2016-12-21 Nr. AB-24302-3-61-3-00673-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-975-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00673-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūras Drigotas (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S., atstovaujamas advokato A. T., 2016 m. vasario 17 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. 2S-5906.

Skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. kovo 4 d. skundo trūkumams pašalinti.

Nutartyje teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog jis buvo nubaustas už dieninių užuolaidų pakabinimą savo kameroje, tačiau jokių bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, reikalavimo niekaip nepagrindė, todėl jam nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. grįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas turėtų nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kuo vadovaujantis pareiškėjas teigia, jog jokio pažeidimo nepadarė, plačiau išdėstyti bylos aplinkybes, nurodyti kokia nuobauda jam buvo skirta ir kokiais pagrindais.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjo K. S., atstovaujamas advokato A. T., patikslintas skundas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. kovo 3 d. pateiktą patikslintą skundą.

Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas skunde nurodė, jog skundžiamas Kalėjimų departamento 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymas Nr. 2S-5906 pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl teismas 2016 m. kovo 4 d. raštu Nr. eI-6034-208/2016 pareikalavo Kalėjimų departamento pateikti teismui įrodymus apie skundžiamo sprendimo įteikimo pareiškėjui datą. Iš teismui pateikto Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 7 d. rašto Nr. 1S-802 bei prie jo pridėto Vilniaus pataisos namų atsakymų įteikimo nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus apskaitos žurnalo, skundžiamas sprendimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2015 m. gruodžio 22 d. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo gavimo. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 17 d., t. y. praleidęs Kalėjimų departamento 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymo Nr. 2S-5906 apskundimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-411-662/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikino ir perdavė skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į šią LVAT nutartį, pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisme 2016 m. rugsėjo 19 d. gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokato A. T., patikslintas skundas, kuriame prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas grindė nuolatiniais Vilniaus pataisos namų trikdžiais laiku pateikti skundą teismui.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą vis tiek nepagrindė jokiais įrodymais bei nurodė tik abstraktaus pobūdžio argumentą, kad Vilniaus pataisos namų administracija trukdė jam laiku pateikti skundą, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė, kad yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę.

Teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. gauti Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų atsakymai, kuriais jie nesutinka su pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą. Abi įstaigos nurodo, jog jokių skundų apie tai, kad jam yra trukdoma laiku kreiptis į teismą pareiškėjas nepateikė, prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas nenurodė kokiais veiksmais Vilniaus pataisos namai trukdė jam laiku paduoti skundą, o terminas yra praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (2 dalis).

Kaip matyti iš teismui pateiktų Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakymų bei byloje esančio Vilniaus pataisos namų atsakymų įteikimo nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus apskaitos žurnalo, skundžiamas sprendimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2015 m. gruodžio 22 d. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 17 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs Kalėjimų departamento 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymo Nr. 2S-5906 apskundimo terminą. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia subjektyvaus pobūdžio argumentu, jog Vilniaus pataisos namų administracija trukdė jam laiku pateikti skundą. Net teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti – pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjas to nepadarė, o teismui nurodė tik tai, kad jam buvo trukdoma pateikti skundą, t. y. pateikė formalų ir jokiais įrodymais nepagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Iš teismui pateiktų suinteresuotų asmenų nuomonių matyti, jog jiems taip pat nėra žinoma kokiais veiksmais pareiškėjui buvo trukdoma kreiptis į teismą, su jokiais skundais dėl trikdžių pareiškėjas nesikreipė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atmestinas, o skundą atsisakytina priimti.

IV. Pareiškėjas K. S., atstovaujamas advokato A. T., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo jo nepriklauso tokios aplinkybės kaip apskundimo termino praleidimas. Jis nesutinka, kad turi laikytis ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, bet ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, konfliktas su (duomenys neskelbtini) būtent ir sąlygojo ne tik termino praleidimą, bet ir patį teisminį ginčą. Dėl to ir buvo prašoma apklausti liudytojus T. M. bei M. S.. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo manymu, elgėsi nenuosekliai, kadangi nuo vienos teisminio proceso stadijos peršoko prie kitos: per anksti išsiuntė užklausas ir rėmėsi atsakovo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo K. S. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., 140 ir 151 straipsniai), su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėjas skunde teismo prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. 2S-5906. Skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2015 m. gruodžio 22 d., todėl 20 dienų terminas skundui dėl šio atsakymo apskundimo tęsėsi iki 2016 m. sausio 11 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. vasario 17 d., t. y., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai praleidęs Kalėjimų departamento 2015 m. gruodžio 17 d. atsakymo Nr. 2S-5906 apskundimo terminą.

Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido todėl, kad Vilniaus pataisos namai jam nuolat trukdė laiku pateikti skundą teismui. Įvertinusi šį pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, taip pat byloje surinktus duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje padarytai išvadai, kad šis pareiškėjo prašymas yra formalus ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei minėtame prašyme, nei atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių argumentų, paaiškinančių, kokiais būtent veiksmais (neveikimu), kada ir kokiomis aplinkybėmis Vilniaus pataisos namų administracija ar pareigūnai trukdė pareiškėjui pateikti skundą dėl minėto Kalėjimo departamento atsakymo. Pažymėtina, kad atsakovas Kalėjimų departamentas bei Vilniaus pataisos namai pateikė į bylą duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas šioms institucijoms jokių skundu dėl trukdymo kreiptis į teismą nepateikė.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreipėsi į atsakovą bei Vilniaus pataisos namus dėl nuomonės apie pareiškėjo prašyme pateiktą teiginį (kad Vilniaus pataisos namai trukdė pareiškėjui kreiptis į teismą) pateikimo. Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis įpareigoja teismą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Be to, pagal ABTĮ 30 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią praleisto termino atnaujinimą, teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija, kai mano, kad tai yra būtina prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) išnagrinėjimui, turi galimybę kreiptis į suinteresuotus asmenis ir prašyti jų pateikti nuomonę minėtu klausimu. Nagrinėjamu atveju šių įstatyme nustatytų taisyklių buvo laikomasi.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl liudytojų apklausos bei ginčo esmės skundo priėmimo stadijoje nėra aktualus, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, sprendžianti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, dėl jų nepasisako.

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė