af5ea1d5-0f5f-40fa-90ef-e8d493f3f18d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-557/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00545-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arumba“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arumba“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Arumba“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais UAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07 ir pagal jÄ atliktÄ Ä¯skaitymÄ actio Pauliana pagrindu, priteisti iÅ¡ atsakovo 89 885,48 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å iaulių apygardos teismui 2011 m. sausio 13 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Å¡iai įmonei, administratorius nustatė, jog 2010 m. liepos 26 d.

UAB „Arumba“ ir atsakovas G. Ž. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07, pagal kuriÄ atsakovui už 31 464,77 Lt buvo perleista reikalavimo teisė į 89 885,48 Lt debitoriaus D. R. įsiskolinimÄ . Nurodė, kad 31 464,77 Lt buvo įskaityta, kaip 1 proc. darbo užmokesčio priedas pagal 2009 m. balandžio 30 d. atsakovo darbo sutarties 3 punktÄ . Pabrėžė, kad 1 proc. darbo užmokesčio priedas atsakovui nebuvo skaičiuojamas ir nuo jo nebuvo mokami mokesčiai valstybei. IeÅ¡kovo nuomone, sandoris buvo įmonei nuostolingas, kadangi reikalavimo teisė perleista už žymiai mažesnę kainÄ , lyginant su debitoriaus skolos dydžiu, ir tai turėjo įtakos įmonės nemokumui, bei buvo pažeisti kreditorių interesai.

IeÅ¡kovo manymu, nesant įskaitymo sÄ lygų visetui, įskaitymas buvo negalimas. Teigė, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas.Atsakovas G. Ž. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tai, jog darbo užmokesčio priedas jam nebuvo mokamas, nepaneigia darbo sutartyje nustatytos darbdavio prievolės priedÄ mokėti. Pažymėjo, kad sandoriu nebuvo pažeisti UAB „Arumba“ ir bendrovės kreditorių interesai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Arumba“ 2 000 Lt už advokato darbÄ atsakovui G.

Ž., taip pat 20,70 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovo G. Ž. turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad debitoriaus D. R. įsiskolinimo faktas UAB „Arumba“ neįrodytas. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių apygardos teismui 2011 m. sausio 13 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Arumba“, įmonės valdymo organai neperdavė administratoriui įmonės dokumentų.

Priešingai, administratorius, teikdamas teismui ieškinį, pateikė dalies bendrovės dokumentų kopijas. Be to, pats administratorius pažymėjo, kad pagal pateiktus dokumentus tikrino UAB „Arumba“ sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesio laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ieškovas nepateikė teismui dokumentų, įrodančių, kad D. R. įsiskolinimas UAB „Arumba“ egzistavo. Vien ta aplinkybė, kad 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 2010/07 nurodyta, jog D.

R. pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras yra skolingas UAB „Arumba“ 89 885,48 Lt, teismo nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, jog iÅ¡ tikrųjų minėta skola ieÅ¡kovui egzistavo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinys, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas BUAB „Arumba“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo BUAB „Arumba“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog įrodymų, kad D. R. įsiskolinimas UAB „Arumba“ egzistavo, nėra. 2010 m. liepos 26 d. tarp UAB „Arumba” ir įmonės darbuotojo G. Ž. sudarytoje reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 2010/07 buvo aiÅ¡kiniai nurodyta perleidžiamos skolos suma, jos susidarymo pagrindas, aiÅ¡kiai nurodytas skolininkas, jo asmens kodas, gyvenamoji vieta ir kiti bÅ«tini rekvizitai, leidžiantys identifikuoti patį skolininkÄ bei nurodantys skolos susidarymo pagrindÄ , jos dydį.2.

Atsakovas G. Ž. pripažino faktÄ , jog D. R. buvo skolingas UAB „Arumba“ 89 885,48 Lt sumÄ , patvirtino 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktÄ perleidžiant minėtÄ D. R. skolÄ atsakovui, o toks faktų pripažinimas iÅ¡ atsakovo pusės atitiko bylos aplinkybes. Tuo tarpu Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime nepasisakė dėl to, jog kita ginčo Å¡alis pripažįsta D. R. skolos faktÄ ir nemotyvavo, kodėl atsisako priimti atsakovo G. Ž. faktų pripažinimÄ .3.

IeÅ¡kovas BUAB „Arumba“, siekdamas paÅ¡alinti bet kokias galimas abejones dėl D. R. 89 885,48 Lt skolos UAB „Arumba“ egzistavimo su apeliacinius skundu teikė papildomus įrodymus, t.y. 1) 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2010/07 priedo Nr. 1 kopijÄ , kuriame nurodyta, pagal kokias PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras susidarė D. R. skola, 2) reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodytų PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų kopijas, 3) UAB „Arumba“ 2010 m. liepos 26 d. praneÅ¡imÄ D.

R., kuriuo pastarasis buvo informuotas, jog tarp UAB „Arumba” ir G. Ž. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2010/07, kuria įmonė perleido G. Ž. reikalavimo teisę į D. R. įsiskolinimus 89 885,48 Lt sumai. Atsakovas pažymėjo, kad papildomai pateikiami įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovas G. Ž. neginčijo aplinkybės, kad D. R. buvo skolingas 89 885,48 Lt UAB „Arumba”, todėl tuo metu atitinkamai nebuvo būtinybės pateikti papildomus įrodymus, siekiant patvirtinti aplinkybes, dėl kurių egzistavimo tarp šalių nebuvo kilęs ginčas.4.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas kilusias abejones, kadangi UAB „Arumba“ yra bankrutavusi įmonė, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ akcentuota, kad bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylos yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu.5. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų viseto, dėl ko nukrypo nuo Civilinio proceso kodekse bei kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, todėl priėmė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas G.

Ž. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. IeÅ¡kovas teismui pateikė 89 885,48 Lt sumos reikalavimÄ , tačiau ieÅ¡kinyje nėra įrodymų, patvirtinančių Å¡ios sumos atsiradimÄ , todėl atsakovo mano, kad D. R. skola nebuvo tinkamai apskaityta buhalterinėje apskaitoje.2. Aplinkybė, kad darbo užmokesčio priedas nebuvo skaičiuojamas ir nebuvo mokamas, nėra teisinis pagrindas atimti iÅ¡ darbuotojo teisę iÅ¡ darbdavio iÅ¡sireikalauti ir gauti jam priklausantį darbo užmokestį ir jo priedus.

3. Apeliantas klaidina teismÄ neteisingai nurodydamas, kad 31 464,77 Lt sumos bendrovė negavo. Realiomis lėšomis bendrovė Å¡ios sumos negavo, bet Å¡i skola buvo užskaityta kaip papildomas vieno procento priedas prie darbo užmokesčio.4. Apelianto argumentas, kad perimdamas D. R. skolÄ iÅ¡ UAB „Arumba“ įmonei buvo padarytas 89 885,48 Lt nuostolis, yra tik prielaida. Skolos perleidimo sutarties sudarymas nepažeidė jokių teisės aktų ir dėl jo įmonei nėra padaryta jokios žalos.5. Apeliantas piktnaudžiavo savo procesine padėtimi ir nepranešė, kad atsakovas yra pripažintas kreditoriumi, nors su atsakovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta atleidžiant jį iÅ¡ darbo.

6. Sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris nepažeidė jokių kitų kreditorių teisių. Neturėdama lėšų, UAB „Arumda“ skolÄ vienam iÅ¡ kreditorių, t.y. atsakovui padengė ne pinigais, o perleido abejotinÄ skolÄ . D. R. skolos perėmimas nesumažino UAB „Arumba“ mokumo, kaip teigia ieÅ¡kovas, ir motyvuoja pirmosios instancijos teismas.

7. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad, pateikdamas ieÅ¡kinį, bankroto administratorius neįvertino visų sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sÄ lygų. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Byloje sprendžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymas bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės sudarytÄ sandorį. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Å io instituto paskirtis – užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Taigi actio Pauliana paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lygos, o ieÅ¡kinį atmetė motyvuodamas tuo, kad 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodymas, kad D. R. pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras yra skolingas UAB „Arumba“ 89 885, 48 Lt negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinimas, kad skola iÅ¡ tikrųjų egzistavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nurodytÄ sprendimÄ , nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos priteisimo.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pasirinko kitokį, t.y. specifinį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , kurio pagrindu ginčija sudarytus sandorius tarp skolininko UAB „Arumba“ ir G. Ž., todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant reikalavimus pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nėra aktuali. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu ne tik reikalavimo perleidimo sutartį, bet ir atliktÄ Ä¯skaitymÄ , dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė.Teisėjų kolegija sutikdama su apelianto argumentu dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo Å¡ioje byloje nurodo, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, nagrinėdami bylÄ , turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinius nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Rameksta“ v.

V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005), tačiau faktinės aplinkybės dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra aktualios actio Pauliana taikymo atveju tik restitucijos taikymo kontekste, kadangi taikant restitucijÄ teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčijamas turtas yra iÅ¡likęs, ar apskritai galima taikyti restitucijÄ natÅ«ra, ar turi bÅ«ti priteisiama turto vertė. G. Ž. iÅ¡ UAB „Arumba“ pagal 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį įsigijo 89 885,48 Lt reikalavimÄ Ä¯ D.

R. už 31 464,77 Lt sumÄ . Nurodytos sumos pagal sandorį UAB „Arumba“ nemokėjo, kadangi buvo atliktas įskaitymas. Byloje duomenų, ar nurodytÄ sumÄ , į kuriÄ buvo perleista reikalavimo teisė, atsakovas faktiÅ¡kai gavo, nėra. Å i aplinkybė yra svarbi siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokį turtÄ (jo vertę) gali bÅ«ti nekreipiamas kreditorių reikalavimų patenkinimas pripažinus sandorius negaliojančius actio Pauliana pagrindu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė ir neįvertino byloje esančių ir turinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui faktinių aplinkybių, nenustatinėjo, ar egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lygos, ir byloje nesant duomenų, ar G.

Ž. pagal reikalavimo perleidimo sutartį įsigytÄ pinigų sumÄ faktiÅ¡kai yra gavęs, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl Å¡io pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, Å¡ie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                  Algirdas GailiÅ«nas                             Danutė MilaÅ¡ienė                               Alvydas PoÅ¡kus