2024-11-05 Nr. CB-6848-2-55-3-00626-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3996

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00626-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 24 d. paduotu ieškovės A. O. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė A. O. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes kitose civilinėse bylose yra įsiteisėję teismo sprendimai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus teismo sprendimo, kuris priimtas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 18 d. valstybinės žemės panaudos sutarties ir 2006 m. spalio 26 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises ieškovės broliui J. V. M. Teismas privalėjo nurodyti konkretų teismo sprendimą, kuriame nustatytas nurodytų aktų teisėtumas, tačiau tokio sprendimo nenurodė ir taip, konstatavęs, kad kitoje byloje jau yra priimtas tapatus įsiteisėjęs teismo sprendimas, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei CK 6.271 straipsnį, o taip pat Konstitucijos 30 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jos nepakeitė. Ieškovė pažymi, kad kitose bylose nėra tokio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas nurodytų aktų teisėtumas, nes nė vienoje byloje teismai nevertino šių aktų teisėtumo.

2. Nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų aktų, todėl atsisakydamas priimti ieškinį, pareikštą šiuo faktiniu bei CK 6.271 straipsnyje nustatytu teisiniu pagrindu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009 priimtas nedalyvaujant ieškovei, nurodytoje byloje reikalavimai buvo pareikšti kitu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai remiasi šiuo teismo sprendimu, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį. Kitoje byloje priimtu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014 teismas pripažino, kad į ieškovės tėvo M. M. žemę ieškovės broliui nuosavybės teisės neatkurtos.

3. Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu, kad ieškovė nepatyrė žalos, rėmėsi Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu atkurti nuosavybės teises į žemę, išmokant kompensaciją pinigais, ieškovės broliui J. V. M. Tačiau Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 1379 nustatyta, kad pirmiausia turi būti atkurtos nuosavybės teisės, ir tik po to, esant visuomenės poreikiui, žemė gali būti paimta valstybės nuosavybėn CK 4.100 straipsnio nustatyta tvarka, atlyginant už žemę rinkos kaina. Taigi, žemė nusikalstamu apgaulės būdu buvo paversta valstybės nuosavybe.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyse netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė