A-556-1697-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1697/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01888-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gedmantei Eimontienei,

atsakovo atstovei Robertai Duliūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (2011-07-20 įsakymo Nr. V-1369 redakcija; Žin., 2011-07-23, Nr. 96-4533) patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 2 punktą ir priimti sprendimą, kuriuo būtų mokykloms priskirtos aptarnavimo teritorijos.

Pareiškėjas nurodė, kad Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. Pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 1 punkte nustatyta, kad šiais kriterijais vadovaujasi biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešųjų įstaigų visuotiniai dalininkų susirinkimai, nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką, 3 punkte nustatyta pareiga nustatyti asmenų priėmimui mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis aptarnavimo teritorijas. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktoriaus 2011-05-25 rašte pateiktą informaciją ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2004-06-30 įsakymas Nr. V-308, kuriuo buvo patvirtintas Mokyklų aptarnavimo mikrorajonams priskirtų gatvių sąrašas, yra panaikintas, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priskyrusi aptarnavimo teritorijų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 11-13) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, Vyriausybės atstovo kompetencija kreiptis į teismą dėl galimo savivaldybės administravimo subjekto neveikimo numatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Ši norma aiškintina kaip leidžianti kreiptis Vyriausybės atstovui į teismą tik tada, kai yra gautas savivaldybės administravimo subjekto atsisakymas įvykdyti jo reikalavimą. Pareiškėjas 2011-05-17 kreipėsi prašydamas nurodyti teisės aktą, kuriuo nustatytos asmenų priėmimui mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis aptarnavimo teritorijos. Atsakovas 2011-05-25 pateikė 2004-06-30 įsakymą Nr. V-308, kuris panaikintas 2011-06-30. 2011-07-21 pareiškėjas su reikalavimu kreipėsi į savivaldybės tarybą ir nurodė, kad panaikinus minėtą įsakymą nedelsiant turi būti priimtas sprendimas, kuriuo nustatomos asmenų priėmimui mokytis teritorijos. Taigi atsakovas neatsisakė įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo, šiuo metu rengiamas (derinamas) tarybos sprendimo projektas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo veiksmais nepaisė tarnybinio bendradarbiavimo principo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 27-30) Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkino. Teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį bei LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (2011-07-20 įsakymo Nr. V-1369 redakcija; Žin., 2011-07-23, Nr. 96-4533) patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 2 punktą ir priimti sprendimą, kuriuo būtų mokykloms priskirtos aptarnavimo teritorijos.

Teismas nustatė, kad 2011-05-18 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje raštu Nr. 3-186 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pateikti teisės akto, kuriuo nustatytas klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius pagal ugdymo programas, kopiją, teisės akto, kuriuo nustatytos asmenų priėmimui mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis aptarnavimo teritorijos, kopiją, teisės akto, kuriuo nustatyta priėmimo į mokyklas tvarka, kopiją.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktorius 2011-05-25 raštu Nr. A51-16809-(3.3.2.3-BR4) pateikė Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-28 įsakymo Nr. 30-669 „Dėl planuojamo mokinių ir klasių komplektų skaičiaus nustatymo Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokykloms 2011-2012 mokslo metams“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2004-06-30 įsakymo Nr. V-308 „Dėl priėmimo į Vilniaus savivaldybės darželius mokyklas, bendrojo lavinimo mokyklas ir klasių komplektavimo bendros laikinosios tvarkos patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-08 įsakymo Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nuorašus. 2011-07-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktoriaus raštu Nr. A51-23218-(3.3.2.3-BR4) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2004-06-30 įsakymas Nr. V-308 panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. A15-2090-(2.1.4-ŠV). 2011-07-21 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai Nr. 1R-47, kuriuo nurodė nedelsiant įgyvendinti švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punkto reikalavimus ir nustatyti asmenų priėmimui mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis aptarnavimo teritorijas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius 2011-08-30 raštu Nr. A51-31813(3.3.13.1-EM4) nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas (derinamas) tarybos sprendimo projektas dėl Vilniaus miesto mokyklų aptarnavimo pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas teritorijų tvirtinimo; artimiausiu metu sprendimo projektas bus perduotas tvirtinti tarybai. 1991 m. birželio 25 d. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 (nauja redakcija nuo 2011-07-01) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.

Pagal šio straipsnio 3 dalį, į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – ir Sąrašas), 1 punkte nustatyta, kad šiame sąraše pateikti bendrieji mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas kriterijai, kuriais turi vadovautis savivaldybių mokyklų ir valstybinių mokyklų steigėjai, nustatydami priėmimo į pavaldžias mokyklas tvarką.

Pagal Sąrašo 3 punktą (redakcija iki 2011-07-24), bendrojo lavinimo mokyklų steigėjai, vadovaudamiesi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745, asmenų priėmimui mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis nustato aptarnavimo teritoriją. Aptarnavimo teritorija gali būti nustatyta atskirai kiekvienai programai ar jos daliai. Priėmimui į profesines mokyklas, menų gimnazijas, menų mokyklas, konservatorijas, jaunimo, ligoninių, sanatorines, specialiąsias, suaugusiųjų mokyklas, vaikų socializacijos centrus bei vidurinių mokyklų ir gimnazijų vidurinio ugdymo programas aptarnavimo teritorija nenustatoma.

Remiantis naujos redakcijos Sąrašo 3 punktu, savivaldybių mokyklų ir valstybinių mokyklų steigėjai, vadovaudamiesi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745, pavaldžioms mokykloms nustato aptarnavimo teritoriją. Bendrojo lavinimo mokykloms, vykdančioms kelias formaliojo švietimo programas, aptarnavimo teritorija gali būti nustatyta pagal kiekvieną programą atskirai. Teismas nustatė, kad Priėmimo į Vilniaus savivaldybės darželius-mokyklas, bendrojo lavinimo mokyklas ir klasių komplektavimo bendra laikinoji tvarka buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2004-06-30 įsakymu Nr. V-308.

Minėtas įsakymas panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. A15-2090-(2.1.4-ŠV). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad mokykloms aptarnavimo teritorija nuo 2011-07-01 nėra priskirta. Tai, kad savivaldybė šiuo metu rengia (derina) tarybos sprendimo projektą, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nėra galiojančios tvarkos, pagal kurių mokykloms būtų priskirta aptarnavimo teritorija. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog Vyriausybės atstovas į teismą kreipėsi nepasibaigus nustatytiems terminams.

Vyriausybės atstovo reikalavimo teisė kreiptis į teismą yra nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustačius, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikiamas rašytinis reikalavimas neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Kolegialus savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo reikalavimą privalo apsvarstyti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį, ir apie priimtą sprendimą pranešti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Vyriausybės atstovas su reikalavimu į savivaldybės tarybą kreipėsi 2011-07-21. 2011-08-30 atsakovas raštu informavo, kad Vyriausybės atstovo reikalavimas yra išnagrinėtas, nurodė, kad yra rengiamas (derinamas) sprendimo projektas. Vyriausybės atstovui pateikus reikalavimą vykdyti teisės aktus, buvo rengiami tarybos posėdžiai – 2011-08-31, 2011-09-21, 2011-10-12, 2011-11-02. Viešai skelbiama informacija apie minėtų posėdžių darbotvarkes patvirtina, kad Vyriausybės atstovo reikalavimas nebuvo apsvarstytas nei artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje po reikalavimo pateikimo, nei kituose posėdžiuose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad Vyriausybės atstovas pagrįstai konstatavo, jog savivaldybės taryba neįvykdė pateikto reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės taryba prašymo pratęsti terminą reikalavimo įvykdymui taip pat nepateikė. Teismas, priimdamas sprendimą, vertina faktinę padėtį, esančią sprendimo priėmimo dieną. Atsakovas nėra įvykdęs reikalavimo. Dėl nurodytų motyvų Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimas yra teisėtas, pateiktas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti vykdomas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (b. l. 35-37) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi nepasibaigus nustatytiems terminams. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra aptarta situacija, kai administravimo subjektas atsisako atlikti veiksmus. Aiškindamas teisės normas sistemiškai, Lietuvos vyriausias administracinis teismas pabrėžė, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „neįgyvendina“ suprantama kaip pasyvus savivaldybės administravimo subjekto elgesys, kai tas subjektas neatlieka veiksmų, kuriuos teisės akto normos įpareigoja jį atlikti.

Ši norma aiškintina kaip leidžianti kreiptis Vyriausybės atstovui į teismą tik tada, kai yra gautas savivaldybės administravimo subjekto atsisakymas įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą. Taigi Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu (atsisakymu) su siūlymu atlikti reikalavime nurodytus veiksmus. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino ir neatsižvelgė į Tarybos veiklos specifiką. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau – ir Reglamentas). Jame nurodyta savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarka. Taigi pagal Reglamentą savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos sprendimų projektus mero pavedimu rengia savivaldybės administracijos daliniai pagal kompetenciją ir įgaliojimus. Akcentuoja, kad projekto svarstymo procedūrą sudaro šios stadijos: svarstymas Kolegijoje, pagrindiniame komitete, svarstymas savivaldybės tarybos posėdyje ir priėmimas.

Nutarusi pradėti projekto svarstymo procedūrą savivaldybės taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo tarybos posėdyje datą ir pagrindinį komitetą projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Pagal Reglamento 31 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti savivaldybės taryba iš savo narių sudaro komitetus. Komitetai apsvarsto savo kompetencijos klausimus ir priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavę administracijos daliniai, savivaldybės institucijos, įmonės bei organizacijos ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

Taigi Reglamente įtvirtintos sprendimų priėmimo tvarkos įgyvendinimas tokiu atveju užima nemažai laiko. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas reikalavimas atsakovui yra teisėtas ir todėl turi būti vykdomas. Teismas nevertino ir to, kad pareiškėjas, turėdamas informaciją apie tai, jog atsakovas neatsisakė įgyvendinti reikalavimo, kreipėsi į teismą ir tokiais savo veiksmais nepaisė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto tarnybinio bendradarbiavimo principo. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą nurodytais Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pagrindais, nes Vilniaus miesto savivaldybė neatsisakė įgyvendinti Vyriausybės atstovo reikalavimo, o priešingai - išsamiai informavo pareiškėją, jog įgyvendina įstatymo jai numatytą pareigą.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 42-44) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad dviprasmiškų atsakymų pateikimas, Vyriausybės atstovo reikalavimo įvykdymo atidėliojimas yra nesuderinami su gero administravimo, operatyvumo principais ir turi būti vertinami kaip atsisakymas vykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą. Įstatymo normų aiškinimas taip, kaip nurodo atsakovas, sudarytų sąlygas savivaldybės administravimo subjektams vilkinti sprendimų priėmimą ir neįgyvendinti reikalavime nurodytų teisės aktų nuostatų neapibrėžtą laiką, o Vyriausybės atstovas, galėdamas kreiptis į teismą tik tada, kai yra gautas savivaldybės administravimo subjekto atsisakymas atlikti reikalaujamus veiksmus, negalėtų pasiekti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje nurodytų tikslų. Esant motyvuotam subjekto, kuriam buvo pateiktas reikalavimas (t. y. tarybos ar mero), prašymui, Vyriausybės atstovas, įvertinęs aplinkybes, turi teise nustatyti kitą veiksmų atlikimo terminą, tačiau nei prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, nei motyvai, dėl kurių reikalavimas negalėjo būti įvykdytas įstatyme nustatytais terminais, nebuvo pateiktas (pažymėtina, jog atsakovo nurodytas 2011-08-30 raštas yra pasirašytas savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus, t. y. ne to subjekto, kuriam buvo pateiktas reikalavimas, o pačiame rašte tik nurodoma, kad yra rengiamas tarybos sprendimo projektas, kuris bus perduotas tarybai. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba iki šiol nėra atlikusi reikalaujamų veiksmų). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybės atstovas pagrįstai kreipėsi į teismą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-2158/2006, 2006-05-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A16-981/2006, 2008-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-868/2008, 2009-11-23 nutartimi Nr. A662-906/2009.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos.

Tikrinamoje administracinėje byloje Vyriausybės atstovas reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė 2011-07-21 (b.l. 3).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio atsakymas į šį reikalavimą pažymėtas 2011-08-30 data, kur tvirtinama apie atitinkamo teisės akto projekto svarstymo perdavimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai artimiausiu metu (b.l. 15).

Vyriausybės atstovo teisės į teisminę gynybą realizavimo tvarka apibrėžta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Čia pažymėta, kad per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. Taigi įstatymo leidėjas nustatė tokią kreipimosi į teismą tvarką: pirma, paprastai turi būti gautas atsisakymas įvykdyti reikalavimą, antra, tas atsisakymas įvykdyti reikalavimą turi būti apskųstas per 10 dienų nuo atsisakymo įvykdyti reikalavimą gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, pateikiant atsakymą į reikalavimą, nebuvo atsisakyta jį įvykdyti, tačiau minėta aplinkybė negali sąlygoti apeliacinio skundo tenkinimo, nes realiai (de facto) nuo 2011-07-21 reikalavimo įvykdymo atsisakyta tolimesniu neveikimu.

Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtintų Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 3 punkte ginčo teisinių santykių dalyviui įtvirtinta pareiga nustatyti asmenų priėmimui mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis aptarnavimo teritorijas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktoriaus 2011-05-25 rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2004-06-30 įsakymas Nr. V-308, kuriuo buvo patvirtintas Mokyklų aptarnavimo mikrorajonams priskirtų gatvių sąrašas, yra panaikintas, o tai reiškia, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba Vyriausybės atstovo reikalavimo pateikimo dienai nebuvo priskyrusi aptarnavimo teritorijų ir tai nėra padaryta iki šiol. Tai byloja, kad nors Vyriausybės atstovas ir nebuvo gavęs aiškiai išreikšto atsisakymo įvykdyti jo reikalavimą, tačiau kreipimasis iš esmės buvo pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, beveik per metus nuo reikalavimo pateikimo, neįgyvendino 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtintų Kriterijų 3 punkte apibrėžtos pareigos, kurios nepaisymas atsakovo iš esmės ir nėra neigiamas. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgyvendinti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies ir šiame baigiamajame teisės akte minimo Kriterijų 3 punkto reikalavimus dėl mokykloms priskirtinų aptarnavimo teritorijų nustatymo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė