Legislator Case Law & Legislation
2020-02-27 Nr. CB-2330-2-68-3-40695-2018-4 AI generated

2020-02-27 Nr. CB-2330-2-68-3-40695-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-02-27 Nr. CB-2330-2-68-3-40695-2018-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2020 m. vasario 13 d. gautu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismo sprendimo vykdymą bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

Legislator headnote

AI generated

2020-02-27 Nr. CB-2330-2-68-3-40695-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovei R. R. pripažinta teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40695-2018-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 13 d. gautu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismo sprendimo vykdymą bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovei R. R. pripažinta teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalį, CK 1.125 straipsnio 1 dalį, 1.127 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir atsisakė taikyti ieškinio senatį. Byloje esantys duomenys ir aplinkybės įrodo, kad ieškovė ar jos šeimos nariai jau nuo 1998 m. liepos 1 d. (nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui) privalėjo suvokti ir žinoti, kad jie neįgis nuosavybės teisių į gyvenamąsias patalpas, tačiau jie delsė ginti savo pažeistas teises, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir taip praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismai turėjo taikyti ieškinio senatį; 2) teismai nepagrįstai pripažino ieškovei teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, nes netinkamai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 18 punktą, imperatyviai nustatančius, kad prie pareiškimo privatizuoti butą turi būti pridėtas šeimos narių notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo bei kas taps perkamo buto savininku. Ieškovė tokio susitarimo nepateikė, todėl negalima pripažinti, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ji įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtini atsakovės prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas