af6abbfe-cf3b-45c6-b5fe-4ec907010656 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-67-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02598-2013-2Procesinio sprendimo kategorija:20.2; 22.1; 25.3; 30.1; 30.10; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 113.1; 113.8; 114.2; 114.3; 114.5; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 114.11; 116.1; 116.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 17 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei, dalyvaujant ieškovui T. G., ieškovo atstovui adv. A. Keidūnui,atsakovui M.

K., atsakovų atstovei adv. J. DaniÅ¡auskienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. G. (T. G.) ieÅ¡kinį atsakovams M. K. ir L. S. dėl savininko teisių gynimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas T. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams M. K. ir L. S., praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamÄ jį keliÄ , vedantį ieÅ¡kovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), link; atsakovams per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįvykdžius Å¡io teismo sprendimo dalies, apriboti atsakovų nuosavybės teisę teismo sprendimu ir leisti ieÅ¡kovui prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ veikiant bÅ«tinojo reikalingumo atveju, siekiant paÅ¡alinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamÄ jį keliÄ , vedantį ieÅ¡kovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), link, visas turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo (b.l. 2-3).IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas yra gyvenamojo namo bei kitų statinių ir prie jų esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas.

Prie Å¡io namo yra vienintelis kelias, kuris eina per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-07-17 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nustatytas kelio servitutas suteikiantis ieÅ¡kovui teisę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliajame plane (plotas - 124 kv.m.). Atsakovai pastatę tvorÄ (situacijos schemoje, pažymėtÄ taÅ¡kais: 9, 8, 7, 6), kurios konstrukcijos patenka į minėto kelio servituto plotÄ , esamo trijų metrų pločio kelio servituto plotas, patenkantis už įrengtos tvoros yra 23 kv.m.

Tokiu bÅ«du, atsakovai sumažino nustatyto kelio servituto plotÄ . Å iais veiksmais atsakovai pasunkino ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ namų valdÄ . Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiÅ¡kus negatorinį ieÅ¡kinį dėl jo teisės pažeidimų paÅ¡alinimo. IeÅ¡kovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, įpareigojant atsakovÄ atlaisvinti keliÄ , atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį.

Ginčo kelias įrengtas 2003 m. liepos mėn. 17 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ä® bylÄ pateikiami įrodymai laidžia konstatuoti faktÄ , kad ginčo keliÄ leista įrengti pagal nurodytÄ administracinį aktÄ , Å¡iuo keliu pakankamai ilgÄ laikÄ buvo naudotasi ir jo užtvėrimas pažeidžia nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Užtverdami keliÄ ir taip apribodami ieÅ¡kovo galimybę patekti į jo namų valdÄ atsakovai pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu.Atsakovai atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 24-27).

Nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidingai teismui nurodė neva atsakovų pastatytos tvoros konstrukcijos patenka į servitutinio kelio plotÄ . Pažymėjo, kad jokių kliūčių ieÅ¡kovui naudotis nustatytu kelio servitutu nėra ir servitutinio kelio plotas yra didesnis nei 124 m2. Tai, kad tvora yra greta servitutinio kelio matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos situacijos schemos. Kadangi ieÅ¡kovas siekia nustatyti didesnį servitutinio kelio plotį, jis nuolat inicijuoja konfliktus su atsakovu M. K. dėl naudojimosi servitutiniu keliu, neva atsakovas kliudo jam naudotis teise privažiuoti prie savo žemės sklypo, grasina, kad raÅ¡ys skundus visoms institucijoms, savo veiksmais tyčia pažeidžia atsakovo teises.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2011-06-27 praÅ¡ymu dėl sudarytos kliÅ«ties naudotis servitutiniu keliu - neva atsakovų žemės sklype pastatyta tvora yra kliÅ«tis jam naudojantis servitutiniu keliu privažiuojant prie savo namų valdos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai 2011-09-13 patikrino situacijÄ vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižė tikrinamos vietovės abrisÄ ir padarė tikrinamos vietovės fotonuotraukÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-09-29 raÅ¡te dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė: „JÅ«sų skundas iÅ¡ esmės yra nepagrįstas, nes nebuvo nustatytos priežastys, kurios Jums neleistų naudotis privažiavimo keliu per žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo M. K. ir L. S.“.IeÅ¡kovas dublike pažymėjo (b.l. 41), kad atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri paneigtų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus motyvus ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovo reikalavimo teisę.

Vilniaus rajono žemėtvarkos specialistai atliko matavimus, kuriais nurodė atstumÄ nuo riboženklio iki tvoros, tačiau neatliko matavimų ir nenurodė atstumo nuo sklypo detaliajame plane suprojektuoto kelio ir tvoros, kas nepaneigia ieÅ¡kovo pateikto kvalifikuoto specialisto atliktų ir į bylÄ pateiktų įrodymų – schemos, kurioje akivaizdžiai yra užfiksuoti prieÅ¡ingi ir nenuginčyti faktai.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas T. G. palaikė ieÅ¡kinį. Nurodė, kad spec. transportas negali pravažiuoti, Å¡iukÅ¡levežė taip pat nepravažiuoja, nes dabar ten atstumas 2,5 metro.

Servitutas nustatytas 3 metrams. Servitutas atsakovų teritorijoje. Jei kelias praplatės, tai pagerės kelio bÅ«klė. Be to, atsakovai Å¡alia kelio padėjo betoninius stulpus, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų sunkiau pravažiuoti. Atsakovas Å¡alia kelio padėjo gelžbetoninius stulpus.IeÅ¡kovo atstovas adv. A. KeidÅ«nas nurodė, kad ginčo esmė yra kelio plotyje. Pagal detalųjį planÄ nustatytas plotis 3 metrai, tačiau pagal pateiktÄ schemÄ dėl faktinės situacijos, akivaizdu, kad servituto 23 kv.m. patenka už atsakovui priklausančios tvoros.

Atsakovai pastatė tvorÄ arčiau nei trys metrai riboženklio, žyminčio sklypo ribas. IeÅ¡kovas turi teisę į trijų metrų pločio keliÄ , o ne į 2,5 m ar mažesnį. IeÅ¡kovas negali atvažiuoti didesniu nei lengvasis automobiliu. Å iuo metu ieÅ¡kovas negali naudotis 3 m pločio keliu.Atsakovas M. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad apskrities virÅ¡ininko įsakymu servitutas nustatytas kvadratÅ«ra – 124 m2, ten nėra minima 3 m pločio. NŽT ir nustatė, kad kvadratÅ«ros jis visada laikėsi ir ieÅ¡kovui pravažiuoti netrukdė.

Keliu gali pravažiuoti ir sunkusis transportas, atsakovui traktoriai veždavo Å«kinėms reikmėms mėšlÄ ir kt. Tarp Å¡alių dėl kelio vyksta konfliktinė situacija. Jis niekada nebuvo užtvėręs kelio ir tam neturėjo jokio pagrindo. Skundai iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės buvo labai daug, bet nei vienas nepasitvirtino. Atsakovas nebuvo niekada nubaustas dėl servitutinio kelio. Atsakovo tvora neiÅ¡eina už servitutinio kelio ribos, nes servitutinio kelio ribos geodeziniuose matavimuose nėra nužymėtas geodeziniais taÅ¡kai, yra nustatyta kvadratÅ«ra.

Tvora schemoje yra pažymėta ne ten kur ji faktiÅ¡kai yra.Atsakovų atstovė adv. J. DaniÅ¡auskienė nurodė, kad kelias niekada nebuvo blokuojamas, kad asmuo negalėtu savo transporto priemone privažiuoti iki savo namų, valstybės institucijos jokių pažeidimų nerado ir sankcijų neskyrė. Administracijos direktoriaus sprendime nustatytas plotas kvadratÅ«ra. IeÅ¡kovas servitutÄ Ä¯registravo tik 2011 metais.Liudytoja G. K. nurodė, kad ginčo adresu gyvena nuo 2011 metų. Servitutinis kelias niekada nebuvo užtvertas, jokios kliÅ«tys ieÅ¡kovui nebuvo daromos, keliÄ tik praėjusiÄ Å¾iemÄ ieÅ¡kovas tvarkė, anksčiau niekas netvarkė.

Patvirtino, kad matė vasarÄ Å¡iuo keliu pravažiuojant traktorių su pilna priekaba. Buvo atvažiavę žemėtvarkos, savivaldybės darbuotojai, policija ir niekas jokių pažeidimų neužfiksavo.Atsakovė L. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovui T. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), o atsakovams M.

K. ir L. S. nuosavybės teise po ½ dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).2003 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ nustatė dabar atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutÄ â€“ teisę privažiuoti prie T. G. priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliame plane (plotas – 124 m2) (b.l. 13).Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.).

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.).Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises . ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas(CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.) formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.

Teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ . Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose iÅ¡ryÅ¡kėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).

Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė yra iÅ¡imtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiÅ«ra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi iÅ¡imtinis Å¡ios daiktinės teisės pobÅ«dis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų.Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, bÅ«tina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų laikomasi iki centimetro jau nustatytu servitutu, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.Sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ ,kuris siejamas ne su servituto nustatymo pagrįstumu,bet kai nesilaikant nustatyto servituto, tampa neįmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62). Todėl, atsižvelgiant į teisingumo,protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus(CK 1.5 str.),teismas mato teisingu,protingu ir logiÅ¡ku atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesus,jų pasiÅ«lymus, interesus,bei atsižvelgti į realiai susiklosčiusius santykius.Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo 2011-06-27 praÅ¡ymÄ dėl sudarytos kliÅ«ties naudotis servitutiniu keliu, suteikiančiu jam teisę privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakyme nurodė, kad ieÅ¡kovo skundas iÅ¡ esmės yra nepagrįstas, nes nebuvo nustatytos priežastys, kurios ieÅ¡kovui neleistų naudotis privažiavimo keliu per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

Paminėjo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto kelio servituto per žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 124 m2. Ilgis pagal patvirtintus linijų ilgius žemės sklypo plane yra 41,84 m, plotis nėra nurodytas, tačiau pagal nurodytus duomenis galima nustatyti, jog servitutinio kelio vidutinis plotis vietovėje yra apie 2,96 m (b.l. 28-30).Visų pirma,teismas atkreipia ieÅ¡kovo dėmesį į tai,kad atsakovui nustatytas neatlygintinas servitutas.Akivaizdu,kad dėl nustatomo servituto žemės savininkas negali naudotis servituto dydžio žemės plotu savo nuožiÅ«ra.Taigi,jo žemės sklypo dalis,kuria jis nesinaudoja ir kurios jis negalės parduoti sumažėja bÅ«tent Å¡io ploto dalimi.Tokiu bÅ«du atsakovui vien tik administraciniu aktu teko sumažinti savo sklypo nuosavybės plotÄ ir dar neatlygintinai.Antra,iki 2011 metų ieÅ¡kovas nekėlė jokių reikalavimų,kad negali patekti į savo žemės sklypÄ dėl atsakovų kaltės.Tai reiÅ¡kia,kad ieÅ¡kovas galėjo patekti automobiliu į savo žemės sklypÄ ,kÄ Ä¯rodo ir vietos nuotraukos (b.l. 48-50).IÅ¡ jų akivaizdžiai matyti,kad ne tik lengvasis automobilis gali pravažiuoti,bet ir krovininis,nes kelio pločio tam pakanka,kadangi krovininio automobilio gabaritinis plotis kartu su puspriekabe nėra didesnis už 2,50 metro(duomenys internete).Be to iÅ¡ fotonuotraukų matyti,kad bet koks automobilis gali iÅ¡važiuoti į kairę be jokių trukdžių transporto priemonei.Tai galima padaryti tiek žiemÄ ,tiek vasarÄ .Situacijos schema (b.l. 9),kuriÄ pateikė ieÅ¡kovas parodo tik formalųjį kelio planÄ pagal formaliai nustatytÄ kelio servitutÄ .Tačiau tai nėra vienas ir tas pats,kad ieÅ¡kovui privaloma suteikti bÅ«tent suteikto kelio servituto plotÄ privažiavimui prie jo sklypo,kai patekimo galimybė į jo sklypÄ nėra apribota.Tai,kas yra nustatyta ir kÄ ne vienerius metus ieÅ¡kovas darė ir kuo naudojosi,buvo ir yra neformali galimybė naudotis servitutiniu keliu savo teisėms įgyvendinti.CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos.

Vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė bÅ«tų apginta, asmuo turi Å¡iÄ teisę turėti ir Å¡i teisė turi bÅ«ti pažeista ar jai iÅ¡kilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio patenkinimÄ â€“ asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 str.1d.).

Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.Servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su vieÅ¡pataujančio daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009).Pagal esamus įrodymus byloje ir ieÅ¡kovo argumentus,teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti,kad atsakovas kokiais nors savo veismais yra pažeidęs ieÅ¡kovo galimybę su transporto priemone patekti į savo sklypÄ .Formalaus galimo kelio pločio pagal nustatytÄ seviturtÄ nebuvimas nėra ieÅ¡kovo teisių pažeidimas,nes byloje nėra nei vieno įrodymo,kuris pagrindžia ieÅ¡kovo negalėjimÄ dėl atsakovų veiksmų naudotis savo turtu.Teismas mato,kad ieÅ¡kovas savo reikalavimu siekia maksimaliai riboti atsakovo,kaip žemės savininko teises,kas yra neteisinga ir nesÄ Å¾ininga(CK 1.5 str.),kai atsakovų žemės plotas sumažėja ir dar kyla iÅ¡ servituto naudotojo reikalavimai suteikti keliÄ ,kuris tik formaliai atitiktų servituto plotÄ ,bet neformaliai tam nėra objektyvaus reikalo ir bÅ«tinumo .Teismo nuomone,atsakovo tvora nesukelia ieÅ¡kovui to,kÄ Å¡is nurodo,kaip apribotÄ galimybę patekti į savo sklypÄ .Taigi,ieÅ¡kovas neįrodė savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo,kurį teismas turėtų apginti.

Atsakovas M. K. nurodė,kad patyrė 1700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (1400 Lt už atsiliepimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 300 Lt už atstovavimÄ teismo posėdyje) (b.l. 31-35, 59-60).Teismas neturi jokių duomenų apie pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį,todėl 1400 Lt suma mažinama per pus-iki 700 Lt.Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytÄ rekomenduojamų iÅ¡laidų dydį.IeÅ¡kovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-04-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis yra 100 proc., ieÅ¡kovas taip pat Å¡iuo sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų,susijusių su ieÅ¡kinio padavimu (b.l. 5-8).Tačiau ieÅ¡kovas neatleistas nuo pareigos mokėti bylinėjimosi iÅ¡laidus atsakovui.Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina viso 1000 Lt Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų(CPK 80,88,93 str.).Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir LR CPK 88,93,96,259-269,270 str.,teismas                                        n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį netenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo T. G. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui M. K.(a.k(duomenys neskelbtini) 1000 Lt(vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .          Teisėjas                                                                                                        Vilmantas Ambrulevičius