2024-07-17 Nr. AB-10824-3-61-3-09456-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-324-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09456-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (8.1Mr) ATP-A-2023-00371 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą suteikti advokatą, vadovaujantis pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymu ir jame išdėstytais motyvais; 2) priteisti iš atsakovų Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. pateikė pareiškimą dėl nušalinimo, kuriame prašė: 1) nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Regionų administracinio teismo teisėją Indrę Pukanasytę-Biekšę, šio teismo pirmininką Gediminą Užubalį, jo pavaduotoją Jovitą Einikienę ir šį teismą visa sudėtimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkę Skirgailę Žalimienę, jos pavaduotoją Ernestą Spruogį ir šį teismą visa sudėtimi; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ar kitą kompetentingą instituciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) dėl išaiškinimų kaip elgtis tokioje situacijoje, kai išreiškiamas nepasitikėjimas teismų sistema ir suformuota galbūt ydinga praktika, kuri priklauso nuo politinės konjunktūros ir suteikia galimybę vykdyti teisinius eksperimentus teismuose; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar teismai, galbūt apribodami galimybę pareiškėjui pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 20, 23, 24, 25, 56, 67, 68, 120, 121, 139 ir 142 straipsniuose numatytomis teisėmis ir galimybėmis, nepažeidė jo teisės nebūti diskriminuojamu ir kitų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21, 25, 29, 30, 109 ir 110 straipsniuose; 4) pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pateikti paaiškinimus ir iš anksto informuojant bylos dalyvius.

Regionų administracinio teismo pirmininkas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos Indrės Pukanasytės-Biekšės nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-3819-1114/2024 nagrinėjimo. Šioje nutartyje, atsakant į pareiškėjo prašymą nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą visa apimtimi, taip pat nurodyta, kad ABTĮ nėra įtvirtintas viso teismo nušalinimo institutas, todėl pareiškėjo prašymas dėl viso teismo ir visų teisėjų nušalinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėjas 2024 m. balandžio 8 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė: 1) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš anksto informuojant, kas ir kada jį nagrinės; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant pateikti išaiškinimus, ar Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, nagrinėdami šią bylą ir su ja tiesiogiai susijusias bylas, nepažeidė išvardytų pareiškėjo teisių (t. y. teisių teikti ir gauti informaciją ir įrodymus teismo procese, dėl ekonomiškumo ir objektyvumo sujungti tame pačiame teisme nagrinėjamas bylas, suteikti galimybę betarpiškai apklausti atsakovus ir gauti jų atsakymus, gauti išsamią ir nešališką informaciją apie tai, kaip išspręsti iškilusias problemas įstatymuose nenumatytais atvejais, kai teisėjai galbūt tyčia žlugdo teisminį procesą pirmosios instancijos teisme), ir išvadą, ar tokie teismų veiksmai (atsižvelgiant į bylos esmę ir suinteresuotas valstybės institucijas) nėra diskriminacija dėl lyties, išsilavinimo, sveikatos būklės, kilmės, pilietybės bei pilietinių ir politinių pažiūrų; 3) iškilus interesų konfliktui, atskirąjį skundą perduoti nagrinėti kitai kompetentingai institucijai arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų kaip elgtis tokiu atveju, kuris nenumatytas įstatymuose ir Konstitucijoje; 4) panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutartį, kadangi ji užkerta kelią sąžiningam ir visapusiškai objektyviam teismo procesui (ir su juo tiesiogiai susijusiems teismų procesams).

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad skundžiama Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir nėra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo: 1) siekiant ekonomiškumo ir objektyvumo, sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. AS-208-815/2024, kadangi jos yra tiesiogiai susijusios ir papildo viena kitą; 2) atskirąjį skundą nagrinėti atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 4 d. pareiškimą dėl nušalinimo ir 2024 m. balandžio 8 d. atskirąjį skundą, kadangi jų nagrinėjimo tvarka ir būdas parodo, kaip yra varžomos pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą, galbūt nusikalstama teisėjų veika, ignoruojamos Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 5, 6, 7, 8, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatos; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar teisėjų veiksmai riboja pareiškėjo teises, numatytas ABTĮ 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 20, 23, 24, 25, 56, 67, 68, 120, 121, 139 ir 142 straipsniuose, ir nežeidžia jo konstitucinės teisės į nešališką teismą; 5) kreiptis į Konstitucinį Teismą ar kitą kompetentingą instituciją (pvz., atsižvelgiant į Teisėjų senato kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos teismų įstatyme) dėl išaiškinimų kaip elgtis įstatymuose nenumatytais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl valstybės institucijų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų galbūt nusikalstamos veikos ir tyčinio neveikimo arba bylų vilkinimo, siekiant sulaukti senaties terminų ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas mano, kad jo motyvuotas pareiškimas dėl nušalinimo buvo išnagrinėtas galbūt šališkai ir korumpuotai, nes šį pareiškimą išnagrinėjo teismo pirmininkas, kuriam buvo pareikštas nušalinimas. Taip pat buvo nepaisoma pareiškėjo prašymo iš anksto pranešti, kas ir kada nagrinės nušalinimo klausimą, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę gauti informaciją apie teismo proceso eigą. Prisidengiant ABTĮ spragomis ir suformuota ydinga teismų praktika, iš pareiškėjo buvo atimta teisė gauti kvalifikuotus atsakymus iš Konstitucinio Teismo ir kitų kompetentingų institucijų (pvz., Teisėjų senato), ar tokiu būdu taikant įstatymus nepažeidžiamos jo teisės į nešališką teismo procesą ne tik šioje byloje, bet ir su ja tiesiogiai susijusiose bylose. Be to, pareiškėjas teigia, kad teismo pirmininkas akivaizdžiai ignoruoja faktą, kad Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai galbūt piktnaudžiauja savo teisėmis ir apriboja pareiškėjo teise, numatytas ABTĮ 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 20, 23, 24, 25, 56, 67, 68, 120, 121, 139 ir 142 straipsniuose. Tai gali būti susiję ir su kitų institucijų galbūt nusikalstamomis veikomis. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodytu motyvu, kad procesinių veiksmų atlikimas (pareiškėjo atveju – neatlikimas) negali savaime būti teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kurioje buvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėją (teisėjus) nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo 2024 m. balandžio 8 d. atskirąjį skundą atitinka ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą ir susiformavusią vieningą teismų praktiką. ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenustato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-522/2013, 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018). Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, jog Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, niekaip nepagrindžia tokios savo nuomonės ir atskirajame skunde iš esmės tik išdėsto savo nusiskundimus dėl jo pareiškimo dėl nušalinimo netinkamo nagrinėjimo. Taigi, Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. balandžio 4 d. nutartis dėl teisėjos Indrės Pukanasytės-Biekšės nenušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, atskiruoju skundu neskundžiama.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirajame skunde pareikštus procesinio pobūdžio prašymus, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. AS-208-815/2024. Pastebėtina, kad administracinė byla Nr. AS-208-815/2024 buvo užbaigta, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2024 m. balandžio 24 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnį, Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymai apeliacinės instancijos teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar teisėjų veiksmai ribojant nurodytas pareiškėjo teises nepažeidė jo konstitucinės teisės į nešališką teismą, ir dėl išaiškinimų kaip elgtis įstatymuose nenumatytais, pareiškėjo aptartais atvejais, yra nesuderinami su Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme apibrėžta Konstitucinio Teismo kompetencija, todėl jie netenkintini. Be to, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šioje byloje taikytino teisinio reguliavimo (visų pirma, ABTĮ 152 str. 1 d.) atitikties Konstitucijai, todėl šiuo atveju nenustatytas pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teismui kreiptis į kitą kompetentingą instituciją dėl išaiškinimų kaip elgtis įstatymuose nenumatytais, pareiškėjo aptartais atvejais yra abstraktaus pobūdžio. Be to, nors pareiškėjas kaip tokios kompetentingos institucijos pavyzdį nurodo Teisėjų senatą, tačiau tokia institucija šiuo metu neegzistuoja (manytina, kad pareiškėjas galbūt turi omenyje Teisėjų senatą, kuris buvo numatytas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (1992 m. vasario 6 d. Nr. I-2273), tačiau šis įstatymas neteko galios 1995 m. sausio 1 d.; po to įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (1994 m. gegužės 31 d. Nr. I-480) buvo numatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatas (nuo 1996 m. liepos 17 d. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo struktūroje neliko tokio darinio, 2016 m. birželio 9 d. įsigaliojus Teismų įstatymo 22 straipsnio pakeitimams). Taigi, šis pareiškėjo prašymas taip pat yra atmestinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. balandžio 8 d. atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidijus Šileikis