af642ddb-2e7b-4bb2-853f-a42aa57bfba6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2164-1044/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34127-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui N. I., atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovo atstovui Modestui Norkui, tretiesiems asmenims R. G., J. G., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Danutei Rainienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. I. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys K.

I., R. G., J. G., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas N. I. (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau ir atsakovas) ir praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo;

3) panaikinus įsakymus perduoti vaikus jų tėvui (ieškovui). Nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovo ir trečiojo asmens K. I., o jų nepilnamečių vaikų D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. I.. K. I. 2016-2017 m. dėl sveikatos sutrikimų buvo nustatytas 85 proc. nedarbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymais Nr. 30-2767/18 ir 30-2768/18 nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirti K. I. tėvai – tretieji asmenys R. G. ir J. G.. IeÅ¡kovas apie nustatytÄ laikinÄ jÄ globÄ sužinojo tik 2018 m. rugsėjo pabaigoje, gavęs raÅ¡tÄ . Nurodo, kad nutraukus santuokÄ su vaikų motina, ji ribodavo jo susitikimus su mažamečiais vaikais, motyvuodama nepasitikėjimu ir negebėjimu pasirÅ«pinti mažais vaikais, tačiau praėjus kuriam laikui vaikų motina leido D. per jo gimtadienį vežtis į namus, o su mažesniuoju sÅ«numi bendrauti tik vaikų motinos tėvų namuose.

Ieškovas siekė bendrauti su vaikais, skambindavo, tačiau vaikų motina neatsiliepdavo, neperskambindavo, neįleisdavo ieškovo į namus, per šventes dovanas vaikams ieškovas palikdavo už durų. Kartais atsakovė leisdavo pasiimti į namus D., bendravimo su juo metu ieškovas sūnumi rūpindavosi, pirko drabužius. Po to motina leisdavo ieškovui pasiimti abu vaikus, jis jiems pirkdavo drabužius, avalynę. Atsakovė dažnai keisdavo nuomonę dėl ieškovo bendravimo su vaikais, jos ir ieškovo santykiai po skyrybų buvo įtempti.

Nuo 2012 m. ieÅ¡kovui buvo suteiktos sÄ lygos pasiimti abu vaikus, jis su jais aktyviai leisdavo laisvalaikį – grybaudavo, uogaudavo, žvejodavo, plaukiodavo laivais. IeÅ¡kovas aktyviai dalyvaudavo D. Å¡okių konkursuose, vasarÄ vykdavo su vaikais į PalangÄ , Å ventÄ jÄ , NidÄ , lankėsi japoniÅ¡kame sode, kačių parodoje, zoologijos sode, žiemÄ važinėdavosi rogėmis su arkliais. Kai vaikai važiuodavo su motina prie jÅ«ros, duodavo jiems dienpinigių. IeÅ¡kovas pirko D. telefonÄ , siekė bendrauti su abiem vaikais, tačiau vaikų motina ne visada leisdavo bendrauti su J., teigdama, kad jis iÅ¡vykęs pas gimines, serga. 2014 m. vasario mėn. ieÅ¡kovas nupirko vaikams kelionę į EgiptÄ , tačiau motina jų neiÅ¡leido, teko kelionę atÅ¡aukti ir patirti nuostolius.

IeÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 1 d. paruošė D. į pirmÄ klasę, kartu su vaikais ir seneliais vyko į restoranÄ , draugiÅ¡kai bendravo. IeÅ¡kovas pirkdavo daiktus vaikams, klausdavo jų senelių, kÄ dar nupirkti, tačiau jie atsakydavo, kad vaikai viskÄ turi. IeÅ¡kovas veždavo vaikus aplankyti mamos į ligoninę, tačiau pats nesirodydavo, siekdamas iÅ¡vengti konfliktų. Nurodo, kad seneliai (laikini globėjai) vaikus skirsto, jiems J. yra geras, o D. – blogas. Vaikams bÅ«nant su tėvu globėjai skambindavo tik J., klausdavo, ar brolis jo neskriaudžia, ar nenori grįžti namo.

Buvo atvejų, kai močiutė teigdavo, kad J. nori namo, o D. gali likti pas tėvÄ . 2017 m. D. buvo leista vykti su tėvu į NidÄ , o seneliai per dvi savaites vaikui nei karto neskambino. IeÅ¡kovo teigimu, seneliai vis kartoja, kad D. yra negeras, kaip ir jo tėtis, kad jame yra visi tėvo genai. Globėjai siÅ«lė ieÅ¡kovui pasiimti auginti D., nurodydami, kad jiems sunku auginti du vaikus, o J. senelių požiÅ«riu yra geras vaikas, todėl turi likti pas juos. IeÅ¡kovas nurodo, kad apie tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinos globos vaikams nustatymo, informuotas nebuvo ir neturėjo galimybių įrodyti, kad rÅ«pinasi vaikais, todėl buvo nepagrįstai konstatuota, kad vaikai yra likę be tėvų globos.

Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovas pastebėjo pasikeitimus bendravime su vaikais, močiutė pareiÅ¡kė, kad D. reikalinga avalynė naujiems mokslo metams, ieÅ¡kovas iÅ¡kart jÄ nupirko. J. reikmenys mokslo metams buvo nupirkti, jis buvo nuvestas į kirpyklÄ , o D. – ne, viskuo rÅ«pinosi ieÅ¡kovas. 2018 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovas kvietė vaikus kartu papietauti kavinėje, D. norėjo pas tėvÄ vykti savaitgaliui, tačiau paklausus J., močiutė jam neleido. IeÅ¡kovas susitarė su D. dėl savaitgalio, tačiau po savaitės susisiekus su vaikais, jie kategoriÅ¡kai atsisakė važiuoti pas tėvÄ , nors to niekada anksčiau nėra buvę, o praėjus savaitei ir ieÅ¡kovui susisiekus su vaikais, D. skundėsi bloga nuotaika ir nuovargiu.

IeÅ¡kovo teigimu, vaikų globėjai (seneliai) yra prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę ieÅ¡kovo atžvilgiu. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymai priimti vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-629 „Dėl nurodymo D.

I. ir J. I. nustatyti laikinÄ jÄ globÄ â€œ, kuriame atsakovo buvo praÅ¡oma nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ , globėjais paskiriant R. G. ir J. G. Tarnybos duomenimis vaikai buvo likę be įstatyminio atstovo globos, kadangi jų motina serga, jai iki 2018 m. gruodžio 14 d. buvo nustatytas vos 15 proc. darbingumas, o vaikų tėvas nuo vaikų priežiÅ«ros yra nusiÅ¡alinęs, todėl vaikų seneliams R. G. ir J. G. pateikus praÅ¡ymus, įvertinus jų pateiktus dokumentus ir charakteristikas, tarnyba 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1SD-221 „Dėl R.

G. ir J. G. pradinio įvertinimo“, kuriuo jie buvo pripažinti tinkamai pasirengusiais globoti vaikaičius. Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, kad ginčijami įsakymai buvo priimti teisėtai ir pagrįstai bei siekiant iÅ¡imtinai užtikrinti ir apsaugoti vaikų interesus. Atsakovas nurodo, kad iÅ¡samių faktinių aplinkybių apie situacijÄ N. I. Å¡eimoje pateikti negali, kadangi nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijai, savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota tarnybai ir visa su ieÅ¡kovo Å¡eima susijusi informacija Å¡iuo metu yra Å¡ios institucijos žinioje.

Tretieji asmenys pateikė atsiliepimÄ ir praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas su K. I. gyvena skyrium nuo 2009 m. gegužės 4 d., kai jaunesnysis sÅ«nus J. dar nebuvo gimęs. Visus aÅ¡tuonerius metus nuo santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas teikia vaikams iÅ¡laikymÄ po 130 Eur ir labai epizodiÅ¡kai – 2-3 kartus per metus bendrauja su vaikais. D. su tėvu yra gyvenęs 14,5 mėnesio, J. su tėvu nėra gyvenęs. Nurodo, kad ieÅ¡kovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad prieÅ¡ 4,5 metų K.

I. susirgo, jai nustatytas smegenų intratentorinės dalies gerybinis navikas. Po operacijos vaikų mama yra iÅ¡ dalies paralyžiuota, tačiau puikios psichinės bÅ«klės, veiksni. Jos tėvai R. ir J. G. laikinais globėjais paskirti dėl to, kad motina dėl fizinės bÅ«klės vaikų negali vežti į mokyklÄ , bÅ«relius, dalyvauti tėvų susirinkimuose, nuvesti į gydymo įstaigas, pasirÅ«pinti tose srityse, kur reikalingi fiziniai veiksmai. R. G. yra paskirta K. I. rÅ«pintoja. Pati K. I. vaikams bÅ«nant namuose su jais bendrauja, jiems padeda ruoÅ¡ti namų darbus, žaidžia stalo žaidimus, užtikrina visus vaikų poreikius, kurie nereikalauja išėjimo iÅ¡ namų ar fizinio darbo.

Laikinoji globa vaikams nustatyta tam, kad seneliai, kaip teisėti vaikų atstovai, galėtų pasirÅ«pinti vaikų poreikiais už bÅ«sto ribų. Nurodė, kad prieÅ¡ nustatant vaikams laikinÄ jÄ globÄ , Vaiko teisių skyriaus atstovai bendravo su ieÅ¡kovu, kuris neginčijo, kad jo ryÅ¡iai su vaikais yra praktiÅ¡kai nutrÅ«kę, nurodė, kad neturi jokių įgÅ«džių auginant vaikus. Nurodė, kad globos klausimÄ bÅ«tų galima spręsti ir bendru sutarimu, tačiau ieÅ¡kovas turėtų teikti vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tačiau jis nesutinka didinti iÅ¡laikymo dydžio, o paskyrus laikinÄ jÄ globÄ gaunamos papildomos pajamos, padedančios užtikrinti vaikų poreikius.

Nurodė, kad patys vaikai kategoriÅ¡kai nesutinka kraustytis pas ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas vaikams gyventi tinkamos patalpos neturi, vienintelis jo valdomas turtas – 9/100 (15,6 kv. m.) neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 m. spalio 30 d. pasitarimo metu dėl atvejo vadybos proceso ieÅ¡kovas nurodė, kad negalėtų skirti didesnio iÅ¡laikymo nei po 130 Eur per mėnesį vaikui, todėl mažai tikėtina, kad jis galėtų užtikrinti vaikams bÅ«stÄ , kuriame jie gyventų.

IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kad 2018 m. birželio 19 d. gautas senelių R. G. ir J. G. praÅ¡ymas paskirti juos nepilnamečių vaikų D. ir J. I. nuolatiniais globėjais, nes vaikų motinai nustatytas 85 proc. nedarbingumas ir specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, o tėvas yra nusiÅ¡alinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiÅ«ros. Tarnyba Vilniaus miesto apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Elektrėnuose iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas, jam teikiamas socialines paslaugas bei galimybes auginti mažamečius vaikus, o 2018 m. spalio 4 d.

Elektrėnų socialinių paslaugų centras pateikė raÅ¡tÄ Nr. 02.S-263 apie ieÅ¡kovo Å¡eimÄ . Telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovas teigė, kad su buvusios sutuoktinės tėvais bei vaikais bendrauja, teikia vaikams iÅ¡laikymÄ , tačiau pats vaikų auginti negali, nes tektų atsisakyti turimo darbo. Buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo 2019 m. sausio 17 d. akte nurodyta, kad buvo lankytasi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje trijų kambarių su visais patogumais name, nuosavybės teise priklausančiame ieÅ¡kovo krikÅ¡to tėvui, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovas gyvena su sugyventine S. V.

Bute vaikams yra skirtas atskiras Å¡viesus, erdvus ir Å¡iltas kambarys. Vaikams sudarytos sÄ lygos miegui, pamokų ruoÅ¡ai, laisvalaikiui ir žaidimams. IeÅ¡kovas yra samdomas darbuotojas ir gauna pastovų darbo užmokestį. Ketina vaikams įrengti atskirus kambarius, o artimiausiu metu nupirkti atskiras lovas. Buvo lankytasi ir trečiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje septynių kambarių name su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tretieji asmenys gyvena su nepilnamečiais D. ir J. Vaikai turi atskirus kambarius, bÅ«stas tvarkingas, Å¡varus, erdvus, sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams augti, ugdytis ir ilsėtis.

K. I. nustatytas neįgalumas, paralyžiuota viena kÅ«no pusė, jos pajamas sudaro 200 Eur per mėnesį neįgalumo iÅ¡moka, ieÅ¡kovas teikia vaikams iÅ¡laikymÄ po 130 Eur per mėnesį. R. G. teigė, jog ieÅ¡kovas vaikus nuteikinėja prieÅ¡ globėjus, o pats globÄ nori nutraukti tam, kad blogai neatrodytų prieÅ¡ draugus, vaikų motina mano, kad ieÅ¡kovas siekia patenkinti vyriÅ¡kas ambicijas. D. mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus 4-oje klasėje, bÅ«relių nelanko, turi įgimtÄ sÄ nario uždegimÄ , todėl turi vengti papildomo fizinio krÅ«vio.

J. mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus 3-oje klasėje, lanko futbolo treniruotes, žaidžia FK Granitas klube. J. nurodė, kad paskutinį kartÄ tėvÄ matė prieÅ¡ 3-4 savaites, kai su tėčiu ir jo žmona S. buvo batutų parke, pasakojo, kad jam patinka gyventi su seneliais ir mama, močiutė jį kiekvienÄ rytÄ Å¾adina, įdeda prieÅ¡piečius, kartais parsiveža iÅ¡ mokyklos, pagamina pietus, vaikÅ¡to į mokyklos susirinkimus, nurodė, kad nenori, jog kas nors keistųsi.

D. nurodė, kad jam patinka leisti laikÄ su seneliais, vasaromis jie važiuoja į PalangÄ , paskutinį kartÄ tėvÄ matė prieÅ¡ savaitę, kai valgė picerijoje ir lankėsi baseine su juo ir jo žmona Sniege, teigė, kad su tėvu gyventi nenori, jam patinka su juo kartais susimatyti, susiskambinti telefonu, nenori, kad kas nors keistųsi. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kad įsakymai dėl laikinosios globos nustatymo buvo priimti pagrįstai, iÅ¡imtinai veikiant vaikų interesais, siekiant apsaugoti jų teises ir teisėtus interesus.

Tarnybos nuomone, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu panaikinti laikinÄ jÄ globÄ . Nurodė, kad bÅ«tų tikslinga kreiptis pagalbos į specialistus, atkuriant tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė reikalavimus. Papildomai nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas nenutraukė ryÅ¡ių su vaikais, siekė, kad jam bÅ«tų nustatyta bendravimo tvarka ir su vaikais reguliariai bendravo, užtikrino vaikų poreikių patenkinimÄ .

Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ginčijamų įsakymų priėmimo metu ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs nusiÅ¡alinęs nuo tėvo pareigų. Sužinojęs apie vaikų motinos ligÄ , ieÅ¡kovas labai pergyveno, tačiau nenumanė, kad jam už akių seneliai prisiims vaikų globÄ . IeÅ¡kovas apie nustatytÄ globÄ sužinojo tik neregistruotu paÅ¡tu gavęs laiÅ¡kÄ su vienu įsakymu. Ä®sakymai buvo priimti nesilaikant CK 3.250 str., nebuvo nei vieno iÅ¡ CPK 3.254 str. numatytų globos nustatymo pagrindų.

Pažeistos ir CK 3.253 str. 3 d. nuostatos. Nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų laikytasi procedÅ«rų, tėvui bÅ«tų praneÅ¡ama apie procesÄ , o telefoniniais skambučiais tokie klausimai nesprendžiami. Tėvas liko už proceso ribų ir globa buvo nustatyta seneliams. Grėsmės lygio nustatymo anketose pateikta tikrovės neatitinkanti globėjų nurodyta informacija. Tik 2019 m. sausio mėn., kai įsakymai jau buvo apskųsti, tarnybos atstovai atvyko į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir pamatė, kad ieÅ¡kovas gyvena bÅ«ste su visais patogumais, kur sudarytos visos sÄ lygos vaikams augti ir ugdytis.

Vaikai vykdavo pas tėvÄ , jiems nebuvo jokios grėsmės, globėjai ieÅ¡kovu pasitikėjo, tik kai jau reikėjo priimti įsakymus dėl globos, ieÅ¡kovas globėjams pasidarė blogas. Nurodė, kad buvo pažeistos procedÅ«ros, įsakymai ir poįstatyminiai aktai nustatant grėsmės lygį ir negavus teismo leidimo paimti vaikus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas veikė pagal turimus įgaliojimus. CK 3.264 str. 1 d. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimÄ dėl laikinosios globos nustatymo, o rekomendacijas pateikia tarnyba.

Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡ gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ tarnybos, kuriuo buvo praÅ¡oma savivaldybės nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ ir globėjais paskirti senelius. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. liepos 13 d. patvirtintuose vaiko laikinosios globos nuostatuose įtvirtinta, kad savivaldybės administracija, gavusi tarnybos praÅ¡ymÄ skirti laikinÄ jÄ globÄ , iÅ¡ esmės turi teisę tik parinkti globėjÄ , ir visus dokumentus perduoti administracijos direktoriui. Taigi savivaldybė neturėjo įgaliojimų prieÅ¡tarauti tarnybos nurodymui, ar rinkti papildomÄ informacijÄ , todėl tarnybos duomenimis buvo priimti įsakymai.

Teismo posėdžių metu tretieji asmenys K. I., R. G., J. G., jų atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi laikinieji globėjai tinkamai atlieka savo pareigas, sudarytos visos sÄ lygos vaikams augti kartu su motina, o ieÅ¡kovas nepakankamai rÅ«pinasi vaikų auklėjimu ir priežiÅ«ra. Trečiųjų asmenų atstovė papildomai nurodė, kad vaikų motinos negalia yra tik fizinė, ji negali vaikų vesti į mokyklÄ , gydymo įstaigas ir pan. Å ias pareigas atlikdavo seneliai, tačiau susidurdavo su problemomis, kadangi nebuvo teisėti vaikų atstovai.

Tretieji asmenys 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi dėl globos paskyrimo. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo ir liudytojos S. V. paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad nuo 2018 m. birželio mėn., kai buvo kreiptasi dėl globos vaikams nustatymo, Tarnybos atstovai bandė su ieÅ¡kovu susisiekti, tarnybos atstovė E. V. ieÅ¡kovui telefonu pranešė, kad skambinama dėl globos, buvo skambinta 4-5 kartus, ieÅ¡kovas buvo sutikęs susitikti, vėliau apsigalvojo, prašė atsiųsti registruotÄ laiÅ¡kÄ , tačiau įstatymai nenumato pareigos siųsti registruotus adresus.

Bet sprendimas buvo iÅ¡siųstas, o tai, kad ieÅ¡kovas paÅ¡to dėžutę tikrina labai retai, nesudaro pagrindo praleidus 1 mėn. terminÄ dėl tokių sprendimų skundimo kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kinys teismui pateiktas praleidus 1 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad sprendžiama dėl vaikų globos, ieÅ¡kovas sÄ moningai nevažiavo į susitikimus, nors jam skambino įvairių rajonų vaikų teisių specialistai, tiek pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tiek pagal vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovas vaikais nesidomi, pats nesikreipia į mokyklÄ dėl prisijungimo prie elektroninio dienyno ir nesiima jokių realių veiksmų, kad pasirÅ«pintų vaikais. Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. (ieÅ¡kovo gyvenimo draugė) paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu nuolat negyvena, atvažiuoja ir iÅ¡važiuoja, globėjus pažįsta, susiskambindavo su jais, kai ieÅ¡kovas pasiimdavo sÅ«nų D. Su ieÅ¡kovu draugauja nuo 2010 m., kai D, buvo 2,5 m., o J. pamatė vėliau. Dažniau matydavo D., nes J. pas ieÅ¡kovÄ neiÅ¡leisdavo globėjai, o D. globėjai net siÅ«lė ieÅ¡kovui pasiimti auginti.

Su vaikais ji sutaria gerai. Naujuosius 2018 m. metus sutiko su vaikais, globėja vis skambino, sakė vaikus grÄ Å¾inti, nuo tada prasidėjo grasinimai vaikų teisių specialistais, policija. IeÅ¡kovas nori bendrauti su vaikais, D, pirko telefonÄ , o kai sulūžo, nupirko naujÄ . Ji pati pirko daiktus vaikams, jos mama pirko ir siuntė iÅ¡ užsienio, draugės taip pat atiduodavo nebereikalingus drabužius. Vaiko teisių atstovai skambino ieÅ¡kovui, kad jis turi bÅ«tinai atvykti pasiraÅ¡yti, tačiau ieÅ¡kovas norėjo dokumentus perskaityti, susitarė, kad jam atsiųstų dokumentus, tačiau jie nebuvo atsiųsti.

Skambino specialistės iÅ¡ Vievio, Elektrėnų, ir kitur, bet ko norėjo, taip ir nepaaiÅ¡kino, viena darbuotoja lankėsi, įkalbinėjo ieÅ¡kovÄ atvykti pasiraÅ¡yti dokumentų, Å¡aukė ant jo, tačiau su situacija nesupažindino. Apie vaikams paskirtÄ globÄ sužinojo 2018 m. spalio mėn., gavę neregistruotÄ laiÅ¡kÄ . IeÅ¡kovas su vaikais sutaria labai gerai, labai juos myli. Nurodė, kad globėjai vis sako, kad D. yra netikęs, nes turi tėvo genus. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. (liudytojos S. V. sÅ«nus) paaiÅ¡kino, kad kartu su ieÅ¡kovu ir savo motina važiuodavo pasiimti vaikų.

Pas motinÄ atvažiuoja bent kartÄ per savaitę, vaikus pažįsta gerai. IeÅ¡kovas vaikais rÅ«pinasi gerai, kai jis buvo vaikas, su juo taip pat užsiimdavo, rÅ«pinosi, su ieÅ¡kovu sutarė labai gerai, ieÅ¡kovas visada jam padėdavo, beveik kiekvienÄ savaitgalį pasiimdavo jį į medžioklę, iÅ¡mokė jį vairuoti. Kai ieÅ¡kovas bÅ«na su vaikais, jis su jais taip pat užsiima, pvz., eina į baseinÄ , apie ieÅ¡kovo konfliktus su vaikais nėra girdėjęs, pats su juo niekada nekonfliktavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. I. (ieÅ¡kovo brolis) paaiÅ¡kino, kad po ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo su trečiaisiais asmenimis nebendrauja. Su vaikais jis bendrauja, kai matosi su ieÅ¡kovu ir jis tuo metu bÅ«na su vaikais, paskutinį kartÄ vaikus matė per ieÅ¡kovo gimtadienį, vasario mėnesį, su jais sutaria gerai. Pasakojo, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinasi vaikais, ugdo juos, daug apie juos kalba, labai pergyvena dėl globos. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Papildomai nurodė, kad tretieji asmenys dėl globos vaikams nustatymo kreipėsi su 2018 m. birželio 19 d. praÅ¡ymu, nes motinai nustatytas neįgalumas, o tėvas tuo metu buvo nusiÅ¡alinęs nuo vaikų priežiÅ«ros.

Pagal 2018-07-01 teisinį reglamentavimÄ buvo nuvykta į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti, ar yra grėsmė vaikų saugumui, sveikatai, ten bendrauta su seneliais ir vaikais, kurie iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama ir seneliais, motina psichiÅ¡kai yra sveika. Tuo metu buvo bÅ«tina nustatyta laikinÄ globÄ , nes tėvas vaikų ugdymu nesidomėjo, nesirÅ«pino vaikų sveikatos priežiÅ«ra, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, į pokalbius su atvejo vadybininku neatvykdavo. Tuo metu vaikams buvo reikalingas atstovas pagal įstatymÄ , nes motina negalėjo atstovauti vaikams dėl negalios, o tėvas – dėl nerÅ«pestingumo.

Dėl to tuo metu buvo nustatytas antras grėsmės vaikams lygis ir tuo metu buvo teisinis pagrindas, numatytas CK 3.253 straipsnio 1, 2 dalis, nustatyti laikinÄ globÄ , seneliai atitiko visus globėjams keliamus reikalavimus. PraÅ¡o nenaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų iki iÅ¡nyks laikinosios globos pagrindai, vaikų motinos sveikata gerėja. IÅ¡nykus laikinosios globos pagrindams nustatyta laikinoji globa bus panaikinta 2019 m. rugpjūčio 14 d. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies IeÅ¡kovas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymÄ Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I. nustatymo ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I. nustatymo (el. b. T. 1, b. l. 16, 17-18), motyvuodamas tuo, kad jie priimti pažeidžiant laikinos globos paskyrimÄ reglamentuojančias teisės aktų normas, pažeidžia vaikų teises į Å¡eimos ryÅ¡ius ir ieÅ¡kovo kaip vaikų tėvo teisėtus interesus. IeÅ¡kinys dėl minėtų įsakymų nuginčijimo teismui pateiktas 2018 m. spalio 29 d. Tretieji asmenys prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes reikalavimai teisme pareikÅ¡ti praleidus 1 mėnesio terminÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas apie priimtus ginčijamus įsakymus sužinojo paÅ¡tu gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) 2018-09-27 raÅ¡tÄ ir vienÄ iÅ¡ ginčijamų įsakymų – 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I. nustatymo.

Byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovas su minėtu Tarnybos raÅ¡tu negavo kito ginčijamo įsakymo – 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I. nustatymo. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenų, kad Tarnyba pati nurodė, jog pastarasis įsakymas ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti neatsiųstas per klaidÄ . Atsižvelgiant į Tarnybos raÅ¡to parengimo datÄ , į tai, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad su Å¡iuo raÅ¡tu ieÅ¡kovui buvo siunčiami ginčijami įsakymai (vienas jų), teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus procesinį teisės kreiptis į teismÄ terminÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas paskelbtu, kai Å¡is sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada jį priėmė, koks jo turinys, t. y. kada asmeniui tapo prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus – aktÄ priėmusiÄ institucijÄ , priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ir pareigas. IÅ¡ Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų, byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad skundžiamų įsakymų turinį sudarantys esminiai elementai ieÅ¡kovui tapo žinomi iÅ¡ karto po įsakymų priėmimo (CPK 185 str.).

Å iame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijos įsikiÅ¡damos į jautrius Å¡eimos santykius vykdant pozityviÄ sias pareigas, turi pareigÄ veikti itin apdairiai, kruopščiai ir tiksliai pagal teisės aktus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra administracinis aktas. Jeigu administracinis aktas yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams; neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, jis turi bÅ«ti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas N. I. (toliau ir ieškovas, tėvas) ir trečiasis asmuo K. I. (toliau ir motina) yra nepilnamečių vaikų D. I., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir J. I., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. T. 1, b. l. 18, 19). Ieškovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimu, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas vaikams, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka (el. b.

T. 1, b. l. 20-33, 34-43). IÅ¡ žodinių paaiÅ¡kinimų ir byloje pateiktų 2018-07-23 suraÅ¡ytų Grėsmės lygio nustatymo anketų (el. b. T. 1, b. l. 44-61) nustatyta, kad vaikų giminaičiai (seneliai – tretieji asmenys) raÅ¡tu informavo TarnybÄ apie galimus vaikų D. ir J. I. teisių pažeidimus Å¡eimoje, nes vaikų motinai nustatytas neįgalumas, o tėvas (ieÅ¡kovas) nuo vaikų auklėjimo yra nusiÅ¡alinęs. Å iuose aktuose remiantis vaikų senelės R. G. paaiÅ¡kinimais užfiksuota, kad vaikų tėvas N. I. vaikų auklėjime nedalyvauja ir jais nesirÅ«pina, neveda pas gydytojus, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, neorganizuoja vaikams laisvalaikio, popamokinės veiklos, kad tėvas savo gyvenamojo bÅ«sto neturi, gyvena sugyventinės bÅ«ste, kuri nesutinka priimti gyventi vaikų dėl vietos stokos; vaikų motina dėl savo ligos yra neįgali ir pati yra slaugoma.

Vaiko teisių specialistas, užpildydamas anketÄ , iÅ¡klausė vaikÄ D., kuris papasakojo, kad anksčiau nuvažiuodavo pas tėtį į svečius, tačiau dabar nebenori, nes „tėtis daug rÅ«ko ir keikiasi“, kad „su tėčio drauge sutaria gerai, kartais su tėčiu žaisdavo krepÅ¡inį, yra žaidę Å¡aÅ¡kėmis, bet dažniausiai tėvas liepdavo eiti žaisti dviese“, „nebenori vykti pas tėtį, nes ten nuobodu, nėra kÄ veikti“. Taip pat iÅ¡klausė vaikÄ J., kuris papasakojo, kad tėtis labai retai paskambina (pora kartų per metus), anksčiau retkarčiais nusiveždavo į savo namus, bet dabar jis nebenorėtų ten važiuoti, nes tėtis rÅ«ko, iÅ¡geria ir vartoja daug keiksmažodžių; svečiuojantis pas tėtį, retai kada visi žaisdavo kartu, tėtis liepdavo žaisti su broliu.

Anketoje, remiantis tuo, kad yra nustatyti aukštos rizikos veiksniai:

1. vaikų atstovai laikinai negali rūpintis vaikais dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos ar kitų svarbių priežasčių – motina neįgali, o tėvas gyvena sugyventinės būste, kuri, anot senelės R. G., nesutinka priimti gyventi vaikų dėl vietos stokos (2.13 p.);

2. kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovu, socialine aplinka, kurie kelia grėsmę jo sveikatai ir / ar gyvybei – vaikų tėvas sūnumis nesirūpina, nedalyvauja jų gyvenime ir auklėjime, neturi savo gyvenamojo būsto (4.5, 2.9), konstatuotas antras grėsmės vaikams lygis ir priimtas sprendimas paimti abu vaikus iš abiejų tėvų. Anketos pasirašytos vaikų motinos K. I. Iš rašytinių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Grėsmės lygio nustatymo anketų surašymo metu, vaikų motina K.

I. su vaikais gyveno kartu su trečiaisiais asmenimis Rima ir J. G.. Tarnyba 2018-08-13 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrių su nurodymu D. I. ir J. I. nustatyti laikinÄ jÄ globÄ senelių R. G. ir J. G. Å¡eimoje (el. b. T. 1, b. l. 120). Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad vaikų tėvas N. I. yra nusiÅ¡alinęs nuo vaikų priežiÅ«ros, o motina K. I. serga, jai nustatytas 15 proc. darbingumas, vaikų laikinaisiais globėjais sutinka tapti jų seneliai Rima ir J.

G. (el. b. T. 1, b. l. 121, 122). Ginčijamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymais vaikams nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. liepos 19 d., vaikų laikinaisiais globėjais paskirti jų seneliai – tretieji asmenys R. ir J. G. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡eima yra valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios, nesvarbu, ar tėvai santuokÄ nutraukė ir vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vienu iÅ¡ tėvų. Už vaiko priežiÅ«rÄ ir auklėjimÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ užtikrina tėvai (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.163 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi.

Kiekvieno asmens teisė į jo Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯tvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Å eimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į Å¡eimos gyvenimÄ bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavaliÅ¡ko Å¡io straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu Å¡eimos gyvenimo (ir kitų Å¡iame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v.

Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G., V. G. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009). Siekdamas užtikrinti visapusiÅ¡kÄ vaikų teisių apsaugÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į nacionalinį ir tarptautinį reglamentavimÄ , nauja redakcija iÅ¡dėstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPÄ®) normas, susijusias su vaiko paėmimu iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ ir laikinosios globos nustatymu, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.

VTAPÄ® paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , gynimÄ ir apsaugÄ , stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ atsakomybę ir galimybes rÅ«pintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir Å¡eimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymÄ organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrÄ sias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 straipsnio 1 dalis).

Å io įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi ginčijamų įsakymų priėmimo metu) įtvirtinta, kad vaikas negali bÅ«ti iÅ¡skirtas su tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugÄ užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra bÅ«tinas vaiko interesams. Pagrindinis vaiko apsaugÄ ir vystymÄ si užtikrinantis institutas yra biologinė Å¡eima. Vaikas turi teisę augti savo biologinėje Å¡eimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės Å¡eimos problemų.

Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas teikiamas vaiko iÅ¡saugojimui Å¡eimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbÄ . Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis iÅ¡saugoti vaiko jo biologinėje Å¡eimoje, vaikas paimamas iÅ¡ jos, nustatant jam laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rÅ«pyba) arba jis įvaikinamas (VTAPÄ® 33 str.).

CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siÅ«lymÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumÄ arba savarankiÅ¡kai nustatęs, kad toje aplinkoje iÅ¡kilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaikÄ iÅ¡ jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo.

PraÅ¡ymas leisti paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad VTAPÄ® 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sÄ lygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrÄ jį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaikÄ iÅ¡ jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigÅ«nus.

Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu tik teismui yra suteikta teisė iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ ar atsisakyti tokį leidimÄ iÅ¡duoti, nenustačius tam faktinių pagrindų po to, kai Tarnyba kreipiasi į teismÄ pateikdama teismui, be kita ko, grėsmės lygio vaikui nustatymo anketÄ . Teismas, gavęs Tarnybos ir pateiktÄ praÅ¡ymÄ , vertina grėsmės lygio vaikui nustatymo anketoje nurodytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, o iÅ¡kilus poreikiui patikslinti ar iÅ¡siaiÅ¡kinti papildomas aplinkybes, rengia žodinį teismo posėdį, į kurį kviečiami ir vaikų atstovai pagal įstatymÄ (tėvai).

Pagal VTAPÄ® 42 straipsnio 3 dalį per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymÄ nustatyti vaikui laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ) ir paskirti konkretų laikinÄ jį globėjÄ (rÅ«pintojÄ ). Taigi iÅ¡ pirmiau nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad po 2018 m. liepos 1 d. yra nustatyta konkreti ir privaloma laikinos vaiko globos organizavimo tvarka.

Pagal Å¡iÄ tvarkÄ Å¡iuo konkrečiu atveju Tarnyba, gavusi praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaikų teisių pažeidimÄ iÅ¡ vaikų senelių ar vieno iÅ¡ jų, turėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuvykti į vaikų buvimo vietÄ , susitikti su vaikais, juos iÅ¡klausyti, įvertinti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir socialinę aplinkÄ bei vaikų santykius su jo atstovais pagal įstatymÄ (kiekvienu iÅ¡ tėvų), įvertinti grėsmės vaikams lygį bei nustačiusi antrÄ grėsmės vaikams lygį, paimti vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ bei juos apgyvendinti pas giminaičius (Å¡iuo konkrečiu atveju – senelius) ir per 3 dienas kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl leidimo paimti vaikus iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo.

Tik teismui iÅ¡davus leidimÄ paimti vaikus iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ â€“ motinos K. I. ir tėvo N. I., Tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėjo pateikti savivaldybės administracijai nurodymÄ nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ bei paskirti vaikams laikinuosius globėjus. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ , Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turėjo organizuoti vaiko grÄ Å¾inimÄ vaiko tėvams.

Nagrinėjamu atveju 2018-07-23 nustačius vaikams antrÄ jį grėsmės lygį, Tarnyba nesikreipė į teismÄ dėl leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų tėvų (motinos ir tėvo) iÅ¡davimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-629 kreipėsi į savivaldybės administracijÄ su nurodymu D. I. ir J. I. nustatyti laikinÄ jÄ globÄ , globėjais paskiriant R. G. ir J. G. Atsakovas ginčijamais įsakymais vaikams D. I. ir J. I. nustatė laikinÄ jÄ globÄ , paskirdamas laikinaisiais globėjais trečiuosius asmenis R. ir J.

G.. Taigi ginčijami atsakovo įsakymai buvo priimti nesant teismo leidimo paimti vaikų iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ , t. y. nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Dėl to yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D.

I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo. Kaip nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai, kad ginčijami administracijos direktoriaus įsakymai buvo priimti Tarnybai pateikus visus reikiamus dokumentus, nes, minėta, Tarnyba nesikreipė į teismÄ dėl leidimo leidimÄ paimti vaikus iÅ¡ įstatyminių atstovų Å¡iuo konkrečiu atveju, todėl akivaizdu, kad teismo nutartis nebuvo atsakovui pateikta.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu (2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-368 redakcija) patvirtintų Vaiko laikinosios globos nuostatų 9.2.8 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, gavusi nuostatų 8 punkte nurodytÄ tarnybos teritorinio skyriaus nurodymÄ nustatyti vaikui laikinÄ jÄ globÄ ir paskirti konkretų globėjÄ parengia savivaldybės administracijos direktoriui teikimÄ dėl vaiko laikinosios globos nustatymo ir vaiko laikinojo globėjo paskyrimo ir prie teikimo prideda teismo leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ .

IeÅ¡kovas taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinus ginčijamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus vaikus perduoti jam. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas netenkintinas dėl žemiau nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad remiantis VTAPÄ® 38 straipsnio 1-3 dalimis, Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus ApraÅ¡o 1 priede.

Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės:

1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai;

2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymÄ ;

3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku;

4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytÄ informacijÄ apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. ApraÅ¡o 1 priede pateiktoje Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyti kiekvienai grupei priskirtini rizikos veiksniai, kurie priskirtini rizikos ir aukÅ¡tos rizikos veiksniams. Nustačius, vienÄ iÅ¡ aukÅ¡tos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vienÄ aukÅ¡tos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi bÅ«ti paimami iÅ¡ tėvų (atstovų pagal įstatymÄ ).

BÅ«tent aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo apimtyje teismas, gavęs Tarnybos pareiÅ¡kimÄ dėl leidimo paimti vaikus iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ , vertina konkrečias faktines aplinkybes ir sprendžia, ar pagrįstai vaikams buvo nustatytas antras grėsmės lygis, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas iÅ¡duoti / atsisakyti iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikus iÅ¡ jų atstovų, o jeigu yra, tai ar iÅ¡ abiejų tėvų ar tik vieno iÅ¡ jų. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, to padaryta nebuvo, t. y. 2018-07-23 nustačius vaikams antrÄ jį grėsmės lygį, Tarnyba nesikreipė į teismÄ dėl teismo leidimo paimti vaikus iÅ¡ tėvo ir motinos iÅ¡davimo.

Atitinkamai nebuvo įvertinta, ar grėsmės vaikams lygio nustatymo anketose nurodyti duomenys sudaro pagrindÄ konstatuoti esant antrÄ jį grėsmės lygį ar ne, o jeigu sudaro, tai ar yra pagrindas paimti vaikus iÅ¡ tėvo ir iÅ¡ motinos, ar tik iÅ¡ vieno jų. Å iose anketose nurodyti duomenys ir grėsmės vaikams vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl teismo leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų motinos ir / ar tėvo, ar atsisakymo iÅ¡duoti teismo leidimÄ , 2018-07-23 nustačius vaikams antrÄ jį grėsmės lygį, negalima spręsti, ar buvo bÅ«tinybė paimti vaikus iÅ¡ jų motinos.

Remiantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, netenkinamas ieškovo reikalavimas panaikinus ginčijamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl laikinosios globos nustatymo vaikus perduoti jam. Šiuo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (CPK 18 str.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neatsižvelgiant į tai, kad kiekviename teismo posėdyje, teismas apibrėždavo byloje kilusio ginčo ribas (2018 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas) ieÅ¡kovas teikė teismui paaiÅ¡kinimus ir juos patvirtinančius įrodymus apie savo elgesį su vaikais, rÅ«pinimÄ si jais, bendravimÄ su vaikais, galėjimÄ užtikrinti vaikams jų raidÄ atitinkančias sÄ lygas, tretieji asmenys – apie tinkamÄ savo, kaip globėjų, pareigų įgyvendinimÄ ir netinkamÄ (nepakankamÄ ) ieÅ¡kovo rÅ«pinimÄ si vaikais iki ir po 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymų priėmimo. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad po to, kai buvo priimti ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi vaikų motinai K.

I. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta R. G., nustačius, kad K. I. dėl fizinio pobūdžio sveikatos sutrikimų (nustatytas smegenų intratentorinės dalies gerybinis navikas, atlikta galvos smegenų operacija, dalinai paralyžuota) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. nustatytas 15 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. T. 1, b. l. 126-127). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2018-12-27 sprendimu K.

I. 15 procentų darbingumo lygis nustatytas nuo 2018-12-12 iki 2020-12-11, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ir specialusis transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikis (el. b. T. 2, b. l. 57-63). Tačiau nagrinėjant bylÄ teisme, trečiasis asmuo K. I. buvo atvykusi į posėdį, davė paaiÅ¡kinimus, taip pat į bylÄ buvo teikiami duomenys, kad vaikų motina, su kuria įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, rÅ«pinasi vaikais ir jų auklėjimu (pvz., padeda paruoÅ¡ti pamokas, žaidžia kartu ir kt.), tik dėl fizinės sveikatos ribojimo negali to padaryti visapusiÅ¡kai.

PaaiÅ¡kinimais, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas taip pat nėra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su vaikais (teikia iÅ¡laikymÄ , pasiima vaikus pas save, vaikams sudarytos tinkamos sÄ lygos ieÅ¡kovo namuose, vaikai bendrauja su ieÅ¡kovo gyvenimo drauge, ieÅ¡kovas bendrauja su trečiaisiais asmenimis ir kt.). Pavyzdžiui, Tarnyba 2018 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Elektrėnų socialinių paslaugų centrÄ su praÅ¡ymu paskirti atvejo vadybininkÄ N. I.

Å¡eimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (el. b. T. 2, b. l. 40). Elektrėnų socialinių paslaugų centras 2018-10-04 raÅ¡tu informavo tarnybÄ , kad specialistėms tikslios N. I. gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko, SemeliÅ¡kių seniÅ«nijos darbuotojai informacijos apie minėtÄ Å¡eimÄ neturi, o 2018-10-02 atvejo vadybininkui susisiekus su N. I. telefonu, Å¡is teigė, kad bendrauja su R. ir J. G. bei savo mažamečiais vaikais, teikia iÅ¡laikymÄ , kartais su sÅ«numis susitinka, tačiau pats auginti vaikų negali, nes tektų atsisakyti darbo, nesutiko, kad bÅ«tų apsilankyta namuose, atsisakė atvykti į atvejo vadybos posėdį (el. b.

T. 2, b. l. 41). IÅ¡ į bylÄ pateikto ieÅ¡kovo buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akto nustatyta, kad N. I. gyvena 100 kv. m name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovo krikÅ¡to tėvui. Name yra visi patogumai, vaikams skirtas atskiras erdvus, Å¡viesus ir Å¡iltas kambarys, kuriame yra minkÅ¡tas „kampas“, pianinas, N. I. planuoja vaikams įrengti antrame aukÅ¡te atskirus kambarius, nupirkti atskiras lovas, visame name ir vaikams skirtame kambaryje yra puikios sÄ lygos poilsiui, pamokų ruoÅ¡ai, žaidimams.

Å iame akte pateiktas specialisto įvertinimas, kad vaikams pas tėvÄ sudarytos puikios buities sÄ lygos, nes tėvas gyvena nuosavame name, yra didelis kiemas, aptvertas tvora, namÄ supa graži gamta, sÅ«nÅ«s turėtų atskirÄ kambarį, galėtų laisvai naudotis kitomis patalpomis; pateiktas siÅ«lymas vaikus grÄ Å¾inti tėvui, kuris gali pasirÅ«pinti pilnai sÅ«numis, nes turi puikias buities sÄ lygas, pajamas, domisi sveika mityba ir gyvenimo bÅ«du, sugyventinė S. V. gražiai atsiliepia apie vaikus, ji noriai padėtų auginti ir auklėti vaikus (el. b.

T. 2, b. l.44-45). Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo 2019-04-17 protokole dėl atvejo vadybos proceso, į kurį ieškovas neatvyko, nurodyta, kad laikinieji globėjai tinkamai atlieka savo pareigas, kad R. G. paaiškino, jog N. I. vangiai domėjosi vaikų ugdymu ir sveikata, todėl teismo posėdžio metu negalėjo teisingai atsakyti į klausimus, susijusius su vaikų ugdymu, kad tėvas vaikus dažniausiai pasiimdavo į savo namus, tačiau pastaruoju metu D. atsisako vykti pas jį pasisvečiuoti, norėtų susitikti neutralioje aplinkoje ir kt. (el. b.

T. 2, b. l. 95-97). Minėta, kad VTAPÄ® 36 straipsnyje įtvirtinta reagavimo į praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ tvarka. Dėl to esant panaikintiems savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymams dėl laikinos globos vaikams nustatymo ir Tarnybai gavus (turint) duomenų apie galimÄ vaikų teisių pažeidimÄ , Tarnyba yra įstatymo įpareigota atlikti nuoseklius konkrečius veiksmus, užtikrindama nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant ieškinį ir atstovaujant byloje apmokėti bei 150 Eur žyminį mokestį (el. b. T 2, b. l. 64-66, 87). Tretieji asmenys atsakovo pusėje prašo priteisti 1900 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje (el. b. T 2, b. l. 88-89). Neturtinio pobūdžio reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus patenkinti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, įvertinus byloje suteiktos teisinės pagalbos pobÅ«dį ir apimtį (procesinių dokumentų ruoÅ¡imas, atstovavimas posėdžiuose) nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 533,33 Eur advokato atstovavimo išlaidų, tretiesiems asmenims, dalyvavusiems atsakovo pusėje, iš ieškovo priteistina kiekvienam po 211,11 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 683,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 punktu, 290-291 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I. nustatymo. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I. nustatymo. Kitus reikalavimus atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) ieÅ¡kovui N. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 683,33 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai, 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,11 Eur (du Å¡imtai vienuolika eurų, 11 ct), trečiajam asmeniui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,11 Eur (du Å¡imtai vienuolika eurų, 11 ct), trečiajam asmeniui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,11 Eur (du Å¡imtai vienuolika eurų, 11 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Gerda Sinkevičienė