje buvo nuasmeninta, kad į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog Valstybės tarnautojų registre informacija apie nuobaudos išnykimą suėjus terminui generuojama automatiškai, tačiau teismas nurodė, jog tai nepaneigia išvados, kad atsakovo elgesys neatitiko rūpestingo ir atsakingo elgesio standarto. Atsakovas privalo užtikrinti, kad jo svetainėje būtų skelbiama tiksli informacija, jo pareiga yra išmanyti Valstybės tarnautojų registro tvarkymo taisykles ir elgtis taip, kad jame pateikiama informacija būtų teisinga.

27. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad informacija Savivaldybės tinklapyje buvo nuasmeninta, o Valstybės tarnautojų registro duomenys neprieinami plačiajai visuomenei, tačiau pažymėjo, jog tai nepaneigia, kad ši informacija buvo paskleista; įvertinęs tai, kad Savivaldybė nėra didelė, pareiškėja užėmė vadovaujančias pareigas, iš 2021 m. vasario 25 d. Savivaldybės tarybos posėdyje vykusios diskusijos (posėdžių įrašai skelbiami viešai) matyti, kad duomenys apie pareiškėjos nuobaudą visuomenei buvo svarbūs ir reikšmingi, net ir nuasmeninta informacija bendrame informacijos sraute buvo pasiekiama plačiajai visuomenei.

28. Teismas pažymėjo, kad nustatyti atsakovo veiksmai, kai jis netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, nustatant tarnybinį pažeidimą, atliekant tarnybinio vertinimo procedūras, atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai viešinant aktualius duomenis apie pareiškėjos nuobaudą; tokie veiksmai kvalifikuotini kaip neteisėti ir kalti, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, teismas nusprendė, kad nustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.248 str.).

29. Teismas pažymėjo, kad informacija apie pareiškėjai išduotus nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., įrašai apie pareiškėjos apsilankymus gydymo įstaigose patvirtina, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., t. y. po nuobaudos paskyrimo, jos ginčijimo teisme metu, tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpiu buvo nedarbinga dėl (duomenys neskelbtini); medicininiai duomenys patvirtino, kad jai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) liga jai diagnozuota iki tarnybinės nuobaudos skyrimo, maždaug apie 2017 m., tačiau ligos paūmėjimas ginčui reikšmingu laikotarpiu patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad dėl patiriamų išgyvenimų jos savijauta pablogėjo, tam tikrus laikotarpiu buvo nedarbinga.

30. Pareiškėjos pateikti Administracijos Dokumentų valdymo sistemos duomenys patvirtino, kad po tarnybinės nuobaudos paskyrimo (2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. gruodžio 11 d.) pareiškėjos vadovaujamo skyriaus darbuotoja G. V. ignoravo pareiškėjos (skyriaus vadovės) pavedimus, tokį elgesį siedama su pareiškėjai skirta tarnybine nuobauda. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad atsakovo Įsakymu paskirta nuobauda darė įtaką pareiškėjos profesinei reputacijai.

31. Aptartame kontekste teismas pripažino, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl jos reputacijos sumažėjimo, patirtų išgyvenimų, sąlygojusių ir sveikatos sutrikimus. Aptartus pareiškėjos išgyvenimus sąlygojo atsakovo aptarti neteisėti veiksmai, tarp jų ir pareiškėjos patirtų išgyvenimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

32. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

33. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai buvo nevienkartinio pobūdžio, jais pakenkta pareiškėjos dalykinei reputacijai ir sveikatai. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad, atsakovui atsisakius atlikti jos veiklos vertinimą vertinimo komisijoje, pareiškėjai užkirsta galimybė būti įvertintai geriau nei ją įvertino atsakovas 2021 m. vasario 12 d., o toks vertinimas sąlygojo ir pareiškėjos atlyginimo koeficientą jai tarnybinio kaitumo būdu persikeliant į kitą savivaldybę. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėja patyrė ne vienkartinio pobūdžio išgyvenimus.

34. Tačiau teismas pažymėjo ir tai, kad pačios pareiškėjos veiksmai, t. y. tai, kad ji 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. protokoluose fiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją – jos pavaldinės G. V. dalyvavimą juose ir balsavimą, buvo reikšminga aplinkybė, turėjusi esminės įtakos tolesniems atsakovo sprendimams. Nors šie pareiškėjos veiksmai nekvalifikuoti kaip tarnybinis pažeidimas, tačiau netoleruotini valstybės tarnyboje įtvirtintų principų kontekste. Neigiama įtaka pareiškėjos dalykinei reputacijai taip pat negali būti sureikšminama, nes atsakovo Dokumentų valdymo sistemos duomenys patvirtino, kad būtent G. V., kurios dalyvavimas buvo nepagrįstai nurodomas neetiškai surašytuose protokoluose, ignoravo pareiškėjos pavedimus tarnyboje. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos pavedimai buvo ignoruojami ir kitų darbuotojų, pareiškėja nepateikė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad publikacija laikraštyje „Mūsų laikas“ patvirtina, jog pareiškėjos savivertė nenukentėjo, ji puikiai vertino savo darbą ir galimybes, taigi, pati pareiškėja nevertino, kad jos dalykinei reputacijai buvo padaryta didelė žala, atsakovo veiksmai nesutrukdė pareiškėjai toliau siekti karjeros valstybės tarnyboje, lygiavertėse pareigose.

35. Pasisakydamas dėl pareiškėjos sveikatos būklės, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos prašymai (devyni prašymai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d.) suteikti laisvas dienas patvirtina, kad pareiškėja turėjo sveikatos sutrikimų ir anksčiau, pareiškėja pripažino, kad (duomenys neskelbtini) jai diagnozuota apie 2017 m. Nedarbingumo pažymėjimai patvirtino, kad nors pareiškėja tarnybinės nuobaudos skyrimo ir vertinimo išvados pateikimo laikotarpiu buvo nedarbinga, tačiau nedarbingumas truko neilgai (viena ir penkios dienos), todėl tai leido spręsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai reikšmingo poveikio pareiškėjos sveikatai nesukėlė.

36. Nors pareiškėja nurodė, kad sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji patyrė ilgalaikį mobingą, atsakovo veiksmai buvo intensyvūs ir agresyvūs, tačiau, teismo vertinimu, šių aplinkybių pareiškėja neįrodė, o vien tik deklaratyvus jų įvardinimas nesudaro pagrindo spręsti apie tokios apimties neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė Įsakymą dėl nepagrįstos nuobaudos pareiškėjai ir atsisakė atlikti jos veiklos vertinimą, atsakovo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, atsakovas sutiko su pareiškėjos noru būti perkeltai tarnybinio kaitumo būdu, tad tokie atsakovo veiksmai nepakankami vertinti juos kaip agresyvius, intensyvius ir patvirtinančius ilgalaikį mobingą pareiškėjos atžvilgiu. Atsižvelguęs į tai, pareiškėjos prašomą priteisti neturtinę žalą teismas sumažino iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, tokia kompensacija atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir yra pakankama atlyginti pareiškėjai patirtą neturtinę žalą.

37. Pasisakydamas dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau jos skundą nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (ABTĮ 88 str. 4 p.). Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja turi teisę į 898,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies (priteista 50 procentų reikalautos neturtinės žalos), teismas pareiškėjai priteisė iš atsakovo 50 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 449,23 Eur.

38. Atsakovo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 39. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą ir į rezoliucinę dalį įrašyti praleistą sakinį: „Iš atsakovo pareiškėjai priteisti 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą“.

40. Pareiškėja teigia, kad, susipažinus su teismo sprendimu, paaiškėjo, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies. Sprendimo motyvuojamojoje (dėstomojoje) dalyje dėstoma, kad: „skundą nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti 1000 Eur neturtinės žalos“. Atsižvelgiant į šį motyvą, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas 50 proc., t. y. priteisiant pusę prašytos sumos, toliau teismas dėsto motyvus apie pusės bylinėjimo išlaidų priteisimą, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje apie priteistą neturtinės žalos sumą neparašyta. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas – rezoliucinėje dalyje praleistas sakinys. Pareiškėjos vertinimu, nesant minėto sakinio, rezoliucinė dalis neatitinka teismo motyvų ir ginčas nelaikytinas išspręstu.

41. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsakovas teigia, kad nagrinėjama situacija atitinka ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą, todėl pareiškėja turėjo ne teikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, su kuriuo iš esmės sutinka, o pateikti sprendimą priėmusiam teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovas pažymi, kad ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis numato, kad išspręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2024 m. liepos 9 d., pareiškėja dėl papildomo sprendimo priėmimo turėjo kreiptis iki 2024 m. liepos 23 d., tačiau teismui tokio prašymo nepateikė. Atsakovo vertinimu, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas kaip procedūrinis teismo klaidų ištaisymas. Atsakovas teigia, kad apeliacija nėra skirta teismo sprendimų klaidų ar apsirikimų ištaisymui ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjos apeliacinis skundas pagal savo turinį turėtų būti laikomas prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuris pateiktas ne sprendimą priėmusiam teismui, bet apeliacinės instancijos teismui, ir, be kita ko, pateiktas praleidus ABTĮ 97 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai J. J. iš atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos.

44. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjos skundą tenkina iš dalies, priteisė pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą ir į rezoliucinę dalį įrašyti praleistą sakinį: „Iš atsakovo pareiškėjai priteisti 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą“. Pareiškėja paaiškina, kad, susipažinus su teismo sprendimu, paaiškėjo, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka teismo sprendimo rezoliucinės dalies; teismo sprendimo motyvuojamoje (dėstomojoje) dalyje yra dėstoma, kad skundą nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje apie priteistą neturtinės žalos sumą neparašyta.

45. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (ABTĮ 87 str.), todėl viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-442/2021).

47. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtina išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį (ABTĮ 87 str. 5 d. 1 p.). Tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, to, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008; 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3017/2011; 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).

48. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji sprendimo dalis neatitinka rezoliucinės sprendimo dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pažymi, kad teismas tik motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodydamas, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai priteisiama 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (ABTĮ 88 str. 4 p.), to nenurodydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje, padarė techninę klaidą.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja ir atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų administracinės bylos faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinė sprendimo dalis yra atitinkamai tikslintina, nurodant, kad pareiškėjai J. J. iš atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, priteisiama 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

50. Apibendrinama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai J. J. iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 449,23 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 23 centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės, įmonės kodas 111106276, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 188713933.

Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė