af5e57bf-c66d-4c64-a9d7-e5ff3e17190f · Prienų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-17-805/2012Teisminio proceso Nr. 1-79-2-00009-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.27.5;2.1.15.3;2.1.15.3.3.1;2.1.15.3.3.3;2.3.6.4;2.3.6.4.4 PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 7 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorui M. P., kaltinamosios V. Å . gynėjui - advokatui V. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. V., jo atstovei - advokatei R. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , Å«kininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. padarymu, A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , Lietuvos kariuomenės pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. padarymu, V.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , registruota darbo biržoje, iÅ¡tekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : kaltinamasis R. L. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) Prienų rajono savivaldybės pastato, esančio Laisvės a. 12, Prienuose, didžiojoje salėje vykusio susitikimo su gyventojais metu vieÅ¡ai kreipdamasis į A.

V. - Prienų rajono savivaldybės merÄ ir kalbėdamas apie jo vykdomÄ veiklÄ Prienų rajono savivaldybėje, menkindamas jo dalykinę reputacijÄ iÅ¡sakė žodžius „jÅ«sų žinios skurdžios vieÅ¡ojo administravimo srityje“, juodindamas jo darbinę veiklÄ iÅ¡sakė žodžius „ir dar, kad vykdomas genocidas... Galiu patvirtinti nepaneigiamais faktais ir gaunamais iÅ¡ jÅ«sų raÅ¡tais. Tai, kad jums neparankÅ«s žmonės atleidinėjami iÅ¡ darbo, kad jums neparankÅ«s žmonės persekiojami“, taip pat kalbėdamas apie mero pasisakymus televizijos laidose iÅ¡sakė įžeidžiamo pobÅ«džio žodžius „gal čia koks sveikatos sutrikimas...

Bet gal jums, kaip sako, liga?“, tokiais pasisakymais tyčia įžeidė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdantį Prienų rajono savivaldybės merÄ A. V..Kaltinamasis A. T. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) Prienų rajono savivaldybės pastato, esančio Laisvės a. 12, Prienuose, didžiojoje salėje vykusio susitikimo su gyventojais metu vieÅ¡ai kalbėdamas apie buitinių atliekų tvarkymÄ Prienų rajone kreipdamasis į A.

V. - Prienų rajono savivaldybės merÄ iÅ¡sakė įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius „taip, jÅ«s faÅ¡istai... Kenkėjai. Žulikai apskaičiavo... JÅ«s tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę... Gausit nuo tos sienos, kaip sakant, Å¡pygÄ su pasiraÅ¡ymu... JÅ«s, nusikalstama organizacija, turite dingti, dingt iÅ¡ akių. Eik savo karves Å¡ert ir nesimaiÅ¡yk tarp žmonių...“, tuo tyčia įžeidė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdantį Prienų rajono savivaldybės merÄ A.

V..K. V. Å . buvo perduota teismui kaltinant tuo, kad ji 2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) Prienų rajono savivaldybės pastato, esančio Laisvės a. 12, Prienuose, didžiojoje salėje vykusio susitikimo su gyventojais metu vieÅ¡ai kalbėdama apie Prienų rajono savivaldybės veiklÄ kreipdamasi į A. V. - Prienų rajono savivaldybės merÄ iÅ¡sakė savivaldybės veiklÄ menkinančius žodžius „pasėdėsim, parakinėsim dantis, kavutės pagersim ir praeis diena, o algÄ gausim...

JÅ«s gi perkat visus kaimiečius. Ir va, už tai gaunat balsus, o paskui sėdit, sėdit ir žiovaujat...“, taip pat iÅ¡sakė įžeidžiamo pobÅ«džio žodžius „jÅ«s va, susiÅ¡ikę... lakstot... Jus iÅ¡ vis velniop, iÅ¡naikyt visus...“, tokiais pasisakymais tyčia įžeidė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdantį Prienų rajono savivaldybės merÄ A. V.. K. R. L. kaltu neprisipažino. Parodė, jog yra kaltinamas už tai, jog iÅ¡sakė savo nuomonę. Lietuva yra demokratinė Å¡alis, kurioje tiek prezidentė pasakiusi, tiek konstitucinė teisė numato kurti demokratinę visuomenę, t.y., reikÅ¡ti savo nuomonę, iÅ¡sakyti kritikÄ valdžios adresu, kontroliuoti valdžiÄ , todėl sunkiai suvokia kaip Å¡i ikiteisminio tyrimo medžiaga pateko iki teismo.

Susirinkimo dienotvarkėje buvo keliami klausimai dėl tarybos priimamų sprendimų. Parodė, kad susirinkimas vyko dėl valdančiosios daugumos priimamų sprendimų, t.y. atliekų rinkliavos, energetikos, žemėtvarkos, biudžeto lėšų Å¡vaistymo ir pan. klausimais, kurie atsiliepė gyventojams, iÅ¡rinkusiems tarybos narius. Diskusija, kÄ patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, daugumoje vyko tarp salėje susirinkusių žmonių ir mero, o jie tik epizodiÅ¡kai pasisakydavo. Kadangi sprendimus priima arba administracijos direktorius, arba taryba, bet ne meras, todėl nurodyti teiginiai buvo skirti ne merui.

Kyla klausimas kaip A. V. galėjo įsižeisti dėl to, ko jis nėra padaręs, kadangi ne jis priiminėja sprendimus visuomenei aktualiais klausimais. Nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį kaip privatus fizinis asmuo, tuo tarpu, kaltinimai pareikšti dėl viešojo administravimo funkcijas atliekančio žmogaus įžeidimo. Dėl pasisakymo fragmentų „čia ne cirko arena, o savivaldybė“ parodė, kad tai ne šio susirinkimo citatos. Šios frazės ir žodžiai nebuvo išsakyti šio susirinkimo metu., jos išimtos iš kitų straipsnių laikraščiuose.

Dėl žodžių „jūsų žinios skurdžios viešojo administravimo srityje, kad vykdomas genocidas galiu patvirtinti nepaneigiamais faktais ir gaunamais iš jūsų raštais, tai, kad jums neparankūs žmonės atleidinėjami iš darbo ...“ parodė, kad šie žodžiai galbūt ir buvo išsakyti susirinkimo metu, bet tai sakydamas, jis turėjo omenyje dalykus dėl valdžios priimamų sprendimų, kadangi tauta dėl prastos padėties turi išvažinėti iš Lietuvos, tai vėlgi atskiri žodžiai, išimti iš konteksto.

Tai nebuvo žodžiai, iÅ¡sakyti konkrečiai mero A. V. atžvilgiu, nes ne jo kompetencijoje yra priiminėti sprendimus, todėl nepagrįsta prisiimti sau tai, kad susirinkimo metu jis atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ir dėl to reikalauti priteisti moralinę (neturtinę) žalÄ . Parodė, jog tie žodžiai dėl priimamų sprendimų buvo adresuoti valdančiajai daugumai. Teigė, kad meras A. V. iÅ¡ viso jų, kaip susirinkimo organizatorių, nebuvo kviestas į minėtÄ jį renginį. Jeigu susirinkimas bÅ«tų buvęs organizuotas iÅ¡ savivaldybės pusės, tuomet bÅ«tų aiÅ¡ku, kad A.

V. galėjo atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas susirinkimo metu, Å¡iuo gi atveju A. V. atėjo į jų suorganizuotÄ susirinkimÄ kaip paprastas pilietis. Jis nebuvo įtrauktas į pasisakančiųjų sÄ raÅ¡Ä , kadangi nebuvo numatyta, kad jis dalyvaus susirinkime. Parodė, kad, jeigu A. V., užėjęs į susirinkimÄ , pasėdėjo, tai dar nereiÅ¡kia, kad jis tuo metu atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Dėl žodžių “sveikatos sutrikimas, gal jums liga“. Parodė, kad žodis „gal“ pateiktas klausiamÄ ja forma, todėl jis negali bÅ«ti panaudotas kaip kaltinimas kažkam.

Žodžiai apie sveikatos bÅ«klę yra pasakyti klausiamÄ jÄ forma, o vertinimas ir klausimas yra du skirtingi dalykai. Jis nevertino mero sveikatos bÅ«klės. Parodė, kad žodžiai, nurodyti kaltinime, yra iÅ¡imti iÅ¡ konteksto. Kaltinime dar yra nurodyti žodžiai dėl neparankių žmonių, tačiau nurodė, jog vėlgi ne A. V. priima sprendimus dėl konkrečių žmonių atleidimo iÅ¡ darbo (pvz., vieno ar kito mokytojo), tokį sprendimÄ priima administracijos direktorius, todėl adresuota jam tai taip pat nebuvo.

Parodė, jog žino ne vienÄ konkretų atvejį, pvz., kada buvo atleistas Jiezno gimnazijos direktorius ar Prienų gimnazijos mokytojas ir kuomet savivaldybei buvo padaryta didžiulė žala, priteisiant vienam atleistam žmogui iki 32 tÅ«kstančių litų, kitam apie 20 tÅ«kstančių litų kompensacijÄ , dėl ko mano, kad yra Å¡vaistomi savivaldybės biudžeto pinigai. Å iuos žodžius pasakė valdančiajai tarybai, kuri Prienuose susideda iÅ¡ 25 žmonių. Parodė, kad jis pats asmeniÅ¡kai taip pat keletÄ kartų kreipėsi į tuometinį merÄ A.

V., kad duotų deklaracijas, tuo tarpu A. V. asmeniÅ¡kai raÅ¡ydavo savo teiginius laikraÅ¡tyje „KraÅ¡to vitrina“, kur nurodydavo kad R. L. vengia mokėti mokesčius. Po tokių A. V. pasisakymų laikraÅ¡tyje, apjuodinus jį prieÅ¡ visus rajono gyventojus, sudarius atitinkamÄ nuomonę apie jį, deÅ¡imtis kartų (tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu) jis kreipėsi pas buvusį merÄ dėl deklaracijų, tačiau A. V., tuo metu mero eidamas funkcijas, nesugebėjo laiku, t.y. per metus laiko, jų pateikti.

BÅ«damas principingas dėl įpareigojimo Prienų rajono savivaldybę pateikti deklaracijas kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismÄ ir Å¡iandien turi teismo sprendimÄ , kuriuo Prienų rajono savivaldybė įpareigota apskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir apmokėti 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl tokių aplinkybių, jis turi pilnÄ teisę pasakyti, kad A. V. vis tik neatitiko savo užimamų pareigų pagal kompetencijÄ . Be to, parodė, kad A. V. susirinkimo metu bandė iÅ¡provokuoti R.

L. jo asmeninėmis problemomis, sakydamas „tu Loda tik dėl savo turgelio“. V. S. susirinkime darytas garso įraÅ¡as tris mėnesius (nuo susirinkimo iki buvo pateiktas pareigÅ«nams) neaiÅ¡ku kur ir kaip buvo saugomas, be to, kaip matyti, jo nebuvo pateikta byloje kartu su kaltinamuoju aktu, kas kelia rimtas abejones. Be to parodė, kad byloje yra prieÅ¡taravimai ir dėl policijos pareigÅ«nų, kadangi kaltinamiesiems raÅ¡tu buvo praneÅ¡ta, kad policija atsisako užtikrinti tvarkos palaikymÄ Å¡io susirinkimo metu, tačiau pareigÅ«nai vis tik dalyvaudami jame jokių nusižengimų neužfiksavo.

Kaltinamasis A. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad renginyje, vykusiame 2009-11-24, dalyvavo įtakotas žmonių, kurie kreipėsi praÅ¡ydami suorganizuoti susirinkimÄ , nes respublikoje bÅ«rėsi tokie judėjimai kaip Čilinsko „Kitokia Lietuva“, PÅ«ko „Už kitokiÄ LietuvÄ â€œ ir kt. Jis, vykdydamas žmonių valiÄ , rado tam noro ir laiko, paskelbė spaudoje, kad yra įgaliotas iniciatyvinės grupės tokiÄ tai tokiÄ dienÄ surengti atitinkamo pobÅ«džio priemonę, kurioje bus nagrinėjami atliekų tvarkymo, žemėtvarkos, kÅ«renimo ir kiti visuomenei rÅ«pimi klausimai.

Jo veiksmai dėl susirinkimo apsiribojo tuo, kad nunešė į redakcijÄ skelbimÄ ir paleido du faksus, t.y. konkrečiai V. P. ir K. P.. Tai buvo visos pastangos, įskaitant ir paties pasisakymÄ susirinkimo metu. Tuo ir baigėsi visa jo veikla. Techninė specifika reikalavo to, kad reikėjo atlikti tam tikrÄ organizacinį darbÄ , įskaitant pasirÅ«pinimÄ sale, kurioje turėjo vykti susirinkimas, o taip pat atsakingų, kompetentingų žmonių pakvietimÄ Ä¯ renginį. Jis pagal finansų ministrės I. Å . rekomendacijÄ , kuri buvo iÅ¡sakyta vieÅ¡ai, du kartus kreipėsi į Vyriausybės atstovÄ V.

P., kad jis atvyktų į renginį, kÄ pastarasis prižadėjo padaryti. Deja, V. P. į renginį neatvyko, nors kaip teigė I. Å ., jis galėjo paveikti Prienų - BirÅ¡tono tarybų sprendimus dėl atliekų rinkliavos, kadangi tai jau buvo padariusi Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovė p. Vintilaitė.. TÄ jie tikėjosi padaryti ir jų gyvenamojoje teritorijoje. Parodė, kad iki Å¡io teismo nukentėjusysis buvo kaip ir giminė, nes abiejų žmonos yra tikros pusseserės, ne kartÄ yra bendravę ir netgi kartu vaiÅ¡inęsi.

Parodė, jog, ieÅ¡kodamas savivaldybės administracijos direktoriaus dėl salės, buvo užėjęs į mero kabinetÄ . A. V. paklausė kam reikalinga salė. Jis pasakė, kad salė reikalinga renginiui, kurį daro. Tada meras paklausė, kas bus per renginys. Jis paaiÅ¡kino, kad bus tradiciÅ¡kas renginys kaip visada ir paklausė ar Alvydas, tuo metu vadino vardu, nes mes taip su juo iki tol bendraudavo, dalyvaus renginyje, į kÄ jis neatsakė, bet užsirašė užrašų knygutėje. Oficialaus kvietimo jis merui A.

V. nedavė. Parodė, kad žemėtvarkos klausimais prieš tai jau buvo surengti du gana dideli renginiai, kuriuose dalyvavo Seimo antikorupcinės komisijos pirmininkas R. D., jį buvo pakeitęs K. K., kiti Seimo nariai. Tada viešumon buvo keliami klausimai, kurie rajone sublizgėjo ne pačia geriausia puse. Po renginio, kuriame dalyvavo antikorupcinės grupės nariai, A. V., kaip giminaitis, jam paskambino ir mandagiai paprašė, kad daugiau tokių renginių neberengtų, nes tai kompromituoja Prienų rajono savivaldybę.

Parodė, kad Å¡iukÅ¡lių problemos jam taip pat yra labai gerai pažįstamos, todėl žmonės, žinodami tai, pakvietė burtis ir spręsti Å¡ias problemas kartu. Parodė, kad prasidėjus minėtam renginiui nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to tarybos narys Vaidogas pradėjo suvedinėti sÄ skaitas su kitu tarybos nariu Palioniu, dėl ko kilo triukÅ¡mas, neramumai. Sekanti provokatorė buvo Veiveriuose gyvenanti pilietė Janulevičienė. Dėl pasisakymo tikslo paaiÅ¡kino, kad į susitikimÄ susirinko žmonės, kurie yra betarpiÅ¡kai pajutę nusikalstamas manipuliacijas iÅ¡ žemėtvarkininkų pusės, taip pat tie, kurie neÅ¡a atliekų rinkliavos mokestį.

Salė buvo pilnai susikomplektavusi iÅ¡ tų žmonių, kurie buvo tuo suinteresuoti, kuriems rÅ«pėjo sprendžiami kausimai ir, su kuriais nesiskaito savivaldybės administracija. Parodė, kad pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus vieÅ¡umas ir demokratija turi plėstis. Jo pokalbio tema buvo referuoti apie bendrÄ padėtį respublikoje, kuri jau prieÅ¡ dvejus metus buvo baisi. Jis, objektyviai susipažinęs su politine padėtimi, nuÅ¡vietė visuomenę savo galimybių ribose, painformavo, kad ateina sunkÅ«s laikai, ekonominė krizė yra prieÅ¡ akis, žmonės skurdindami papildomai užkraunant tokias naÅ¡tas kaip rinkliavos įstatymas ir pan.

Kalbėdamas tuo klausimu pasisakė, kad neteisybė turi liautis, nes žmonės yra statomi į pavojų. Visa tai jam rÅ«pėjo, nes yra senas kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Dėl asmeninio A. V. įžeidimo parodė, kad nieko asmeniÅ¡kai įžeidžiančio pasakyta nebuvo. Jis kalbėjo bendro pobÅ«džio metaforomis, nesudarančiomis konkrečių pasekmių. GalbÅ«t, įžeidimas, kurio, beje, nėra kaltinamajame akte ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, galėjo bÅ«ti frazė, kuri sekė po to kai į scenÄ išėjusios dvi pagyvenusios (gal 80 metų amžiaus) moterys ir nusiskundė, kad A.

V. jas iÅ¡varo iÅ¡ savo kabineto ir nesigilina į jų problemas. Tada jis pasakė „kokia yra socialdemokratų moralė? ir, kad komunistai aplamai neturėtų bÅ«ti valdžioje, nes jie vežė žmones į SibirÄ â€œ. A. V. į tokį pareiÅ¡kimÄ paklausė „ar aÅ¡ vežiau“, tada jis pasakė, kad ne jis vežė žmones į SibirÄ , po to į kitus klausimus jis taip pat atsakė „kad ne, ne jÅ«s“, Å¡io nėra užfiksuota kaltinamajame akte. Sureagavę į tai žmonės pradėjo audringai ploti.

Po to sekė įvairÅ«s pasisakymai, užprogramuoti anekdoto forma, galbÅ«t emocionalaus pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimai, kurie negali bÅ«ti kriminalizuojami, nes tai buvo konstruktyvi kritika, iÅ¡sakyta atvirai, absoliučiai žmonių daugumai pritariant, kas aiÅ¡kiai matosi ir fragmentuotuose vaizdo įraÅ¡uose. Tokie iÅ¡sireiÅ¡kimai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti konstatuoti kaip žmogaus įžeidimas, juolab, kad į A. V. nei vienu įžeidžiančiu žodžiu jis tiesiogiai nesikreipė. Etiketo vedamas, susirinkimo metu pasakė merui atsipraÅ¡ymo frazę „atsipraÅ¡au už karÅ¡tas diskusijas, galbÅ«t, vienÄ , kitÄ neetiÅ¡kÄ pasakymÄ â€œ.

Parodė, jog jo pasakymai buvo metaforiniai, bendro turinio teiginiai, neturintys pasekmių. Nors A. V. mini, kad Å¡is susirinkimas jam sutrukdė tapti meru, pažymėjo, kad statistika rodo prieÅ¡ingÄ faktÄ , kadangi A. V. surinko balsų daugiau už kitus pretendentus į mero postÄ , tačiau jo partijos nariai raÅ¡ytine forma nustÅ«mė A. V. nuo kandidatavimo į mero postÄ . Parodė, jog nereikia stebėtis, kad Å¡iukÅ¡lininkai vadinami mafija. Tai patvirtino ir gerb. Seimo narė Vesaitė (2011-04-12), kuri laidoje „Panorama“ tiesiai Å¡viesiai pasakė, kad egzistuoja sÄ vartynų mafija, todėl mano, kad jo kalboje nebuvo nieko nauja pasakyta, nes tokios mafijos yra ir Italijoje, ir Amerikoje, ir kt.

Dėl kaltinime pareikÅ¡tų žodžių „taip, JÅ«s faÅ¡istai, kenkėjai, žulikai, apskaičiavo, JÅ«s tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę ir t.t.“ mano, kad tai yra montažinis konstruktas, nežino, iÅ¡ kurio kalbos etapo iÅ¡imti Å¡ie žodžiai, priderinti, sumontuoti. Tai niekaip nesiriÅ¡a į loginę grandinę. Å i žodžių seka nėra vientisas pasakymas. Tai yra žodžiai patys iÅ¡ savęs, neturintys aiÅ¡kaus adresato, neintegruoti į kokiÄ tai frazę, kuri galėtų kÄ nors paliesti, yra bendro pobÅ«džio frazė, nepaliekanti neigiamų pasekmių.

A. V. jis nėra to pasakęs. Netgi ir anksčiau paminėtÄ Å¾odį „komunistas“, kurio kaltinamajame akte nėra nurodyta, nėra tiesiogiai pasakęs A. V.. Dėl iÅ¡sireiÅ¡kimo apie karves paaiÅ¡kino, jog dokumentais yra įrodyta, jog A. V. karvių tikrai tuo metu nelaikė. Gerai žinodamas, kad A. V. jau keletÄ metų nelaiko karvių, jam tokių žodžių eiti melžti karvių nesakė, nes nebÅ«tų prasmės tai sakyti, jam tie žodžiai nebuvo skirti, tÄ tik pastebėjo, kas yra asmeninė nuomonė.

Susirinkime buvo iÅ¡reikÅ¡tas jo požiÅ«ris ne į šį žmogų, o į visÄ savivaldybių asociacijÄ , kuri yra priėmusi ydingÄ atliekų rinkliavos įstatymÄ , toliau skurdina ir taip nuskurdintus Lietuvos piliečius, yra netoli nusikaltimo ribos. Mano, kad kritika jiems yra tikrai praverčianti. Jis kalbėjo pradžioje iÅ¡tisai, po to su pertraukomis, replikos forma. IÅ¡ esmės yra ydingai suformuluotas kaltinamasis aktas, pakeičiant žodžius, jie iÅ¡ daugiskaitinių tampa vienaskaitiniais, kurie vėliau yra pateikiami kaip kaltinamojo akto vedantysis ir palaikomasis faktorius.

Dėl kritikos valdančiųjų atžvilgiu, pripažino, jog yra karÅ¡to charakterio žmogus, to jau niekas nepakeis. Toks bÅ«das pareina nuo protėvių, žmogaus charakteris formuojasi ne vienÄ dienÄ , todėl kokį charakterį perdavė, tokį ir turi. Dėl to, kad buvo susirinkimo metu kalbėta garsiai, tai yra elementari tiesa, nes salė buvo neradiofikuota, be to, ji ganėtinai didelė, todėl susirinkimo metu reikėjo kalbėti garsiai, nes žmonės galėjo absoliučiai nieko negirdėti tyliau kalbant.

Parodė, kad žmonės ne vienÄ kartÄ pertraukė pasisakančiuosius, praÅ¡ydami kalbėti garsiau. TÄ ir darė, jo reikalas buvo kalbėti suprantamai ir aiÅ¡kiai. Parodė, kad susirinkime į merÄ Å¾iÅ«rėjo kaip į eilinį Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kaip ir visi eiliniai Lietuvos Respublikos žmonės yra lygus prieÅ¡ KonstitucijÄ ir įstatymÄ , po to kaip į giminaitį. Tikėjosi, kad eilinės metaforos ir alegorijos bus suprantamos, tačiau pasirodo, kad humoras yra tolima sritis, kurios nesuprato ir priėmė kaip įžeidimÄ .

Dėl iÅ¡silavinimo parodė, jog bet kuris iÅ¡silavinimams yra privilegija. Jis nežiÅ«ri iÅ¡ aukÅ¡to, pažeminančiai į merÄ A. V., tai yra visiÅ¡kai klaidinga prielaida, kadangi aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas (diplomuoto mokslinio agronomo) daug kÄ pasako ir sugebėjimas tvarkytis tokiame Å«kyje yra sveikintinas dalykas, tačiau yra ir kiti dalykai (kas yra svarbiau. ar privatus Å«kis, ar savivaldybės gyvenimas ir tvarkymas). Mero A. V. net nebandė įžeisti, neturėjo jokių minčių jį įžeidinėti, o, jeigu iÅ¡sprÅ«do vienas kitas neetiÅ¡kas žodis, iÅ¡ karto atsiprašė, merui A.

V. neadresavo Å¡ių žodžių. A. V. paminėjo, kad jis tris mėnesius laukė atsipraÅ¡ymo, nes atsipraÅ¡ymo neatsiminė ar negirdėjo, tačiau kiti žmonės prisimena ir paminėjo, kad girdėjo atsipraÅ¡ymÄ , skirtÄ A. V.. Dėl prasiveržusių emocijų, kaip kad teigė viena iÅ¡ liudytojų Zablackienė, t.y. kad buvo pasirengęs suduoti A. V., yra grynas šmeižtas. Teigė, kad reikėtų saugotis tokių nepagrįstų žodžių, nes pažiÅ«rėjus į tai netgi prielaidų forma, vargu ar įmanoma perÅ¡okti per stalus ar apeiti ratÄ ir žmogui, esančiam keleto metrų atstumu nuo jo bei sėdinčiam už kito stalo, smogti.

Tai yra nenormalu. Jeigu bÅ«tų taip pasielgęs ar ketinęs taip pasielgti, tai Å¡iandien pasekmės bÅ«tų kitokios. Parodė, kad visuomeninį įdirbį turi nuo 1978 metų, kuomet kovojo prieÅ¡ okupacinę valdžiÄ , todėl nėra jokio skirtumo, ar tai yra okupacinė, ar nepriklausomos Lietuvos administracija, bet, jeigu ji daro žalÄ Å¾mogui ir žmogus neturi galimybių ar trÅ«ksta drÄ sos už save pakovoti, mano, kad reikia už jį pastovėti. Parodė, kad, jeigu kas nors tokio ypatingo bÅ«tų įvykę susirinkime, tai policijos pareigÅ«nas K.

L., dalyvavęs jame prieÅ¡ingai policijos ir susirinkimų įstatymui kaip, kad buvo nurodyta Prienų policijos komisariato virÅ¡ininko A. K. pateiktame oficialiame raÅ¡te, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jų praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo susirinkime, bÅ«tų apie tai pažymėjęs savo ataskaitoje policijos komisariatui. Deja, gi Å¡ioje K. L. ataskaitoje nurodyta, kad jokių pažeidimų susirinkime padaryta nebuvo. K. V. Å . kalta neprisipažino. Parodė, kad kaltinamÄ jį aktÄ gavo iÅ¡ pareigÅ«no Skaudžiaus 2011-01-24 11.30 val.

Tyrėja R. I., kadangi ji sirgo, paskambinusi pasakė, kad 2011-01-24 apie 11 val. pareigÅ«nas Skaudžius atveÅ¡ kaltinamÄ jį aktÄ . Kaltinamasis aktas jai buvo įteiktas 2011-01-24 11.30 val. atėjus į Kauno apskrities VPK holÄ . KaltinamÄ jį aktÄ Ä¯teikė pareigÅ«nas V. S., kuris buvo atvykęs į teisiamÄ jį posėdį liudyti. Kaltinamasis aktas buvo įteiktas 2011-01-24, o suraÅ¡ytas 2011-01-31 data. P. S. jai davė pasiraÅ¡yti patį paprasčiausiÄ lapÄ , kad gavo kaltinamÄ jį aktÄ ir praneÅ¡imÄ .

Ant savo egzemplioriaus iÅ¡ karto užsirašė laikÄ kada gavo kaltinamÄ jį aktÄ , kur ir kas jį įteikė. Visa tai susirašė prie pareigÅ«no V. S. akių. V. S. pasakė, kad yra tokia kaltinamojo akto įteikimo tvarka. Kaltinamajai yra nesuprantama, kaip gali bÅ«ti, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2011-01-31, o jį gavo 2011-01-24, t.y. anksčiau, nei, kad buvo suraÅ¡ytas. Viso ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimÄ , nes nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Parodė, kad tuo metu buvusiai savivaldybės tarybai buvo suraÅ¡yta kaip ir peticija, visuomenės praÅ¡ymai, pageidavimai, bet, kiek jai žinoma, meras A.

V. nesiteikė atsakyti į tuos visuomenės pageidavimus ir praÅ¡ymus. Parodė, kad susirinkime dalyvavo vietinė iniciatyvinė grupė, kaip judėjimas, kuri buvo suraÅ¡iusi dienotvarkę su visais pasisakančiaisiais. SusirinkimÄ organizavo R. L. ir A. T.. Nežino ar meras buvo kviestas į susirinkimÄ , ar ne. Pati asmeniÅ¡kai nesudarinėjo norinčiųjų pasisakyti asmenų sÄ raÅ¡o. Matė, kad susirinkimo pirmininkaujantis buvo trumpai užsirašęs, kas ir dėl ko kalbės, t.y. jis buvo pasižymėjęs tuos asmenis.

Kaip suprato tai susirinkimo organizatoriai kvietėsi į susirinkimÄ ir specialistus, bet dalis jų neatvyko. Ä® susirinkimÄ turėjo atvažiuoti specialistas Popovas, tačiau jo nebuvo, kažkoks specialistas, kviestas dėl atliekų klausimo, taip pat neatvažiavo. R. L. ir A. T. buvo užsirašę kalbėti, pasisakyti susirinkime. Be mero A. V. trys ar keturi savivaldybės atstovai ir kiti pakviesti specialistai susirinkime sėdėjo savivaldybės atstovų pusėje. Minėtas susirinkimas prasidėjo 13 val. ir baigėsi 15:30 val.

Susirinkimo vedantysis A. J. pristatė, kas dalyvauja susirinkime. Tada ji ir pamatė A. V. ir suprato, kad bÅ«tent Å¡is pilietis yra meras, nes prieÅ¡ tai jo iÅ¡ viso nepažinojo. A. J., pradėdamas susirinkimo dienotvarkę, pasakė, kad pagal susirinkimo reglamentÄ reikia iÅ¡sirinkti susirinkimo pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį. Susirinkimo pirmininkaujančiu buvo iÅ¡rinktas A. J., nežino, kas iÅ¡rinko jÄ susirinkimo sekretoriaujančiÄ ja. Pirmininkaujantysis turėjo suraÅ¡ytus punktus, kas kokiu klausimu kalbės. Pasisakymams buvo nustatytas maždaug 5 minučių laikas.

Daug buvo pasisakančiųjų susirinkime. Ji savanoriÅ¡kai nebuvo užsiraÅ¡iusi į kalbančiuosius. Replikos teise nevirÅ¡ijo kalbančiųjų teisės. Susirinkime galėjo kalbėti ir pasisakyti kas norėjo. Žmonės iÅ¡ salės keldavo rankÄ ir kalbėjo. Pamena, kad su meru A. V. lyg kelios moterys iÅ¡ BalbieriÅ¡kio kalbėjosi. Parodė, kad kaltinimas yra visiÅ¡kai perfrazuotas, iÅ¡ viso žodžių konteksto yra iÅ¡rankioti žodžiai, kurie yra sudėstyti taip kaip yra patogiau. Kalbėdama dėl I.

G. padarytos stenogramos, kurios kopijÄ pasiėmė iÅ¡ bylos, parodė, kad ji iÅ¡ viso nebuvo užsiraÅ¡iusi į pasisakančiųjų tarpÄ . IÅ¡ pradžių gana nemažai kalbėjo A. T., kuris apibÅ«dino ir įstatymus, ir straipsnius, kalbėjo apie rinkliavas, kokios yra paslaugos, kaip galima kitaip daryti. Po to kalbėjo R. Z., pakviesta iÅ¡ K. J. demokratinio judėjimo, trečiasis pasisakantysis buvo A. J., kalbėjęs taip pat apie rinkliavÄ . Tame tarpe kalbėjo, berods, ir meras A. V., nes buvo didelis bruzdesys iÅ¡ salės kuomet meras atsakinėjo į klausimus.

Vienu tarpu, kalbant A. T. ir R. L., meras pasakė „tu, Loda, su savo turgeliu čia atskiras klausimas esi“, be to, „jÅ«s iÅ¡ vis esate birÅ¡toniečiai ir jums nepriklauso bÅ«ti susirinkime“. Todėl ji, pasinaudojusi replikos teise, atsistojusi konkrečiai kreipėsi į merÄ , norėdama jam paaiÅ¡kinti, ar jis supranta, kÄ kalbÄ . Kreipdamasi į merÄ pabrėžė, kad pirmÄ kartÄ jį mato ir, kad jis nėra visai profesionalus, elgiasi nedemokratiÅ¡kai, nes kalbėti turi teisę ir gali visi, kurie yra susirinkime.

Tuo ir užsibaigė visa jos kalba su meru A. V.. Toliau ji pradėjo kalbėti apie kitus dalykus. Susirinkime trumpai pristačiusi Jungtinio demokratinio judėjimo narius, kuriame dalyvavo ir ji pati, nes yra turėjusi labai daug problemų, susijusių su žemės reikalais, daug dėl to domėjusis, dėl ko bÅ«tent atstovavo daugeliui žmonių Prienuose žemės klausimais, kalbėjo apie žemėtvarkininkus. Ji kalbėjo apie Prienų rajono žemėtvarkininkus, kurie, pagal statistinius duomenis yra labiausiai nugarsėję ir pridarę visokių blogybių dėl negrÄ Å¾intų žemių Prienų rajone.

IÅ¡sakė vieÅ¡Ä nuomonę, kuri yra skelbiama ir žiniasklaidoje, ir televizijoje apie artėjančius rinkimus, kaip politikai, pateikę daug pažadų, jų nevykdo. Pasakojo apie tai, kad žemėtvarkininkai siunčia visus žmones į teismus, o teisme tie patys žemėtvarkininkai raÅ¡o atsiliepimus, po ko paprastas žmogelis lieka nieko nepešęs, tokiu bÅ«du jį tiesiog toliau kvailina. Dėl to pasakė, kad teismai yra grynas anekdotas, nes teismais valdininkai tik mulkina žmones ir praktiÅ¡kai praÅ¡ytojai dėl žemių nieko negauna.

Po to buvo kalbama apie BirÅ¡tono regioninį parkÄ , kaip valdininkai aplamai žiÅ«ri į tuos regioninius parkus. Kaip po pavyzdį paminėjo, kad seneliai ir mama gyvena BirÅ¡tono regioniniame parke, kur valdininkai norėjo nukirsti senus Ä Å¾uolus ir, kad valdininkams visai nerÅ«pi regioniniai parkai, jų Å¡vara ir tvarka. Jos kalba truko apie 5 minutes. Užbaigdama savo kalbÄ , pasakė, kad visi savivaldybės nariai ir visi žmonių iÅ¡rinktieji neatstovauja niekam, o tik savo interesams, nes prieÅ¡ tai jau buvo kalbėta apie Å¡iukÅ¡lių tvarkymÄ , Å¡ildymÄ .

Kalbėjo apibendrintai apie visus Prienų valdininkus, neiÅ¡skirdama konkrečiai nei vieno, pasakė visuomenei žinomÄ tiesÄ . PaaiÅ¡kindama iÅ¡sakytus atskirus žodžius, nurodytus kaltinamajame akte, kurie jame yra nurodyti kaip savivaldybės veiklÄ menkinantys žodžiai „jÅ«s gi perkat visus kaimiečius ir, va, už tai gaunant balsus, o paskui sėdit, sėdit ir žiovaujat“ nurodė, kad jie yra iÅ¡imti iÅ¡ konteksto kuomet ji buvo į pabaigÄ savo kalbos ir kalbėjo, kad valdininkai Å¡neka apie moralę, bet neatstovauja niekam tik savo partiniams interesams.

„Jei tu man duosi, tai aš tau duosiu ir, kad yra tokia nusistovėjusi taisyklė“, t.y. kad jie liaudžiai neatstovauja. Patirtis rodo, kad konkrečiai su žemėtvarkos skyriumi ji yra turėjusi daug reikalų. Kada ten beužeitum, visada yra kavutės pertrauka, o atėjęs atsisėdi už durų ir lauki lauki, kol belaukdamas jau pamatai, kad yra gerokai po pietų, o galiausiai pasakoma, kad šiandien yra nepriėmimo diena, todėl išeini namo nieko nepešęs. Tai tokia mintimi buvo pasakyti jos žodžiai.

Kalbėdama apie tai ir sakydama konkrečius žodžius, juos taikė ne merui A. V.. Savo kalboje apibÅ«dino visus žmonių iÅ¡rinktuosius. Dėl pasakymo „jÅ«s, va, susiÅ¡ikę lakstot“, tai buvo pasakyta apie valdininkus prieÅ¡ rinkimus. Kitas sakinys buvo toks: „labai atsipraÅ¡au už liaudyje esančiÄ tokiÄ patarlę“, kuriÄ ne kartÄ girdėjusi savo ausimis televizijos laidose pasisakant ir Seimo nariams ir teisininkams. Dėl dar vienos tezės „jÅ«s iÅ¡ vis velniop, iÅ¡naikint visus mus norite“, parodė, kad kalbėjo apie praÅ¡ytojus, kurie eina ieÅ¡koti teisybės. Konkrečiai ji pati deÅ¡imt metų teisėsi dėl senelio žemės, kuriÄ vis tik atgavo.

TÄ patį turėjo galvoje sakydama, kad jÅ«s mus visus norite velniop iÅ¡siųsti. Kalbėjo apie mus, o ne apie merÄ A. V.. Turėjo taip sakydama omenyje save, nes kalbėjo apie problemÄ , susijusiÄ su žemės klausimais, teismuose. Kaltinimas padarytas taip, jog žodžiai, sakyti visai kitame kontekste, kiti apibÅ«dinimai kažkodėl atsidÅ«rė nukreipti konkrečiai buvusiam merui A. V., nors su juo nevedė jokių debatų. Ji pirmÄ kartÄ susirinkime matė merÄ A. V. ir iÅ¡ vis nežinojo, koks jis yra žmogus.

Kalbėdama ji viskÄ aiÅ¡kino apie žemėtvarkininkus, todėl savo patirtį ir pasakė aiÅ¡kiai žmonėms. Žemėtvarkininkai jos kalboje yra valdininkai. Žmonės dėl to jai skambina ir Å¡iuo metu. Savo kalboje specialiai nenorėjo kažkÄ Ä¯Å¾eisti. Nemato jokio pagrindo jos kaltinti tuo kontekstu, kurį iÅ¡rinko iÅ¡ pasakytų žodžių. Ji kalbėjo apie savivaldybės valdininkų veiklÄ ir jų pažadų nevykdymÄ , asmeniÅ¡kai savo kalboje neįžeidinėjo mero, tai buvo vieÅ¡os nuomonės apraiÅ¡ka, o už tai, kad nepagarbiai kalbėjo nei vienas žmogus negali bÅ«ti teisiamas.

Ji kalbėjo apie vienÄ dalykÄ , o išėjo, kad kažkas kitas prisiskyrė sau pasakytus žodžius, nors nei pas jį ėjo dėl žemės reikalų, nei aplamai į jį kreipėsi. Dėl žodžių „ ...pasėdėsim, parakinėsim dantis, kavutės pagersim ir praeis diena ir t.t.....“ parodė, kad Å¡ie žodžiai buvo pasakyti tada, kai kalbėjo apie iÅ¡rinktuosius. Sakė, kad jie kavutės pageria. Valdininkams adresavo šį pasakymÄ , nes jie taip visi ir daro. Be to, pridÅ«rė, kad ji pati tai buvo patyrusi, kuomet atvažiuodavo į žemėtvarkÄ ir reikėdavo laukti, kol visi iÅ¡geria kavas.

Niekam ne paslaptis, kad visose institucijoje yra geriama kava. Netgi nuvykus pas tyrėjÄ , su kuria buvo sutarusi konkrečiÄ valandÄ , ji taip pat turėjo laukti, kol Å¡i 15 minučių gėrė kavÄ . Ypatingai Å¡is reiÅ¡kinys yra paplitęs savivaldybėje, ten nuėjus visuose koridoriuose jaučiasi kavos tvaikas, dėl ko tokie dalykai buvo pasakyti apie visus valdininkus, o kažkodėl tokie žodžiai nepatiko vienam merui A. V.. Å ie pasakyti žodžiai buvo skirti ne merui A. V.. Dėl pasakymo „jÅ«s gi perkat visus kaimiečius ir va už tai gaunat balsus“, pasakė „jums artėja savivaldybės rinkimai“, t.y. kalbėjo apie savivaldybės rinkimus ir tada pasakė tÄ negražų sakinį „jÅ«s, va, susiÅ¡ikę lakstot ir ieÅ¡kot balsų“.

Visi žino, kad už bambalį balsai yra perkami, tai yra tiesa ir tÄ taip pat gali patvirtinti, kuomet buvo dabartiniai savivaldybių rinkimai, pvz. Å ančiuose ir kt. Ji konstatavo vieÅ¡Ä jÄ visuomenės nuomonę, kuri yra net televizijoje skelbiama. Ji kalbėjo apie politikus ir rinkimus, t.y. kad tie, kurie nori bÅ«ti iÅ¡rinkti, jie perka balsus už bambalius. Užbaigė savo kalbÄ tuo, kad tik prieÅ¡ rinkimus iÅ¡rinktieji suaktyvėja, o viskas lieka taip, kaip yra buvę. Dėl asmeniÅ¡ko kreipimosi į merÄ A.

V., iÅ¡sakant žodžius, kurie yra paraÅ¡yti kaltinime, parodė, kad nei vienu žodžiu, kurie yra paraÅ¡yti kaltinime, nesikreipė į merÄ . Tik vienintelį kartÄ kreipiausi į merÄ A. V., sakant, kad jos manymu, jis yra neprofesionalus, nes veja žmones iÅ¡ susirinkimo. Tai pasakė savo replikos pradžioje. Dėl tiesioginio tikslo įžeisti merÄ A. V. nepadoriais žodžiais, kurie yra paraÅ¡yti kaltinime, vykstant į susirinkimÄ ar susirinkimo eigoje, iÅ¡ vis negalvojo, kad susitiks ir matys merÄ A.

V., jokio tokio tikslo jį įžeisti neturėjo. Niekas neinformavo susirinkimo metu, ar buvo fiksuojama susirinkimo eiga vaizdo ir garso priemonėmis. Parodė, kad susirinkimo tema buvo „Ar Prienų rajono tarybos bei savivaldybės administracijos veiksmai bei priimti sprendimai atstovauja visuomenės interesams ar tenkina biurokratinės oligarchijos siekius“. Kaip nekeista, vietinės spaudos laikraščio „N. G.“ atstovas gerai suprato, ko buvo susirinkta salėje, nes jis aiškiai tai įvardino savo laikraščio straipsnyje, parašydamas tituliniame puslapyje „Kam tarnauja valdžia?“.

Taigi, akivaizdu, kad Å¡iame susirinkime buvo kalbama ir apie žemėtvarkÄ , ir apie kitas problemas, o bÅ«tent apie visos savivaldybės administracijos valdininkų veiksmus, nes Å¡is trečiasis gyventojų susitikimas su savivaldybės atstovais iki to ir privedė žmones. Žmonės jau kelinti metai negauna to, ko praÅ¡o iÅ¡ savivaldybės. Apie tai ir buvo visÄ laikÄ kalba susirinkime. Ä® susirinkimÄ niekas neatėjo su tikslu konkrečiai įžeidinėti merÄ A. V. ir ant jo kažkaip rėkti ar Å¡aukti.

Ji pati garsiai kalba, nes taip yra įpratusi. Be to, susirinkime iÅ¡ salės žmonės sakė garsiau Å¡nekėti, nes jie nieko negirdi. Susirinkimo tema glaudžiai susijusi su valdžios kritika.             Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. V. parodė, kad susirinkimo, įvykusio 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės salėje, metu buvo sukrėstas, įžeistas ir pažemintas. Kreipėsi į teismÄ ne iÅ¡ karto, o viskÄ gerai apgalvojęs. Manė, kad žmonės labai klydo, pasikarščiavo ir, kad dar turės galimybę iÅ¡taisyti savo padarytÄ klaidÄ , t.y. atsipraÅ¡yti.

Deja, tokių veiksmų iÅ¡ kaltinamųjų pusės nesulaukė. Parodė, kad visa tai atsitiko 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės salėje. Kaltinamiesiems suteikė galimybę savivaldybės salėje susitikti su gyventojais ir iÅ¡sakyti savo pozicijÄ Å¾monėms. Kaltinamųjų iniciatyva buvo vedamas toks renginys. Jie kreipėsi pas vykdomosios valdžios savivaldybėje atstovÄ - administracijos direktorių, kad jiems suteiktų salę, kas ir buvo padaryta. Pats A. T. atėjęs pakvietė jį į tÄ renginį, kaip merÄ , pristatė, kad renginyje bus aptarinėjamos atliekų tvarkymo problemos, kitos savivaldybės gyventojams rÅ«pimos problemos.

Susitikime dalyvavo visi pagrindiniai savivaldybės vadovai - jis, kaip meras, mero pavaduotojas, tuo metu buvęs administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, taip pat dalyvavo Prienų Å¡ilumos tinklų įmonės vadovė ir daug kitų žmonių. Susitikimas vyko savivaldybės posėdžių salėje, prie atskirų stalų sėdėjo Å¡io renginio organizatoriai ir aukščiau paminėti asmenys, kaip savivaldybės atstovai, o toliau sėdimose vietose buvo gyventojai. Tie, kas norėjo, atėjo į susitikimÄ .

Organizatoriai vedė tÄ susitikimÄ , bet, susitikimo eiga pakrypo ta linkme, kad pradėjus Å¡nekėti ne apie problemų esmę, buvo Å¡nekama įžeidimais, kaltinimais, kurie nieko bendro neturėjo su organizatorių numatyta susirinkimo darbotvarke. Kelis kartus jam, kaip merui, buvo suteiktas žodis, kuris, dėl grubių įžeidimų, buvo nutrauktas. Nukentėjusysis aiÅ¡kiai suprato kaltinamųjų iÅ¡sakytus žodžius kaip įžeidimus, pasityčiojimÄ , norÄ pažeminti vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ .

Mano, kad konkrečiai merui buvo adresuoti Å¡ie žodžiai. Jis viskÄ Ä¯sidėmėjo, kita vertus, labai padėjo ir tai, kad susitikimas su gyventojais buvo vieÅ¡ai įraÅ¡omas, kuomet jis galėjo perklausyti įraÅ¡Ä ir detaliai viskÄ Ä¯sidėmėti. Kaltinamasis R. L. sakė, „kad gal čia koks sveikatos sutrikimas yra, gal liga.“ Kaltinamojo A. T. tokie pasakymai „jÅ«s faÅ¡istai, kenkėjai, žulikai, apskaičiavo, jÅ«s tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę, eiti Å¡erti savo karves ir nesimaiÅ¡yti tarp žmonių“.

K. V. Å . buvo pasakyta „jÅ«s tik pasėdėsit, parakinėsit dantis, jÅ«s perkat visus kaimiečius“. Ji sakė „jÅ«s va susiÅ¡ikę lakstote, visi velniop, jus visus reikia iÅ¡naikinti“. Tikslai visų detalių nurodyti negali, tas yra patvirtinta įraÅ¡uose. V. Å . asmeniÅ¡kai į jį kreipėsi. Mano, kad į merÄ kreipiamasi ne vien tik vardu ir pavarde. Nusprendė, kad visi tie žodžiai yra adresuoti asmeniÅ¡kai jam, nes ginčas, diskusija vyko su juo. Ä® kitus asmenis kreiptasi Å¡iais žodžiais nebuvo, nes jie neatsakinėjo į klausimus ir nebuvo pertraukinėjami savo kalboje.

Viskas buvo nukreipta jo adresu. Kaltinamieji kalbėjo atsistoję ir iÅ¡sakė savo žodžius jo atžvilgiu. Dėl pavartotų žodžių daugiskaita ir bendratimi, paaiÅ¡kino, kad visi Å¡ie žodžiai buvo pasakyti po jo pasisakymo, todėl suprato, kad tie žodžiai yra adresuoti jam, nes buvo sureaguota į jo pasisakymÄ . Atskiria kur yra kritika, pasakymai, pasiÅ«lymai, o kur yra įžeidžiantys žodžiai. Visi žodžiai buvo iÅ¡sakyti aiÅ¡kiai nukentėjusiajam, nes, kaip minėjo, susitikime dalyvavo ir daugiau savivaldybės darbuotojų, pareigÅ«nų, kuriems nebuvo pateikti jokie kaltinimai.

Be to paaiÅ¡kino, kad jam susirinkime nebuvo leista argumentuotai atsakyti, atsikirsti ar paaiÅ¡kinti. Kaltinamieji kalbėjo pakiliu tonu, jautėsi padėties Å¡eimininkais. Skaudžiausia tai, kad žmonės nesuvokia, nesupranta tokių savo veiksmų ir galvoja, kad galima kitÄ Å¾mogų žeminti, iÅ¡ jo Å¡aipytis, tyčiotis. Mano, kad to negalima leisti. Tai buvo ne pirmas susitikimas su R. L., A. T., nes jie dalyvavo ir kituose susitikimuose, bet tokio pobÅ«džio kalbų ankstesniuose susitikimuose nebuvo. Kad visi įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti jo atžvilgiu nusprendė iÅ¡nagrinėjęs įraÅ¡Ä ir stenogramÄ , tikrai ne ekspromtu taip sugalvojo, o pasigilinęs į visa tai.

StenogramÄ rašė I. G., ji buvo politinio pasitikėjimo darbuotoja ir vykdė jo nurodymus. Mano, kad ji yra Å¡ios srities specialistė. Jos pareigybėje buvo numatyti konkretÅ«s darbai ir kiti mero pavedimai. Nurodė, kad gyvenime jis yra visus darbus dirbęs. Jų neskirsto į blogus ir gerus, bet tuo metu, kai vyko susirinkimas, jis, kaip Å«kininkas, neturėjo galvijų. Kaltinamieji neturėjo pagrindo sakyti, kad jis turi sveikatos problemų, nes ligoniu nesijaučia. Kurie yra susipažinę su vietos savivaldos įstatymais, žino, kad meras savivaldybės administracijos darbuotojų nei priima, nei atleidžia, meras priima tik politinio pasitikėjimo darbuotojus, kurių yra keletas.

Jis nėra teistas už kriminalines nusikalstamas veikas, jam nebuvo pareikšti įtarimai, nėra baustas administracine tvarka. Susirinkimo metu buvo savo partijos skyriaus pavaduotojas. Dėl susirinkimo metu minėtos komunistų partijos ir nusikalstamos organizacijos parodė, jog gal buvo turėta galvoje, kad sovietiniais laikais jis buvo komunistų partijos narys, bet šios partijos nariu buvo dvejus metus ir nei vienam žmogui nepadarė žalos, jokių skriaudų, dėl ko kaltinamieji galėtų reikšti tokias pretenzijas.

Turėjo įžeidinėjimai atgarsį visuomenėje, gyventojai, rinkėjai po susitikimo klausė ar tikrai taip buvo pasakyta, ar tai yra tiesa, rinkėjai sakė, kad jeigu nesikreips į teismÄ , tai jie visa tai supras kaip tiesÄ . Todėl neturėjo kito kelio kitaip pasielgti. Nukentėjusiojo iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis universitetinis, specialybė - mokslinis agronomas. Dėl kompetencijos stokos, pareigų netinkamo atlikimo ir darbinės patirties, susijusios su vieÅ¡ojo administravimo funkcijomis, paaiÅ¡kino, jog politikoje nėra naujokas.

Savo darbinę veiklÄ nepriklausomybės metu pradėjo Pakuonio seniÅ«nu 2000 metais, po to nuo 2003 metų trejus metus dirbo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, o nuo 2007 metų visÄ kadencijÄ dirbo Prienų rajono savivaldybės meru. Dirbdamas buvo reiklus darbuotojams. Jo noras buvo, kad darbuotojai kuo geriau aptarnautų žmones, kad problemas spręstų kuo operatyviau, visada atstovavo vieÅ¡Ä interesÄ , niekada nekėlė savo asmeninių interesų, todėl visi tie kaltinimai bei įžeidimai jį prislėgė ir įžeidė.

Be to, turi ir ūkį, kuriame šiuo metu dirba. Yra turėjęs begalę susitikimų su gyventojais, bet tokių kaltinimų, tokių įžeidimų niekuomet nėra patyręs. Paaiškino, kad A. T. viešo atsiprašymo dėl galimų įžeidimų susirinkimo metu, susirinkusių asmenų emocijų proveržių, neišgirdo. Be abejo, žmonės kritikos visada pasako dėl tam tikrų veiksmų, bet iš jų pusės nebuvo įžeidžiamo pobūdžio žodžių. Yra gavęs kritikos iš žmonių, taip pat žiniasklaidoje buvo kritikuotas, nes yra viešas žmogus.

Å iuo atveju, suprato kaltinamųjų žodžius ne kaip kritikÄ o kaip Å¡meižtÄ , įžeidimÄ . Kai yra sakoma, kad esi nesveikas ar psichiÅ¡kai nesveikas, tai tokius žodžius reikia pasverti, juolab, kad dauguma kaltinamųjų turi iÅ¡silavinimÄ ir suvokia tų žodžių prasmę. Nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡sakyti žodžiai nebuvo pasverti. Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti pilna apimtimi ir priteisti solidariai iÅ¡ trijų kaltinamųjų, o jei teismas įvertins kaltinamųjų kaltę kitaip, teismo nuožiÅ«ra palieka šį klausimÄ spręsti.

Tokie kaltinamųjų veiksmai jį ne tik pažemino, bet atsiliepė ir veikloje kaip politikui. Mano, kad, jei ne tokio pobÅ«džio įžeidimai, kaltinimai, bÅ«tų sulaukęs didesnio rinkėjų palaikymo ir pasitikėjimo, nes po to pasiteisinti politikoje yra labai sunku. Å iÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ grindžia reputacijos suprastėjimu ir galimybių savo tolimesnei politinei karjerai sumažėjimu. Be to, paveikė ir psichologiÅ¡kai, kuomet teko iÅ¡gyventi visus tuos įžeidimus.              Liudytojas L.

S. parodė, kad kuomet vyko susirinkimas buvo užėjęs į salę, girdėjo emocijas, piktus žodžius. Kiek suprato, susitikimo tikslai buvo dvejopi. Pirmiausia, tai buvo bandyta įkurti kažkokį judėjimÄ , ko kai kurie susitikime buvę žmonės nesuprato, nes jiems rÅ«pėjo opÅ«s klausimai, o kiti susitikimÄ organizavę asmenys tuo bandė pasinaudoti. Matė salėje judėjimo atstovus, kurie atsinešė vėliavÄ . Žmonės atėjo į susitikimÄ su savo bėdomis, kas skaudėjo, tÄ jie ir iÅ¡sakė susirinkimo metu.

Susitikime iÅ¡ savivaldybės pusės dalyvavo D. S., buvo ir daugiau savivaldybės darbuotojų susitikime. Buvęs meras A. V. buvo pavadintas vagimi, faÅ¡istu, ir pan. Žmonės, pagauti emocijų, tÄ kalbėjo. Dalyvavo daug žmonių susitikime, tačiau susitikimo metu pasisakinėjo ir R. L. ir A. T., ir moteris, kurios pavardės neprisimena, nes jos prieÅ¡ tai nepažinojo. Įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai merui. Įžeidžiančius žodžius pasakė R. L. ir A. T.. Minėjo pavardę tariant įžeidžiančius žodžius, sakė, kad meras, o meras susitikime buvo tik vienas.

Gal ne visi kaltinamieji minėjo A. V. pavardę, bet pasakymas meras buvo pastoviai minimas. Buvo ir daugiau žmonių, kurie reiškė emocijas, bet jie taip neužstrigo taip kaip minėti asmenys. Kaltinamieji piktai kalbėjo, be to, mano, kad tokius žodžius reikia pagrįsti, norint juos išsakyti. Jo manymu, kaltinamųjų pasakyti žodžiai buvo nepagrįsti, nes niekas neįrodė, kad meras yra fašistas, vagis ir pan. Meras A. V. bandė paaiškinti žmonėms tam tikrus dalykus, bet nelabai kas jo klausė.

Jis bandė atsakyti, bet kadangi, jo manymu, susitikime buvo susidaryta iÅ¡ankstinė nuomonė mero atžvilgiu, tai meras buvo „nusodinamas“ kai jo ko nors klausdavo. A. V. pradėjus atsakinėti į klausimus, prasidėdavo replikos ir „gesinimas“. KritikÄ galima pareikÅ¡ti civilizuotai, subtiliai, o Å¡iuo atveju buvo reiÅ¡kiami tiesioginiai kaltinimai. Ir daugiau piktokų pasisakymų buvo iÅ¡sakyta, tačiau netiesiogine prasme. Parodė, kad į tokius žodžius „pasėdėsim, kavutės pagersim, algÄ gausim“, niekas nebÅ«tų dėmesio kreipęs. Tiksliai neprisimena, kokius žodžius pasakė moteris.

Tai nebuvo asmeninis kreipimasis į merÄ iÅ¡ V. Å . pusės. Labiau įstrigo vyrai, kalbėję Å¡iurkščiai. Parodė, kad jį įžeidžiantys žodžiai tiesiogiai nelietė, o merÄ palietė tiesiogiai. Teisingus davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Neteigia, kad nuo pačios pradžios iki pabaigos buvo susirinkime.              Liudytojas K. P. parodė, kad tuo metu dirbo savivaldybėje, jis buvo R. L. pakviestas kaip savivaldybės tarnautojas dalyvauti v žmonių susirinkime.

Susirinkime dalyvavo grupė žmonių. Susirinkimo organizatoriai buvo atsinešę ir vėliavÄ , jie tapatinosi su judėjimu, kuris siejasi su PÅ«ku „Už kitokiÄ LietuvÄ â€œ. Koks buvo susirinkimo tikslas pasakyti negali. Salė susirinkimui buvo suteikta administracijos direktoriaus R. L. ar A. T. praÅ¡ymu, o jį, kaip vicemerÄ , pakvietė dalyvauti susirinkime. Susirinkimo metu buvo sakomos įvairios karÅ¡tos kalbos su įžeidžiančiais tekstais. Negali tiksliai pasakyti, kas kÄ sakė, bet yra garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio galima suprasti, kas, ant ko ir kÄ Å¡nekėjo.

Buvo pasakyti žodžiai, kurie konkrečiai įžeidė tuo metu ėjusį savivaldybės mero pareigas A. V.. Įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti merui, nes buvo kalbama konkrečiai apie jo sveikatos bÅ«senÄ , kad jis yra netinkamas eiti Å¡ias pareigas ir, kad jam geriau eiti žemę arti. Buvo konkrečiai sakomi žodžiai ir kreipiamasi mere arba Vaicekauskai. Dėl praėjusio laiko tarpo sunku atrinkti žodžius, kuriuos atskirai sakė kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų. Buvo pasakyti žodžiai A.

V., kaip merui, kad vykdo genocidÄ , kažkas buvo siejama su faÅ¡izmu. Įžeidžiantys žodžiai buvo sakomi pakeltu balsu. Matėsi, kad žmonės susijaudinę, kalbėjo garsiai, bet veikė ir pyktis. Parodė, kad laiko atžvilgiu susirinkimas vyko gana ilgai, o A. V. kalbos konkrečiai lietė apie 10 min. IÅ¡ pradžių buvo lyg ir kaltinimai, tada Vaicekauskas paprašė, kad jam bÅ«tų suteikta teisė pasisakyti, o kada jis pasisakė, prasidėjo replikos. IÅ¡ kaltinamųjų pusės buvo gestikuliavimas, matėsi ir girdėjosi pakeltas balso tonas, berods, A.

T. mosikavo rankomis. Kai kurie žmonės buvo pasipiktinę, kad susirinkimas pradėjo krypti nenumatyta linkme. Be to, daugelis žmonių nesuprato, ko jie ten iš viso sušaukti. Taigi, vieni buvo pasipiktinę, t.y. kad taip nereikia kalbėti, buvo ir palaikančių žmonių grupelė. Susirinkime buvo ir prieniečių žmonių, buvo atvykusių iš Veiverių, kitų seniūnijų. Mano, kad organizatoriai savo tikslo nepasiekė, todėl galbūt susinervinę žmonės ir pradėjo kalbėti pakeltu tonu.

Liudytojas neįvardijo konkrečių žodžių, kas kÄ pasakė, nes jų neprisimena, nurodydamas, kad kaltinamieji kalbėjo iÅ¡ karto vienas po kito gana pakeltu tonu. Parodė, kad jam žinoma, kad yra garso įraÅ¡as padarytas, kur gana aiÅ¡ku ir suprantama kÄ kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų kalbėjo. Å iuos žodžius nurodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui greitu laiku po susirinkimo. Reikia žiÅ«rėti stenogramÄ ar klausyti garso įraÅ¡Ä ir skaičiuoti kiek gali bÅ«ti merÄ Ä¯Å¾eidžiančių frazių.

Gana aktyviai reiÅ¡kėsi R. L. ir A. T., nuo jų neatsiliko ir V. Å .. Jie trise auditorijoje vienas per kitÄ kalbėjo. V. Å . į tÄ pačiÄ temÄ kalbėjo tarpuose tarp R. L. ir A. T.. A. T. gestikuliavo, trankė kumščiu į stalÄ , buvo neramus. Kad V. Å . kalba adresuota A. V. nusprendė iÅ¡ konteksto. Jis susidarė nuomonę, kad V. Å . kalbėjo ir apie A. V., ir apie visos savivaldybės tarnautojus, sakydama replikas apie kavos gėrimÄ , dantų krapÅ¡tymÄ ir pan. Pagal iÅ¡sakytÄ suprato, kad A.

V. netinkamas dirbti meru ir, kad eitų dirbti žemdirbiu. Buvo kažkas lyginama ar su Kazanostra, ar su italų mafija, kad A. V. gali bÅ«ti korumpuotas arba turėti ryšį su mafija. Nemano, kad susirinkime reikėjo policijos pagalbos. Žmonės įvairiai mÄ stė apie pasakytus žodžius. Nurodė, kad teisingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.91-93), juos tvirtina.             Liudytojas D. S. parodė, kad susirinkimas vyko 2009 metais, mėnesio ir dienos neprisimena.

Dalyvauti renginyje jį pakvietė meras, kuris pasakė, kad bus kalbama Å¡ildymo klausimais, todėl, jeigu bÅ«tų klausimų Å¡ia tema ir reikėtų specialisto komentaro, jo dalyvavimas bÅ«tų pageidautinas renginyje. Dalyvavo renginyje kaip skyriaus atstovas atsakyti į klausimus dėl Å¡ilumos. Ä® garbingiausiÄ vietÄ renginyje atsisėsti buvo pakviesti meras A. V., administracijos direktorius R. M., prie apskritojo stalo sėdėjo K. P., L. S.. Kiek buvo salėje sėdimų vietų, jos buvo visos užsėstos, keletas žmonių stovėjo susirinkimo metu.

Kaltinamieji prisistatė kaip atstovai nuo judėjimo, jie visi kalbėjo. Pirmas aktualus klausimas buvo apie šiukšles. Gyventojai valdininkams reiškė priekaištus dėl buitinių atliekų tvarkymo padėties. Buvo keliamos problemos, reiškiamas nepasitenkinimas dėl priimtų savivaldybės tarybos sprendimų, t.y. kad šiukšlės yra apmokestinamos ne nuo žmonių, o nuo patalpų ploto, kvadratūros. Meras taip pat kalbėjo. Ne visada jis spėdavo įsiterpti, bet jam buvo suteiktas žodis.

Susirinkimo metu klausimai buvo daugiau deklaratyvÅ«s, nereikalaujantys atsakymų, tačiau buvo ir tiesioginių klausimų merui. Liudytojui susidarė įspÅ«dis, kad mero atsakymais žmonės liko nepatenkinti. Buvo ir daugiau pasisakančiųjų iÅ¡ salės. Žmonės atsistodavo, iÅ¡sakydavo savo problemÄ , pateikdavo klausimų. Prisimena tai, kad kaltinamieji kalbėjo emocingai, pakeltu balso tonu. Sunku pasakyti ar kaltinamieji kalbėjo įžeidžiančius žodžius. Kiekvienas žmogus įsižeistų nuo labai skirtingų žodžių.

Vienam vienas žodis bÅ«tų kaip įžeidimas, o kitam - ne. Liudytojas nurodė, jog taip nederėtų bendrauti su žmonėmis kaip tai darė kaltinamieji. Kaltinamųjų žodžių kontekstas A. V. atžvilgiu buvo kažkas panaÅ¡aus į komunistai, jis buvo kaltinamas kriminaliniais nusikaltimais (vagystėmis, balsų pirkimais ir kitomis nusikalstamomis veikomis), buvo suabejota ar sugeba dirbti mero darbÄ . Buvo kažkokia frazė, iÅ¡sakyta dėl sveikatos, toks pasakymas buvo susietas su atminties sutrikimais, tačiau tiksliai jos pacituoti negali.

Dėl konkrečių žodžių, nukreiptų į merÄ , parodė, kad kas yra susiję su asmeniÅ¡kumu, tai buvo pasakyta apie Å«kininkavimÄ , kad jis geriau sugebėtų Å«kininkauti, o ne mero pareigose tvarkytis. Tikslių žodžių, frazių liudytojas neprisimena ir negali pasakyti. Žino, kad A. V. turi Å«kį, tai gal dėl to ir buvo taip pasakyta, kad jis yra tinkamesnis Å«kininkauti, o ne mero pareigose tvarkytis. Dar komunistu A. V. pavadino, taip pat, kad susidėjęs su Å¡iukÅ¡lių mafija, kažkaip palyginta su Italija buvo.

Nepamena kuris konkrečiai taip pasakė. Meras atsakinėjo į klausimus, todėl visos kalbos buvo nukreiptos tuo metu į jį. Kadangi kalba vyko diskusijų pagrindu, todėl mano, kad V. Å . iÅ¡sakytos frazės, žodžiai buvo nukreipti mero atžvilgiu. Negirdėjo, kad bÅ«tų tiesiogiai kreiptasi pavarde į merÄ . Å iukÅ¡lių tema užėmė du trečdalius susirinkimo, Å¡ildymo klausimais pasisakė Å¡ilumos įmonės atstovė A. M.. Mano, kad maždaug per vidurį susirinkimo buvo iÅ¡sakytos kaltinamųjų replikos.

Meras A. V. buvo iki galo susirinkimo.              Liudytoja A. M. parodė, kad į minėtÄ Ä¯renginį jÄ pakvietė R. L., nes ji atstovauja Å¡ilumos įmonei. Pakvietė todėl, nes manė, kad susirinkimo metu kils klausimų iÅ¡ gyventojų pusės apie Å¡ilumos tiekimÄ . Susirinkime buvo nagrinėjami ir kiti klausimai, buvo pasakyta negražių kaltinimų rajono vadovui. Visi priekaiÅ¡tai A. V. buvo iÅ¡sakyti kaip asmeniui, kuris vykdė savo pareigas ir atstovavo rajonÄ . Buvo pasakyta, kad jis eitų savo karvių melžti.

Liudytoja negali pasakyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų pasakė konkrečius kaltinimus mero atžvilgiu, nes emocijų susirinkimo metu buvo labai daug. IÅ¡sakyti įžeidžiantys žodžiai buvo susiję su A. V. kompetencijos stoka, partija, vagimis. Parodė, kad kiekvienas žmogus įžeidimÄ supranta savaip, tačiau liudytoja, iÅ¡girdusi tokius žodžius, kokie buvo pasakyti bÅ«tų taip pat įsižeidusi. Mano, kad buvo peržengtos valstybės tarnautojo kritikos ribos, nes kritikÄ iÅ¡silavinę ir mandagiai besielgiantys asmenys neturėtų taip reikÅ¡ti.

IÅ¡ kaltinamųjų pusės liejosi daug emocijų. Kaltinamieji vienas pro kitÄ kažkÄ sakė, tačiau ji įvardinti atskirai kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų konkrečių pasakytų žodžių negali. Parodė, kad kreipiantis „jÅ«s“ galima įvairiai traktuoti - ir į vienÄ asmenį, ir į daugelį. Dėl pasakytos frazės „pasėdėsim, kavutės pagersim, dantis parakinėsim, praeis diena, algÄ gausim, jÅ«s perkat kaimiečius“ mano, kadangi Å¡i frazė buvo pasakyta daugiskaita, todėl ji buvo taikoma ne vien tik merui, bet ir visai savivaldybės administracijai.

Mano, kad iÅ¡ kaltinamųjų pusės buvo iÅ¡ankstinis nusistatymas, mosuojama rankomis, Å¡aukiama. TriukÅ¡mas salėje susidarė svaidantis žodžiais, Å¡nekėjimaisis tarpusavyje, tarpusavio nesiklausymu kas darosi aplinkoje. Susirinkime dalyvaujantys žmonės vienas kitÄ tramdė. Tuo metu kai gyventojai uždavinėjo klausimus liudytojai, salėje taip pat buvo triukÅ¡mas. Gyventojai neleido ir A. M. pasisakyti. Nebuvo salėje naudojamasi mikrofonų, garsiakalbių pagalba, bet normaliai elgiantis bei klausantis buvo įmanoma girdėti apie kÄ susirinkimo metu buvo kalbama.

Ji netramdė žmonių, nes tai į jos pareigas neįeina.             Liudytoja I. G., tuo metu buvusi mero atstove spaudai parodė, kad 2009 metais lapkričio mėn. Prienų savivaldybės posėdžių salėje vyko gyventojų susitikimas su savivaldybės vadovais. Salė buvo pilna gyventojų. Sėdimos salės vietos visos buvo užimtos. Jame dalyvavo organizatoriai, jungtinis demokratinis judėjimas, kuriame buvo R. L., A. T., V. Š.. Taip pat susitikime dalyvavo savivaldybės darbuotojai - meras, mero pavaduotojas, patarėjai, administracijos darbuotojai.

Parodė, kad iÅ¡ administracijos darbuotojų susitikime dalyvavo D. S., o iÅ¡ politinio pasitikėjimo darbuotojų - K. P., L. S., R. Z., A. V., R. M.. Susitikime minėti žmonės buvo kaip savivaldybės atstovai atliekų ir Å¡ilumos klausimais. Jie sėdėjo prie stalo, kaltinamieji taip pat sėdėjo prie to paties stalo skirtingose pusėse. IÅ¡sirinko susirinkimo sekretoriumi V. Å ., po to tvirtino reglamentÄ . R. L. buvo pirmininkaujantis. A. T. sėdėjo kartu su R. L. ir V. Å ., tačiau kokios jo pareigos buvo susirinkime, pasakyti negali.

Kaltinamieji kalbėjo atliekų rinkliavos ir kitomis temomis, leido gyventojams pasisakyti. Pagrinde kalbėjo kaltinamieji ir gyventojai, o savivaldybės atstovams buvo sunku įsiterpti į jų kalbas. Meras turėjo galimybę pasisakyti, bet, lyginant kiek kalbėjo kaltinamieji, tai nedaug. Po to renginio jai nebuvo kÄ paraÅ¡yti spaudai. Konkrečiai pasakyti kas kÄ pasakė, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Buvo sakoma komunistai, faÅ¡istai, buvo menkinamas savivaldybės vadovo asmuo, kad jis neturi administracinių sugebėjimų.

Nusistatymas buvo jaučiamas visų administracijos darbuotojų atžvilgiu, bet, kadangi susitikime dalyvavo meras, kaip savivaldybės vadovas, mano, kad buvo kreipiamasi į jį. Jeigu sako „jÅ«s“, galvoji, kad kreipiamasi į vadovÄ . Nepamena ar kas nors kreipiantis įvardino pavardę ir pareigas. Kai yra sakoma, kad neturima administracinių sugebėjimų, kultÅ«ros, kad yra komunistai, vagys, tai akivaizdžiai žemina žmogaus reputacijÄ . Å iame susitikime buvo nemalonu sėdėti, nes nevyko normali diskusija.

Jei pradžioje kaltinamieji kalbėjo normaliai, tai vėliau tonas įsiaudrina. Pakeltu balso tonu buvo iÅ¡sakyti kažkokie kaltinimai. Susirinkimo metu buvo pasakyta, kad perkami rinkėjų balsai už alaus bambalį, buvo sakoma, kad geria tik kavutę, krapÅ¡to dantis ir pan. Å iuo atveju, atrodo, kad nebuvo įvardintos pareigos, pavardė, buvo sakoma „jÅ«s“. Susirinkime buvo suabejota mero sveikatos bÅ«kle, atrodo, kad tai pasakė R. L.. V. Å . savo kalbos pačioje pradžioje tiesiog pasakė, kad ji buvo geresnės nuomonės apie merÄ .

Visoje V. Å . kalboje ar buvo konkrečiai kreiptasi į merÄ neprisimena, buvo sakoma „jÅ«s“. Be to, V. Å . buvo pasakyta, kad iÅ¡ viso reikia jus visus čia iÅ¡naikinti. Konkrečiai kieno buvo vadinama komunistais, faÅ¡istais, vagimis ji neprisimena. Parodė, kad laikraščio „KraÅ¡to vitrina“ atstovas V. S. darė garso įraÅ¡Ä , jis nefilmavo. Ä®raÅ¡Ä ji pasiėmė iÅ¡ jo. V. S. diktofonas turėjo „fleÅ¡Ä â€œ, ji paprasčiausiu bÅ«du persirašė į savo kompiuterį.

Garso įraÅ¡o perraÅ¡ymas vyko jos kabinete. Po įvykusio renginio meras nurodė paraÅ¡yti stenogramÄ , kuriÄ raÅ¡ydama užtruko apie savaitę laiko. Parodė, jog neturi licencijos atlikti tÄ darbÄ . Klausydama įraÅ¡Ä ten kur nėjo suprasti kas yra sakoma ji nieko nerašė, o dėjo daugtaÅ¡kį laužtiniuose skliaustuose. DaugtaÅ¡kius dėjo ten, kur nebuvo galima iÅ¡klausyti, suprasti esmės ir atkartoti pasakytų konkrečių žodžių. StenogramÄ pateikė merui. Parodė, kad, jeigu yra vieÅ¡as renginys, žiniasklaidos atstovai turi teisę daryti garso įraÅ¡Ä .

Mano, kad kritikÄ galima iÅ¡reikÅ¡ti, bet ji turi bÅ«ti protingai iÅ¡reikÅ¡ta, t.y. nežeminant žmogaus.              L. V. S., laikraščio „KraÅ¡to vitrina“ vadovas, parodė, kad 2009 metų lapkričio mėn. kaip žurnalistas, dalyvavo Prienų rajono savivaldybės salėje vykusiame renginyje, į kurį buvo plačiai kviečiama, nes jame turėjo bÅ«ti sprendžiami visuomenei aktualÅ«s klausimai - buitinių atliekų iÅ¡vežimas, Å¡iluma ir pan. Vyko jungtinio demokratinio judėjimo susirinkimas ir Å¡io judėjimo organizatoriai vedė renginį.

Susirinkimo klausimai buvo pakankamai aktualūs, bet kai kuriuose dalykuose buvo išsakytos tiesiog netolerantiškos replikos mero A. V. atžvilgiu. Tiksliai tų replikų pasakyti negali. Susirinkimas buvo triukšmingas, emocijų buvo daug. Jis asmeniškai įsižeistų, jeigu jį tai liestų. Išsakyti savo reikalavimus galima ir tiesiogiai neįžeidžiant žmogaus. Kritikuoti galima, bet tai nereiškia, kad reikia elgtis netolerantiškai. Parodė, kad kaltinamųjų buvo labai emocionaliai sureaguota į kai kuriuos buvusio savivaldybės vadovo bandymus išsakyti savo nuomonę.

V. Å . pavadino Prienus maža skyle, taip pat pasakė, kad savivaldybės darbuotojai tik geria kavÄ ir nieko nedaro. Ji taip pasakė sureagavusi į mero pasisakymÄ , kad BirÅ¡tono savivaldybės žmonės veda šį susirinkimÄ , kurie neturėtų to daryti. Buvo iÅ¡sakyta, kad meras nekompetentingas, kad jis blogai dirba. A. T. daužė kumščiu į stalÄ , bet kokiame žodžių kontekste, pasakyti negali. IÅ¡ R. L. pusės buvo sakomi žodžiai, susiję su nekompetentingumu. Susitikimo metu jis, kaip žurnalistas, darė garso įraÅ¡Ä .

Parodė, jog garso įraÅ¡Ä daro visuose rimtuose renginiuose, nes raÅ¡ant straipsnius visko atsiminti, kas vyko renginio metu, neįmanoma. Liudytojas negali tiksliai pasakyti kas bÅ«tent įžeidė A. V., t.y. kokie konkretÅ«s žodžiai, kokios frazės, bet iÅ¡ bendro konteksto buvo galima tai suprasti. Turėtų perklausyti įraÅ¡Ä , kad į tai tiksliai galėtų atsakyti. Visi trys R. L., A. T., V. Å ., kurie prisistatė Jungtinio demokratinio judėjimo atstovais, pakankamai emocingai vedė renginį, Å¡alia jų sėdėjo ir A.

J.. Å urmulys salėje buvo visÄ laikÄ . Buvo plojimai ir Å¡Å«ksniai susirinkimo metu. Prisimena, kad kuomet vyko pokalbis ir meras įsiterpė sakydamas, kad čia pirmininkauja kitos savivaldybės žmonės, tai tada pratrÅ«kimas buvo pakankamai ryÅ¡kus. Plojimai sustiprėdavo tada, kai bÅ«davo iÅ¡sakytos „riebesnės“ replikos ta prasme, kad taip ir reikia vadovams. Meras, bandydamas kalbėti, buvo kelis kartus pertrauktas. Liudytojas išėjo nepasibaigus susirinkimui, nes nusibodo klausytis ne klausimo esmės. Tiesiog turgus tenai vyko, todėl jam pasidarė nebeįdomu.

Parodė, kad jo diktofone yra 12 val. atmintinė. Savivaldybės tarybos sekretorė atėjo ir paprašė jo daryto garso įraÅ¡o, kurį davė persiraÅ¡yti. Buvo persikėlęs garso įraÅ¡Ä Ä¯ savo kompiuterį. Parodė, kad skaitmenine forma buvo daromas garso įraÅ¡as, kurį buvo galima nukopijuoti per „fleÅ¡Ä â€œ. I. G., pasidariusi garso įraÅ¡o kopijÄ , grÄ Å¾ino jam garso įraÅ¡Ä . Papildomai teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad į tarybos sekretorės kompiuterį garso įraÅ¡as buvo perkeltas iÅ¡ jo diktofono I.

G. darbo kabinete. Ä®raÅ¡o, kurį buvo perkėlęs iÅ¡ diktofono į kompiuterį, neturi ir pateikti negali, nes praeitų metų rudenį redakcijoje buvo serverio trukdžiai, visa informacija, kuri buvo kompiuteryje, neatstatyta. PaaiÅ¡kino, jog diktofone įrašų tiek ilgai nelaiko, nes trÅ«ksta jame atminties, be to, su juo tenka dirbti kiekvienÄ dienÄ . I. G. paprašė garso įraÅ¡o, kadangi jos diktofonas neveikė susirinkimo metu. Garso įraÅ¡Ä darė nuo to momento kuomet atėjo į salę.

Tuo metu žmonių salėje jau buvo daug susirinkę, buvo Å¡urmulys aplinkui, po to pradėjo kalbėti susirinkimo sekretoriaujantis. PaaiÅ¡kino, jog jis dalyvavo tik susirinkimo pirmoje dalyje, kai pradėjo kalbėti apie kitus dalykus jis išėjo iÅ¡ susirinkimo. Neturi garso įraÅ¡o su susirinkimo pabaiga. Garso įraÅ¡as galėjo bÅ«ti apie 1 val. trukmės, bet tiksliai Å¡ito pasakyti negali. Dėl nepertraukiamo garso įraÅ¡o taip pat tiksliai pasakyti negali. Dažniausiai įjungia diktofonÄ ir jis veikia iÅ¡tisai, nebent bÅ«na specialiai sustabdytas arba iÅ¡sikrauna diktofono baterija.

Be to, garso įraÅ¡as dar galėjo bÅ«ti sustabdytas ir tokiu atveju, jeigu niekas nekalba, kad taupyti vietÄ jame. Kaip buvo konkrečiu atveju nurodyti negali. I. G. turbÅ«t darė stenogramÄ iÅ¡ to, kÄ jis jai davė.             L. R. Z. parodė, kad susirinkimo, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, metu ji ėjo mero patarėjos pareigas. Kadangi renginys buvo vieÅ¡as, tai tiek politikai, tiek savivaldybės darbuotojai, turėjo teisę ateiti ir dalyvauti tame renginyje ir jį stebėti.

Buvo skelbimas laikraštyje, kuriame buvo rašoma, kad susirinkime bus kalbama visuomenei aktualiais klausimais. Parodė, kad prie savivaldybės atstovų stalo sėdėjo meras A. V., mero pavaduotojas K. P., administracijos direktoriaus pavaduotojas J. K., tiksliai neprisimena ar buvo administracijos direktorius. Ji stovėjo salės gale susirinkimo metu, šalia jos buvo L. S.. Jau praėjo ilgas laiko tarpas, todėl sunku atgaminti visus išsakytus pasisakymus ir frazes, tačiau išlikęs įspūdis yra nemalonus, dėl to, kad susirinkimo organizatorių pasisakymai, kaip jai atrodė, buvo tarsi įžeidinėjimas tuometinio mero ir savivaldybės atstovų atžvilgiu.

Tuo metu meras buvo A. V.. Mano, kad reikia surasti atitinkamus žodžius iÅ¡reikÅ¡ti savo reikalavimams ir nuostatoms, o ne įžeidinėti vieÅ¡Ä Å¾mogų - merÄ . Pokalbis turėtų vykti kaip su valstybės tarnautoju, o asmeniÅ¡kai bandant įžeisti žmogų. Susirinkime iÅ¡sakytų frazių atkartoti negali. Neatsisako parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjai (t.1, b.l.86-88). Buvo iÅ¡reiÅ¡kimai, kad A. V. trÅ«ksta proto ar kažkas panaÅ¡aus. IÅ¡sireiÅ¡kimai buvo nukreipti grynai į asmens savybes, t.y., kad iÅ¡silavinimas netinkamas, kad žmogus nesugeba savo pareigų atlikti, nežino kÄ iÅ¡ vis daro.

Suprato, kad visi Å¡ie žodžiai buvo iÅ¡sakyti nukentėjusiojo atžvilgiu. Salės deÅ¡inėje pusėje sėdėjo savivaldybės atstovai ir meras, o salės kairėje pusėje sėdėjo susirinkimo organizatoriai, kurie kalbėdami kreipdavosi į merÄ , be to, jie dar ir gestais rodė į merÄ . Ä® kitus dalyvius buvo kreipiamasi taip pat atitinkamai. Parodė, kad pasisakant buvo pakeltas balso tonas, t.y. buvo garsÅ«s pasisakymai, vienu momentu liudytojai atrodė, kad A. T. perÅ¡oks stalÄ ir smogs nukentėjusiajam, nes jis mojavo kumščiais.

A. T. momentinis elgesys sudarė įspÅ«dį, kad jis grėsmingai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl susirinkimo metu iÅ¡sakytų žodžių vertinimo kaip kritikos parodė, kad kritika yra bÅ«tina, tačiau jÄ iÅ¡reikÅ¡ti ir iÅ¡sakyti reikia priimtinomis formomis, t.y., mandagiai, neliečiant konkretaus žmogaus. Jei jau kalbama apie nekompetencijÄ , tai tada reikia žinoti, ko konkrečiai meras nepadarė. ReiÅ¡kiant kritikÄ negalima nei Å¡aukti, nei rėkti, nei kaltinti faÅ¡izmu ar susidorojimu.

Tikslių frazių pasakyti negali, nes nuo to laiko yra praėję du metai. R. L. rankų gestikuliacija nebuvo įžeidžianti. Kada vyko dialogas iÅ¡ rankų gestikuliacijos buvo galima suprasti į kÄ kreipiamasi ir, kad reaguojama emocionaliai. Tikslių frazių atgaminti negali, reikėtų perklausyti garso įraÅ¡Ä . Parodė, kad kalbos tonas, gestikuliacija, emocijoms nenuslÅ«gstant laiku, paprastai baigiasi konfliktu. Tuo metu Å¡aukti pagalbos nebuvo reikalo, nes A. T. ir merÄ dar skyrė du stalai bei pakankamas atstumas.

Parodė, jog susirinkime buvo ir monologų, ir dialogų. Parodė, kad riebių frazių iš moters lūpų tikrai nebuvo pasakyta. Nepamena jos išsakyto teksto. Parodė, kad prie savivaldybės atstovų stalo sėdėjo meras A. V., mero pavaduotojas K. P., administracijos direktoriaus pavaduotojas J. K., tiksliai neprisimena ar buvo administracijos direktorius. Ji stovėjo salės gale susirinkimo metu, šalia jos buvo L. S..              L. R. M. parodė, tuo metu ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Praėjo ne mažas laiko tarpas nuo to susirinkimo, kurio metu buvo iÅ¡sakytos įvairios frazės, jis yra apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir viskÄ tada susakęs. Jis iÅ¡davė leidimÄ dėl salės. Negali Å¡iuo metu visko nuodugniai pasakyti. Jis pats, kaip savivaldybės atstovas, dalyvavo tame susirinkime. Žmonių buvo nemažai. Prienų rajono savivaldybės darbuotojai buvo užėję į salę, susirinkę žmonės buvo iÅ¡ Prienų miesto ir rajono. Tenai vyko nemaloni nei tai diskusija, nei tai kas.

Tai buvo daugiau monologas iÅ¡ susirinkimo organizatorių pusės. Diskusijų daug vyksta savivaldybėje, bet jos bÅ«na kažkaip kitaip paremtos. Vykstant diskusijoms bÅ«na pateikiami konkretÅ«s pasiÅ«lymai, pageidavimai, kuomet bÅ«na priimami bendri sprendimai, kurie duoda naudÄ bendruomenei, Å¡iuo gi atveju vyko tik puolimas pakeltu tonu, kaltinimas, todėl nieko nesigavo. Supranta, kad valdininko atsakomybė yra didesnė nei paprasto eilinio visuomenės nario, tačiau iÅ¡sakant savo nuomonę reikia prisilaikyti žmogiÅ¡kųjų normų.

Pradžioje lyg ir normaliai vyko pokalbis, o vėliau buvo remtasi įvairiais Europos parlamento pristatymais, daug visko buvo priskaityta, tiesiog buvo kaltinami darbuotojai, konkrečiai nukentėjusysis A. V., kad jis nieko nesupranta ir pan. Kadangi nukentėjusysis yra žemės ūkio specialistas ir turi savo ūkį, tai jam buvo liepta eiti šerti ar melžti karvių. A. J., R. L., taip pat dar viena moteris ir vyras buvo kaip susirinkimo organizatoriai. Liudytojo nuomone, susirinkimo metu buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai visos savivaldybės atžvilgiu, o paskui tiesiogiai mero atžvilgiu, nes buvo kreipiamasi į jį, rodoma pirštu.

Susirinkimo metu lyg A. T. buvo paminėtas faÅ¡izmas. Prisimena frazę dėl ėjimo A. V. melžti karvių. Susirinkimo metu kalbėjo visi organizatoriai, jie pertraukinėjo vienas kitÄ . Prisimena kaip moteris labai emocionaliai kalbėjo apie BirÅ¡tono savivaldybėje nupjautÄ Ä Å¾uolÄ . Negali tiksliai įvardinti kÄ pasakė R. L. susirinkimo metu, buvo minimas žodis meras ar A. V., todėl mano, kad įžeidžiantys žodžiai buvo nukreipti bÅ«tent jam. Praėjus kokiam tai laiko tarpui meras pasakė, kad nepaliks Å¡ito jo įžeidimo ir kels bylÄ .

Pagal visÄ savivaldybės struktÅ«rÄ aukščiausias politinis organas yra savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras. PaaiÅ¡kino, kad meras administracinių sprendimų nepriima, yra savivaldybės taryba, kuriÄ sudaro 25 žmonės. Savivaldybės taryba priima bendrÄ sutarimÄ , kurį iÅ¡neÅ¡a į savivaldybės administracijÄ ir, kurį vykdo administracijos direktorius. IÅ¡ to iÅ¡eina, kad priimti tarybos sprendimai eina į administracijÄ . Buvo įžeistas jų prestižas, nes visi dirba toje pačioje savivaldybėje ir toje pačioje sistemoje.

A. V. turi Å«kį, kÄ yra jis deklaravęs ir kas yra vieÅ¡a. Susirinkimo metu buvo rėksmingas, audringas monologas. Tada meras A. V. paprašė žodžio pasisakyti, jam buvo merui pasakytas žodis „užtilk“. Negali pasakyti kas konkrečiai taip pasakė. V. Å . Å¡nekėjo bendrÄ ja prasme. Prisimena, kad kalbėjo apie Žvėrinčiaus Ä Å¾uolÄ ir, kad netikusi yra valdžia. Gal aÅ¡trių žodžių V. Å . kalboje ir nebuvo. Gali bÅ«ti, kad tie aÅ¡trÅ«s žodžiai atsispindėjo bendrame fone, juolab, kad Žvėrinčiaus Ä Å¾uolas yra ne Prienų savivaldybės teritorijoje.             Liudytojas E. V. parodė, kad yra mokytojas, dirba Prienų kultÅ«ros centro direktoriaus pavaduotoju.

Parodė, kad jis pats yra politikas. PaaiÅ¡kino, kad žmonės susirinko į Prienų rajono savivaldybės didžiÄ jÄ salę pasikalbėti su savivaldybės administracija jiems rÅ«pimais klausimais - Å¡iukÅ¡lių, Å¡ilumos tiekimo, žemės ir pan. Jis dalyvavo susirinkime kaip bendruomenės narys. R. L. pakvietė jį į susirinkimÄ . Salė buvo pilna žmonių. Susirinkimo metu kalbėjo visi: susirinkimo organizatoriai, savivaldybės darbuotojai, salėje vyko diskusija. Asmeninių įžeidimų jis negirdėjo.

Tikslių žodžių, iÅ¡sakytų susirinkimo metu, pasakyti negali, nes viskas vyko seniai. Klausimai iÅ¡ salės buvo užduodami savivaldybės darbuotojams, nes to žmonės ir susirinko. Mano, kad kaltinamųjų susirinkimo metu buvo kreiptasi bendrai į savivaldos atstovus. Nemano, kad susirinkime buvo pasakyta kažkas ne taip nei, kad turėtų bÅ«ti. Diskusijos buvo karÅ¡tos, bet kažko itin nepriimtino, įžeidžiančio pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimų negirdėjo, to neprisimena. Parodė, jog dėl Å¡urmulio, jis sėdėjo 4-5 eilėje, galėjo ne viskÄ girdėti, kadangi vyko diskusijos ir tarp salėje sėdinčių žmonių, ir tarp susirinkimo dalyvių.

Parodė, kad, tapęs politiku, jis taip pat girdi įvairių išsireiškimų, kaltinimų, kurie kartais irgi atrodo nevisiškai pagrįsti. Jis pats kaip politikas stengtųsi išspręsti problemas, kad neprivesti žmones iki tokių mitingų, be to, pažymėjo, kad savivaldybės administracija privalo dirbti gyventojams. Galutinį žodį susirinkime tarė vicemeras K. P., kuris pažadėjo atkreipti dėmesį į žmonių išsakytas problemas ir jas išspręsti.             Liudytoja E. L., kaltinamosios V.

Å . sesuo, parodė, į susirinkimÄ susirinko žmonės iÅ¡ gatvės, tikėdamiesi iÅ¡spręsti savo bėdas ir problemas. Apie susirinkimÄ susižinojo vienas per kitÄ . Ji pati ėjo į susirikimÄ dėl Å¡iukÅ¡lių problemos ir dėl senelio žemės problemų. IÅ¡ pradžių susirinkimas lyg ir nieko buvo, bet po to kai meras A. V. pasakė vieÅ¡ai, kad R. L. su savo turgeliais ir problemomis iÅ¡eitų iÅ¡ susirinkimo, kad kažkuris iÅ¡ organizatorių yra ne vietinis gyventojas ir, kad susirinkime jam yra ne vieta, tada jau gavosi ne susirinkimo vedimas, o kažkas tokio.

Be to, meras A. V. dar pasiÅ«lė kažkam iÅ¡eiti, nes yra ne Å¡io rajono gyventojai, taip pat girdėjo, kad buvo jo pasakyta, jog kai kurie žmonės yra ne prieniečiai. Liudytojos nuomone, ginÄÄ užvedė pats meras A. V., nes jis padarė klaidÄ Å¡ioje vietoje, kadangi yra valdininkas ir neturėjo ginčų ir rodyti, kam ir kur reikia iÅ¡eiti. Ä® ginÄÄ su meru įsiterpė ir daugiau iÅ¡ salės žmonių. IÅ¡ kaltinamųjų nei vienas į ginÄÄ su meru nesivėlė. Moterys iÅ¡ salės pradėjo kelti rÅ«pimus klausimus, gavosi kaip ir ginčas, buvo iÅ¡ salės replikų, kad valdininkai nemoka dirbti.

Visi tai ji žino ir turi dėl to nuoskaudų. Liudytoja taip pat yra stipriai nukentėjusi nuo valdininkų. Parodė, kad nei vienas susirinkimo vedantysis nepasakė, kad jÅ«s, mere, esate už tai atsakingas, jÅ«s esate blogas. Tokio dalyko, kad susirinkimo vedantieji bÅ«tų puolę merÄ A. V. įžeidinėti ar kolioti, nebuvo. Liudytoja negirdėjo, kad merÄ A. V. bÅ«tų įžeidęs kas nors pavarde ar vardu. Ji negirdėjo, kad A. V. bÅ«tų pasakytas nors vienas blogas žodis, o, kad valdininkams buvo kažkas blogai iÅ¡sakyta, tai yra tiesa.

Garsiakalbių salėje nebuvo, bet viskÄ girdėjo sėdėdama ketvirtoje eilėje. Dėl genocido ji suprato, kad sovietmečiu visa tai vyko. Dėl tokio pasakymo buvo baisus sujudimas salėje, žmonės plojo į pasakytÄ jÅ«s komunistai iÅ¡ vis neturite teisės bÅ«ti valdžioje, nes jÅ«s žmones vežėte į SibirÄ . Niekas iÅ¡ salėje sėdinčių žmonių neturėjo omenyje, kad genocidu buvo kaltinamas meras A. V.. Parodė, jog aukÅ¡to rango žmonės pasako ir dar arÅ¡esnių žodžių, už kuriuos jiems nieko nebÅ«na.

Kreipiantis į A. V. buvo sakoma gerbiamas mere, gerbiamas A. V., tuo tarpu A. V., kreipdamasis į R. L., sakydavo tu, be jokių gerbiamas ar pan. Keista, kad meras, neatsakęs į žmonių pateiktus klausimus, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui ir dar reikalauja pinigų. Parodė, kad visas jų namas norėjo ateiti liudyti Å¡ioje byloje. Susirinkimo pabaigoje girdėjo vieÅ¡Ä A. T. atsipraÅ¡ymÄ A. V..              Liudytoja L. D., laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistė, parodė, kad susirinkimas vyko Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, dauguma dalyvių buvo pagyvenusio amžiaus žmonės. Susirinkimo organizatoriai atnešė į laikraščio „Gyvenimas“ redakcijÄ skelbimÄ dėl vyksiančio susirinkimo.

Tas renginys buvo pavadintas lyg susitikimu su Prienų rajono savivaldybės vadovais, kad aptarti aktualius klausimus, t.y. atliekų tvarkymo, Å¡ilumos. Susirinkimas labiau panašėjo į mitingÄ . Susirinkime buvo „Visa Lietuva“ vėliava, renkami paraÅ¡ai. Liudytoja turėjo nesertifikuotÄ diktofonÄ , darė susirinkimo įraÅ¡Ä , bet jo neiÅ¡saugojo. Susirinkimo organizatoriai buvo R. L., A. T. ir dar viena moteris, kurios pavardės neprisimena. Susirinkime labai emocionaliai kalbėjo susirinkimo organizatoriai, ypatingai A.

T. reiÅ¡kė savo emocijas, jis kumščiu trankė į stalÄ . R. L. kalbėjo ramiau, o moteris visai ramiai kalbėjo. Moteris kalbėdama neužstrigo, neprisimena ar ji asmeniÅ¡kai kreipėsi į merÄ , jos kalbos taip pat neprisimena. Neprisimena, kokiais žodžiai viskas buvo sakoma, kaip buvo kreipiamasi į merÄ A. V., tačiau emocija yra iÅ¡likusi tokia, jog tuo metu buvęs meras A. V. buvo įžeidinėjamas. Savivaldybės atstovams nebuvo leidžiama pasisakyti. Tik pradėjus kalbėti savivaldybės atstovui, jis iÅ¡ karto buvo nutildomas ir buvo pasakoma, kad susirinkimo organizatoriai patys viskÄ Å¾ino bei supranta.

Arti dviejų valandų truko susitikimas. Konkrečių žodžių negali prisiminti, bet buvo sakoma maždaug taip, kad jÅ«s esate vadovai, nieko nedarote ir nesugebate daryti. Buvo kalbėta labai emocionaliai, ji neprisimena, kad bÅ«tų keikiamasi. R. L. ir A. T. pažįsta kaip aktyvius renginių dalyvius, o moterį matė pirmÄ jį kartÄ . Susirinkime buvo filmuojama, nežino kas filmavo. Kai kuriais momentais meras A. V. norėdavo nutraukti pasisakančiųjų kalbas ir paaiÅ¡kinti situacijÄ , jog yra kreipiamasi ne tuo adresu, bet jis buvo tiesiog nutildytas.

Meras A. V. keletÄ kartų bandė nutraukti bereikÅ¡mes kalbas, bet jam nepavyko. Nutildymas pasireiÅ¡kė tuo, kad niekas mero A. V. pastabos neklausė, o pasisakantieji ir toliau sakė savo kalbas. Susirinkimo dalyviai sėdėjo salėje, o susirinkimo organizatoriai ir savivaldybės atstovai buvo salės prezidiume. Meras A. V. sėdėjo prieÅ¡ais renginio organizatorius. Renginio organizatoriai ir savivaldybės atstovai buvo iÅ¡skirti iÅ¡ auditorijos. Susirinkime pasisakė ir daugiau žmonių, t.y. ne tik susirinkimo organizatoriai, visi kalbėjo emocingai, emocijos daugiau ar mažiau liejosi per kraÅ¡tus.

Ji iki pabaigos neiÅ¡buvo susirinkime. Jos garso įraÅ¡o tuo metu niekas neprašė.             Liudytojas J. K. parodė, kad tuo metu buvo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Parodė, jog buvo apklaustas pas tyrėjÄ ikiteisminio tyrimo metu, neturi kÄ papildyti, apart to, kÄ jau buvau pasakęs apklausoje tyrėjai. Stengiasi faktus, kurie neliečia asmeninio gyvenimo, užmirÅ¡ti ir nekaupti savyje. Liudytojas J. K. pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo (t.1, b.l.112-113), patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi, jis, po dviejų su virÅ¡um metų, negali teismui įvardinti konkrečių žodžių, kuriuos kalbėjo kaltinamieji.

Ar galėjo meras A. V. įsižeisti, gali atsakyti tik jis pats. Vieni gali įsižeisti, kiti kartėlį nuryti, tai yra subjektyvu. Liudytojas sėdėjo prie mero A. V. kaip savivaldybės administracijos atstovas. Jis asmeniškai neįsižeidė. Parodė, kad susitikimo metu buvo iš salės daug kalbančiųjų, tačiau visa situacija nebuvo valdoma nei moderatorių, nei kitų asmenų.              Liudytojas A. K. parodė, jog yra Kauno skyriaus Jungtinio demokratinio judėjimo narys.

Jungtinio demokratinio judėjimo centras yra Vilniuje, o toliau eina skyriai, kaip, pavyzdžiui, Prienų skyrius. Kadangi miestai Prienai ir Kaunas yra artimesni, todėl daugiau bendraudavo ir važinėdavo vieni pas kitus. Kilus ažiotažui dėl bandymo kurti kriminalinį verslÄ su Å¡iukÅ¡lėmis, vietinis Prienų skyrius surengė rinkėjų susitikimÄ su iÅ¡rinktaisiais, t.y. savivaldybės tarybos nariais. Trys jų nariai, kurie sėdėjo salėje tarp žmonių, atvažiavo palaikyti Prienų skyrių ir pasisemti patirties.

Renginys buvo gerai organizuotas, salėje buvo susirinkę daug gyventojų. Stalai salėje buvo sudėti kvadratu, už jų sėdėjo tarybos nariai ir renginio organizatoriai, o toliau eilėse sėdėjo eiliniai žmonės, atėję į renginį. Parodė, kad renginyje buvo policininkas su blizgančia liemene, šarvuote, todėl mano, kad jis nebūtų leidęs žmonėms įsitriukšmauti, jeigu kažkas per daug pradėtų reikštis. Prisimena, kad renginyje buvo judėjimo vėliava ir Lietuvos vėliava, kurios stovėjo salės kampe, prie policininko.

Susirinkime buvo keliami aktualÅ«s žmonėms klausimai. Savivaldybės atstovai yra iÅ¡rinkti ginti žmonių interesus. Mano, kad rinkėjai teisėtai pareikalavo savo rinkėjų rinkiminių pažadų, t.y. ginti jų interesus. Parodė, kad kaltinamajame akte yra iÅ¡rinkti žodžiai iÅ¡ konteksto, o iÅ¡rinkus žodžius iÅ¡ konteksto situacijÄ galima interpretuoti visiÅ¡kai kitaip. Mano, kad tai yra bandymas susidoroti su pilietiÅ¡kumu, valstybė skatina, kad žmonės pilietiÅ¡kai gintų savo interesus, o gaunasi prieÅ¡ingai.

Viena pusė Å¡neka, kad JÅ«s bÅ«kite pilietiÅ¡ki ir reikalaukite savo teisių, o kažkas tuos, kurie reikalauja savo teisių, bando užgniaužti. Tai yra akivaizdžiai politiniai dalykai. Liudytojui atrodo, kad susirinkimo metu nebuvo jokio įžeidimo. AsmeniÅ¡kai jis įžeidimu laiko sulyginimÄ su žargoniÅ¡kais žodžiais, t.y. tokiais kaip gaidžiai, ožiai ir t.t., tai jau yra įžeidimas, o durnius, kvailys, bailys yra bendriniai norminiai žodžiai. Jeigu žmogus nėra drÄ sus tai kaip kitaip jį galima pavadinti nei, kad bailiu.

Nebuvo susirinkime naudojami palyginimai, kurie Å¡nekamojoje kalboje yra suprantami kaip negeri dalykai. Tokių dalykų susirinkime nebuvo. Renginio organizatorių gretose buvo trys žmonės, t.y. moteris Virginija (su ja yra bendravęs, kadangi ji dalyvauja susirinkimuose Kaune) ir du vyriÅ¡kiai, kuriuos matė pirmÄ kartÄ . Parodė, kad susirinkimo metu įžeidžiančių žodžių pasakyta nebuvo. Negirdėjo, kad kažkas blogo bÅ«tų buvę pasakyta renginio metu. Faktinės aplinkybės jam yra žinomos iÅ¡ to kÄ pats patyrė susirinkime nei iÅ¡ perskaityto kaltinamojo akto.

Mano, kad tautos genocidas yra tai, kad iÅ¡rinktieji visiÅ¡kai nesiskaito su tauta. Dėl konstruktyvios kritikos, iÅ¡sakytos iÅ¡rinktiesiems, nemato nieko blogo, tiesiogiai žmogų įvardinti naciu ar faÅ¡istu, negalima. Dėl frazės „ ... jÅ«s, va, susiÅ¡ikę, kaip nors surinkt, už bambalį balsÄ gauti ir perkant visus kaimiečius ...“., apibendrinta tvarka taip buvo pasakyta, nes visiems yra žinoma, kad balsai yra perkami už bambalį. To niekas nepaneigs. Tai yra normalu. R. L. frazė ir kitos frazės tikrai nebuvo skirtos asmeniÅ¡kai merui A.

V.. Pamena, kad buvo susirinkimo metu buvo platinama kažkokia antisemitinio pobÅ«džio broÅ¡iÅ«rėlė, berods nacistai, kurie buvo su pilotėmis ar juodais rÅ«bais apsirengę, salėje iÅ¡siskyrė. Jis matė tokius du tarpusavyje bendravusius žmones. Parodė, kad salėje viena moteris, iÅ¡Å¡aukiančiai replikavo į pasisakančiuosius R. L. ir A. J., kuriÄ iÅ¡vedė policininkas. Pritaria, kad jos elgesys buvo provokacinio pobÅ«džio iÅ¡siÅ¡okimas. V. Å ., pasisakydama susitikime su gyventojais, asmeniÅ¡kai savo kalba neįžeidinėjo mero A.

V.. V. Å . sėdėjo prieÅ¡ais savivaldybės atstovus. V. Å . perskaitė savo pasiraÅ¡ytÄ tekstÄ , tarpais įterpdama savo žodžius. Ji tiesiog sakė, kad iÅ¡rinktieji (savivaldybės atstovai) negerai daro, t.y. neatstovauja rinkėjų interesų, o remia prieÅ¡ingas struktÅ«ras. Tai buvo bendro pobÅ«džio iÅ¡stojimas savivaldybės tarybai, jos atstovams, bet ne asmeniÅ¡kai merui A. V.. V. Å . kalboje nebuvo įžeidžiančių frazių, nepriimtinų pasisakymų. Jis asmeniÅ¡kai aÅ¡triau už jÄ pasisako.

Å i moteris, kiek jam tekę su ja bendrauti, gali kažkÄ piktai pasakyti, bet tai nebus įžeidžiama, tai dar toli iki to.              Liudytoja A. R. parodė, kad bus susirinkimas sužinojo iÅ¡ skelbimo laikraÅ¡tyje. Pagal skelbimÄ su vyru atvyko į susirinkimÄ pasiklausyti, nes turėjo bÅ«ti kalbama pagrindiniais klausimais, t.y. dėl žemių, dėl Å¡iukÅ¡lių ir kitais įvairiais klausimais. Žmonių salėje buvo apie Å¡imtas. Sėdėjo salėje gal ketvirtoje eilėje, susirinkime buvo įvairÅ«s klausimai sprendžiami.

Kaltinamieji buvo kaip ir susirinkimo vadovai, jie kėlė Prienams svarbius klausimus. Kad tos dvi grupės, t.y. savivaldybės atstovų ir susirinkimo organizatorių bÅ«tų tarpusavyje koliojęsi ji negirdėjo, kad vieni kitus vadintų kažkokiais negražiais žodžiais tokio dalyko tikrai nebuvo. Nieko blogo ji susirinkime nematė. Viskas pagrinde vyko Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo klausimais, kuomet 2008 metais buvo priimtas įsakymas mokėti už Å¡iukÅ¡les pagal kvadratÅ«rÄ . Be abejo, kad žmonės su tuo nesutiko ir dėl to parašė daug raÅ¡tų ir į Alytų, ir į Prienus merui, t.y., kad nenori mokėti už Å¡iukÅ¡les pagal tokiÄ tvarkÄ .

Ji ėjo į susirinkimÄ globaliu atliekų rinkliavos klausimu. Nagrinėjant šį klausimÄ salėje vyko ūžimas. Parodė, jog ir kitų klausimų susirinkime buvo svarstyta, t.y. dėl žemių. IÅ¡ kaltinamųjų pusės nebuvo padaryta kokių tai neteisėtų, netinkamų veiksmų mero A. V. atžvilgiu, kaltinamieji nekoliojo mero A. V., kad bÅ«tų sakę tu esi toks ir anoks, tikrai to nebuvo. Išėjo iÅ¡ susirinkimo prieÅ¡ jam baigiantis, nes matė, kad tame susirinkime nieko rimto nėra.

Parodė, kad meras A. V. buvo priėjęs prie jos su A. R. ir pasakė „ko tu susidėjai su durniais?“. Tai yra mero A. V. pasakymas.              Liudytojas K. L., Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK, pareigÅ«nas parodė, kad 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės salėje vyko savivaldybės atstovų ir gyventojų susitikimas. Policijoje buvo gautas R. L. raÅ¡tas, kad policija užtikrintų susirinkime vieÅ¡Ä tvarkÄ , tačiau pagal susirinkimų įstatymÄ policija neprivalo užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos tokiuose susirinkimuose, tam yra saugos tarnybos.

Patys susirinkimo organizatoriai turėjo pasirÅ«pinti vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimu susirinkime. Parodė, kad jis vyko į susirinkimÄ dėl galimų pažeidimų. Kartu su policijos virÅ¡ininku A. K. nusprendė, kad reikėtų dalyvauti Å¡iame susirinkime, siekiant iÅ¡vengti susistumdymų, muÅ¡tynių ir pan. Jis nedalyvavo susirinkime kaip valdžios atstovas, palaikantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dalyvavo jame tik dėl galimų pažeidimų. FaktiÅ¡kai jis ten buvo kartu su Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK darbuotoju E. L..

Parodė, kad susirinkimÄ vedė R. L. ir A. T.. IÅ¡ pradžių kalbėjo R. L. ir mero A. V. atžvilgiu pasakė, kad jis yra nekompetentingas, bemokslis ir negali bÅ«ti meru, tik Å«kininkauti gali savo Å«kyje. A. T. kažkÄ užsiminė apie faÅ¡izmÄ , jis merÄ A. V. kažkaip su faÅ¡izmu prilygino. Po to kalbėjo moteris, kurios pavardės neprisimena ir, kuri sakė, kad meras A. V. yra beraÅ¡tis, negali užimti tokių pareigų ir dirbti tokį darbÄ , jis nesirÅ«pina žmonių interesais, savivaldybėje atleidžia kÄ nori, steigia etatus.

Parodė, kad A. T. veiksmuose nepastebėjo impulsyvių bei grasinančių veiksmų mero A. V. atžvilgiu. Prisimena, kad R. L. sakė, jog lai meras A. V. eina į savo ūkį ir ten ūkininkauja, kaip jis gali būti meru. Susirinkimo organizatoriai buvo nusiteikę karingai, jie susirinkime kalbėjo pakeltu balso tonu. Susirinkime vykusi diskusija nebuvo normali bei tolerantiška. Pasisakymuose pagrinde buvo kalbama apie šiukšles, kad žmonės yra skurdinami ir t.t. Kuomet savivaldybės atstovai atsakinėdavo į klausimus, juos pastoviai pertraukinėdavo, įterpdavo replikas, neduodavo jiems normaliai pasisakyti.

Susirinkimas vyko daugiau nei valandÄ laiko. Mano, kad mero atžvilgiu iÅ¡sakyti žodžiai tokioje auditorijoje yra žmogaus pažeminimas, nes vis tik merÄ iÅ¡renka savivaldybės taryba. Jeigu merÄ iÅ¡sirinko savivaldybės taryba, tai vadinasi jis gali eiti tokias pareigas, o jei kas nors sumÄ stė, kad meras negali eiti tokių pareigų, tai toks dalykas jau yra mero pažeminimas. Jis suprato, kad minėti žodžiai buvo adresuoti tiesiogiai merui A. V.. Å is susirinkimas iÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų susirinkimų pagal vedančiųjų elgesį, bendravimo kalbÄ , nes susirinkime esančių piliečių pyktis buvo nukreiptas į merÄ A.

V., kad jis yra negeras, kad meras ir visa savivaldybė bei jos direktoriai negali eiti savo pareigų. Susirinkimo organizatorių tokios kalbos buvo nukreiptos prieÅ¡ merÄ A. V., prieÅ¡ kitus susirinkime dalyvavusius asmenis iÅ¡ savivaldybės. Moteris, sėdinti kaltinamųjų suole, pasakė, kad meras yra beraÅ¡tis, neturi kompetencijos ir negali užimti savo pareigų. Susirinkime be asmenų, sėdinčių kaltinamųjų suole, kalbėjo ir kiti piliečiai, buvo replikų iÅ¡ salės. Šį susirinkimÄ galima sulyginti su mitingais, kuriuos rodo per televizijÄ .

Tai buvo labiau panaÅ¡u į turgų, o ne į susirinkimÄ . Kaltinamųjų pasisakymai buvo nukreipti konkrečiai merui A. V., nes jie užduodavo klausimus, sakydami mere. Parodė, kad jis tuo metu ėjo savo pareigas, buvo uniformuotas. Susirinkime nedalyvavo kaip policijos pareigÅ«nas, palaikantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jame dalyvavo tik dėl galimų pažeidimų, t.y. kad nekiltų muÅ¡tynės ir pan. Jie nesiėmė jokių priemonių dėl įžeidinėjimų mero atžvilgiu. Įžeidimas yra kiekvieno žmogaus atskiras supratimas.

Jam galbÅ«t atrodys, kad tai yra įžeidimas, o kitas asmuo apie tÄ patį sakys, kad jo neįžeidė. Jo nuomone, susirinkime buvo pavartoti žodžiai, žeminantys žmogų, tačiau apie tai turi spręsti pats nukentėjusysis. KritikÄ supranta kitaip, paprastas pilietis negali pasakyti, kad meras yra netinkamas, jis yra toks ir anoks, nes tai jau yra tarybos nuomonė. Jis niekam nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, susirinkimo metu pavartoti žodžiai neužtraukė administracinės atsakomybės.              Liudytojas A.

R. parodė, kad į susirinkimÄ atvažiavo su žmona A. R., perskaitę paraÅ¡ytÄ skelbimÄ laikraÅ¡tyje „Gyvenimas“. Abu atsisėdo salės 4-5 eilėje. Matė, kad meras A. V. su savo komanda sėdėjo deÅ¡inėje salės pusėje, o kaltinamieji - kairėje salės pusėje. Kaltinamieji reikalavo to paties kaip ir visi, t.y. kad bÅ«tų teisingumas. KÄ jie ten visi kalbėjo dėl garbaus amžiaus gerai neprisimena, be to, neprigirdi ir neprimato. Negirdėjo kÄ kalbėjo A. V., žmonės savo ruožtu ruošėsi jam savo klausimus užduoti.

KÄ kalbėjo žmonės, esantys iÅ¡ kairės pusės salės - kaltinamieji, jis taip pat negirdėjo, tačiau, kad bÅ«tų buvęs koks ginčas ar koks nors koliojimasis, muÅ¡tynės, tai tokių dalykų tikrai nebuvo. Prisimena, kad prie kaltinamųjų ir savivaldybės atstovų priėjo viena moteris iÅ¡ Jiezno ar iÅ¡ StakliÅ¡kių, po to dar Vaidogas ir jie visi ginčijosi, tiktai nežino dėl ko, koks tai triukÅ¡mas buvo toje vietoje. Atrodo, kad V. Å . ir R. L. jiems sakė, jog jie nerėktų.

Tada ir baigė ginčytis. Nematė, kad A. T. trenkė kumščiu į stalÄ . Vieni žmonės kalbėjo, kad ne į tÄ susirinkimÄ papuolė, nes manė, kad tai bus tremtinių susirinkimas. Moteris, sėdinti kaltinamųjų suole, dalyvavo susirinkime, ji kalbėjo susirinkime, nes gina savo interesus, kadangi jos motinÄ ir jÄ pačiÄ apgavę dėl žemių. Jam atrodo, kad moteris kalbėjo apie savo reikalus, apie tai, kas jÄ domino. Negirdėjo, kad meras bÅ«tų įžeistas kaltinamųjų ir, kad meras bÅ«tų įžeidęs kaltinamuosius.

Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.119-120). Žodžius „su kuo susidėjote?“ meras A. V. yra liudytojui pasakęs. A. R. nežino, kÄ meras turėjo omenyje, taip sakydamas. Parodė, jog ankstesniuose susirinkimuose meras A. V. nedalyvavo, o į paskutinį susirinkimÄ jis atėjo ir, matomai, jis jau iÅ¡ anksto buvo nusprendęs kÄ reikia nubausti. Jo manymu, meras A. V. pasielgė ne taip kaip turėjo pasielgti. Už kÄ pinigus čia sėdintys piliečiai turėti mokėti A. V.? Susirinkime liaudiÅ¡kai tariant niekas nespjaudė, dabar gi yra demokratija.

Jei kas ir pasakė kokį griežtesnį žodį merui A. V., tai nereiÅ¡kia, kad dabar reikia dėl to duoti į teismÄ ir reikalauti 15000 Lt ar tai 20 000 Lt žalos atlyginimo.              Liudytojas A. J. parodė, kad jis buvo vienas iÅ¡ iniciatyvinės grupės narių, sukvietusių susirinkimÄ . Susirinkime buvo svarstomi klausimai dėl atliekų surinkimo, Å¡ilumos kainų ir žemės klausimų. Jam, kaip gyvenančiam privačiame name, aktualiausias klausimas buvo atliekų surinkimas.

Anksčiau buvo net buvo kreiptasi į rajono tarybÄ dėl sprendimo atliekų rinkliavos klausimais pakeitimo, nes jis yra akivaizdžiai neteisingas. Dėl tokio atliekų rinkliavos sprendimo priėmimo piktinosi ir jis asmeniÅ¡kai, ir kiti žmonės, ko pasekoje, jie, įpareigoti žmonių, parašė kreipimusis į rajono tarybÄ , kuriuose siÅ«lė vienaip ar kitaip spręsti tÄ problemÄ ir keisti priimtÄ sprendimÄ . Parodė, kad kreipimÄ si, peticijÄ dėl susirinkime svarstytinų klausimų buvome paskelbę rajono spaudoje, taip pat jį buvo iÅ¡dėlioję kiekvienam savivaldybės tarybos nariui į jų dėžutes, o savivaldybės merui ir vicemerui šį dokumentÄ buvo įteikę asmeniÅ¡kai.

IÅ¡ mero atsakymo negavo. AtsakymÄ gavo tik iÅ¡ konkurencinės tarybos, kad, gavę atitinkamus dokumentus, jie iÅ¡tirs šį dalykÄ . Parodė, kad susirinkimas vyko lapkričio mėn. pabaigoje, Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje. R. L., A. T. sudarė iniciatyvinę grupę. Nepamena, ar V. Å . buvo iniciatyvinės grupės narė, bet ji dalyvavo susirinkime. Susirinkime buvo apie Å¡imtas žmonių. Paskelbė darbotvarkę, bandė balsuoti. Susirinkusieji buvo supažindinti su tuo, apie kÄ bus kalbama susirinkime, kokios problemos bus sprendžiamos susirinkimo metu.

K. L., Prienų įgaliotinis, stovėjo salės tarpduryje. Jis nesiėmė jokių drausminimo priemonių susirinkimo metu. Parodė, kad jie dar prieÅ¡ renginį buvo kreipęsi į Prienų rajono policijos komisariatÄ , kad atsiųstų policininkus vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, tačiau kaip jis suprato policininkai atėjo į renginį ne vieÅ¡osios tvarkos palaikyti, o tik taip sau pasižiÅ«rėti. Policija ignoravo kreipimÄ si dėl vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo susirinkimo metu. Nesupranta, kodėl meras A.

V. sau prisiėmė visus kaltinimus. Visi kreipimaisi (taip pat ir rašytiniai) buvo skirti savivaldybės tarybai, o ne konkrečiai merui. Susirinkime viskas vyko labai normaliai. Žmonės veržėsi pasisakyti, jie kalbėjo emocingai, nes dėl to jie ir susirinko, kad kalbėti jiems rūpimais klausimais. Nebuvo jokių chuliganiškų apraiškų ar įžeidimų susirinkimo metu. Liudytojas net nesuprato, kodėl buvo atsiprašyta susirinkimo pabaigoje jame dalyvavusių savivaldybės atstovų. Susirinkime kiekvienas iš pasisakančiųjų pasisakinėjo atskirais klausimais.

Buvo kreipiamasi į rajono valdžiÄ , o ne į konkretų asmenį. Negirdėjo nieko įžeidžiančio V. Å . kalboje. Merui A. V. reikėjo pasėdėti salėje tarp žmonių, tai dar ne tokių įžeidžiančių žodžių jis bÅ«tų prisiklausęs savo atžvilgiu. Nepamena, kad iÅ¡ iniciatyvinės grupės kas nors bÅ«tų sakęs kokius tai įžeidžiančius žodžius merui A. V.. Mano, kad rajono valdžia yra verta kritikos ir ji tos kritikos sulaukė. Vicemeras K. P. pripažino, kad padarė klaidÄ .

Jis pasakė, kad atvažiavus pas juos tam tikriems atstovams ir gražiai pakalbėjus, jie padarė klaidÄ , pritardami naujajai Å¡iukÅ¡lių surinkimo tvarkai, o po to niekas jokių pokyčių nedarė.              L. R. J. parodė, kad susirinkimas vyko Prienų rajono savivaldybės salėje, antrame aukÅ¡te. IÅ¡ spaudos sužinojo apie susirinkimÄ . Kadangi ji pati dalyvauja politinėje veikloje, todėl buvo įdomu nueiti į susirinkimÄ ir pasižiÅ«rėti, kuo žmonės gyvena ir kuo domisi.

Vienoje salės pusėje buvo Prienų rajono savivaldybės atstovai, kurie sėdėjo salės priekyje, o kitoje salės pusėje, taip pat priekyje, prieÅ¡ais savivaldybės atstovus, sėdėjo susirinkimo iniciatyvinė grupė, t.y. kaltinamieji, vedę visÄ susirinkimÄ . Ji dalyvavo minėtame susirinkime nuo jo pradžios iki pabaigos. Jai buvo nuostabu sužinojus, kad susirinkime kažkas kažkÄ Ä¯Å¾eidinėjo. GalbÅ«t, iÅ¡ susirinkimo vedančiųjų jautėsi kiek pakeltas balso tonas vienu ar kitu susirinkimo metu, bet ji tikrai negirdėjo jokių įžeidimų, apart to, kad sėdintys garbaus amžiaus žmonės kaip tik rÅ«stavo, kad Å¡iame susirinkime dar labai gražiai viskas vyksta ir, kad Å¡ias problemas reikėtų spręsti visai kitomis emocijomis.

Kita vertus, normalu, kad yra iÅ¡sakomi priekaiÅ¡tai savo rinkėjams, valstybės tarnautojams. Tauta, rinkėjai, turi teisę iÅ¡sakyti savo nuomonę. Parodė, kad K. P., L. S., J. K. su meru A. V. atstovavo Prienų rajono savivaldybę, o iniciatyvinė grupė - kaltinamieji tik vedė diskusijÄ . Daugiausiai susirinkime pasisakė atvykę į susirinkimÄ Å¾monės iÅ¡ salės. Kiekvienas iÅ¡sakė savo nuoskaudas, jiems aktualias problemas. Visi žmonės kalbėjo apie savo nuoskaudas, kurios pagrinde buvo dėl Å¡iukÅ¡lių rinkliavos.

Kiekvienas žmogus konkrečiais pavyzdžiais apie visa tai kalbėjo ir įrodinėjo savo tiesÄ . ŽiÅ«rint į visÄ susirinkimo eigÄ ir bendrÄ vaizdÄ , liudytoja nepastebėjo ir neiÅ¡girdo jokių piktų žodžių nei iÅ¡ vedančių susirinkimÄ , ne iÅ¡ pasisakančiųjų žmonių pusės. Gal kartais ir jautėsi Å¡iek tiek pakeltas balso tonas, bet mano, kad tai yra natÅ«ralu tokiame susirinkime. GalbÅ«t A. T. kažkiek pakeltu balso tonu kalbėjo, bet jokių įžeidžiančių žodžių jam ir kitiems kalbant ji negirdėjo.

IÅ¡ kaltinamųjų pusės susirinkimo metu pasakytų įžeidžiančių žodžių ji negirdėjo. V. Å . kalba buvo skirta, adresuota ne asmeniÅ¡kai merui A. V., o rajono valdžios atžvilgiu. Liudytoja negirdėjo, kad kažkas konkrečiai įvardintų merÄ ar kreiptųsi į jį pasakymu „mere“, tai neužsifiksavo, juo labiau, kad jis ir negali prisiimti tokios atsakomybės, nes tai yra visiÅ¡kai ne mero funkcija. Tenai vyko dialogas, diskusija tarp savivaldybę atstovaujančiųjų ir iniciatyvinės grupės ir pakviestų rajono gyventojų, kurie iÅ¡sakė savo nuomonę.

Parodė, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose, kitokio pobÅ«džio susibÅ«rimuose yra įprastas dalykas, nes ji yra politinė veikėja. NeiÅ¡siskyrė Å¡is renginys nuo kitų renginių, kuriuose tekę dalyvauti. Negirdėjo susirinkimo metu jokio koliojimosi ir, kad kas nors bÅ«tų sakęs kokius tai necenzÅ«rinius žodžius ar kuo nors bÅ«tų kaltinęs merÄ . Jeigu žmogus, pagautas emocijos, iÅ¡sako savo nuomonę, tai yra natÅ«ralu. Be abejo, nepritartų necenzÅ«rinių žodžių vartojimui, kas yra nekultÅ«ringa kiekvienam žmogui.

Emocijos yra natÅ«ralus dalykas. Gal ir buvo susirinkime nuskambėjęs žodis „komunistai“, kuris, davė pradžiÄ tiems Å¡alia jos sėdintiems žmonėms pasakyti, kad yra per Å¡velniai kalbama susirinkime. Susirinkime žmonės Å¡urmuliavo. Å alia sėdintys žmonės taip pat tarpusavyje kalbėjosi. Nekontroliuojamos situacijos susirinkime nebuvo, nepastebėjo tokio dalyko, kas bÅ«tų persikirtę su administracine teise. Liudytoja nurodė, kad Å¡iuo metu ji priklauso Krikščionių partijai, jai tenka dėstyti politinius mokslus.

Visi suvokia demokratinius principus, todėl nereikalinga aiÅ¡kinti valstybės tarnautojų pareigas, visuomenės pozicijÄ , jų santykį su visuomene, suvokimÄ , kas yra jų darbdaviai. Parodė, jog kiekvienas žmogus, bÅ«damas darbdaviu, turi teisę iÅ¡sakyti savo nuostatÄ pavaldiniui kas yra bloga ar gerai. Dėl to pasitaiko, kad valstybės tarnautojai kartais pasijaučia kažkaip kitaip, tai jau yra kiekvieno supratimo reikalas. Ji nesusidarė nuomonės, kad kokie tai susirinkimo metu iÅ¡sakyti žodžiai prieÅ¡tarautų etikai ir moralei.

             Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos kriminalistinio aptarnavimo skyriuje specialistu. Ä® susirinkimÄ vyko virÅ¡ininko nurodymu, kadangi savivaldybėje turėjo vykti vieÅ¡as posėdis. Buvo pasiųstas filmuoti tÄ renginį, jei atsirastų kokie tai nesklandumai, kad vėliau nekiltų kokių tai prieÅ¡taravimų, jog jis to nesakė ar ko tai nepadarė. Renginyje dalyvavo kaip pareigÅ«nas, pasiųstas Prienų rajono PK virÅ¡ininko A.

K. nurodymu. Susirinkimas vyko Prienų rajono savivaldybės salėje. Buvo žinoma, kad vyks vieÅ¡as renginys dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo. Å iÄ informacijÄ pasakė virÅ¡ininkas, kuris davė žodinį nurodymÄ , kad jis kartu su pareigÅ«nu K. L. sudalyvautų tame renginyje. Parodė, kad jis turėjo filmuojant vaizdo įraÅ¡Ä fiksuoti galimus pažeidimus. Parodė, kad, jei bÅ«davo koks garsesnis kalbėjimas, tai jis įjungdavo kamerÄ , pafilmuodavo ir vėl iÅ¡jungdavo kamerÄ . Jei salėje bÅ«davo ramu, tuomet nefilmuodavo.

Vienoje salės pusėje sėdėjo mero A. V. komanda, o kas sėdėjo kitoje salės pusėje, nepažįsta konkrečiai kas, bet pavadintų priešinga komanda savivaldybės atstovams. Galima sakyti, kad diskusija vyko už apskrito stalo. Nemažai žmonių buvo susirinkusių salėje. Jis buvo salės gale, prie išėjimo. Savivaldybės salė yra žymiai didesnė, nei ši teismo posėdžių salė, apie 20-30 kartų didesnė savivaldybės salė. Pasisakantieji kalbėjo be mikrofonų.

Negali pasakyti kÄ konkrečiai filmavo susirinkime, nes jis pats to vaizdo įraÅ¡o nežiÅ«rėjo, o kai jam pasakė, kad yra reikalingas darytas vaizdo įraÅ¡as tyrimui, tÄ Ä¯raÅ¡Ä atidavė tyrėjai R. I.. Nežino kas, gal komisariato virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nas K. L. pasakė tyrėjai R. I., kad jis filmavo renginį. Parodė, kad jis atnešė tyrėjai vaizdo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ytÄ Ä¯ kompaktinį diskÄ . Jo manymu susirinkimas vyko gan tvarkingai, nors kartais buvo ir triukÅ¡mo. IÅ¡ mero pusės tas susirinkimas buvo tylesnis, o iÅ¡ konkurentų pusės - garsesnis.

Susirinkime buvo pasakyti tokie žodžiai kaip faÅ¡istai, dar buvo ir kitokių žodžių, tačiau kitų konkrečių žodžių, iÅ¡sakytų susirinkimo metu, neprisimena. Tam, kad prisiminti kitus žodžius, pačiam reikėtų peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä . Dėl susirinkimo metu pavartotų netinkamų žodžių A. V. atžvilgiu, to dalyko nefiksavo. Tai nebuvo toks renginys, kuris bÅ«tų užsifiksavęs ir likęs atmintyje. Filmavimo įraÅ¡as buvo su pertraukomis, jis nebuvo iÅ¡tisinis.

Jis pats nuspręsdavo, kada yra reikalinga įjungti filmavimo priemonę, o kada nereikalinga. Parodė, kad įraÅ¡as iki Å¡iol yra saugomas tarnyboje, kompiuterio kietajame diske, o tyrėjai R. I. yra duota įraÅ¡o kopija. Susirinkimo metu nebuvo uniformuotas. Parodė, kad renginį filmavo ir kitos televizijos. Renginys buvo vieÅ¡as, todėl filmavo atvirai kamerÄ laikydamas rankoje. Negali pasakyti kiek laiko praėjus nuo renginio jo daryti įraÅ¡ai buvo perduoti tyrėjai, nes to neprisimena.             L.

V. S. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Prienų rajono P. J. nedalyvavo susirinkime, vykusiame Prienų rajono savivaldybės salėje, neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų Å¡ioje byloje. Dėl kaltinamojo akto įteikimo V. Å . parodė, kad dažnai vyksta į Kauno apskrities VPK, todėl atlieka kokius tai darbo kolegų praÅ¡ymus, susijusius su dokumentų perdavimu. Kartais reikia kažkÄ skubiai nuvežti, t.y. teismo Å¡aukimÄ kažkam įteikti ar pan. Kaltinamosios neprisimena, bet negali neigti, kad nevežė jai kažkokio tai paketo.

Jam duodami perduoti kitiems žmonėms dokumentai bÅ«na įdėti įvairiuose įpakavimuose, t.y. ir vokuose, ir įmautėse, žiÅ«rint, kokios svarbos tas dokumentas bÅ«na ir kam jį reikia pristatyti, todėl nežino, kÄ vežė kaltinamajai, be to, tai buvo ne jo dokumentai, todėl jo tai nedomino. Nepamena ar kaltinamoji V. Å . pasirašėte į kokį tai lapÄ , įteikiant dokumentÄ , ar ne. Parodė, kad 31 dienÄ tokio dokumento kaltinamajai tikrai nevežė ir neįteikė, o kitų datų neprisimena, galėjo buvo eilinė darbo diena, todėl to tiksliai nurodyti negali.

Yra susiklosčiusi normali darbo praktika nuvežti ir perduoti, esant reikalui kokius tai dokumentus žmogui ar įstaigai, kad bÅ«tų greičiau ir nereikėtų jų siųsti, jei važiuoja bÅ«tent ten, kur dokumentas turi bÅ«ti pristatytas arba tai yra įmanoma padaryti pakeliui. PaaiÅ¡kino, kad rengėjas tuos dokumentus registruoja ir bÅ«na už juos atsakingas. Jo paprašė nuvežti dokumentÄ , jis tÄ ir padarė, o kokį konkretų dokumentÄ , nežino.             L. Z.

A. S. parodė, kad turėjusi daug negerų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju. A. T. telefono numerį surado laikraÅ¡tyje. Ne vienÄ kartÄ A. T. telefono numeris buvo paskelbtas laikraÅ¡tyje, nes jis buria žmones dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo mokesčio. Ji du metus nuo 2008 metų pabaigos buvo terorizuojama savivaldybės, nuolat kreipdavosi į Prienų rajono savivaldybės tarybÄ ir konkrečiai į merÄ A. V.. Pradžioje reikÅ¡davo tik žodinius praÅ¡ymus, o paskui ir raÅ¡tiÅ¡kus dėl naujo Å¡iukÅ¡lių mokesčio.

Parodė, kad A. V. yra kaimynas, jis gyvena per tris kilometrus nuo mano parduotuvėlės, todėl prašė padėti, tačiau A. V. arogancija yra neiÅ¡pasakyta, jis nesiskaito su žmonėmis. Ji nedalyvavo tame susirinkime, tačiau mano, kad meras A. V. neturėtų įsižeisti, jeigu žmonės pasako tiesÄ . Nukentėjusysis engia ir eksploatuoja žmones, nes jo asmeniniame Å«kyje daugelį metų dirba neįforminti, be jokių socialinių garantijų, žmonės.              L.

R. I. parodė, kad ji yra Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėja. Å ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ , apklausė liudytojus, pateikė praneÅ¡imus apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas įtariamiesiems, t.y. atliko procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo stadijoje. Apklausdama liudytojus užrašė jų parodymus, jų parodymai buvo fiksuoti ir ranka, ir kompiuteriniu bÅ«du. Liudijimus užraÅ¡ydavo iÅ¡ asmens pasakojimo. Po to liudijęs asmuo susipažindavo su jos užraÅ¡ytu tekstu, paraÅ¡ydavo, ar turi kokių pastabų, ar protokolas yra suraÅ¡ytas teisingai bei pasiraÅ¡ydavo po apklausos protokolu.

Ji taip pat pasiraÅ¡ydavo po liudytojo apklausos protokolu kaip liudijimÄ užrašęs asmuo. Nenurodydavo, kÄ reikia žmogui kalbėti, liudijimus fiksavo iÅ¡ liudytojų pasakojimo, t.y. tai, kas jiems buvo žinoma apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Ji apklausti liudytojus gali tiek tarnybinėse patalpose, tiek privačiose patalpose. Parodė, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija nei pirmo, nei antro praneÅ¡imo apie įtarimÄ metu nesikeitė. ReiÅ¡kiant pirmÄ jÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ buvo remiamasi surinkta bylos medžiaga, po to vėl buvo apklausti naujai paaiÅ¡kėję liudytojai, buvo paskirta užduotis atlikti lingvistinį tyrimÄ , todėl įtarimas buvo sutikslintas, gavus specialisto iÅ¡vadÄ , ir buvo pateiktas Jums patikslintas praneÅ¡imas apie įtarimÄ su tokiu turiniu, kokį turi kaltinamieji Å¡iuo metu.

Negali prisiminti ar nukentėjusysis buvo kviestas, ar nekviestas į vykusį susirinkimÄ . Kad meras atlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijas yra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ar meras A. V. to renginio metu atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ji negali prisiminti. Jei byloje, praneÅ¡ant apie įtarimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , buvo nurodyta, kad tuo metu A. V. atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, vadinasi, pakako duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad jis tokias funkcijas to renginio metu atliko.

Specialistui be raÅ¡ytinio teksto buvo paduotas garso įraÅ¡as, kurį specialistas, ko gero, perklausė. V. S. garso įraÅ¡as buvo pateiktas kartu su mero A. V. pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Garso įraÅ¡o originalas buvo diktofone pas V. S., kas yra nustatyta ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Su mero A. V. pareiÅ¡kimu jai buvo pateikta garso įraÅ¡o kopija kompaktiniame diske. Visa tai nustatė ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Pas V. S. nebuvo praÅ¡yta diktofono su garso įraÅ¡o originalu.

K. L. paaiÅ¡kino, kodėl jis darė įraÅ¡Ä ir, kodėl jo įraÅ¡as atsidÅ«rė ikiteisminio tyrimo byloje, o apie kitus asmenis, dariusius įraÅ¡Ä , ji informacijos neturėjo, todėl jie ir nebuvo prijungti prie bylos. Apie tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, buvo gautas mero A. V. pareiÅ¡kimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ä®vykio aplinkybės buvo tiriamos. GalbÅ«t kažkuris dokumentas kaltinamiesiems ir nebuvo atÅ¡viestas, nes buvo daug abipusių dokumentų, byla buvo didelės apimties, todėl, galbÅ«t, kai kÄ pražiÅ«rėjo, bet jokios tyčios čia nebuvo.

Ne jos kompetencijoje spręsti ar tyrimas atliktas nekvalifikuotai. Dėl liudytojų I. G. ir V. S. pakartotinių apklausų 2011-09-17 ir 2011-08-17 paaiÅ¡kino, kad visi liudytojai ikiteisminio tyrimo metu yra kviečiami tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kÄ jie žino apie įvykiui reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ie liudytojai buvo kviesti papildomai tam, kad reikėjo patikslinti ar papildyti tas aplinkybes, apie kurias jie davė parodymus anksčiau. PaaiÅ¡kino, kad garso įraÅ¡Ä gavo kartu su mero pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Apie tai kaip garso įraÅ¡as atsirado pas I. G. buvo nustatyta apklausų metu. Ji neklausė kaip tas garso įraÅ¡as iki tol buvo saugomas pas I. G.. Dėl frazės „eik karvių melžti“, tapusios fraze „iÅ¡eik karvių melžti“ (stenogramoje ir garso įraÅ¡e) parodė, kad specialistui buvo pateikta garso įraÅ¡o kopija, taip pat garso įraÅ¡as, iÅ¡dėstytas raÅ¡ytine forma, o pateikiant galutinius įtarimus, buvo vadovaujamasi tiesiog specialisto iÅ¡vadomis. TÄ , kÄ specialistas savo iÅ¡vadoje teigė, kokie, anot specialisto, žodžiai ar jų junginiai įžeidė tuometinį merÄ A.

V., tai tie žodžiai ir buvo įtraukti į praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Specialistui buvo iÅ¡siųstas vienintelis įraÅ¡as, t.y. garso įraÅ¡as, kuris yra nurodytas kaltinamajame akte. Dėl operatyvinio sekimo bylos užvedimo A. T. atžvilgiu atsakyti negali. Parodė, kad kalbėdama telefonu V. Å . pasakėte, jog negali atvykti į policijos komisariatÄ pasiimti kaltinamojo akto, todėl ji, pasinaudodama proga, kad vienas kolega vyko į KaunÄ , įteikė jam perduoti kaltinamÄ jį aktÄ , kurį gavo pasiraÅ¡ytinai.

PasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , kad gavo V. Å . kaltinamÄ jį aktÄ , ko gero gavo ir jis buvo kaip ir priklauso pristatytas prokuratÅ«rai. Yra tam tikra kaltinamojo akto įteikimo forma, kurioje asmuo pasiraÅ¡o, jog gavo kaltinamÄ jį aktÄ , ir, kuri lieka prokuratÅ«roje, byloje Å¡is dokumentas neturi figÅ«ruoti. Dėl K. L., kaip policijos atstovo ar rajono gyventojo dalyvavimo susirinkime, parodė, kad byloje yra jos tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad K. L. dalyvavo susirinkime kaip policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kiek liudytojai yra žinoma, prieÅ¡ gaunant mero A. V. pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pareigÅ«no K. L. jokios pateiktos informacijos apie padarytus teisės pažeidimus nebuvo. Dėl kaltinamojo akto įteikimo bÅ«do V. Å .. Dėl garso įraÅ¡o, t.y. jo techninio tyrimo dėl įraÅ¡o vientisumo, parodė, kad nebuvo paskirta užduotis atlikti bÅ«tent tokį konkretų garso įraÅ¡o tyrimÄ . R. L. atvyko pasiimti kaltinamojo akto į policijos komisariatÄ , o dėl A. T. tiksliai neprisimena, bet kaltinamasis aktas jam taip pat buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai kaip ir kitiems įtariamiesiems, o dabar kaltinamiesiems.

Ä®statymas numato galimybę tam tikriems proceso dalyviams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jai nesant ligos metu tai visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota tyrėjai Daivai, ji turėjo teisę leisti susipažinti su bylos medžiaga proceso dalyviams.             Prienų rajono savivaldybės meras 2010-02-24 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad 2009-11-24 vykusio susirikimo metu buvo įžeidinėjimas įvairiais neetiÅ¡kais žodžiais ir epitetais, kuriais buvo siekiama jį pažeminti ir pakenkti jo, kaip mero, moraliniam prestižui (t.1, b.l.11-12).             LaikraÅ¡tyje „N. G.“ visuomeninio judėjimo „Už kitokiÄ LietuvÄ â€œ iniciatyvinės grupės“ vardu gyventojų žiniai buvo paskelbta apie lapkričio 24 d. 13 val.

Prienų rajono savivaldybės salėje vyksiantį gyventojų susitikimÄ su Prienų rajono savivaldybės vadovais ir tarnautojais, kitų respublikinių institucijų vadovais ir atsakingais darbuotojais gyventojams rÅ«pimais klausimais, buitinių atliekų tvarkymo ir apmokėjimo, Å¡ildymo ir kitais (t.1, b.l.14, antroji pusė).             Prienų miesto 2009-11-24 visuomenės susirinkimo tema „Ar savivaldybės tarybos ir valdininkų veiksmai bei priimami sprendimai atstovauja visuomenės interesus ar tenkina biurokratinės oligarchijos interesus“.

Dienotvarkė: atliekų tvarkymas, Å¡ilumos kiekiai ir kainos, rajono biudžeto lėšų paskirstymas sekantiems metams, sportas, Å¡vietimo klausimai, piliečių klausimai - atsakymai. Pasisakantieji: R. L., UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, A. T., atstovas iÅ¡ Vilniaus, A. J., E. V., R. J.. Prie kiekvieno punkto leisti pasisakyti kviestiniams, įmonių specialistams, savivaldybės atstovams (b.l.36).              R. L. 200911-16 kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės suteikti Prienų rajono savivaldybės didžiÄ jÄ salę 2009-11-24 13 val. vyksiančiam susirinkimui (t.1, b.l.29).             Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius R.

M. 2009-11-18 raÅ¡tu pranešė R. L., kad 2009-11-24 13 val. vyksiančiam susitikimui yra skiriama Prienų rajono savivaldybės didžioji salė (t.1, b.l.30).              A. T. ir R. L. 2009-11-16 kreipėsi į Prienų rajono PK virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydami kompetencijos ribose užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nuo galimų provokacinių iÅ¡puolių bei kitų chuliganiÅ¡ko pobÅ«džio iÅ¡siÅ¡okimų 2009-11-24 13 val. Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje vyksiančiame susitikime su gyventojais ekonominiais ir kitais visuomenei opiais klausimais (t.3, b.l.31).             Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK virÅ¡ininkas A.

K. 2009-11-18, atsakydamas į 2009-11-16 pastarųjų praÅ¡ymÄ , raÅ¡tu nurodė, kad tokiuose susirinkimuose tvarkÄ palaiko ir sutarčių pagrindais apsaugos policija, asmens bei turto saugos tarnybos. Policija Å¡iuose susirinkimuose tvarkos nepalaiko (t.3, b.l.32).              Kauno apskrities VPK virÅ¡ininkas Prevencijos skyriaus virÅ¡ininkas T. S. R. L. 2009-12-24 raÅ¡tu pranešė, kad atlikus tarnybinį patikrinimÄ , dėl vykusio susirinkimo telefoninių praneÅ¡imų ir pareiÅ¡kimų dėl padarytų teisės pažeidimų bei provokacijų negauta (t.3, b.l.33).             2010-12-08 Prienų rajono savivaldybės mero A.

V. rašte nurodyta, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., savivaldybės meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su juridiniais ar fiziniais asmenimis, dėl ko susitikime su gyventojais dalyvavo kaip savivaldybės vadovas (t.1, b.l.78-79).              Prienų rajono savivaldybės meras 2010-03-05 raštu ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad 2009-11-24 13 val. iniciatyvinės grupės „Kita Lietuva“ organizuotame gyventojų susitikime Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje be jo dalyvavo:

K. P., Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, R. M., Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius, J. K., Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, I. G., Prienų rajono savivaldybės tarybos sekretorė, L. S., Prienų rajono savivaldybės mero padėjėjas, R. Z., Prienų rajono savivaldybės mero patarėja, D. S., Prienų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, A. M.. AB ‚Prienų šilumos tinklai“ direktorė, V.

S., laikraščio „KraÅ¡to vitrina“ atstovas, R. S., laikraščio „N. G.“ atstovė, L. D., laikraščio „Gyvenimas“ atstovė (t.1, b.l.80).              Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroras G. M. 2011-04-21 raÅ¡tu, adresuotu A. T., į iÅ¡ Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros persiųstÄ skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo minėtoje byloje, nurodė, kad pareigÅ«nai R. L. ir E. L. susitikime su gyventojais buvo paskirti budėti teisėtai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str., 18 str. 12 p. ir jie pilnai užtikrino tvarkos palaikymÄ (t.3, b.l.35).             I.

G., Prienų rajono savivaldybės tarybos sekretorė, mero A. V. nurodymu aprašė susitikimo su gyventojais eigÄ (t.1, b.l.31-53).             Tyrėjos R. I. 2010-03-08 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad E. L. ir K. L., įgyvendindami policijos uždavinius, vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeisimų prevencijÄ , dalyvavo minėtame susirinkime, E. L. darė susirinkimo vaizdo įraÅ¡Ä , kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos (t.1, b.l.60).E. L. pažymoje raÅ¡tu nurodė, kad buvo nufilmuota dalis renginio, kuris vyko Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje (t.1, b.l.60-61).

             2011-08-31 Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi A. T. skundÄ dėl 2011-06-02 Kauno apygardos prokuratÅ«ros priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ skundÄ atmetė (t.2, b.l.171).              2010-03-08 daiktų apžiÅ«ros protokolu Kauno apskrities VPK KTV specialistas E. L. pateikė du kompaktinius diskus. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad kompaktiniuose diskuose yra atskiri, nurodant kiekvieno iÅ¡ jų laikÄ - 1 min. 25 sek., 4 min. 12 sek., 5. min. 34 sek., 2 min. 15 sek., kitame - 8 min. 22 sek., vaizdo įraÅ¡ai, užfiksuotas jų turinys, matosi bendras vaizdas - salė, kurioje vyko susirinkimas, joje eilėse sėdintys žmonės, prieÅ¡ais juos keturkampio forma stovintys stalai, kairėje pusėje sėdintys trys vyrai ir viena moteris, prieÅ¡ais už kito stalo sėdintys septyni asmenys, kalbantys asmenys, kalbos turinys.

Kompaktiniai diskai su įraÅ¡ais supakuoti į vokÄ , siunčiami kartu su byla, įsiÅ«ti 1 tome, 67 lape (t.1, b.l. 62-66).             2010-11-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3002 (10) nurodyta kad 2009-11-24 susitikimo su gyventojais, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, garso įraÅ¡e ir Å¡io garso įraÅ¡o stenogramoje:A. T. pasisakymų fragmentai: Taip, jÅ«s faÅ¡istai... Kenkėjai. Žulikai apskaičiavo... JÅ«s tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę...Gausit nuo sienos, kaip sakant, Å¡pygÄ su pasiraÅ¡ymu...

JÅ«s, nusikalstama organizacija, turite dingti iÅ¡ akių. Eik savo karves Å¡erti ir nesimaiÅ¡yk tarp žmonių, yra įžeidžiamo pobÅ«džio. JÅ«s ekspertai nususę. JÅ«s džiaukitės, kad jÅ«s, komunistai, iÅ¡ viso valdžioje dar sėdite... Engiat žmones, ...engiat, yra tam tikrÄ Å¾monių grupę menkinantys pasisakymai. V. Å . pasisakymo fragmentai: Pasėdėsim, parakinėsim dantis, kavutės iÅ¡gersim ir praeis diena, o algÄ gausim...JÅ«s gi perkat visus kaimiečius. Ir va, už tai gaunat balsus, o paskui sėdit, sėdit ir žiovaujat..., yra menkinantys savivaldybės veiklÄ .

Jūs va, susišikę...lakstot...Jus iš vis velniop, išnaikyt visus..., yra įžeidžiamo pobūdžio. R. L. pasisakymų fragmentai: Jūsų žinios skurdžios viešojo administravimo srityje, yra dalykinės reputacijos menkinimas, jeigu neatitinka tikrovės. Jūs nepasirodykit klouno vaidmeny... Čia ne cirko arena savivaldybė. Reikia užsiimti savivaldos, o ne saviveiklos..., yra subjektyvus nusivylimo savivaldybės darbine veikla, nepritarimo jai išsakymas. Gal čia koks sveikatos sutrikimas...

Bet gal jums, kaip sako, liga?, yra įžeidžiamo pobÅ«džio. Ir dar, kad vykdomas genocidas...Galiu patvirtinti nepaneigiamais faktais ir gaunamais iÅ¡ jÅ«sų raÅ¡tais. Tai, kad jums neparankÅ«s žmones atleidinėjami iÅ¡ darbo, kad jums neparankÅ«s žmonės persekiojami yra adresato darbinės veiklos juodinimas, jeigu neatitinka tikrovės. 2009-11-24 susitikimo su gyventojais garso įraÅ¡e užfiksuotų A. T., R. L. ir V. Å . kitų pasakytų žodžių ar frazių, įžeidžiančių Prienų rajono savivaldybės merÄ A.

V., nėra (t.1, b.l.72-76).Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Å iame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Ar žodžiai yra iÅ¡tariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo iÅ¡tarti. Minėta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Vadinasi, apibÅ«dinant kaltės, darant šį nusikaltimÄ , turinį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p. Valstybės tarnautojo įžeidimo atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininkas suprato, jog savo elgesiu (nepadoriais žodžiais, gestais) įžeidžia asmenį, teisėtai atliekantį savo pareigas.

Kartu turi bÅ«ti nustatyta, kad minėtais atvejais kaltininkas, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekia taip elgtis. Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse, vienok, nenustačius kad jie buvo skirti konkrečiai valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, vertinami kaip bendro pobÅ«džio pasisakymai.

BK 290 str. nurodyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis - kaltė turi pasireikÅ¡ti tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir to nori. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymÄ ir Å¡ia veika siekiamus padarinius, tiek iÅ¡orinius (objektyvius) jos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Svarbu nusikaltimo motyvas, rodantis ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Tuo atveju, kai kaltininkas įžeidžia valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį dėl kitų motyvų, nesusijusių su pareigiomis, kaltininko veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal šį straipsnį, nes tokiu atsakomybė kiltų pagal BK 155 str. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Taigi, sutinkamai su aukščiau nurodytu, teismas nagrinėja bylÄ kaltinimo apimtyje, neperžengdamas jo ribų. BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tam, kad duomenys galėtų bÅ«ti pripažįstami įrodymais, BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse reikalaujama, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylÄ iÅ¡spręsti teisingai, ir tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.Siekiant paÅ¡alinti abejones dėl kaltinamosios V.

Å . nurodytų aplinkybių dėl kaltinamojo akto suraÅ¡ymo bei jo įteikimo datos, t.y., anksčiau nei, kad buvo suraÅ¡ytas pats kaltinamasis aktas, teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai R. I. ir V. S., kurie dėl to prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Prokuroras duomenų, patvirtinančių faktinį kaltinamojo akto įteikimÄ pasiraÅ¡ytinai kaltinamajai V. Å ., teismui nepateikė, nurodydamas, jog duomenų apie tai neturi ir teismui pateikti negali, nes, sutinkami su (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, iki 2011-12-31 imperatyvo teikti į bylÄ minėtus duomenis nebuvo.

Kaltinamajame akte Å¡alia kitų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, buvo nurodytas ir kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, kurį prie pareiÅ¡kimo pateikė Prienų rajono savivaldybės meras A. V.. Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota jo trukmė 1 val. 38 min., apraÅ¡yti girdimi vyriÅ¡ki bei moteriÅ¡ki balsai, bendras triukÅ¡mas, tikėtina daug žmonių patalpoje, kalbėjusiųjų pasisakymai, paminėta esant nesuprantamo, nereikÅ¡mingo ikiteisminiam tyrimui teksto. Nurodyta, kad kompaktinis diskas su 2009-11-24 posėdžio, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, garso įraÅ¡u supakuotas į vokÄ , siunčiamas kartu su byla, įsiÅ«tas 1 tome, 59 lape (t.1, b.l.54-59).

Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu atkirpus vokÄ (b.l.59), ant kurio užraÅ¡yta 2009-11-24 posėdžio, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje garso įraÅ¡as, minėtame voke kompaktinio disko su garso įraÅ¡u nebuvo. Tuo metu prokuroras priežasčių, dėl kurių kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u (vietoje jo įdėtas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u), remiantis, kuriuo buvo pateikta užduotis specialistui ir atlikta iÅ¡vada, nebuvo pateiktas kartu su baudžiamÄ ja byla, teismui nenurodė.

PeržiÅ«rėjus byloje pateiktus tris kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais bei iÅ¡tyrus įrodymus, nesant kaltinamajame akte nurodyto ir teismui kartu su baudžiamÄ jÄ byla perduoto garso įraÅ¡o, teismas, prokurorui praÅ¡ant (duomenys neskelbtini) str. pagrindu, nurodžius, kad dėl apsirikimo klaidos jis nebuvo perduotas teismui kartu su baudžiamÄ ja byla 2011-01-31, prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas prijungė į bylÄ pateiktÄ kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u. Teismas, spręsdamas įrodymų patikimumo ir leistinumo klausimÄ , pažymi tai, kad kartu su kaltinamuoju aktu baudžiamoje byloje nesant pateikto aukščiau nurodyto pirminio faktinio duomens, kuriuo grindžiamas kaltinimas, remiantis kuriuo buvo padarytas susirinkimo apraÅ¡ymas (vadinama stenograma) bei atlikta lingvistinė ekspertizė, kaltinamiesiems nurodžius, kad analogiÅ¡kais klausimais pieÅ¡ tai buvo vykę toje pačioje vietoje trys susirinkimai, pagrindo laikyti jį neginčijamu įrodymu neturi.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad garso įrašo kopija neatspindi faktinės situacijos susirinkimo metu, jis visapusiškai neatskleidžia emocijų raiškos, gestikuliavimo ir kitų svarbių aplinkybių. Liudytojo V. S. parodymais užfiksuota, kad jis iki pat susirinkimo pabaigos nebuvo, todėl darytina išvada, kad aplinkybės, buvusios garso įraše, užfiksuotos nevisapusiškai. Bylos duomenimis akivaizdu, kad garso techninė ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu neatlikta, teismui garso įrašo originalas nebuvo pateiktas, nes, kaip matyti bylos duomenimis, jis neišsaugotas.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. patvirtino, kad garso įraÅ¡o originalo iÅ¡saugojęs neturi ir pateikti negali. Stenografija - tachigrafija (gr. ??????, stenos 'siauras' + ???????, graphein 'raÅ¡yti') - greitraÅ¡tis, greitasis raÅ¡ymo bÅ«das, trumpinant žodžius ir garsus, naudojant specialius simbolius, ženklus vietoje žodžių. Tikslas - greitai užraÅ¡yti, užfiksuoti norimÄ situacijÄ . Taip užraÅ¡ytas tekstas vadinamas stenograma. Duomenų apie liudytojos I. G. gebėjimÄ stenografuoti byloje nepateikta.

Liudytojos I. G. padarytoje stenogramoje, tiksliau tariant susirinkimo apraÅ¡yme, nenurodyta suraÅ¡ymo data, vienok, kiek laiko praėjus visa tai pagal V. S. pateiktÄ garso medžiagÄ , jÄ iÅ¡klausiusi aprašė liudytoja, ji tiksliai neprisiminė ir nurodyti negalėjo. Bylos duomenimis matyti, kad susitikimo su gyventojais, vykusio 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, garso įraÅ¡e ir Å¡io įraÅ¡o apraÅ¡yme, pagal kuriuos buvo atlikta specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3002 (10) kaltinamųjų pasakyti žodžiai yra nevientisi, o sudėlioti iÅ¡ atskirų susirinkimo fragmentų, kalbant atskiromis temomis, jų seka pagal faktinę situacijÄ iÅ¡ tikrųjų nėra tokia, kokia kaltinamajame akte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji R. L., A. T., V. Å . žodžius, dėl kurių jiems pareikÅ¡tas kaltinimas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdančio Prienų rajono savivaldybės mero A. V. įžeidimu, iÅ¡sakė daugiskaitos forma, reikÅ¡dami nepasitenkinimÄ valdininkas, o ne kreipdamiesi asmeniÅ¡kai į Prienų rajono savivaldybės merÄ . Objektyvių duomenų, kad prieÅ¡ iÅ¡tariant tokio pobÅ«džio žodžius bÅ«tų kreipiamasi į nukentėjusįjį vardu, pavarde ar pareigomis, užfiksuota nėra.

Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai, kurie palaikė nukentėjusiojo pozicijÄ , o bÅ«tent: L. S., K. P., D. S., A. M., I. G., R. Z., R. M., L. D., J. K. neįvardijo konkrečių kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atskirai pasakytų įžeidžiančio pobÅ«džio žodžių, dėl kurių bÅ«tų buvęs įžeistas meras A. V., nes neprisimena, nurodydami, kad tai galėtų patvirtinti garso įraÅ¡as. Dauguma jų susirinkimÄ laikė tiesiog nepavykusiu dėl tarpusavio nesusikalbėjimo, emocionalių bei triukÅ¡mingų kalbų, Å¡iurkščių pasisakymų, replikavimo ne tik iÅ¡ kaltinamųjų, bet ir iÅ¡ dalyvaujančių susirinkime asmenų pusės, triukÅ¡mingos salėje buvusių asmenų auditorijos, nebuvimo normalios diskusijos, tai pat nurodžius, kad susirinkimas daugiau panašėjo į turgų ar mitingÄ , o įžeidimas yra subjektyvus vertinimas, nes kiekvienas asmuo tai supranta savaip.

Jeigu dėl to vienas asmuo įsižeistų, kitam tai bÅ«tų normalus reiÅ¡kinys, teigė, kad kreipinį jÅ«s galima įvairiai traktuoti ir, kad kai kurie teiginiai, pvz., kad netikusi valdžia, buvo pasakyti visai savivaldybės administracijai. D. S. teigė, kad klausimai valdininkams buvo daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio, nereikalaujantys konkretaus atsakymo. I. G. pagal susirinkime tvyrojusiÄ atmosferÄ susidarė įspÅ«dį, kad iÅ¡ žmonių pusės buvo nusistatymas visų savivaldybės atstovų atžvilgiu, analogiÅ¡kai patvirtino R.

M.. Minėti liudytojai, dirbę bei dirbantys savivaldybėje, turėjusieji duoti palankius parodymus mero atžvilgiu, konkrečių kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡sakytų įžeidžiamo pobÅ«džio žodžių, motyvuodami vieni praėjusiu laiko tarpu, kiti, kad tokių dalykų neima domėn, treti - jog kiekvienas įžeidimÄ supranta savaip, kas vienÄ asmenį gali įžeisti, kitam gali atrodyti normaliu reiÅ¡kiniu, nurodyti negalėjo. Kaltinamųjų pozicijÄ palaikiusieji liudytojai E. L., A.

R., A. R. nurodydami, kad faktinės aplinkybės žinomos iÅ¡ to kÄ asmeniÅ¡kai patyrė susirinkime, patvirtino iÅ¡ kaltinamųjų pusės meras įžeistas nebuvo, jo atžvilgiu nieko netinkamo pasakyta nebuvo. Tvirtino, jog meras nebuvo niekuo apkaltintas, o, kad valdininkai nemoka dirbti visa tai žino, dėl to žmonės ir turi nuoskaudų. Minėtų liudytojų parodymais žmonės, dalyvavę susirinkime, palaikydami pasisakančiuosius, plojo, jie negirdėjo, kad bÅ«tų blogi žodžiai pasakyti mero atžvilgiu, o, kad valdantieji buvo kritikuojami, tai tiesa, jie nematė nei A.

T. (trankymų kumÅ¡timi į stalÄ ), nei kitų kaltinamųjų drastiÅ¡ko elgesio, buvo kalbama garsiai dėl salėje buvusių asmenų kiekio, kad visi girdėtų problemų esmę, susirinkimo pabaigoje girdėjo A. T. atsipraÅ¡ymÄ . PrieÅ¡ingai, liudytojai teigė, jog į nukentėjusįjį buvo kreipiamasi gerb. mere, tuo tarpu meras A. V. R. L. sakydavo tiesiog tu. Liudytojų manymu, aukÅ¡tesnio rango pareigÅ«nai baisiau vienas ant kito pasisako ir už tai jiems nieko nebÅ«na. Liudytojos Z. A. S. parodymai įrodomosios reikÅ¡mės byloje neturi, nes pastaroji liudytoja susirinkime nedalyvavo, dėl ko jai bylos aplinkybės nėra žinomos, ji tik iÅ¡sakė savo negatyviÄ nuomonę apie nukentėjusįjį.

Liudytojai E. V., A. J., R. J., asmeniÅ¡kai dalyvavę susirinkime bei turintys patirties politinėje veikloje, savo parodymais teigė, jog salėje vyko normali diskusija, įžeidimų negirdėjo, kreipimaisi buvo skirti savivaldybės tarybai, buvo kreipiamasi į rajono valdžiÄ , o ne į konkretų asmenį. Jų parodymais kalbėjo ne tik kaltinamieji, bet rÅ«pimais klausimais ir žmonės iÅ¡ salės. Mano, kad yra normalus reiÅ¡kinys, kad valdžios atstovai yra kritikuojami, nes jie turi tarnauti juos iÅ¡rinkusiam žmogui, jie asmeniÅ¡kai reaguotų į iÅ¡sakytÄ kritikÄ ir stengtųsi padėti iÅ¡spręsti žmonių problemas.

Liudytojas A. K. teigė, jog Å¡i byla yra bandymas susidoroti su demokratija, mano, kad rinkėjai teisėtai pareikalavo rinkiminių pažadų. Parodė, kad kaltinamajame akte žodžiai iÅ¡rinkti iÅ¡ konteksto, dėl konstruktyvios kritikos valdantiesiems nemato nieko bloga, o įžeidžiančių merÄ Å¾odžių tikrai nebuvo. Meras iÅ¡ kaltinamųjų pusės įžeistas nebuvo, nes kaltinamieji iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ ne konkrečiu asmeniu, o valdininkais, kurie turi tarnauti ir dirbti juos iÅ¡rinkusiems žmonėms.

Susirinkime jis matė keletÄ asmenų, iÅ¡siskiriančių apranga bei platinančių antisemitinio pobÅ«džio literatÅ«rÄ . Byloje nepateikta duomenų, jog nukentėjęs asmuo kaltinamųjų bÅ«tų oficialiai pakviestas dalyvauti minėtame renginyje. Taigi, aukščiau aptartais liudytojų parodymais, kurių vieni palaikė nukentėjusiojo pozicijÄ , kiti nurodė prieÅ¡ingai, neįvardindami kiekvienam iÅ¡ kaltinamųjų priskirtinų žodžių, o kalbėdami apibendrintai ir, kurie yra savarankiÅ¡ki įrodymų Å¡altiniai, teigti, jog kaltinamųjų pasakyti žodžiai buvo tyčia adresuoti bÅ«tent Prienų rajono savivaldybės merui A.

V., o ne apskritai susirinkime dalyvavusiems valdininkams, kurių prie apskrito stalo sėdėjo visa eilė, kÄ patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir savivaldybės pateikti raÅ¡ytinai įrodymai bei filmuota vaizdo medžiaga, kurioje akivaizdžiai užfiksuota situacija susirinkimo metu, pagrindo nėra. Pagal policijos pareigÅ«no, apklausto liudytoju, E. L. parodymus jis nepastebėjo A. T. grasinimų bei impulsyvių veiksmų niekieno atžvilgiu, pareigÅ«nas K. L. taip pat nematė reikalo imtis jokių priemonių elementariai tvarkai užtikrinti, nes abiejų policijos pareigÅ«nų parodymais to daryti nebuvo reikalo.

PeržiÅ«rėta teisminio bylos nagrinėjimo metu byloje pateikta filmuota medžiaga, kuri geriausiai atspindi faktinę situacijÄ , tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Liudytojo E. L. padarytame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota susirinkimo eiga, kalbantys tiek kaltinamieji, tiek kiti iÅ¡ salės pasisakantys asmenys, triukÅ¡minga auditorija, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nevientisame kontekste kaltinamųjų iÅ¡sakyti žodžiai, buvo adresuoti konkrečiai merui A. V. su tikslu jį įžeisti, o ne kaip nepasitenkinimas valdininkų iÅ¡ esmės atliekamomis funkcijomis.

Bylos duomenimis matyti, kad R. L. pirmieji pasakyti žodžiai į nukentėjusiojo replikÄ buvo „jÅ«sų žinios skurdžios vieÅ¡ojo administravimo srityje“ buvo adresuoti merui, tačiau toks pasakymas, teismo manymu, nelaikytinas tokio pobÅ«džio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė. Kitos frazės, sekusios link susirikimo pabaigos, o bÅ«tent „gal čia koks sveikatos sutrikimas...“, be nuorodos į konkretų asmenį buvo pateiktos kalbant bendrÄ jÄ forma, abstrakčiu klausimu.

Kaltinamojo A. T., ko neneigė jis pats, išsakyti žodžiai „komunistai, iš viso dar sėdite valdžioje, suprantat...“ nevertintini, nes to nėra užfiksuota kaltinamajame akte. Po šių žodžių ta pačia mintimi toliau sekė žodžiai „jūs, nusikalstama organizacija, turite dingti iš akių. Eik savo karves šerti ir nesimaišykit tarp žmonių. Taip jūs fašistai, kaip visi kitokie“. Kiti kaltinamajame akte kaltinant A. T. nurodyti žodžiai „kenkėjai.

Žulikai apskaičiavo. JÅ«s tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę...Gausit nuo sienos, kaip sakant, Å¡pygÄ su pasiraÅ¡ymu buvo pasakyti ne tame pačiame kontekste, o praėjus pakankam laiko tarpui, po eilės pasisakiusiųjų iÅ¡ salės gyventojų, iÅ¡reiÅ¡kusių nepasitenkinimÄ bei nuoskaudas netobulos atliekų rinkliavos tvarkos bei mokėjimo klausimais, nukentėjusiajam A. V. suabejojus dėl svetimų savivaldybių žmonių atstovavimo, o taip pat nurodžius, kad R. L., jo iÅ¡ seniai turimomis žiniomis, atstovauja tik savo turgelį, iÅ¡reiÅ¡kus nepasitenkinimÄ valdininkų sukurtomis metodikomis, rinkliavos įkainiais klausiamÄ ja forma, po žodžio kenkėjai kas apskaičiavo, atsakius, kad žulikai ir pan.

Kaltinamoji V. Å ., sureagavusi į mero A. V. frazę, kad svetimų savivaldybių žmonės neturį teisės kalbėti, tiesiogiai pasakė, ko taip pat nėra įvardinta kaltinamajame akte, kad meras yra neprofesionalus. Kiti kaltinamajame akte nurodyti V. Å . pasisakymai sekė po kalbos apie žemėtvarkininkų prastÄ darbinių funkcijų atlikimÄ , jie nebuvo adresuoti tiesiogiai merui A. V., be to, po vieno kaltinamosios manymu, nepadoraus iÅ¡sireiÅ¡kimo ji iÅ¡ karto iÅ¡tarė atsipraÅ¡ymo žodį.

IÅ¡ policijos komisariato raÅ¡to, adresuoto R. L., matyti, kad pagal R. L., A. T. raÅ¡tiÅ¡kÄ kreipimÄ si dėl tvarkos užtikrinimo, buvo atsisakyta palaikyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ susirinkimo metu, raÅ¡tu atsakius, jog susirinkimo dalyviai patys turi pasirÅ«pinti tvarkos užtikrinimu susirinkime. Apklausti liudytojais policijos pareigÅ«nai K. L. (bÅ«dams uniformuotas renginio metu) ir E. L. (be uniformos ir skiriamųjų ženklų) paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų pagal raÅ¡tiÅ¡kus policijos komisariato vadovų oficialius raÅ¡ytinius duomenis, atsakymus, liudytojas K.

L., pasitaręs su tiesioginiu virÅ¡ininku A. K., ne kaip valdžios atstovas – pareigÅ«nas, palaikantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bet vis tik nusprendė sudalyvauti susirinkime, siekiant iÅ¡vengti galimų provokacijų, muÅ¡tynių bei pažeidimų. Jie nepastebėjo A. T. veiksmuose impulsyvių bei grasinančių veiksmų mero atžvilgiu. K. L. nurodė, kad kaltinamieji kalbėjo pakeltu balso tonu, savivaldybės atstovams atsakinėjant į klausimus, Å¡iuos pertraukdavo, mano, kad kaltinamųjų kalbos buvo nukreiptos į merÄ (dėl kompetencijos stokos, netinkamumo pareigoms, Å«kininkavimo, prilyginimo su faÅ¡izmu), o taip pat ir į kitus asmenis iÅ¡ savivaldybės pusės. Å ie liudytojai pažymėjo, kad susirinkime kalbėjo ir kiti asmenys, buvo replikų iÅ¡ salės. Susirinkimas panašėjo į mitingÄ , rodomÄ per televizijÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolo niekam nesurašė, nes jų manymu, susirinkimo metu iÅ¡sakyti žodžiai neužtraukia administracinės atsakomybės. Liudytojas E. L. parodė, kad Prienų rajono policijos virÅ¡ininko A. K. atsiųstas susirinkimÄ filmavo ne iÅ¡tisai, o filmavimo kamerÄ Ä¯jungdavo savo nuožiÅ«ra, t.y. tik tuomet kai jam atrodydavo garsiau kalbama ar salėje triukÅ¡maujama. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 17-ojo straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis susirinkimo nutraukimÄ policijos pareigÅ«nų iniciatyva, kuriose pasakyta, kad susirinkimÄ nutraukia policijos pareigÅ«nai, stebintys, ar laikomasi įstatymų susirinkime, jeigu vieÅ¡ai perspėti susirinkimo organizatoriai ar dalyviai:

1) tyčia Å¡iurkščiai pažeidžia Å¡io įstatymo nustatytÄ susirinkimų organizavimo tvarkÄ (suderintÄ susirinkimo formÄ , vietÄ ar laikÄ );

2) pasinaudodami susirinkimo galimybėmis, kėsinasi įvykdyti ar įvykdo nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar kitas tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai ir viešajai tvarkai;

3) individualiai ar grupiniais veiksmais trikdo ar kelia realiÄ grėsmę sutrukdyti transporto eismÄ , valstybinių įstaigų, organizacijų ar savivaldybių normaliÄ veiklÄ , sudaryti avarines gamybos situacijas karinėse įmonėse ar kitokiose įmonėse ir gamyklose, gaminančiose sprogstamÄ jÄ , nuodingÄ ar kitokiÄ pavojingÄ produkcijÄ , kas beje, susirinkime dalyvavusių policijos pareigÅ«nų K. L. ir E. L. padaryta nebuvo, nes jų parodymais pagal faktinę situacijÄ nebuvo reikalo to daryti, E. L. susirinkimo metu pavartotų netinkamų žodžių A.

V. atžvilgiu nefiksavo, liudytojo nuomone, renginys nebuvo toks, kad kažkuo išimtinai išsiskirtų iš kitų. Teisėtvarkos pažeidimų, neleistino priešingai visuomenės interesams elgesio Prienų rajono PK užfiksuota nebuvo. Taigi, aplinkybių, kad dėl grėsmingos nukentėjusiojo atžvilgiu A. T. elgsenos nepatvirtino nei pareigūnai, dalyvavę susirinkimo metu, nei filmuota vaizdo medžiaga. Liudytojai, apklausti teisiamajame posėdyje, man, kad tokiais kaltinamųjų pasisakymais meras buvo įžeistas konkrečiai kiekvieno iš kaltinamųjų pasakytų frazių, kuriomis meras A.

V. galėjo bÅ«ti įžeistas, neįvardijo, jie tiesiog pažymėjo, kad susirinkimas vyko emocionaliai bei triukÅ¡mingai, jame kalbėjo ne tik kaltinamieji, bet ir kiti salėje sėdintys asmenys, ne tik merui, bet ir kitiems susirinkimo dalyviams buvo sunku dėl salėje tvyrojusios atmosferos atsakyti į jiems pateikiamus gyventojų, pasipiktinusių valdžia ir jos vykdoma politika, klausimus. Beje, dauguma iÅ¡ liudytojų pažymėjo, kad kiekvienas asmuo įžeidimÄ supranta savaip. IÅ¡ bylos duomenų viseto matyti, kad kaltinamieji iÅ¡sakydami žodžius kalbėjo daugiskaita, nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų prieÅ¡ iÅ¡sakydamas galimai įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius nesikreipė tiesiogiai mere ar A.

V., iÅ¡ ko bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad tokie jų pasisakymai buvo adresuoti bÅ«tent nukentėjusiajam. PrieÅ¡ingai, kÄ patvirtina ne tik teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, bet ir filmuota vaizdo medžiaga spręsti, kad kaltinamieji tyčiniais veiksmais turėjo tikslÄ Ä¯Å¾eisti ir įžeidė bÅ«tent nukentėjusįjį, nėra. Beje, visų įrodymų kontekste vertintina ir ta aplinkybė, kad kaltinamųjų iÅ¡sakyti žodžiai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, iÅ¡ atskirų frazių sujungti į vientisÄ tekstÄ , dėl ko pagal faktinę situacijÄ negalima teigti, kad bÅ«tent tokie kaltinamųjų pasakymai buvo iÅ¡sakyti tiesiogiai turint tikslÄ Ä¯Å¾eisti nukentėjusįjį.

Liudytoja E. L., stebėjusi susirinkimÄ iki pabaigos, patvirtino A. T. nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis A. T. susirinkimo pabaigoje už visus atsiprašė mero A. V. dėl galimai įvykusio ne takto susirinkimo metu. Kaltinamoji V. Å . po savo pasakytų žodžių „susiÅ¡ikę lakstot“, kÄ patvirtina ne tik susirinkimo apraÅ¡ymas, bet ir vaizdo įraÅ¡as, taip pat iÅ¡ karto atsiprašė susirinkimo dalyvių už netaktiÅ¡kÄ iÅ¡sireiÅ¡kimÄ . Teismas, įrodymų tyrimo metu, peržiÅ«rėjęs filmuotÄ medžiagÄ , sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 290 str., sudėties nėra.

Vertintina situacija iÅ¡ esmės - pati susirinkimo aplinka, kuri buvo triukÅ¡minga, iÅ¡ salės pasisakiusiųjų žmonių kalbos, kėlusios nepasitenkinimÄ rajono valdžia, taip pat buvo emocionalios, susirinkimo dalyvių reakcija į kaltinamųjų iÅ¡sakytas susirinkimo metu kalbas pasireiÅ¡kė palaikymu bei plojimais. Mero A. V. pasisakymai kaltinamųjų atžvilgiu, kad pastarieji, kaip kitos savivaldybės gyventojai, neturėtų dalyvauti susirinkime rajone svarstomais atliekų klausimais bei kelti rajonui rÅ«pimas problemas buitinių atliekų rinkliavos ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo klausimais, o taip pat nurodžius, kad ne kurie jų kaip R.

L. jau nusibodę su savo keliamais klausimais taip pat turėjo įtakos tolimesnei susirinkimo eigai, iÅ¡Å¡aukė pasipiktinančiÄ reakcijÄ valdininkais. Nors specialistė ir pasisakė, kad dalis nurodytų žodžių ir turi įžeidžiamÄ pobÅ«dį, tačiau teismui ji neturi privalomos įrodomosios reikÅ¡mės, jÄ teismas vertina visų kitų įrodymų kontekste. Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamieji turėjo tikslÄ Ä¯Å¾eisti nukentėjusįjį ir, kad įžeidimai buvo tyčia adresuoti ir taikomi bÅ«tent merui A.

V.. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Prienų rajono PK vadovų pasiųsti pareigÅ«nai ir dalyvavo minėtame susirinkime, klausė bei filmavo kas jame vyksta, negatyvių veiksmų nenutraukė, administracinių teisės pažeidimų, kaip parodė apklausti teisiamajame posėdyje policijos pareigÅ«nai, užfiksuota nebuvo, taip pat duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad vieÅ¡oji tvarka ir rimtis pažeistos nebuvo. Pačių kaltinamųjų prieÅ¡ susirinkimÄ raÅ¡tiÅ¡kas kreipimasis į PK dėl tvarkos užtikrinimo susirinkimo metu taip pat paneigia aplinkybę turėjus iÅ¡ankstinę tyčiÄ Ä¯Å¾eisti nukentėjusįjį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei prokuroras, nei liudytoju apklaustas pareigÅ«nas V. S. nepaaiÅ¡kino aplinkybių kaip kaltinamasis aktas, suraÅ¡ytas 2011-01-31, buvo įteiktas kaltinamajai V. Å . 2011-01-24, nesant jam suraÅ¡ytam. Vaizdo įraÅ¡o duomenys taip pat nepatvirtino liudytojų parodymų dėl kaltinamojo A. T. konkliudentinių veiksmų, kuriais buvo daužoma kumščiu į stalÄ , siekiama suduoti ir pan. Ä®raÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad kaltinamieji kalbėjo garsiai ir emocionaliai, o kaltinamųjų iÅ¡sakyti teiginiai atitinka negatyvios ir destruktyvios kritikos turiniui.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Å ios konstitucinės nuostatos apibrėžia, vienÄ vertus, teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumÄ . Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Žinia yra siejama su atitinkamo fakto ir duomenų apie šį faktÄ buvimu. Faktas - tikras nepramanytas įvykis, reiÅ¡kinys, dalykas, o duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Pažymėtina tai, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei vieÅ¡o asmens atžvilgiu, politikai ir valdžios atstovai priskirtini didesnės rizikos asmenų grupei dėl visuotinai reiÅ¡kiamos kritikos. Nenustatyta, kad kaltinamieji bÅ«tų tyčia siekę įžeisti ar pažeminti nukentėjusįjį A.

V., pakirsti pasitikėjimÄ juo bei apkaltinti jį padarius nusikalstamas veikas.Sutinkamai su BPK 20 str. 5 d., teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs kiekvienÄ jų atskirai bei jų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai R. L., A. T., V. Å . yra nepagrįsti, jie paremti daugiau prielaidomis nei neginčijamais duomenimis.

Teismo iÅ¡vados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo iÅ¡vadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. IÅ¡tyręs ir iÅ¡analizavęs visus įrodymus, kuriais grindžiama tiek kaltinamųjų kaltė, tiek ir jų nekaltumas ir, kurie yra savarankiÅ¡ki įrodymų Å¡altiniai, teismas sprendžia, kad veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ aptartoje situacijoje, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant Å¡iÄ veikÄ protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitais kriterijais, turėtų bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Nenustačius veikoje objektyviųjų bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kaltinamieji R. L., A. T., V. Š. išteisintini nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 305 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamuosius išteisinus dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, paliktinas nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2 p.).             Prie bylos pridėti daiktai - trys kompaktiniai diskai, pateikti kartu su kaltinamuoju aktu, kuriuose yra vaizdo įrašai, ir vienas kompaktinis diskas, pateiktas prokuroro teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriame yra garso įrašas, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-307 str.,n u s p r e n d ž i a : R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.V. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. iÅ¡teisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.A. V. civilinį ieÅ¡kinį dėl 150000 Lt neturtinės žalos priteisimo solidariai iÅ¡ kaltinamųjų palikti nenagrinėtu.Prie bylos pridėtus keturis kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo įraÅ¡ai ir garso įraÅ¡as, palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                     L. R.