2022-02-09 Nr. AB-3201-3-61-3-03448-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-02-09 Nr. AB-3201-3-61-3-03448-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas skundą argumentavo tuo, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokurorės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 ir tuo, kad pareiškėjas nebuvo asmuo, atsakingas už buhalterinę apskaitą įmonėse, kurių veikla buvo tiriama, bei tuo, kad vienas iš jo vadovautų juridinių asmenų net nevykdė ūkinės ir komercinės veiklos.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-91-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03448-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. ((14.41Mr)-5K-2114827)-6K-2105382 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Ministerijos Sprendimas); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. RKD-3287 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir VMI Sprendimas); įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – ir Ministerija) ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įvertinti, ar pareiškėjas buvo teisingai nubaustas pinigine bauda, išvadas ir įvertinimus pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pareiškėjui.
Pareiškėjas skundą argumentavo tuo, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokurorės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 ir tuo, kad pareiškėjas nebuvo asmuo, atsakingas už buhalterinę apskaitą įmonėse, kurių veikla buvo tiriama, bei tuo, kad vienas iš jo vadovautų juridinių asmenų net nevykdė ūkinės ir komercinės veiklos.
Teismas 2021 m. spalio 19 d. nustatė terminą pareiškėjui trūkumams pašalinti. Nutartimi teismas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas skunde tik išdėstė faktines aplinkybes, tačiau iš esmės visiškai nenurodė, kodėl skundžiami sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui patikslintą skundą, reikšdamas iš esmės tuos pačius reikalavimus kaip ir pradiniame skunde.
Teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą (10 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos) trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad nėra aišku dėl kokių konkrečiai piniginių baudų pareiškėjas nesutinka ir kreipiasi į atsakovus. Todėl pareiškėjas turi patikslinti savo skundo pagrindą, išsamiai nurodydamas visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, t. y. skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą.
2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje teismas atkreipė dėmesį, kad patikslintame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismų sprendimais, ikiteisminio tyrimo organizavimo, neatlikta liudytojų apklausa.
Teismas taip pat pažymėjo, kad teismas neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą ar atlikti konkretų veiksmą, o gali tik patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, taip pat, nustatęs pažeidimus, gali įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo. Nagrinėjamu atveju teismas galėtų tik įpareigoti atsakoves iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus, todėl pareiškėjas turi patikslinti reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui pasiūlė pasinaudoti advokato arba teisininko paslaugomis arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir pasinaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutu.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.
Pareiškėjui teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakartotinai nustatytas terminas per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, kuri įteikta jam 2021 m. lapkričio 20 d. Tačiau per teismo nustatytą terminą pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino ir neprašė pratęsti termino.
Teisme 2021 m. gruodžio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. K. prašymo pratęsti terminą.
Teismas pastebėjo, kad teisme 2021 m. gruodžio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad teismo nutartis sistemoje įkelta 2021 m. gruodžio 13 d. 08.13 val., o pareiškėjo prašymas sistemoje užregistruotas tik 2021 m. gruodžio 14 d. 07.31 val.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui minėta teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis įteikta 2021 m. lapkričio 20 d., todėl pareiškėjas per 10 kalendorinių dienų, t. y. iki 2021 m. lapkričio 30 d. imtinai, galėjo šalinti trūkumus arba kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Tačiau pareiškėjas į teismą dėl termino pratęsimo trūkumams pašalinti kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 10 d., tą patvirtina ir ant voko esantis lipdukas (RE277766363LT), iš kurio matyti, kad AB „Lietuvos pašte“ pareiškėjo siunta priimta tik 2021 m. gruodžio 10 d.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą, pažymėjo, kad kartu su prašymu nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. gydosi COVID-19 viruso sukeltą ligą ir privalo izoliuotis iki 2021 m. gruodžio 17 d.
Teismas įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, jog administracinė byla Nr. I2-5391-426/2021 jau yra užbaigta, jokie procesiniai veiksmai joje nėra atliekami, o pareiškėjas termino neprašo atnaujinti, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pratęsti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis bei atnaujinti terminą pašalinti 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad tuo metu, kai turėjo šalinti skundo trūkumus, kaip tai buvo nurodyta 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje, jis sirgo COVID-19 ir dėl su šia liga susijusio buvimo saviizoliacijoje, to padaryti negalėjo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir kad teismas galėjo tuo įsitikinti paskambindamas į šią tarnybą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi priėmė sprendimą laikyti skundą ir patikslintą skundą nepaduotu, ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria teismas nusprendė nepratęsti termino skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjo skundžiama 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino ir neprašė pratęsti termino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Sprendžiant dėl skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 33 straipsnis), turi būti patikrinta, ar skundas (prašymas) atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 2 dalimi, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį ir abi teismo nutartis, kuriomis pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti atitinkamus skundo trūkumus, matyti, kad jis jų nepašalino ir savo reikalavimų tiksliai neįvardino, todėl sutiktina su tokia pačia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Pareiškėjo skundžiama 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 1 dalis). Terminą skundo trūkumams pašalinti nustato teismas (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), todėl šis terminas gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus, ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą teismas priima nutartį (ABTĮ 105 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą (žr., pvz., 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-369/2010).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012; kt.). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).
Įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą, teismas pažymėjo, kad kartu su prašymu nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. gydėsi COVID-19 viruso sukeltą ligą ir privalėjo izoliuotis iki 2021 m. gruodžio 17 d.
Teismas taip pat įvertino tai, jog administracinė byla Nr. I2-5391-426/2021 jau yra užbaigta, jokie procesiniai veiksmai joje nėra atliekami, o pareiškėjas termino neprašo atnaujinti, darytina išvada, kad nėra pagrindo pratęsti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio, išnykus kliūtims, trukdžiusioms pateikti skundą, pakartotinai kreiptis į teismą.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad tuo metu, kai turėjo šalinti skundo trūkumus, kaip tai buvo nurodyta 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje, jis sirgo COVID-19 ir dėl su šia liga susijusio buvimo saviizoliacijoje, to padaryti negalėjo, o taip pat kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Išanalizavęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimis, kad pareiškėjas per terminą nepašalino skundo ir patikslinto skundo trūkumų, nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. gydosi COVID-19 viruso sukeltą ligą ir privalo izoliuotis iki 2021 m. gruodžio 17 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis palikti nepakeistas.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė