2018-03-21 Nr. AB-5980-3-62-3-00666-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-623-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00666-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais nuo 2014 m. iki 2015 m. birželio 18 d. Alytaus PN buvo kalinamas laikino sulaikymo kameroje kankinančiomis sąlygomis. Buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas iki remonto buvo tik 3 kv. m, o joje būdavo laikoma nuo 8 iki 12 asmenų. Po remonto minėtos kameros plotas padidėjo iki 10,87 kv. m. Pareiškėjas nurodė, kad laikino sulaikymo kameroje trūkdavo ploto, todėl laikomiems asmenims tekdavo būti susispaudusiems. Laikino sulaikymo kameroje buvo tik suolas, nebuvo lovų, stalo. Jam šioje kameroje tekdavo netgi valgyti, tačiau tai tekdavo daryti ant žemės, nes suolas buvo per mažas. Pareiškėjas negalėdavo nueiti į tualetą, kada panorėjęs. Šioje kameroje nebuvo galimybės atidaryti lango, todėl trūko oro. Pareiškėjas teigė, kad laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas ilgiau negu 2 valandas. Dėl to pareiškėjui prasidėjo dideli galvos skausmai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad laikino sulaikymo kameros plotas yra 10.87 kv. m, joje yra įrengtas stalas ir suolai, vienu metu gali būti laikoma iki 6 asmenų. Šioje kameroje nėra tualeto, tačiau šalia kameros yra tualetas ir paprašius prižiūrėtojo nuteistieji nuvedami į tualetą. Alytaus PN teigimu, pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas nuo 11 iki 15 val., ir nėra buvęs ilgiau kaip 5 valandas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų nebuvo atlikta.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas laikino sulaikymo kamerose buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Duomenų, patvirtinančių, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, teismui nepateikta, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta informacija, kad pareiškėjas laikinojo sulaikymo kameroje buvo laikomas nuo 11 iki 15 val. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas 10,87 kv. m, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog laikino sulaikymo kameros dydis buvo apie 3 kv. m, yra nepagrįsta.

7. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN nefiksavo, kiek tiksliai nuteistųjų vienu metu būna laikoma laikinojo sulaikymo kamerose. Atsižvelgiant į tai, nustatyti, kiek asmenų buvo kartu su pareiškėju laikino sulaikymo kameroje bei kiek ploto pareiškėjui joje teko, teismas neturėjo galimybės.

8. Teismas pastebėjo, kad Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo argumento, jog laikino sulaikymo kamerose nėra sanitarinio mazgo. Nors teismas sutiko, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo standartų laikino sulaikymo kamerose, tačiau sprendė, kad tiek gyvenamosiose, tiek negyvenamosiose patalpose turi būti sudaroma saugi sveikatai aplinka, užtikrinamos garbės ir orumo nežeminančios sąlygos.

9. Alytaus PN nurodė, kad laikino sulaikymo kameroje yra įrengtas stalas ir suolai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Todėl pareiškėjo argumentą, kad kameroje nebuvo stalų ir suolų, teismas vertino kaip nepagrįstą. Tačiau Alytaus PN nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus, jog nebuvo galimybės atidaryti lango, todėl teismas konstatavo, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra nepaneigta.

10. Teismas pažymėjo, kad iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Alytaus PN laikino sulaikymo kamerose visada buvo laikomasi higienos normų reikalavimų, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas trumpą laiką (daugiausiai iki 4 valandų). Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. birželio 18 d. su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų laikino sulaikymo kameroje ir sveikatos būklės būtų kreipęsis į Alytaus PN direktorių.

11. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

12. Atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo laikymas Alytaus PN laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant garbės ir orumo nežeminančių sąlygų, jam sukėlė sunkumus, nepatogumus, dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Tačiau įvertinęs, kad pareiškėjo laikymas laikino sulaikymo kamerose buvo trumpalaikis, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo, o apsiriboti jo teisės į tinkamas laikymo sąlygas laikino sulaikymo kamerose pažeidimu.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jo teisės buvo pažeistos, tačiau nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad jo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti papildomus įrodymus – jo neįgalumo pripažinimo dokumentą.

15. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Alytaus PN pabrėžia, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje ne ilgiau kaip 5 valandas. Pareiškėjas po to būdavo paskiriamas į būrius ir galėjo laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita veikla. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų laikino sulaikymo kameroje.

18. Pareiškėjas prašo išreikalauti papildomus įrodymus – jo neįgalumo pripažinimo dokumentą.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Pareiškėjas neprašė minėto dokumento išreikalauti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kodėl būtinybė išreikalauti šį jo neįgalumo pripažinimo dokumentą iškilo būtent apeliacinio proceso stadijos metu. Be to, nėra aišku, kokią reikšmę prašomas išreikalauti dokumentas turėtų šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, t. y. kokias aplinkybes, reikšmingas šiai bylai, dokumentas gali patvirtinti ar paneigti.

21. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išreikalauti jo neįgalumo pripažinimo dokumentą netenkina.

22. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas laikino sulaikymo kameroje buvo pažeista.

23. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

25. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad pareiškėjas, teigiantis, jog kalinimo sąlygos buvo netinkamos, turi pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, vadovaujasi minėta teismų suformuota praktika dėl šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo šios kategorijos bylose.

30. Alytaus PN atsiliepime pateikė informaciją, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje periodiškai buvo laikomas 4 valandas (nuo 11 iki 15 val.) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2015 m. gegužės 27 d., iš viso – 20 kartų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų duomenų teisingumu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas 10,87 kv. m, (b. l. 6–7), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog laikino sulaikymo kameros dydis buvo apie 3 kv. m, yra nepagrįsta. Alytaus PN byloje nepateikė tikslių duomenų, kiek kartu su pareiškėju laikino sulaikymo kameroje buvo laikoma asmenų, tik nurodė, kad vienu metu šioje kameroje gali būti laikoma iki 6 asmenų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šia Alytaus PN nurodyta aplinkybe netikėti. Todėl pareiškėjo teiginys, kad laikino sulaikymo kameroje buvo laikoma nuo 8 iki 12 asmenų, vertintinas kaip nepagrįstas. Vis dėlto, atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, Alytaus PN nenurodė tikslių duomenų, kiek su pareiškėju vienu metu laikino sulaikymo kameroje buvo laikoma asmenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienu metu su pareiškėju šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar asmeniui, laikomam Alytaus PN laikino sulaikymo kameroje, yra užtikrinamas tinkamas plotas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-1062/2017).

32. Įvertinusi laikino sulaikymo kameros plotą (10,87 kv. m) ir jose laikytų asmenų skaičių (6 asmenys), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.2 punkte įtvirtintą minimalią 3,6 m kv. m ploto normą, kadangi pareiškėjui tekdavo tik 1,81 kv. m kameros ploto.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant, kiek laiko asmuo gali būti laikomas Alytaus PN laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017).

34. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Alytaus PN laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas ne trumpiau nei 4 valandas, konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, kadangi maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra 2 valandos.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog laikino sulaikymo kameroje nebuvo galimybės atidaryti lango, tualeto prieinamumas buvo ribojamas, kadangi tualeto pačioje laikino sulaikymo kameroje nebuvo. Atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas bei įvertinus non reformatio in peius principą, draudžianti apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė, teisėjų kolegija minėtų kalinimo sąlygų iš naujo nenagrinėja.

36. Bylos duomenys (b. l. 6–7) patvirtina, kad laikino sulaikymo kameroje buvo suolai ir stalas. Vertinant tai, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas ne ilgiau kaip 4 valandas, teisėjų kolegijos nuomone, minėtų baldų pakako, kad pareiškėjas minėtą laiką kameroje praleistų nepatirdamas papildomų nepatogumų naudodamasis kameroje esančiais baldais.

37. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje, kurioje buvo iš viso 20 kartų, buvo laikomas mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis, t. y. pažeidžiant Taisyklių 111.2 punktą. Taip pat konstatuota, kad laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas 2 valandomis ilgiau, nei leido teisės aktai. Pareiškėjui papildomus nepatogumus sukėlė ir tai, kad laikino sulaikymo kameroje nebuvo galimybės atsidaryti lango, tualeto prieinamumas, kalint minėtoje kameroje, iš dalies buvo ribojamas. Todėl konstatuotina, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

39. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų trukmę, mastą ir pobūdį, teismų praktikoje priteistinų sumų dydžius analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad proporcinga suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 150 Eur.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė piniginės kompensacijos. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė