2023-10-11 Nr. AB-17949-3-61-3-01101-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. G.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-10-11 Nr. AB-17949-3-61-3-01101-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – Komisija, CDMEK) 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 3EK(13.4)-37 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundo ir 2020 m. sausio 23 d. patikslinto skundo nagrinėjimo sustabdymo; 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. (toliau – ir Gydytojas) 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 (toliau – ir Aktas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-920-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01101-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininaks), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. G.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – Komisija, CDMEK) 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 3EK(13.4)-37 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundo ir 2020 m. sausio 23 d. patikslinto skundo nagrinėjimo sustabdymo; 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. (toliau – ir Gydytojas) 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 (toliau – ir Aktas).
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos darbdavio 2016 m. sausio 25 d. skundą, 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, jog pareiškėjai buvo nepagrįstai diagnozuota profesinė liga bei įpareigojo Gydytoją surašyti naują Profesinės ligos patikrinimo aktą. Naujas 2019 m. liepos 25 d. Aktas buvo surašytas Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvados Nr. 3EK(13.2)-589 pagrindu. Pareiškėja teigė, kad šia išvada Gydytojas buvo įpareigotas surašyti (bet ne ištirti, ne įvertinti jos negalavimų kilmę, o surašyti) naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Kadangi Akto pagrindas – Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr.3EK(13.2)-589 buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, Aktas liko be pagrindo, t. y. tapo nepagrįstas, todėl jis turėjo būti panaikintas. Tačiau pareiškėja 2022 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu gavo Komisijos Sprendimą, kuriame nurodyta, jog, gavus informaciją apie pareiškėjos skundo dėl Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvados Nr.21-I/2021 priėmimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 2022 m. sausio 20 d. Komisijos posėdyje nutarta sustabdyti jos skundo nagrinėjimą iki bus gautas galutinis sprendimas iš teisminės institucijos.
2.2. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu sustabdyti jos skundų nagrinėjimą ir nurodė, kad Komisija nepagrįstai vadovavosi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, (toliau – ir Nuostatai) 25.2 papunkčiu. Pagal Nuostatų 25.2 papunktį skundo nagrinėjimas gali būti, bet ne turi būti sustabdomas. Šiuo atveju Komisija turėjo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą dėl Akto. Administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022 nagrinėjamas skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvados Nr. 21-1/2021. Šių bylų ginčo dalykai yra skirtingi. Administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022 nagrinėjamas ginčas ne dėl profesinės ligos tyrimo, o dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Tai patvirtina 2021 m. spalio 21 d. išvados Nr.21-1/2021 antraštė. Taigi, administracinė byla Nr. eI3-2149-463/2022 neužkerto kelio išnagrinėti pareiškėjos 2019 rugpjūčio 29 d. skundą. Sprendimas prieštarauja Nuostatų 25.2 papunkčiui ir teismų sprendimams, jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. CDMEK 2022 m. sausio 20 d. nuotoliniame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu buvo planuota svarstyti pareiškėjos profesinio susirgimo pagrįstumo bylą, pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą, kuriais pareiškėja prašė Komisijos ištirti Gydytojo Aktą.
3.2. Komisijoje 2021 m. gruodžio 27 d. gauta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvados Nr. 21-1/2021, kuria Komisija nustatė, kad pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai, panaikinimo yra priimtas. CDMEK, gavusi šią informaciją, vadovaudamasi Nuostatų 25.2 papunkčiu, 2022 m. sausio 20 d. Komisijos posėdyje nutarė sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą iki bus gautas galutinis teismo sprendimas. Sprendimas įformintas ir išsiųstas pareiškėjai 2022 m. sausio 24 d. raštu, pateikiant Sprendimo priėmimo aplinkybes ir motyvus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gydytojas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. CDMEK, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos darbdavio 2016 m. sausio 25 d. skundą, 2019 m. birželio 20 d. priėmė išvadą Nr. 3EK(13.2) 589, kuria, be kita ko, įpareigojo Gydytoją surašyti naują profesinės ligos patikrinimo aktą.
4.2. Sutikdamas su CDMEK sprendimu ir vykdydamas įpareigojimą, trečiasis suinteresuotas asmuo surašė Aktą . Komisija du kartus pakartotinai nagrinėjo pareiškėjai nustatytos profesinės ligos pagrįstumą ir paliko galioti išvadą, kad profesinės ligos diagnozė buvo nustatyta nepagrįstai.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
6.1. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-asis ambulatorinių konsultacijų skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą.
6.2. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-231.
6.3. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas, remdamasis Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, 2015 m. lapkričio 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, kuriame pareiškėjai nustatė profesines ligas, kurių priežastis: krovinių kėlimas ir pernešimas, darbo poza.
6.4. Pareiškėjos darbdavys, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žemaitijos spauda“, nesutikdamas su pareiškėjai diagnozuota profesine liga, 2016 m. sausio 25 d. į Komisiją, kuri 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad pareiškėjai darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija yra profesinės kilmės. UAB „Žemaitijos spauda“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 3EK (13.2)-196.
6.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 Komisijos 2017 m. kovo 9 d. Išvadą Nr. 3EK(13.2)-196 panaikino ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą.
6.6. Komisija 2019 m. birželio 20 d., atsižvelgdama į minėtą teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo UAB „Žemaitijos spauda“ skundą dėl Gydytojo 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir priėmė išvadą, kuria Gydytojas buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadą, kad pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai.
6.7. Gydytojas, atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtoje išvadoje nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują Aktą, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo.
6.8. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydama ištirti Gydytojo Akto pagrįstumą vadovaujantis įsiteisėjusia Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-194.
6.9. Pareiškėja 2020 m. sausio 23 patikslintu skundu prašė Komisiją ištirti Gydytojo Akto Nr. pagrįstumą bei pakartotinai spręsti klausimą dėl profesinės ligos diagnozės.
6.10. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. prašymu remdamasi Nuostatais Komisijai teikė argumentus dėl to, kad jos skundas ir patikslintas skundas turėtų būti nagrinėjami Komisijoje.
6.11. Komisija 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 21/2020 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Gydytojo Akto, kadangi minėtas profesinės ligos Aktas surašytas pagal Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl pareiškėjos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, kuria darbo medicinos Gydytojas buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadą. Todėl pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad Gydytojas Aktu jai nenustatė profesinės ligos ir šį aktą skųsdama, faktiškai skundžia Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl pareiškėjos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Komisija sprendė, kad pagal Nuostatų 39 punktą Komisijos sprendimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
6.12. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21/2020 ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Gydytojo Akto. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2I-2020. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad panaikinus minėtą Komisijos sprendimą, Komisijai kyla pareiga spręsti minėtų pareiškėjos skundų nagrinėjimo klausimą iš naujo.
6.13. Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, 2022 m. sausio 20 d. nuotolinio posėdžio metu pradėjo svarstyti pareiškėjos bylą. Kadangi pagal pareiškėjos 2021 m. gruodžio 16 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo ji prašė teismo panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą Nr. 21-1/2021, yra pradėtas teisminis procesas, Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 25.2 papunkčiu, nutarė sustabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimą Komisijoje iki kol bus gautas galutinis teismo sprendimas.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Nuostatų, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (44 str. 8 d.) nuostatas, pažymėjo, kad Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi Nuostatų 25.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog skundo nagrinėjimas gali būti laikinai sustabdomas Komisijai gavus informacijos apie ginčo dėl profesinės ligos tyrimo nagrinėjimą ikiteisminėse ir teisminėse institucijose. Pareiškėjos skundų nagrinėjimas sustabdytas Komisijoje 2021 m. gruodžio 27 d. gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad buvo teisme buvo priimtas pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 21d. išvados Nr. 21-1/2021 panaikinimo. Gydytojo Aktas buvo priimtas 2019 m. birželio 20 d. Komisijos Išvados dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 pagrindu. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-804-789/2022 pagal pareiškėjos skundą, 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Vykdydama šį teismo sprendimą Komisija iš naujo vertino pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumą ir 2021 m. spalio 21 d. priėmė išvadą Nr. 21-1/2021, kurioje konstatavo, kad profesinė liga pareiškėjai nustatyta nepagrįstai. Pareiškėja šią Komisijos išvadą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino 2021 m. spalio 21 d. išvadą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
8. Teismas vertino, kad pareiškėja, siekdama panaikinti Aktą, iš esmės nesutiko su jame padaryta išvada, kad jai diagnozuota patologija nėra profesinės kilmės. Taigi, sprendžiant šio akto teisėtumo klausimą, Komisija privalės vertinti pareiškėjos profesinės ligos tyrimo pagrįstumą, dėl kurio ginčas jau vyksta teisme. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad Komisijai gavus informaciją apie ginčo dėl profesinės ligos tyrimo nagrinėjimą teisme, vadovaujantis Nuostatų 25.2 punktu, pagrįstai nutarta sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą iki byla bus išnagrinėta teisme ir bus gautas galutinis teismo sprendimas. Pagrindo konstatuoti, kad toks Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, teismo vertinimu, nenustatyta, kadangi Komisijai gavus informacijos apie galutinį teismo sprendimą byloje dėl ginčo dėl profesinės ligos tyrimo pagrįstumo, bus atnaujintas pareiškėjos skundų nagrinėjimas ir įvertintas Akto teisėtumas bei pagrįstumas.
9. Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo teigimu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Gydytojo Akto.
III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patnekinti.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Gydytojas netinkamai atliko savo pareigas, jis neturėjo teisės rinkti pareiškėjos medicininius dokumentus iš kitų įstaigų ir jis jų nerinko, o formaliai surašė Aktą, nors paties Gydytojo surašytame 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 86 buvo konstatuotos priešingos aplinkybės. Teismas šių aplinkybių nevertino.
11.2. Kadangi Akto pagrindas, t. y. Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-589 (taip pat ir įpareigojimas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą) buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, tai ir Gydytojo Aktas tapo nepagrįstu. Taip pat liko nepaneigta ir nepanaikinta Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-194, kurioje konstatuota, kad pareiškėjai nustatyta liga – profesinės kilmės.
11.3. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad sprendžiant dėl Akto pagrįstumo, atsakovas turės vertinti 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589, kuri jau buvo panaikinta teismo sprendimu. Komisija galėjo sustabdyti tyrimą tik kai teisme buvo nagrinėjama ši byla.
11.4. Teismas neįvertino, kad Komisija, pagal Nuostatų 7 punktą, vertina profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą, o ne profesinės ligos tyrimo pagrįstumą. Kliūčių išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Gydytojo veiksmų nagrinėjamu atveju nėra.
11.5. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas pažeidžia jos teises. Komisija pati susiejo 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 su Aktu. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas Sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589. Tai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Pareiškėja teigia, kad nuo jos skundo praėjo 4 metai, o skundas dar net nebuvo pradėtas nagrinėti, tai ir patvirtina jos teisių pažeidimą, pareiškėja negauna jai priklausančių socialinių išmokų, o ginčas dėl jos profesinės ligos tęsiasi 7 metus.
12. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka.
13. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. CDMEK įpareigojus darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, ankstesnis profesinės ligos patvirtinimo aktas netenka galios. Tokiu būdu, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr.3EK(13.2)-589 įpareigojus Gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, ankstesnis Gydytojo surašytas 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 neteko galios.
13.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo naujus motyvus dėl tariamų Gydytojo Akto trūkumų, tačiau šio teisminio nagrinėjimo dalykas yra Sprendimas sustabdyti pareiškėjos skundų dėl Gydytojo Akto nagrinėjimą teisėtumas.
13.3. Atsakovas nesutinka su vertinimu, kad panaikinus Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 automatiškai turėjo būti panaikintas Gydytojo Aktas. Profesinės ligos patvirtinimo aktas netenka galios tik kai CDMEK priima išvadą įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis CMDEK išvadą priima išsprendusi klausimą dėl profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. CDMEK neturi kompetencijos spręsti dėl profesinės ligos patvirtinimo akto pagrįstumo ir galiojimo kitais aspektais. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant šio akto teisėtumo klausimą, Komisija privalės vertinti pareiškėjos profesinės ligos tyrimo pagrįstumą, dėl kurio ginčas jau vyksta teisme.
13.4. Profesinės ligos tyrimas apima profesinės ligos tyrimą, atliekamą CDMEK nagrinėjant skundus dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Tokia išvadą seka analizuojant teisės aktus.
13.5. CDMEK yra išsprendusi klausimą dėl pareiškėjai įtartų profesinių ligų 2021 m. spalio 21 d. išvada Nr. 21-1/2021, kurioje konstatavo, kad profesinė liga jai nustatyta nepagrįstai. Pareiškėja šią CDMEK išvadą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino minėtą išvadą ir įpareigojo CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Kadangi šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, toliau ginčui persikėlus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ši CDMEK išvada yra galiojanti. Atsižvelgiant į tai Gydytojo Akto automatinis panaikinimas, kaip reikalauja pareiškėja, nepanaikinus 2021 m. spalio 21 d. CDMEK išvados Nr. 21-I/2021 ir iš naujo neišsprendus profesinės ligos pagrįstumo klausimo, pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams įtakos neturėtų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CDMEK Sprendimo, kuriuo nuspręsta sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą Komisijoje, kol bus baigti teisminiai ginčai dėl profesinės ligos, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Komisija, atsakydama į pareiškėjos skundus, privalės vertinti pareiškėjos profesinės ligos nustatymo ir tyrimo pagrįstumą, dėl kurio ginčas vyksta teisme, pripažino, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
16. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino esminių jos argumentų, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeidžiantį jos teises.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:
19.1. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Komisiją su pirminiu skundu, prašydama ištirti Gydytojo Akto dėl profesinės ligos nenustatymo pagrįstumą vadovaujantis įsiteisėjusia Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-194. Pareiškėja 2020 m. sausio 23 patikslintu skundu prašė Komisiją ištirti Gydytojo Akto pagrįstumą bei pakartotinai spręsti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos diagnozės.
19.2. Komisija 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2I/2020 atsisakė nagrinėti anksčiau nurodytus pareiškėjos skundus, manydama, jog tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas priklauso teismo, o ne Komisijos kompetencijai.
19.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2443-502/2021 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus. Aptariame sprendime taip pat išaiškinta, kad Komisija, gavusi pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2020 m. sausio 23 d. skundus, turėdama informacijos apie tai, kad vyksta teisminis ginčas dėl Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvados, galėjo spręsti dėl skundų nagrinėjimo sustabdymo, o ne atsisakyti nagrinėti skundus. LVAT šioje byloje taip pat nurodė, kad panaikinus Komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą, Komisijai kyla pareiga spręsti minėtų pareiškėjos skundų nagrinėjimo klausimą iš naujo.
19.4. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2022 m. sausio 20 d. Sprendimu Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 25.2 papunkčiu, nusprendė sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą, iki bus gautas galutinis teismo sprendimas pareiškėjos byloje, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi nurodė, jog teisme priimtas pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvados Nr. 21-I-20121 panaikinimo.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjos skundų nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundus dėl Komisijos išvadų. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022 pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 21-I/2021 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-671-552/2023 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo klausimas iki šiol nėra galutinai išspręstas, dėl jo Komisija turės priimti išvadas, kurios galės būti, be kita ko, skundžiamos administraciniam teismui.
21. Nuostatų 25.2 papunktyje nustatyta, kad Komisijai gavus informacijos apie ginčo dėl profesinės ligos tyrimo nagrinėjimą ikiteisminėse ir teisminėse institucijose, skundo nagrinėjimas sustabdomas iki kol bus gautas galutinis sprendimas iš ikiteisminės ir (ar) teisminės institucijos. Apie skundo nagrinėjimo sustabdymą pareiškėjas ir suinteresuotos šalys informuojamos raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo sustabdyti skundo nagrinėjimą priėmimo dienos.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Komisija nagrinėjamu atveju turėjo pakankamą pagrindą sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą.
23. Akcentuotina, kad pareiškėja 2020 m. sausio 23 d. patikslintame skunde prašė ne tik įvertinti Akto teisėtumą, tačiau ir spręsti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo. Nors Sprendimo priėmimo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo įpareigojęs Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą iš naujo, tačiau tuo pačiu metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2149-463/2022 pagal pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvados Nr. 21-I/2021 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo.
24. Taigi, anksčiau minėtoje byloje buvo vertinama Komisijos išvada, kuri buvo surašyta vėliau, nei 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-589 (kurios pagrindu ir buvo surašytas Aktas). Tiek 2019 m. birželio 20 d., tiek 2021 m. spalio 21 d. išvadose buvo sprendžiama dėl pareiškėjos ligos pobūdžio (profesinė / neprofesinė). Atitinkamai negali būti vertinama, kad pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skunde ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintame skunde nurodyti klausimai dėl jai nustatytos ligos pobūdžio ir Akte nurodytų aplinkybių, susijusių su jos sveikatos būkle, turėjo būti įvertinti atsietai nuo tuo metu nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-2149-463/2022 keltų klausimų. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad konkrečių klausimų dėl pareiškėjai nustatytų susirgimų pobūdžio nagrinėjimas, be kita ko, ir dėl darbo medicinos gydytojų surašytų aktų teisėtumo, gali būti laikomas viena tęstine procedūra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisijos Sprendimas sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą buvo teisėtas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir priimtas vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu.
25. Pažymėtina, jog administraciniams teismams panaikinus Komisijos 2021 m. spalio 21 d. išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 21-I/2021 ir įpareigojus išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo iš naujo (žr. šios nutarties 20 p.), teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundų nagrinėjimo sustabdymo pagrindas išnyko, Komisija privalo kompleksiškai išspręsti tiek pareiškėjos profesinės ligos nustatymo klausimus, tiek įvertinti Gydytojo Akto teisėtumą, tiek ir atsakyti į pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą.
26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas būtent Komisijos Sprendimo sustabdyti pareiškėjos skundų nagrinėjimą teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėjos argumentai dėl Gydytojo Akto ar jo veiksmų neteisėtumo nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami ir šiuo aspektu teisėjų kolegija detaliau nepasisako.
27. Konstatavus, kaip skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus ir interesus.
28. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikė teisinę pagalbą pareiškėjai. Byloje pateiktas prašymas priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 100 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Jolanta Malijauskienė