Legislator Case Law & Legislation
af63e488-3417-4c8e-9f4c-6fccc9a804e2 AI generated

af63e488-3417-4c8e-9f4c-6fccc9a804e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number af63e488-3417-4c8e-9f4c-6fccc9a804e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S, M. K, V. Č., A. K. (A. K.), S. K. ir vieÅ¡osios įstaigos „Vilnita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. B., I. B. (I. B.), V. P. ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai „Vilnita“, A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. dėl prekių ženklo savininkų teisių pažeidimo nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

af63e488-3417-4c8e-9f4c-6fccc9a804e2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, jeigu prekių ženklas naudojamas savininkui sutikus, laikoma, kad jį naudoja savininkas. Atsakovas A. K. teigė, kad kilus idėjai atgaivinti praeityje garsiÄ muzikinę grupę, jis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ I. B. su pasiÅ«lymu kartu rengti pasirodymus, kurių metu bÅ«tų atliekamos populiarios grupės dainos. Vėliau, nepavykus įgyvendinti bendro projekto, atsakovas savarankiÅ¡kai vykdė koncertinę veiklÄ , o I. B. su tokiu veiklos vykdymu ir ženklo naudojimu sutiko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-71-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01801-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2; 2.7.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

S, M. K, V. Č., A. K. (A. K.), S. K. ir vieÅ¡osios įstaigos „Vilnita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. B., I. B. (I. B.), V. P. ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai „Vilnita“, A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. dėl prekių ženklo savininkų teisių pažeidimo nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. N., I. B., V. P. prašė uždrausti atsakovams A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. ir VšĮ „Vilnita“ visiems kartu ir bet kuriam jų atskirai koncertinėje ir bet kokioje kitoje veikloje, kuri patenka į Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasėse nurodytas paslaugas, naudoti prekių ženklÄ â€žHIPERBOLĖ“; priteisti iÅ¡ atsakovų A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. ir vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilnita“ solidariai ieÅ¡kovų naudai dėl neteisėto prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo padarytÄ Å¾alÄ ; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad kartu su M. G. ir A. Å . yra vienos populiariausių Lietuvoje muzikinių grupių „HIPERBOLĖ“ įkÅ«rėjai ir nariai. 2000 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovų vardu Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotas grafinis prekių ženklas (paraiÅ¡kos padavimo data – 1998 m. kovo 30 d., paskelbimo data – 2000 m. vasario 25 d.), 2018 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovai pateikė paraiÅ¡kÄ ir dėl žodinio prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ (toliau – ir Prekių ženklai).

Ieškovams priklausantys Prekių ženklai registruoti 9 klasės prekėms (garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašų diskai; kompaktiniai diskai, universalieji skaitmeniniai (DVD) diskai ir kitos skaitmeninės įrašų laikmenos) bei 41 klasės paslaugoms (pramogų paslaugos; sportinė ir kultūrinė veikla; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; garso įrašų montavimas; CD, DVD įrašų leidyba; vaizdo ir garso įrašų nuoma;

įrašų studijų paslaugos; koncertų rengimas ir vedimas; muzikos kÅ«rimas; muzikos komponavimo paslaugos; pramoginių rodinių (Å¡ou) rengimas; scenarijų raÅ¡ymas; radijo ir televizijos programų rengimas; informacija apie poilsio ir pramogų renginius; tiesioginis muzikos pateikimas per kompiuterių tinklÄ (ne parsisiunčiamosios); vaizdajuosčių įraÅ¡ymas).

3. IeÅ¡kovams tapo žinoma, kad yra susikÅ«rusi muzikinė grupė, kuri pasivadino „HIPERBOLĖ Tribute Band“ ir veikia naudodama žymenis „HIPERBOLĖ Tribute Band“, „HIPERBOLĖ akustiÅ¡kai“ savo paslaugoms žymėti. Jos nariai yra A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K., o renginių organizatorius – VšĮ „Vilnita“. Atsakovai be ieÅ¡kovų sutikimo naudoja Prekių ženklams tapatų žymenį tapačioms paslaugoms žymėti, naudojasi Prekių ženklų reputacija ir taip silpnina jų skiriamÄ jį požymį.

4. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir panaikinti dėl nenaudojimo ieÅ¡kovų nacionalinio prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920) registracijÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kovų reikalavimus dėl ieÅ¡kinio pagrindo tenkino – uždraudė atsakovams A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. ir VšĮ „Vilnita“ visiems kartu ir bet kuriam jų atskirai koncertinėje ir bet kokioje kitoje veikloje, kuri patenka į Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasėse nurodytas paslaugas, naudoti prekių ženklÄ â€žHIPERBOLĖ“; dėl kitos ieÅ¡kinio reikalavimų dalies civilinę bylÄ sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ieÅ¡kinio pagrindo.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas 2018 m. rugsėjo 29 d., ginčui spręsti taikė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2019 m. sausio 1 d.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai yra nacionalinio prekių ženklo ,,HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr.  6920) savininkai. ParaiÅ¡kos pateikimo data – 1998 m. kovo 30 d. Prekių ženklas registruotas 2000 m. sausio 20 d. Be to, ieÅ¡kovai yra nacionalinio prekių ženklo ,,HIPERBOLĖ“ (Reg. Nr. 79575) savininkai. ParaiÅ¡kos pateikimo data – 2018 m. balandžio 6 d. Prekių ženklas registruotas 2018 m. spalio 11 d. Abu Prekių ženklai registruoti pagal Nicos klasifikacijÄ 9 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti.

8. Kadangi ieÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovai buvo įregistravę tik figÅ«rinį prekių ženklÄ ,,HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920), o vėliau, įregistravus žodinį prekių ženklÄ ,,HIPERBOLĖ“ (Reg. Nr. 79575), ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimų netikslino, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju aktualu vertinti figÅ«rinį prekių ženklÄ ,,HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920) ir jo registracijos suteikiamÄ apsaugÄ ieÅ¡kovams.

9. Atsakovai reikalavimÄ dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo pateikė 2018 m. spalio 6 d., todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d. (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis).

10. IeÅ¡kovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad grafinis prekių ženklas yra naudojamas Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms žymėti: vieÅ¡ai buvo ir yra parduodamos kompaktinės ir vinilinės plokÅ¡telės (garso įraÅ¡ai) su muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ dainomis. Grupės „HIPERBOLĖ“ dainos yra prieinamos per vienÄ populiariausių pasaulyje komercinę muzikos klausymosi internetu platformÄ â€žSpotify“, transliuojamos per radijo ir televizijos stotis, saugomos ir prieinamos visuomenei Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (informacija per prieigÄ internete https://lnb.libis.lt). Grupės „HIPERBOLĖ“ muzikantai dalyvauja televizijos, radijo stočių rengiamose laidose, reklamuodami grupę „HIPERBOLĖ“. Ginčo prekių ženklo naudojimÄ Nicos klasifikacijos 41 klasės prekėms / paslaugoms žymėti taip pat patvirtina galimybė klausytis grupės „HIPERBOLĖ“ dainų per platformÄ â€žSpotify“.

11. Byloje nėra ginčo, kad pastaruosius penkerius metus ieÅ¡kovai nevykdė koncertinės veiklos, tačiau, teismo vertinimu, Å¡io ginčo atveju konkrečiai koncertinę veiklÄ iÅ¡skyrus kaip autonomiÅ¡kÄ pakategorę ir panaikinus ženklo teikiamÄ apsaugÄ , ieÅ¡kovų įregistruoto ženklo teikiama apsauga apskritai prarastų prasmę, nes muzikinė veikla ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunama komercinė nauda negali bÅ«ti atsietai identifikuojama pagal muzikinės veiklos iÅ¡raiÅ¡kos formas. Todėl teismas sprendė, kad vien tik koncertinės veiklos nevykdymas, esant duomenims, kad ginčo ženklas yra naudojamas kitoms veikloms, t. y. kompaktinių plokÅ¡telių leidyboje, internetinėje platformoje ir kt., negali lemti objektyvios iÅ¡vados, kad prekių ženklas nėra naudojamas iÅ¡ tikrųjų ir / ar neatitinka esminės prekių ženklo funkcijos ir todėl jo registracija turi bÅ«ti panaikinta vadovaujantis PŽĮ 47 straipsnio 3, 4 dalimis.

Dėl to teismas atmetė atsakovų priešieškinį.

12. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, jeigu prekių ženklas naudojamas savininkui sutikus, laikoma, kad jį naudoja savininkas. Atsakovas A. K. teigė, kad kilus idėjai atgaivinti praeityje garsiÄ muzikinę grupę, jis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ I. B. su pasiÅ«lymu kartu rengti pasirodymus, kurių metu bÅ«tų atliekamos populiarios grupės dainos. Vėliau, nepavykus įgyvendinti bendro projekto, atsakovas savarankiÅ¡kai vykdė koncertinę veiklÄ , o I. B. su tokiu veiklos vykdymu ir ženklo naudojimu sutiko.

Teismas atmetė Å¡iuos argumentus, nurodydamas, kad iÅ¡ pateikto prekių ženklų duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ginčo ženklo savininkais įregistruoti R. B., I. B., V. P.. Taigi, vien tik I. B. sutikimas žodžiu, jeigu jis toks ir bÅ«tų nustatytas, nebÅ«tų pakankamas aptariamai sÄ lygai konstatuoti. Pateiktas 2010 m. sausio 29 d. susitarimas, įvertinus jo turinį, akivaizdžiai neturi nieko bendro su ginčo dalyku. Kiti atsakovų argumentai, t. y. tai, kad sutikimÄ naudoti patvirtina ieÅ¡kovų neaktyvumas ginant savo teises, teismo vertinimu, stokoja tiek teisinio, tiek faktinio pagrindimo.

Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovai davė sutikimÄ dėl ginčo ženklo naudojimo atsakovų koncertinei veiklai.

13. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:

1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;

2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu;

3) tapatus įregistruotam ženklui nepanaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panaÅ¡us į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputacijÄ ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesÄ Å¾iningas pranaÅ¡umas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

14. IeÅ¡kovai byloje įrodinėja PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ , remdamiesi tuo, kad atsakovai naudoja žymenį, kuris yra klaidinamai panaÅ¡us į įregistruotÄ prekių ženklÄ ir naudojamas tapačioms paslaugoms ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu.

15. Teismas, vadovaudamasis Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) 2.2 punktu, konstatavo, kad ieÅ¡kovų grafinio prekių ženklo žodinis elementas „Hiperbolė“ pagal pateikimo bÅ«dÄ yra dominuojantis prekės ženklo elementas, spalva bei Å¡riftas vertintini kaip antraeiliai, kadangi prekių ženklÄ sudaro ilgas, retai kalboje naudojamas žodis, kuris žinomas kaip muzikinės grupės pavadinimas. Dėl savo ypatybių žodis „Hiperbolė“ turi itin ryÅ¡kų skiriamÄ jį požymį. Atsakovų naudojamame žymenyje dominuojantis žodis taip pat yra „Hiperbolė“, kadangi Å¡is žodis nurodytas žymens centre ir užraÅ¡ytas didžiosiomis raidėmis, kurios yra kelis kartus didesnės už likusį tekstÄ .

16. Vertinant vizualinį panaÅ¡umÄ pastebėtina, kad atsakovų žymenyje naudojamas Å¡riftas iÅ¡ esmės nėra analogiÅ¡kas ieÅ¡kovų grafinio prekių ženklo Å¡riftui, tačiau naudojama ta pati raudona spalva bei dominuojantis žodis, sudaro vizualinį panaÅ¡umÄ . Abu dominuojantys elementai fonetiniu požiÅ«riu yra tapatÅ«s. Semantiniu požiÅ«riu ženklai turi didelį panaÅ¡umo laipsnį. IeÅ¡kovų prekės ženklas asocijuojamas su konkrečios grupės muzikine veikla. Atsakovams žymenį naudojant koncertinei veiklai reklamuoti, bei iÅ¡skiriant žodį „Hiperbolė“, koncentruojant dėmesį į šį žodį, o kitus žodžius „Tribute band“ ar „AkustiÅ¡kai“ užraÅ¡ant daug mažesniu Å¡riftu, sukuriamas įspÅ«dis, kad konkretus koncertas yra sietinas su pačios grupės „Hiperbolė“ narių (visų ar dalies) dalyvavimu.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovų grafinis ženklas ir atsakovų žymuo, kuris buvo naudojamas koncertinei veiklai, turi didelį panašumo laipsnį.

18. Teismas nustatė, kad atsakovai ginčo žymenį naudojo toms pačioms paslaugoms, kurioms registruotas ieškovų grafinis prekių ženklas.

19. Byloje nėra ginčo, kad muzikinė grupė „Hiperbolė“ buvo populiari grupė. Byloje pateikti duomenys apie Å¡ios grupės kÅ«rinių perklausas muzikinėje platformoje „Spotify“, įrašų pardavimai ir kt. liudija, kad ir Å¡iuo metu grupės dainos yra populiarios. Atsakovams vykdant koncertinę veiklÄ ir skelbimuose / afiÅ¡ose iÅ¡skiriant dominuojantį žodį „Hiperbolė“, labiau tikėtina, kad Å¡iÄ grupę žinantys ir norintys iÅ¡girsti asmenys susies bÅ«tent su populiariÄ ja grupe ir jos nariais.

Vertinat ieÅ¡kovų registruoto prekių ženklo naudojimÄ atsakovų veikloje, atsižvelgiant į nustatytÄ itin didelį ženklų panaÅ¡umÄ , mažai tikėtina, kad toks naudojimas sukuria įspÅ«dį, kad bÅ«tent atsakovai, o ne ieÅ¡kovai atliks aptariamos grupės dainas. Teismas atmetė atsakovų argumentÄ , kad suklaidinimo tikimybė yra maža dėl to, jog naudojamos atsakovų nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad grupė egzistuoja gana ilgÄ laikÄ , tai reiÅ¡kia ir vizualinį grupės narių pasikeitimÄ , todėl vien tik atsakovų nuotraukų pateikimas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nelemia mažesnio klaidinimo.

Nustačius didelį ženklų panaÅ¡umÄ , žymenų dominuojančius elementus bei tai, kad žymenys buvo naudoti tai pačiai veiklai, konstatuotina visuomenės suklaidinimo galimybė. Dėl to teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl prekių ženklo savininkų teisių pažeidimo nutraukimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. Atsakovai VšĮ „Vilnita“, A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 20.1. Teismas nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad jie turi teisę naudoti ginčo prekių ženklÄ pagal PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kuriame nurodyta, jog prekių ženklo savininkas neturi teisės trečiajam asmeniui drausti naudoti kaip žymenį prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas.

Atsakovai žymenį „Hiberbolė tribute band“ naudoja siekdami informuoti visuomenę apie savo vykdomos veiklos pobÅ«dį, t. y. muzikinės grupės „Hiperbolė“ narių sukurtos muzikos atlikimÄ . 20.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. davė parodymus apie tai, kad idėjÄ atsakovams atlikti „Hiperbolės“ dainas „Tribute“ formatu pasiÅ«lė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų – I. B., kurį atsakovai visada laikė grupės „Hiperbolė“ lyderiu. Å ias aplinkybes 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas N. M. (N. M.).

Be to, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-162-881/2019 ieškovas I. B. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje davė parodymus, kad: „aš gal kažkada tai pasakiau, kad gali grot, Hiperbolė tribute vadintis, bet tam aš neturėjau juridinės teisės“. Šiuo aspektu svarbu, jog ieškovas I. B. 2019 m. birželio 13 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad koncertuodamas su muzikiniu kolektyvu „I. B. ir grupė“ atlikdavo dainas „iš Hiperbolės repertuaro“ ir renginių organizatorių dažnai būdavo vadinami „Ex Hiperbolė“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atstovo teisės gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Minėti ieÅ¡kovo I. B. veiksmai leido atsakovams pagrįstai manyti, jog pastarasis turi teisę veikti kitų ieÅ¡kovų vardu, kiek tai susiję su ginčo prekių ženklo naudojimu. TokiÄ nuomonę sustiprino ir visų ieÅ¡kovų elgesys – nuo 2013 m., kai atsakovai pradėjo savo koncertinę veiklÄ pasivadinę „Hiperbolė tribute band“, iki pat 2018 m. vasaros nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos dėl tariamai neteisėto ginčo prekių ženklo naudojimo.

CK 1.93 straipsnio 1 dalies įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal PŽĮ 44 straipsnio 2 dalį raÅ¡ytiniai įrodymai reikalaujami tik pateikiant licencinę sutartį registruoti Valstybiniam patentų biurui, o sutarties įregistravimas turi įtakos tik trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to ieÅ¡kovai negali remtis aplinkybe dėl tokio susitarimo dėl prekių ženklo naudojimo nesudarymo raÅ¡ytine forma, kad pagrįstų atsakovų naudojimo neteisėtumÄ , byloje esant įrodymų, kad susitarimas buvo sudarytas CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 20.3.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad galimybė ieÅ¡kovų dainų klausytis internetu per platformÄ â€žSpotify“ patvirtina, jog ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasių prekėms / paslaugoms žymėti pastaruosius 5 metus. Net sutinkant su teiginiu, kad iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ „Spotify“ platformos nurodomi skaičiai reiÅ¡kia kÅ«rinių perklausų skaičių, nėra aiÅ¡ku nei kokioje teritorijoje (tik Lietuvoje ar pasauliniu mastu), nei per kokį laikotarpį minėtos perklausos buvo atliktos. 20.4.

Jei prekių ženklas registruotas daugiau nei vienai tos pačios klasės prekių ar paslaugų bendrajai nuorodai, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pagrįsti prekių ženklo naudojimÄ kiekvienai iÅ¡ bendrųjų nuorodų, kuriai ginčo prekių ženklas registruotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-582-823/2018 19 punktas). IeÅ¡kovai pateikė įrodymus tik apie galimybę įsigyti jų garso įrašų kompaktines bei vinilo plokÅ¡teles, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tokios prekybos laikotarpį ir komercinę apimtį (pardavimų skaičių, teritorijÄ ir pan.).

Teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi ieÅ¡kovai buvo įpareigoti pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ginčo prekių ženklo naudojimÄ iÅ¡ tikrųjų, toms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Tai yra, minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų pateikti įrodymai dėl ginčo prekių ženklo naudojimo iÅ¡ tikrųjų nėra pakankami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad „Hiperbolės įraÅ¡ai yra pakankamai plačiai naudojami ir nuolat skamba vieÅ¡umoje“. IeÅ¡kovai savo pareigos įrodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes neįvykdė, todėl ginčo prekių ženklo registracija turi bÅ«ti panaikinta, remiantis PŽĮ 47 straipsnio 2 dalimi. 20.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra visuomenės suklaidinimo galimybė dėl žymenų panaÅ¡umo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visuose visuomenei skirtuose informacijos Å¡altiniuose atsakovai save pristato kaip „tikrosios „Hiperbolės“ dainas grojantį muzikinį projektÄ â€œ.

Nors bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas V. P. nurodė apie jam žinomus „šimtus atvejų“, kai žmonės atėjo į atsakovų koncertÄ , tikėdamiesi iÅ¡vysti ieÅ¡kovus, nė vienas tai patvirtinantis įrodymas nebuvo pateiktas. Tuo tarpu atsakovai į bylÄ pateikė vieno iÅ¡ pagrindinių bilietų į renginius platintojų – UAB „Tiketa“ 2019 m. balandžio 2 d. raÅ¡tÄ , kuriame pabrėžiama jog „UAB Tiketa nėra gavusi nei vieno nusiskundimo iÅ¡ bilietų pirkėjų dėl Hiperbolė Tribute Band koncertų.

Nė vienas bilieto pirkėjas nėra kreipęsis dėl abejonės, kad Å¡ios grupės koncertuose dalyvaus tikroji grupė Hiperbolė“. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad suklaidinimo galimybės neeliminuoja koncertų plakatuose, skelbimuose ir pan. naudojamos atsakovų nuotraukos, kadangi praėjęs ilgas laiko tarpas lėmė ir vizualinį „tikrosios „Hiperbolės“ narių pasikeitimÄ . Atsakovai, iÅ¡skyrus tik V. Č., yra beveik 10 metų jaunesni už ieÅ¡kovus, nekalbant jau apie iÅ¡orinės iÅ¡vaizdos skirtumus.

Akivaizdu, kad kiekvieno asmens, besidominčio Å¡iuo metu jau nekoncertuojančios grupės „Hiperbolė“ muzika, pastabumo laipsnis yra itin aukÅ¡tas. Toks vartotojas atsakovų plakate, skelbime ar pan. matydamas visiÅ¡kai kitus asmenis, skirtingÄ pavadinimÄ („Hiperbolė tribute band“ vietoje „Hiperbolė“) bei informacijÄ , kad „tikrosios Hiperbolės“ dainas atlieka muzikinis projektas, tikrai nesutapatins atsakovų su ieÅ¡kovais ir nebus suklaidintas. Todėl teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas apie egzistuojantį pagrindÄ ginti ieÅ¡kovų teises PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į apeliantų argumentus: 21.1. Atsakovai ginčo prekių ženklÄ naudojo siekdami pasinaudoti ginčo prekių ženklo reputacija. Atsakovų naudotas žymuo ir ginčo prekių ženklas yra labai panašūs, kadangi ieÅ¡kovų prekių ženklų vienintelis žodis ir atsakovų naudoto žymens pagrindinis žodis yra „HIPERBOLĖ“.

Atsakovai žymenyje yra įvedę žodžius „Tribute Band“ arba „Akustiškai“, kurie paprastai pateikiami akivaizdžiai blankesnėmis spalvomis nei užrašas „HIPERBOLĖ“. Panašumo laipsnį ypatingai sustiprina tas faktas, jog atsakovai žodį „HIPERBOLĖ“ dažniausiai rašo didžiosiomis raudonomis raidėmis – taip kaip registruotas ieškovų grafinis prekių ženklas. 21.2. Ieškovai nebuvo davę sutikimo naudoti ginčo prekių ženklo. Atsakovai patys pripažįsta, kad jokios sutarties dėl ginčo prekių ženklo naudojimo sudaryta nebuvo.

IeÅ¡kovo I. B. pasakymas, kad kažkada jis atsakovui A. K. gal neva pasakęs, kad „gali grot, Hiperbolė tribute vadintis“ neturi jokios teisinės galios. Ginčo prekių ženklo savininkai yra trys (visi ieÅ¡kovai), todėl tik visų trijų savininkų valia ginčo prekių ženklo naudojimas galėjo bÅ«ti perduotas atsakovams, be to, teisės naudotis prekių ženklu gali bÅ«ti perduodamas tik raÅ¡ytine tvarka. 21.3. Atsakovai, bÅ«dami muzikine grupe „HIPERBOLĖ“, yra iÅ¡leidę ne vienÄ muzikinį albumÄ kuriuo iki Å¡iol prekiaujama (pateiktas daiktinis įrodymas), Å¡ios grupės muzika yra grojama per radijo stotis ir televizijos kanalus (pateiktas AGATA raÅ¡tas), Å¡ios muzikos galima klausytis per internetÄ (pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas), ji prieinama Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas), be to, muzikinė grupė „HIPERBOLĖ“ yra plačiai žinoma Lietuvoje.

Dažnai sutinkama praktikoje, kad muzikinės grupės tam tikrÄ periodÄ nekoncertuoja, bet jų muzikiniais įraÅ¡ais yra prekiaujama, todėl į Å¡iÄ muzikinės rinkos specifikÄ bÅ«tina atsižvelgti ir nagrinėjant prieÅ¡ieÅ¡kinį. Akivaizdu, kad tokiu atveju muzikinės grupės pavadinimas turi bÅ«ti ginamas, nes prieÅ¡ingu atveju susiklostytų paradoksali situacija – muzikinė grupė, siekdama, kad jos registruotas prekių ženklas bÅ«tų ginamas, bÅ«tų priversta koncertuoti ne rečiau kaip kas penkis metus, nepriklausomai nuo to, kad nepertraukiamai yra prekiaujama jos įraÅ¡ais, jos muzika yra plačiai žinoma ir transliuojama įvairiais kanalais. 21.4.

„Spotify“ veikimo principas visiÅ¡kai atitinka nurodytÄ 41 klasės vienÄ iÅ¡ prekių ženklo naudojimo bÅ«dų, nes per Å¡iÄ platformÄ muzika yra pateikiama tiesiogiai vartotojui kompiuterių tinklu ir tokios muzikos nėra galimybės atsisiųsti. Å is įrodymas pagrindžia, kad ginčo prekės ženklas ir 41 klasės prekėms / paslaugoms žymėti buvo naudojamas pastaruosius 5 metus. 21.5. Atsakovai, įkÅ«rę muzikinę grupę „Hiperbolė Tribute Band“, nuo įsikÅ«rimo pradžios be ieÅ¡kovų sutikimo naudojo „HIPERBOLĖ“ prekių ženklÄ , t. y. identifikuodami save kaip muzikinę grupę, vieÅ¡ojoje erdvėje skleidė informacijÄ apie savo koncertus ir muzikinius turus per LietuvÄ ir užsienyje, kurių metu atliekami žinomiausi ieÅ¡kovų, kaip autorių, muzikiniai kÅ«riniai, kurie identifikuojami kaip tikrosios muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ kÅ«riniai, netgi buvo pristatomi kaip grupė „HIPERBOLĖ“.

Atsakovai taip pat ginčo prekių ženklu žymėjo savo koncertų plakatus, kitaip reklamavo savo veiklÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovams priklausančio nacionalinio prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920) (toliau – Prekių ženklas) naudojimo atsakovų veikloje teisėtumo ir Prekių ženklo registracijos panaikinimo tuo pagrindu, kad ieškovai Prekių ženklu nesinaudoja.

24. Å ioje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas iki naujos redakcijos PŽĮ įsigaliojimo, todėl teismas teisingai nurodė, kad Å¡iam ginčui spręsti taikytinos ankstesnės redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., PŽĮ nuostatos (Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Dėl Prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo 25. Atsakovai byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, reikalaudami panaikinti Prekių ženklo registracijÄ dėl nenaudojimo.

26. Įstatyme prekių ženklas apibrėžiamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis).

27. PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali bÅ«ti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo iÅ¡davimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iÅ¡ tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iÅ¡ eilės, iÅ¡skyrus atvejus, kai naudoti ženklÄ sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimÄ dėl nenaudojimo, ratio legis (liet. įstatymo prasmė) yra ta, kad iÅ¡imtinių teisių pagrindu nebÅ«tų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iÅ¡ kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiÅ¡kia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai. Å iai fikcijai paÅ¡alinti ir yra numatyta galimybė ženklÄ panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė yra taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registracijÄ dėl nenaudojimo praÅ¡oma panaikinti iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į atitinkamÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Vidaus rinkos reguliavimo tarnybos praktikÄ , yra nurodęs, kad, sprendžiant Å¡ios kategorijos ginčus, naudojimas turi bÅ«ti suprantamas kaip „naudojimas iÅ¡ tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iÅ¡ tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę Å¡ių prekių realizavimo rinkos sukÅ«rimo ar iÅ¡saugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimÄ , siekiant iÅ¡saugoti jo suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

„Naudojimas iÅ¡ tikrųjų“ turi atitikti esminę prekių ženklo funkcijÄ â€“ užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumÄ pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktÄ ar paslaugÄ nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų. Vertinant, ar ženklas naudojamas iÅ¡ tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes; visų pirma ar tokį naudojimÄ reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama iÅ¡laikyti ar įgyti Å¡iuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01).

Siekiant įrodyti prekių ženklo naudojimÄ turi bÅ«ti pateikiami įrodymai apie prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vietÄ , laikÄ , apimtį ir pobÅ«dį (ESTT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09).

30. Jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas pakankamai didelei prekių ar paslaugų kategorijai, kad jÄ bÅ«tų galima suskirstyti į kelias autonomiÅ¡kas pakategores, prekių ženklo naudojimo iÅ¡ tikrųjų žymint dalį Å¡ių prekių ar paslaugų įrodymas apima tik vienÄ ar kelias pakategores, kurioms priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti realiai naudojamas prekių ženklas. PrieÅ¡ingai, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir iÅ¡samiai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iÅ¡ tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visÄ Å¡iÄ kategorijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

Praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis, tačiau „prekių ar paslaugų dalies“ sÄ voka negali apimti visų parduodamų panaÅ¡ių prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiÅ¡kas kategorijas ar pakategores (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

31. Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi (nacionaliniai ženklai – valstybės narės teritorijoje, tarptautinės registracijos atveju – atitinkamų šalių teritorijoje).

32. PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos. Bylos duomenimis, atsakovai reikalavimÄ dėl Prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo pateikė 2018 m. spalio 6 d., todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar Prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d.

33. Ä®statymas prekių ženklo naudojimo reikalavimÄ sieja su tomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurioms žymėti yra registruotas prekių ženklas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovų Prekių ženklas 2000 m. sausio 20 d. registruotas Å¡ių klasių pagal Nicos klasifikacijÄ prekėms ir paslaugoms: 9 (garso įraÅ¡ai); 41 (estrados artistų paslaugos, video filmų gamyba, garso įrašų montavimas, informacija apie poilsio ir pramogų renginius, įrašų studijų paslaugos, kino filmų kÅ«rimas (gaminimas), klubai (pramogos ar Å¡vietimas), knygų leidyba, pramogų ar mokomųjų konkursų rengimas, pramoginių renginių kÅ«rimas, garso aparatÅ«ros nuoma, scenaristų paslaugos).

34. IeÅ¡kovai byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad grupės „HIPERBOLĖ“ garso įraÅ¡ais yra prekiaujama: kompaktinėse plokÅ¡telėse – nuo 1994 metų, vinilo plokÅ¡telėse – nuo 1980 metų (2 t., b. l. 47–53). Taip pat pateikė įrodymus, kad grupės „HIPERBOLĖ“ dainų galima klausytis internetu per komercinę platformÄ â€žSpotify“ (2 t., b. l. 54). Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA 2019 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu patvirtino, kad pagal turimus duomenis 2014–2018 m. grupės „HIPERBOLĖ“ įraÅ¡ai vieÅ¡ame eteryje (Lietuvos radijo, TV eteryje bei vieÅ¡ose komercinėse vietose) skambėjo bent 170 452 kartus (3 t., b. l. 23).

35. Å ių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog ieÅ¡kovai ginčo laikotarpiu naudojo Prekių ženklÄ pagal pagrindinę paskirtį, t. y. siekdami užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę Å¡ių prekių realizavimo rinkos sukÅ«rimo ar iÅ¡saugojimo tikslais.

36. Apeliantai teigia, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų apie tokios prekybos laikotarpį ir komercinę apimtį (pardavimų skaičių, teritorijÄ ir pan.), nėra aiÅ¡ku nei kokioje teritorijoje (tik Lietuvoje ar pasauliniu mastu), nei per kokį laikotarpį buvo atliktos dainų perklausos per „Spotify“. Å ie argumentai nepaneigia nurodytos teismo iÅ¡vados, nes minėti įrodymai patvirtina, kad grupės „HIPERBOLĖ“ garso įraÅ¡ais buvo prekiaujama ir jais naudojamasi komerciniais tikslais iÅ¡ esmės visÄ ginčo laikotarpį.

Nors byloje nėra duomenų, nuo kada grupės „HIPERBOLĖ“ dainos pradėtos platinti per komercinę platformÄ â€žSpotify“, tačiau byloje pateikti duomenys apie pakankamai didelį Å¡ių dainų perklausų skaičių leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i paslauga buvo teikiama tam tikrÄ laikotarpį, kuris visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies apima ir ginčo laikotarpį dėl Prekių ženklo naudojimo. Tikslus pardavimų skaičius Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, o įrašų platinimas per lietuviÅ¡kÄ elektroninę parduotuvę teritoriniu aspektu reiÅ¡kia, kad Prekių ženklas buvo naudojamas ir Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, kad grupės „HIPERBOLĖ“ dainos yra lietuviÅ¡kos, galimybė jas klausyti per komercinę platformÄ â€žSpotify“ taip pat patvirtina Prekių ženklo naudojimÄ Å¡iuo bÅ«du, be kita ko, ir Lietuvos teritorijoje.

37. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-582-823/2018 nurodyta bendroji taisyklė, kad jei prekių ženklas registruotas daugiau nei vienai tos pačios klasės prekių ar paslaugų bendrajai nuorodai, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pagrįsti prekių ženklo naudojimÄ kiekvienai iÅ¡ bendrųjų nuorodų, kuriai ginčo prekių ženklas registruotas. Pasak apeliantų, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai daugiau nei 5 metus nevykdo koncertinės veiklos.

38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Å¡io ginčo atveju, konkrečiai koncertinę veiklÄ iÅ¡skyrus kaip autonomiÅ¡kÄ pakategorę ir panaikinus ženklo teikiamÄ apsaugÄ , ieÅ¡kovų įregistruoto ženklo teikiama apsauga apskritai prarastų prasmę, nes muzikinė veikla ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunama komercinė nauda negali bÅ«tų atsietai identifikuojama pagal muzikinės veiklos iÅ¡raiÅ¡kos formas. IeÅ¡kovai Prekių ženklÄ Ä¯registravo konkrečiai su muzikine veikla susijusiose kategorijose, Å¡is ženklas siejamas su jų muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ pasiektu populiarumu ir pripažinimu visuomenėje.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju vien tik koncertinės veiklos nevykdymas, kai yra duomenų, kad Prekių ženklas yra naudojamas kitoms su grupės „HIPERBOLĖ“ muzika susijusioms veikloms (įraÅ¡ams platinti, dainų transliacijoms komerciniais tikslais ir kt.), negali lemti objektyvios iÅ¡vados, kad prekių ženklas nėra naudojamas iÅ¡ tikrųjų ir / ar neatlieka esminės prekių ženklo funkcijos. Dėl to teismas pagrįstai atmetė apeliantų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Prekių ženklo registracijÄ pagal PŽĮ 47 straipsnio 2 dalį.

Dėl ieÅ¡kovų sutikimo naudoti jiems priklausantį Prekių ženklÄ 39. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimÄ .

40. Apeliantai laikosi pozicijos, kad idėjÄ jiems atlikti grupės „HIPERBOLĖ“ dainas „Tribute“ formatu pasiÅ«lė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų – I. B.. Kadangi iki pat 2018 m. vasaros nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos dėl tariamai neteisėto Prekių ženklo naudojimo, apeliantai, jų teigimu, pagrįstai manė, jog veikia turėdami visų ieÅ¡kovų sutikimÄ .

41. Byloje nustatyta, kad Prekių ženklo savininkai yra trys, t. y. R. B., I. B. ir V. P. (1 t., b. l. 16–19). Dėl to ieškovai pagrįstai teigia, kad tik jų visų valia Prekių ženklo naudojimas galėjo būti perduotas atsakovams.

42. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovai R. B. ir V. P. davė savo sutikimus apeliantams naudoti ieÅ¡kovams priklausantį Prekių ženklÄ . Apeliantai teigia, kad šį sutikimÄ jiems davė I. B. visų ieÅ¡kovų vardu, tačiau įrodymų, kad R. B. ir V. P. buvo įgalioję I. B. jų vardu duoti tokį sutikimÄ , taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių nepatvirtina įrodymai, kuriais remiasi apeliantai, t. y. liudytojo N. M. parodymai ir paties I. B. kitoje civilinėje byloje teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai.

43. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad Å¡iuo atveju taikytina CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ atstovo teisės gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Apeliantai nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės davė pagrindÄ jiems manyti, kad R. B. ir V. P. paskyrė I. B. savo atstovu įgyvendinant Prekių ženklo savininko teises. Vien tai, kad tam tikrÄ laikotarpį ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė pretenzijų apeliantams dėl Prekių ženklo neteisėto naudojimo, neįrodo, kad buvo duotas jų sutikimas.

44. Nesant jokių objektyvaus pobÅ«džio duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovų duotÄ sutikimÄ apeliantams naudoti Prekių ženklÄ savo veikloje, konstatuotina, kad Å¡iuo pagrindu Prekių ženklo naudojimo teisėtumas byloje neįrodytas. Dėl atsakovų naudojamo žymens klaidinamo panaÅ¡umo į ieÅ¡kovų Prekių ženklÄ 45. Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalį įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:

1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;

2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu;

3) tapatus įregistruotam ženklui nepanaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panaÅ¡us į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputacijÄ ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesÄ Å¾iningas pranaÅ¡umas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

46. Ženklo savininkas, vadovaudamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kita ko, gali uždrausti siūlyti bei teikti tokiu žymeniu pažymėtas paslaugas (PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

47. IeÅ¡kovai byloje įrodinėjo PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ , remdamiesi tuo, kad atsakovai naudoja žymenį, kuris yra klaidinamai panaÅ¡us į įregistruotÄ Prekių ženklÄ ir naudojamas tapačioms paslaugoms ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu.

48. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovų grafinis Prekių ženklas ir atsakovų naudojamas žymuo turi didelį panaÅ¡umo laipsnį, vertinant pagal Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo įtvirtintus kriterijus. Taip pat nepaneigta teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovai minėtÄ Å¾ymenį naudoja toms pačioms paslaugoms, kurioms registruotas ieÅ¡kovų Prekių ženklas. Kuo didesnis prekių ar paslaugų sutapimas, tuo mažesnio ženklų panaÅ¡umo reikia, kad bÅ«tų konstatuota visuomenės suklaidinimo tikimybė.

49. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panaÅ¡umo, turi bÅ«ti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); Å¡is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumÄ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių; turi bÅ«ti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panaÅ¡umas, o iÅ¡vada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus Å¡ių aspektų tarpusavio santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

50. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad muzikinė grupė „HIPERBOLĖ“ buvo populiari grupė ir pagal byloje pateiktus duomenis Å¡ios grupės kÅ«riniai Å¡iuo metu tebėra populiarÅ«s, pagrįstai sprendė, kad atsakovams vykdant koncertinę veiklÄ ir skelbimuose / afiÅ¡ose iÅ¡skiriant dominuojantį žodį „HIPERBOLĖ“, labiau tikėtina, kad Å¡iÄ grupę žinantys ir norintys iÅ¡girsti asmenys susies bÅ«tent su populiariÄ ja grupe ir jos nariais. Atsižvelgiant į nustatytÄ itin didelį ženklų panaÅ¡umÄ , toks ženklo naudojimas sukuria įspÅ«dį, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai atliks aptariamos grupės dainas. Tai rodo, kad egzistuoja visuomenės klaidinimo galimybė dėl atsakovų naudojamo žymens, kuris yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovų Prekių ženklÄ , ir kuris naudojamas toms pačioms paslaugoms, kurioms registruotas Prekių ženklas.

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuomenei skirtuose informacijos Å¡altiniuose atsakovai save pristato kaip „tikrosios „Hiperbolės“ dainas grojantį muzikinį projektÄ â€œ; kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog žmonės atėjo į atsakovų koncertÄ , tikėdamiesi iÅ¡vysti ieÅ¡kovus; atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad bilietų platintojai iÅ¡ pirkėjų nėra gavę nusiskundimų dėl „Hiperbolė Tribute Band“ koncertų. Be to, apeliantai teigia, kad koncertų plakatuose, skelbimuose ir pan. naudojamos jų nuotraukos, o atsakovai (iÅ¡skyrus tik V.

ČuchoncevÄ ) yra beveik 10 metų jaunesni už ieÅ¡kovus ir savo iÅ¡vaizda nepanašūs į juos. Dėl to, pasak apeliantų, kiekvienas besidomintis Å¡iuo metu jau nekoncertuojančios grupės „HIPERBOLĖ“ muzika asmuo tikrai nesutapatins atsakovų su ieÅ¡kovais ir nebus suklaidintas. Å ie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismo konstatuoto galimo visuomenės klaidinimo dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Dėl Prekių ženklo savininkų teisių apribojimo taikymo pagal PŽĮ 39 straipsnį 52.

Apeliantai atsiliepime į ieÅ¡kinį, be kita ko, vadovavosi PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad prekių ženklo savininkas neturi teisės trečiajam asmeniui drausti naudoti kaip žymenį prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Apeliantų teigimu, žymenį „HIPERBOLĖ TRIBUTE BAND“ jie naudoja siekdami informuoti visuomenę apie savo vykdomos veiklos pobÅ«dį, t. y. muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ narių sukurtos muzikos atlikimÄ .

53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos pernelyg plačiai, kaip suteikiančios teisę registruotÄ prekių ženklÄ naudoti tokiu bÅ«du, kuris nėra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018, 44 punktÄ ; 2018 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-400-823/2018, 38 punktÄ ). Be to, minėtos nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai nurodyti naudojimo atvejai neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningos Å«kinės ar komercinės veiklos praktikai (PŽĮ 39 straipsnio 2 dalis).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovams priklausančio Prekių ženklo naudojimas atsakovų veikloje, siekiant informuoti visuomenę apie jų teikiamų paslaugų pobÅ«dį, t. y. muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ narių sukurtos muzikos atlikimÄ , nėra bÅ«tinas. Toks naudojimas Å¡iuo atveju sukuria klaidinantį įspÅ«dį dėl tikrųjų grupės narių (įskaitant ieÅ¡kovus) dalyvavimo atsakovų organizuojamuose renginiuose ir juos sutapatina. Be to, apeliantai, kaip jau konstatuota Å¡ioje nutartyje (žr. 39–44 punktus), Prekių ženklu savo veikloje naudojasi be jo savininkų, t. y. ieÅ¡kovų, sutikimo. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantų veiksmai, susiję su Prekių ženklo naudojimu, laikytini prieÅ¡taraujančiais sÄ Å¾iningos Å«kinės ar komercinės veiklos praktikai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata apeliantams negali bÅ«ti taikoma.

55. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo, kuriuo patenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl uždraudimo naudoti Prekių ženklÄ atsakovų veikloje, teisingai iÅ¡sprendė Å¡iÄ ginčo dalį. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Romualda Janovičienė Vigintas ViÅ¡inskis