2024-09-24 Nr. AB-13559-3-61-3-01166-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-300-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01166-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. K. 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) 497-16 „Mokestinės prievolės apskaičiavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo pateikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Sprendimu jis susipažino jį peržiūrėjęs 2024 m. kovo 12 d., todėl terminas skundui pateikti nepraleistas, nes jis prasidėjo tik 2024 m. kovo 12 d. ir sueis 2024 m. balandžio 12 d. Tai, kad Sprendimas Inspekcijos svetainės paskyroje „Mano VMI“ (toliau – ir „Mano VMI“) buvo patalpintas 2024 m. vasario 8 d. neturėtų būti laikoma jo įteikimo pareiškėjui diena, nes tai neturi nieko bendro su realiu Sprendimo įteikimu. Iš Sprendimo lydraščio matyti, kad jis turėjo būti siunčiamas pareiškėjui pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas negavo Sprendimo šiuo adresu. Tuo atveju, jeigu teismas manys priešingai, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas teigė esantis labai blogos sveikatos, netekęs 75 procentų darbingumo, jam nustatyti specialieji poreikiai, netrukus sukaks 59 metai. Pareiškėjas yra priverstas vartoti daug ir skirtingų vaistų, kurie turi šalutinių poveikių ir dėl to sukelia pareiškėjui sunkumų, negalavimų, apriboja jo įprastus gebėjimus. Tai patvirtina ribotas pareiškėjo galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, jas suprasti ir suvokti jomis perduodamą informaciją. Pareiškėjas retai tikrina elektroninį paštą ir nelabai moka juo naudotis, dažniausiai prašo, kad prie jo turimų paskyrų jungtųsi dukra ar kiti jam artimi žmonės, nes pareiškėjas bijo būti apgautas sukčių. Dėl šių priežasčių pareiškėjas retai jungdavosi prie „Mano VMI“ ir tik po šio įvykio, padedamas kitų, prisijungia dažniau.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. kovo 6 d. pamatęs ir peržiūrėjęs 2024 m. vasario 28 d. pranešimą, 2024 m. kovo 5 d. pranešimą, tiek 2024 m. kovo 12 d. pamatęs ir peržiūrėjęs Sprendimą, nesuprato, ko konkrečiai, kokiu pagrindu iš jo norima, nes pareiškėjas jau buvo nubaustas Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskyrus jam 6 000 Eur baudą, kurią jis sumokėjo, o cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Dėl to pareiškėjui buvo nesuvokiama, apie kokius akcizus yra kalbama. Sprendimo gavimo metu ir dar kurį laiką po to pareiškėjo sveikatos būklė buvo stipriai pablogėjusi, jis jautė pastovų galvos svaigimą, jį kamavo sąmonės, judesių sutrikimai, dideli skausmai, todėl pareiškėjas vertino, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių, svarbių priežasčių.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti, atsisakė skundą priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika termino skundui paduoti atnaujinimo aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos Sprendimu, kuris buvo įteiktas pareiškėjui 2024 m. vasario 8 d. „Mano VMI“ ir apie tai pareiškėjui pranešta elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundą dėl Inspekcijos Sprendimo teismui turėjo teisę pateikti iki 2024 m. kovo 8 d., tačiau pateikė 2024 m. kovo 27 d., t. y. 20 kalendorinių dienų praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas nusprendė neatnaujinti termino skundui paduoti iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad Inspekcijos Sprendimu pareiškėjui pranešta apie mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjui apskaičiuotą 15 446 Eur mokėtino akcizo prievolę pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-397/2022, mokestinis laikotarpis – 2021 m. vasario 24 d.–2021 m. vasario 24 d. Pareiškėjas Sprendimą „Mano VMI“ perskaitė 2024 m. kovo 12 d. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija „Mano VMI“ patalpino 2024 m. vasario 28 d. pranešimą, jog praėjo terminas, iki kurio pareiškėjas turėjo sumokėti 15 446 Eur akcizo mokestinę prievolę ir akcentavo, kad pareiškėjo skola 2024 m. vasario 28 d. duomenimis buvo 15 446,00 Eur. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2024 m. kovo 6 d. Inspekcija 2024 m. kovo 5 d. pranešimu „Mano VMI“ pranešė pareiškėjui apie to paties dydžio, t. y. 15 446 Eur akcizo mokestinę prievolę ir 5 006,22 Eur delspinigių. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2024 m. kovo 6 d. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę Inspekcijos Sprendimą perskaityti ne 2024 m. kovo 12 d., bet tuo metu, kai jam buvo apie jį pranešta arba bent jau 2024 m. kovo 6 d. – kai jis susipažino su Inspekcijos 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. kovo 5 d. pranešimais apie mokesčių administratoriaus apskaičiuotą akcizo prievolę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Sprendimo gavimo metu ir dar kurį laiką po to pareiškėjo sveikatos būklė buvo stipriai pablogėjusi, jis jautė pastovų galvos svaigimą, jį kamavo sąmonės, judesių sutrikimai, dideli skausmai. Teismas sprendė, kad prie pareiškėjo skundo pridėti vaistų bei ligų aprašymai nepatvirtina nei aplinkybės, kad šie vaistai jam buvo paskirti, nei aplinkybės, kad jis negalėjo laiku pateikti skundo teismui. Teismui pateikta Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2021 m. liepos 9 d. išvada Nr. DPS-1017 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad pareiškėjas negali dirbti sunkių fizinių darbų, tačiau nepatvirtina, kad, būdamas 25 procentus darbingas, pareiškėjas negali naudotis informacinėmis technologijomis. Nors pareiškėjas skunde teigė retai tikrinantis elektroninį paštą ir nelabai moka juo naudotis, tačiau teismui nenurodė, kokios priežastys jam sutrukdė paprašyti kitų asmenų padėti prisijungti prie pareiškėjo paskyrų. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jam nustatytos ligos sutrukdė perskaityti jo elektroniniame pašte esančią informaciją. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo psichikos ligas ar negalavimus, pareiškėjas nėra garbaus amžiaus, kad būtų galima daryti prielaidą apie jo nesugebėjimą suvokti jam informacinėmis technologijomis perduotą informaciją. Iš vėlesnio pareiškėjo elgesio, teismas sprendė, jog jis būtent tokiu būdu perduotą informaciją suvokė, nes sudarė sutartį su advokatu ir kreipėsi į teismą, be to, nuolat perskaitydavo Inspekcijos „Mano VMI“ įkeltus sprendimus (du Inspekcijos 2024 m. kovo 17 d. ir vienas 2024 m. kovo 21 d. įkeltas sprendimai perskaityti 2024 m. kovo 21 d.).

Teismas pažymėjo, kad terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo, bet ne nuo jo perskaitymo dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Nesant jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo galimybės laiku kreiptis į teismą dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti. Nenustatęs, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, teismas neatnaujino termino skundui paduoti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo paduoti, tuo atveju, jeigu bus laikoma, kad jis praleistas, ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. VA-1 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. VA-26 redakcija), (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ), Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91, (toliau – ir Mano VMI naudojimo taisyklės) ir nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad Sprendimo įkėlimo „Mano VMI“ diena laikytina Sprendimo tinkamo įteikimo pareiškėjui diena, nuo kurios turi būti pradėtas skaičiuoti skundo padavimo terminas, yra nemotyvuota ir neteisėta. Inspekcija nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjui apie Sprendimą iš tiesų buvo pranešta elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini), kad tokį laišką pareiškėjas gavo, kokio pobūdžio, turinio ir apimties informacija jame buvo talpinama. Vien tai, kad toks pranešimas, pasak Inspekcijos, turėjo būti siunčiamas, savaime nereiškia, kad tai buvo padaryta bei kada. Pareiškėjui Sprendimas turėjo būti siunčiamas pašto siunta, tačiau Inspekcija teismui nurodė, kad Sprendimas nebuvo siunčiamas klasikiniu paštu.

2. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad parengtas Sprendimas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį turi būti įteiktas mokesčių mokėtojui MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nei Taisyklės, nei MAĮ nenumato, kaip įgyvendinami MAĮ reikalavimai dėl dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdo, kokia eilės tvarka jie turi būti taikomi. Kyla abejonių, ar pranešimų perdavimas per „Mano VMI“ visiškai atitinka MAĮ 164 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentų siuntimą telekomunikacijų galiniais įrenginiais mokesčio mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kada ir prie kokių aplinkybių pareiškėjas jungėsi pirmą kartą / registravosi prie „Mano VMI“, kokios apimties sutikimą davė ir ar sutiko gauti Inspekcijos dokumentus, adresuotus pareiškėjui, per „Mano VMI“.

3. Aptaręs Mano VMI naudojimo taisyklių 10 punkto redakcijas, galiojusias 2012 m. spalio 7 d., 2013 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojusią 2020 m. sausio 1 d., suvestinę redakciją, galiojusią nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. birželio 30 d., pareiškėjas teigia, jog nesant duomenų, kad pareiškėjas su Mano VMI naudojimo taisyklių 10 punkto nuostata buvo supažindintas ir su ja sutiko, negali būti laikoma, kad Sprendimo įkėlimo į „Mano VMI“ data yra Sprendimo įteikimo pareiškėjui data. Teismas nevertino ir nesiaiškino, kas yra kontrolės procedūra ir jos metu parengti dokumentai, kurių įteikimo data pagal šiuo metu galiojančią Mano VMI naudojimo taisyklių 10 punkto redakciją laikoma ta data, kuri nustatoma „Mano VMI“ programinėmis priemonėmis, nevertino to, kad aptariami nuostata yra neaiški ir dviprasmiška.

4. Aptaręs Mano VMI naudojimo taisyklių 3, 8 punktus, „Mano VMI“ siūlomas paslaugas, pareiškėjas nurodo, kad atskirajame skunde nurodytuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog mokestinės prievolės apskaičiavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva yra elektroninė paslauga. O jeigu mokestinės prievolės apskaičiavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva yra elektroninė paslauga, pareiškėjas jos neužsakė, nei nurodė, kad ją nori gauti, juolab per „Mano VMI“. Asmuo neturi galimybės atsisakyti nuo „Mano VMI“.

5. Pagal MAĮ 3 straipsnio 5 dalį visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, o teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2024 m. vasario 8 d. ir dėl to terminas jam apskųsti suėjo 2024 m. kovo 8 d. Sprendimą pareiškėjas perskaitė 2024 m. kovo 12 d., ši data ir turėtų būti laikoma Sprendimo įteikimo pareiškėjui data. Aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, LVAT yra nurodęs, kad pirmenybė teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui (žr., pvz., 2011 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-367/2011), o tokiu atveju, kai vietos mokesčių administratoriaus veiksmai neatitiko teisinio aiškumo bei MAĮ 9 straipsnyje įtvirtinto apmokestinimo aiškumo principo reikalavimų, tokia teisinė situacija turėjo būti vertinama mokesčio mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1343/2010).

6. Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su susipažinimo su Sprendimu aplinkybėmis, jo sveikatos būkle, neturėjimu gerų naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžių, nesuvokimu, ko iš jo norima, termino Sprendimui apskųsti skaičiavimu nuo 2024 m. kovo 12 d., t. y. kai su Sprendimu susipažino, pagal Sprendime nurodytą apskundimo tvarką, ir laikosi atskirajame skunde išdėstytos pozicijos apie netinkamai Inspekcijos atliktą informavimo procedūrą. Teismas neįvertino to, kad Sprendimas „Mano VMI“ buvo įvardintas kaip siunčiamas raštas, todėl 2024 m. kovo 6 d. prisijungus prie „Mano VMI“, tikėtina, dar ir dėl to nepatraukė pareiškėjo dėmesio, dėl to jis 2024 m. kovo 6 d. Sprendimo nepastebėjo. Inspekcija klaidino pareiškėją dėl su Sprendimo apskundimu susijusių aplinkybių. Pareiškėjas su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją kreipėsi 2024 m. kovo 23 d., o šiai institucijai atsisakius skundą priimti 2024 m. kovo 26 d., tą pačią dieną pateikė skundą teismui. Taigi, paaiškėjo, kad ginčas nepriskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai, o Vilniaus apygardos administracinio teismo – tokiu pavadinimu – apskritai nėra.

7. Teismas ignoravo / sumenkino pareiškėjo turimus fizinius bei psichinius negalavimus, nepagrįstai neįvertino fakto, jog pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėjas negyvena kartu su dukra / kitais artimais giminaičiais, dėl to kiekvieną dieną / kas kelias dienas prašyti pagalbos, tikslu patikrintu elektroninį paštą ar jungtis prie „Mano VMI“, pareiškėjas neturi galimybės. LVAT praktikoje vidutinio sunkumo depresija ir paskirti psichiką veikiantys vaistai pripažinti pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą (žr. 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012). Priešingai nei sprendė teismas, vos pareiškėjo sveikata pagerėjo, jis atvyko pas advokatą, kuris surašė skundą, veikdamas pareiškėjo vardu ir interesais, nes pats pareiškėjas to nebūtų galėjęs padaryti.

8. Pareiškėjas buvo sąžiningas ir aktyvus, dėl to vien formaliais pagrindais neturėtų būti suvaržyta pareiškėjo galimybė realizuoti Sprendimo apskundimo teisę bei teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Užkirtus pareiškėjui kelią peržiūrėti Sprendimą, jis patirs neigiamas pasekmes – pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė su delspinigiais yra 20 452,22 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinis teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo D. K. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą Inspekcijos Sprendimui apskųsti ir objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė, kodėl minėtas terminas turėtų būti atnaujinamas, pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog Sprendimą jis perskaitė 2024 m. kovo 12 d., ši data ir turėtų būti laikoma Sprendimo įteikimo pareiškėjui data. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (susipažinimo su Sprendimu aplinkybės, jo sveikatos būklė, neturėjimas gerų naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžių, nesuvokimas, ko iš jo norima, termino Sprendimui apskųsti skaičiavimas nuo 2024 m. kovo 12 d., Sprendime nurodyta neteisinga apskundimo tvarka ir kt.) nėra svarbios, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023).

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio, reguliuojančio dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui, 1 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos (MAĮ 164 str. 4 d.).

Mano VMI naudojimo taisyklių 6 punkte nustatyta, jog asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas sutinka per Mano VMI gauti iš VMI dokumentus. Registruojantis Mano VMI, būtina nurodyti Mano VMI atstovo elektroninio pašto adresą, kuriuo bus siunčiama elektroninio pašto patvirtinimo nuoroda. Norėdamas naudotis Mano VMI paslaugomis, asmuo privalo suaktyvinti nuorodą, gautą nurodytu elektroniniu paštu, ir tokiu būdu patvirtinti elektroninio pašto adresą. Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie Mano VMI paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija.

Mano VMI naudojimo taisyklių 10 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad Mano VMI srityje pateikiami dokumentai, susiję su užsakytomis elektroninėmis paslaugomis, bei kita VMI informacija. Dokumentų įkėlimo į Mano VMI data laikoma dokumento įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data.

Nors pareiškėjas, vadovaudamasis tiek MAĮ, tiek Mano VMI naudojimosi taisyklių nuostatomis teigia, kad termino skundui paduoti nėra praleidęs, kadangi Sprendimą jis perskaitė 2024 m. kovo 12 d., tiek aptartas teisinis reglamentavimas, tiek byloje esantis Inspekcijos 2024 m. balandžio 3 d. raštas Nr. R-1260 „Dėl informacijos pateikimo“ kartu su „Mano VMI“ pareiškėjo paskyros ekrano vaizdais, patvirtina, kad Inspekcija Sprendimą pareiškėjui įteikė, jį 2024 m. vasario 8 d. įkeldama į „Mano VMI“, šis Sprendimo pareiškėjui įteikimo būdas laikomas tinkamu (MAĮ 164 str. 4 d.), byloje nėra duomenų, jog paskyra pareiškėjui nebuvo prieinama. Pareiškėjas apie Sprendimą taip pat informuotas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), savo procesiniuose dokumentuose neneigia, jog šis elektroninio pašto adresas priklauso pareiškėjui, taip pat nenurodo, kodėl po elektroninio laiško gavimo nepatikrino savo paskyros „Mano VMI“ ir taip sukūrė sau neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis, o pareiškėjo teiginius apie galimybes susipažinti su Sprendimu vertina kaip subjektyvius, paremtus tik jo skunde / atskirajame skunde išdėstytais paaiškinimais. Taigi, Sprendimo įteikimo pareiškėjui data laikoma 2024 m. vasario 8 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai faktinių aplinkybių pagrindu nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos faktinės susipažinimo su Sprendimu datos (2024 m. kovo 12 d.) laikymas kreiptis į administracinį teismą eigos pradžia pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sudarytų pareiškėjui galimybę piktnaudžiauti teise. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su subjektyviu teisės aktų nuostatų (Taisyklių, MAĮ 164 str. 4 d., Mano VMI naudojimo taisyklių 10 p.) interpretavimu, LVAT praktikos, kuri pateikta aiškinant nagrinėjamai bylai neaktualų MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdą (registruotu paštu), citavimu, nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Kadangi pareiškėjui Sprendimas buvo įteiktas 2024 m. vasario 8 d., prie savo paskyros „Mano VMI“ pareiškėjas prisijungė ir su sprendimu susipažino tik 2024 m. kovo 12 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas ir elgėsi rūpestingai. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle, neturėjimu gerų naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžių, nesuvokimu, ko iš jo norima, naudojimusi Sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos priežastys yra subjektyvios, nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusios priežastys, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo paduoti, kadangi šis terminas yra praleistas be svarbių, objektyvių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė