af68766a-e645-4a4c-9418-b2aaa65ac310 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-358-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01864-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo M.

S. praÅ¡ymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Imenera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – S. Ž.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas M. S., UAB „Imenera“ buvęs akcininkas, pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. PareiÅ¡kime nurodė, kad bendrovės vadovas nėra perdavęs nei buhalterinių, nei kitų įmonės dokumentų, nerandamas ir pats vadovas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

PareiÅ¡kėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 510-915/2018. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas neigė, kad pareiÅ¡kėjas pats tvarkė įmonės buhalterijÄ , nurodė, kad jis neturėjo tam licencijos.

2. Bankrutuojančios UAB „Imenera“ bankroto administratorė atsiliepimu prašė netenkinti pareiÅ¡kimo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog įmonės buhalterija vesta apgaulingai, nepagrįsti. Administratorė nurodė, kad matė, jog finansinius dokumentus įmonės vardu pasiraÅ¡inėjo pats pareiÅ¡kėjas. Vadovas buvo atsiundęs įmonės dokumentus elektroniniu formatu, dokumentai dėl paskutinio vadovo mirties nebuvo perduoti. Ä®monės padėtis pablogėjo ne dėl dokumentų vedimo ar neperdavimo. Ä®monė turėjo tik tÄ turtÄ , kurį antstolis pardavė 2017–2018 metais. Nuo to laiko jokio kito turto nebuvo, jokie nauji kreditoriai neatsirado, kadangi veikla įmonėje nebuvo vykdoma.

3. Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepimu prašė netenkinti pareiÅ¡kimo. Procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2015 metais tapo UAB „Imenera“ akcininku, siekdamas įsigyti, iÅ¡vystyti bei parduoti žemės sklypÄ adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tapęs akcininku tvarkė bendrovės apskaitÄ (tiek pats, tiek su buhalterės, kuri dirba kitose jo įmonėse, pagalba). PareiÅ¡kėjas žinojo bendrovės turtinę bÅ«klę, pats su kredito unija bendravo dėl nekilnojamojo turto objekto finansavimo ir pildė paraiÅ¡kas, savo paraÅ¡ais tvirtino ir net Å¡eÅ¡erius metus teikė Registrų centrui bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius.

Tiek suinteresuotas asmuo, tiek pareiÅ¡kėjas investavo į objektÄ savo asmenines lėšas, tačiau projekto iÅ¡vystyti nepavyko ir buvo nutarta jį parduoti, kreditoriams grÄ Å¾inti lėšas, jie abu kaip akcininkai siekė tai padaryti. Matydamas, kad UAB „Imenera“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai virÅ¡ija 1/2 įmonės turto, suinteresuotas asmuo 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau pareiÅ¡kėjas nutartį apskundė, tvirtindamas, kad įmonės neiÅ¡tiko bankrotas, bankroto byla buvo nutraukta. 2018 metais po ilgų derybų buvo sutartas bendras veiksmų planas, kad bÅ«tų padengti visi įmonės įsiskolinimai, iÅ¡skyrus akcininkų – jo paties ir pareiÅ¡kėjo.

Vėliau asmeniÅ¡kai su pareiÅ¡kėju susijusi įmonė įsigijo įmonės nekilnojamojo turto objektÄ iÅ¡ varžytynių. 2018 metų rugsėjo mėnesį buvo iÅ¡varžytos suinteresuotam asmeniui priklausiusios UAB „Imenera“ akcijos, o spalio mėnesį jis jau atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų bei iÅ¡rinktas naujas vadovas V. J., kuriam 2018 m. spalio 24 d. buvo perduoti visi pirminiai įmonės dokumentai, suvestinės ataskaitos, ilgalaikio turto dokumentai ir kiti įmonės dokumentai.

PareiÅ¡kėjas per „dropbox“ turėjo prieigÄ prie visų įmonės dokumentų nuo pat 2015 metų ir neabejotinai turi iki Å¡iol. UAB „Imenera“ turėjo ir vykdė tik vienÄ projektÄ , susijusį su minėtu žemės sklypu, kuris tapo paties pareiÅ¡kėjo nuosavybe. Anot suinteresuoto asmens, Å¡iuo procesu pareiÅ¡kėjas siekia jam vienam žinomų tikslų, kadangi visi įmonės dokumentai jam buvo ir yra prieinami, o turto įmonė neturi.

4. Suinteresuotas asmuo V. J. (duomenys neskelbtini) mirė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atmetė.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad į bylÄ pateiktas 100 procentų UAB „Imenera“ akcijų savininkų – akcininkų S. Ž. ir M. S. 2015 m. birželio 22 d. sprendimas dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo už ne didesnę kaip 1 050 000 Eur kainÄ , investuojant savas lėšas bei skolintas iÅ¡ kredito unijos, paskolÄ užtikrinant perkamo turto įkeitimu bei akcininkų akcijų įkeitimu. IÅ¡ suinteresuoto asmens į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės 2015 m. liepos 15 d. iÅ¡ kredito unijos paimta paskola nekilnojamajam turtui pirkti, kurios grÄ Å¾inimui užtikrinti unijai buvo įkeistas įgytas turtas bei sudarytos akcininkų laidavimo sutartys, laiku nebuvo grÄ Å¾inta. 2017 m. rugsėjo 11 d. kreditorius pateikė notarų biurui praÅ¡ymus atlikti vykdomuosius įraÅ¡us vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Atlikus vykdomuosius įraÅ¡us, skolos dengimui buvo panaudotas skolininkės UAB „Imenera“ unijoje turėtas pajus, o 2017 m. spalio 13 d. reikalavimo teisės į skolininkę UAB „Imenera“ ir į susijusius skolÄ užtikrinančius reikalavimus buvo perleistos naujajam kreditoriui. Naujasis kreditorius 2018 m. sausio 10 d. raÅ¡tu „Visiems suinteresuotiems asmenims“ nurodė, jog neprieÅ¡tarauja UAB „Imenera“ komercinės veiklos vykdymui. RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad į naujÄ jį kreditorių kreipėsi skolininkės UAB „Imenera“ akcininkas (pareiÅ¡kėjas) M.

S., kad tokį sutikimÄ kreditorius duotų, suteikdamas galimybę skolininkei atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, ir sutikimÄ pastarasis davė. IÅ¡ byloje esančių elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad pareiÅ¡kėjui minimos aplinkybės buvo žinomos, ankstesnė bankroto byla jo pastangomis buvo nutraukta (LITEKO duomenys).

7. Sodros duomenimis, įmonėje nėra darbuotojų nuo 2009 m. liepos 1 d., bendrovė nėra pateikusi pelno mokesčio deklaracijų už 2015, 2016, 2017 metus. VÄ® Regitra duomenimis, bendrovė neturi nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių. VÄ® Registrų centro duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto neturi. 8. 2019 m. balandžio 9 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) atliko mokestinį bendrovės tyrimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. pagal VMI duomenų bazėse turimus duomenis.

Bendrovės vardu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo registruotas sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio disponavimo teisė buvo apribota antstolių, turto disponavimo teisė iÅ¡registruota 2018 m. rugsėjo 19 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu. Bendrovė 2018 m. rugsėjo 27 d. įformino turto pardavimÄ UAB „Billton Property“, suma – 905 000 Eur, suma apmokėjimui – 0 Eur (visa suma sumokėta antstoliui V.

Mitkui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ). Nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro kaip nevykdanti veiklos. Vienkartinis sandoris esant Å¡ioms aplinkybėms nelaikytinas ekonominės veiklos vykdymu. Darbuotojų bendrovė nebuvo įdarbinusi nuo 2009 metų, jokios veiklos nevykdė, neatliko jokių kitų sandorių, turėtame žemės sklype neatliko jokių aktyvių prekybos žeme veiksmų, tai yra, ekonomine veikla nesivertė. Bendrovės turtas buvo parduotas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

VMI pažeidimų nenustatė, teismui nepateikė duomenų apie tyčinio bankroto požymius.

9. Ä® bylÄ pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas, kuriuo antstolis V. Mitkus pardavė 500 vnt. S. Ž. priklausiusių paprastųjų UAB „Imenera“ akcijų pirkėjai UAB „Loneva“, už kuriÄ aktÄ pirkėjos vardu pasirašė V. J.. Kaip ir buvo nurodyta Å¡io asmens atsiliepime, pateiktame į bylÄ iki jo mirties, praėjus kuriam laikui po Å¡io sandorio V. J. tapo UAB „Imenera“ direktoriumi. Ä® bylÄ taip pat perduotas 2018 m. spalio 24 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo įmonės dokumentai S. Ž. buvo perduoti naujajam direktoriui V.

J.. Bankroto administratorė nurodė gavusi minimus dokumentus, tačiau originalai dėl V. J. mirties perduoti nebuvo. Rašytiniuose paaiškinimuose administratorė taip pat nurodė, jog įmonė veiklos nevykdė nuo 2002 iki 2015 metų, paskutinė metinė finansinė atskaitomybė registro tvarkytojui pateikta už 2014 metus, o finansines ataskaitas pasirašė pats pareiškėjas.

10. Taigi teismas nustatė, jog įmonė turto neturi. Be to, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ bankroto administratorė nurodė, jog įmonės veika nebuvo vykdoma, ir tai, teismo vertinimu, patvirtina bylos dokumentai. FaktiÅ¡kai bylos dėl bankroto bendrovei iÅ¡kėlimo dokumentai įmonės vadovui nebuvo įteikti iki Å¡io proceso dėl tyčinio bankroto pradėjimo, jam nebuvo žinoma apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ bei pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ (jei toks bÅ«tų) ir dokumentus. Kai apie Å¡iÄ pareigÄ direktorius sužinojo – susisiekė su bankroto administratore, tačiau dėl mirties dokumentai perduoti nebuvo.

11. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, kad įmonės apskaitos dokumentai paslėpti, sunaikinti, sugadinti arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad byloje neįrodyti Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 punkte ir 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, todėl reikalavimo pripažinti bankrotÄ tyčiniu netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas M. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1.

Argumentai, kuriais grindžiama skundžiama nutartis, vertintini kaip deklaratyvios prielaidos, kurios niekaip negali pateisinti buhalterinės apskaitos netvarkymo (dokumentų neiÅ¡saugojimo). 13.2. Byloje nustatytas faktas, kad byloje nėra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017–2018 metus. Å iÄ aplinkybę pripažino bankroto administratorė 2019 m. spalio 7 d. raÅ¡te. Todėl jokio ginčo dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimo nėra – įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai už paskutiniuosius įmonės veiklos metus yra dingę.

Dar daugiau, bankroto administratorė expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) nurodė, kad nustatyti, kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė įmonė 2017– 2018 metais, neįmanoma, nes neperduota jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Todėl, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įmonė veiklos nevykdė – dingus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentams Å¡ios aplinkybės paprasčiausiai neįmanoma patikrinti, kÄ ir yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). 13.3.

Aplinkybė, kad bankroto administratorė raÅ¡tu teismui patvirtino, jog nustatyti, kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė įmonė, neįmanoma dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimo, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl įmonės veiklos nevykdymo apskritai neatitinka tikrovės, prieÅ¡tarauja faktinei bylos medžiagai ir byloje nustatytoms aplinkybėms. 13.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, įmonės veiklos nevykdymas nėra aplinkybė (priežastis), pateisinanti buhalterinės apskaitos netvarkymÄ (dokumentų praradimÄ ). 13.5.

Teismo iÅ¡vada, kad įmonė veikos nevykdė, yra akivaizdžiai klaidinga, kadangi pats teismas konstatavo, jog įmonė turėjo direktorių (t. y. darbuotojÄ ), 2018 m. rugsėjo 27 d. įvyko nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, kurio pagrindu vyko atsiskaitymai su įmonės kreditoriais, t. y. buvo įskaitomi, mažinami įmonės skoliniai įsipareigojimai, mokamos palÅ«kanos, delspinigiai, mokamas atlyginimas antstoliui, taip pat įmonė turėjo paskolÄ kredito unijai, 2017 m. buvo atliktas skolos dengimas iÅ¡ turimo pajaus, skaičiuojami delspinigiai, baudos, palÅ«kanos ir kt., t. y. buvo vykdoma daugybė Å«kinių operacijų, kurių apskaitos nebuvimo negalima pateisinti deklaratyviu ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų neatitinkančiu teiginiu, kad „įmonė nevykdė veiklos“. 13.6.

Aplinkybė, kad įmonės vadovas ir akcininkas praėjus daugiau kaip pusei metų nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento net nežino apie tai, kad įmonė yra pripažinta bankrutavusia, tik įrodo faktÄ , kad įmonės vadovas faktiÅ¡kai įmonės nevaldė ir neatliko vadovo funkcijų, kas kelia pagrįstų abejonių, kad įmonės vadovas yra fiktyvus ir paskirtas tik dėl akių. 13.7. Teismo argumentas, kad įmonės dokumentai nebuvo perduoti dėl įmonės vadovo mirties vertintinas kaip deklaratyvi prielaida, kuri niekaip negali pateisinti aplinkybės, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai už paskutiniuosius įmonės veiklos metus yra dingę.

Å iuo atveju nėra jokių įrodymų, kad įmonės vadovas apskritai tokius dokumentus turėjo, o bankroto administratorės pripažintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įmonės dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti ne dėl įmonės vadovo mirties, bet dėl to, kad tokių dokumentų paprasčiausiai nėra. Be to, asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , mirtis nėra aplinkybė, kuri, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, pateisina įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimÄ . 13.8.

Bankroto administratorės 2019 m. spalio 3 d. raÅ¡te labai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai yra konstatuota aplinkybė, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ir jos veiklos nustatyti neįmanoma. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nesant buhalterinės apskaitos dokumentų (ir kitų dokumentų) už 2017–2018 metus galima bÅ«tų bent iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ .

14. Atsakovė bankrutavusi UAB „Imenera“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Pateiktame praÅ¡yme apeliantas prašė pripažinti UAB „Imenera“ bankrotÄ tyčiniu pagal Ä®BĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriame nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

19. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė jokios veiklos, o atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratorei dėl paskutinio įmonės vadovo mirties, todėl sprendė, kad minėti tyčinio bankroto požymiai byloje nėra įrodyti.

21. Atskirajame skunde apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė veiklos nevykdė, ir tvirtina, kad tokia teismo iÅ¡vada neatitinka tikrovės, prieÅ¡tarauja faktinei bylos medžiagai ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, kad Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

22. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad įmonė veiklos nevykdė, įskaitant ir apelianto nurodomÄ laikotarpį (2017–2018 metai), pagrindžia pirmosios instancijos teismo atlikta iÅ¡sami byloje pateiktų įrodymų bei duomenų (Sodros, VÄ® Regitros, VÄ® Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto atsakovės mokestinio patikrinimo, suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų) analizė.

23. Apelianto pabrėžiamos aplinkybės, kad atsakovė turėjo direktorių (t. y. darbuotojÄ ), 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, kurio pagrindu vyko atsiskaitymai su įmonės kreditoriais, t. y. buvo įskaitomi, mažinami įmonės skoliniai įsipareigojimai, mokamos palÅ«kanos, delspinigiai, mokamas atlyginimas antstoliui, taip pat atsakovė turėjo paskolÄ kredito unijai, 2017 metais buvo atliktas skolos dengimas iÅ¡ turimo pajaus, skaičiuojami delspinigiai, baudos, palÅ«kanos ir kt., viena vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad realios Å«kinės komercinės veiklos atsakovė nevykdė, o vienintelis atsakovės turėtas nekilnojamasis turtas parduotas vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės, antra vertus, patvirtina, kad atsakovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis ar struktÅ«ra galėjo bÅ«ti (ir buvo) nustatyta remiantis kitais duomenimis, o tai, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, paneigia galimybę pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Å iame kontekste bankroto administratorės pateikta nuomonė, kad nustatyti, kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė įmonė 2017–2018 metais, neįmanoma, nes neperduota jokių Å¡io laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

24. Pirmiau minėta, kad pagal teismų praktikÄ ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Taigi, pastarÄ sias aplinkybes teismui nustačius iÅ¡ kitų duomenų, ir apeliantui, kaip vienam pagrindinių atsakovės akcininkų, nepateikus jokių įrodymų, galinčių sukelti bent pagrįstų abejonių jų teisingumu (be kita ko, net nenurodant, kad atsakovė galėjo verstis (vertėsi) kita, teismo nenustatyta veikla), apelianto argumentai, kad įmonės veiklos nevykdymas, įmonės vadovo nežinojimas apie pareigÄ perduoti dokumentus bankroto administratoriui, asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (įmonės vadovo), mirtis nėra aplinkybės (priežastys), pateisinančios buhalterinės apskaitos netvarkymÄ / praradimÄ / nebuvimÄ , atmetami kaip neturintys esminės teisinės reikÅ¡mės įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

25. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisingai aiÅ¡kino ir taikė aktualias Ä®BÄ® normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Vilija Mikuckienė