2024-05-29 Nr. AB-8752-3-65-3-00342-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-234-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00342-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 5610 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirta piniginė socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją įskaityti į visuomenei naudingus darbus – 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo šeimai priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) priežiūrą (šienavimas); 3) įpareigoti Administraciją išmokėti pareiškėjui 179,20 Eur dydžio socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. [Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendime, teismo sprendime nurodyta – 2022 m. spalio 1 d.].

2. Pareiškėjas grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nepagrįstai atsisakyta skirti pareiškėjui 179,20 Eur socialinė pašalpą dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nedalyvavo visuomenei naudingoje veikloje;

2.2. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. visuomenei naudingoje veikloje nedalyvavo, nes tuo metu prižiūrėjo, šienavo 12 arų valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjui susirgus, šį darbą jam padėjo atlikti jo tėtis, o pareiškėjo mama mokėjo už elektros energiją, reikalingą šiam darbui atlikti;

2.3. Administracijos Skapiškio seniūnijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. S-207 „Dėl laisvos žemės priežiūros“ klaidingai nurodyta, kad apie 12 arų valstybinės žemės sklypą pastoviai tvarkė, šienavo ir prižiūrėjo pareiškėjo mama;

2.4. Administracijos Skapiškio seniūnijos seniūno 2014 m. balandžio 29 d. rašte Nr. S-159 „Dėl laisvos žemės priežiūros“ nurodyta, kad valstybinės žemės sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), buvo šienaujamas, tvarkomas bendruomenės labui, t. y. buvo atlikti visuomenei naudingi darbai. Šiame rašte nurodyta ir tai, kad Skapiškio seniūnija neprieštarauja, kad būtų prižiūrimas valstybinės žemės sklypas, nesiekiant sau naudos;

2.5. Administracijos Skapiškio seniūnijos seniūno 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. S-296 „Dėl laisvos žemės priežiūros“ nurodyta, kad 12 arų valstybinės žemės sklypą iki 2014 metų tvarkė, šienavo ir prižiūrėjo pareiškėjo mamos šeima;

2.6. pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2014 metų gyveno pareiškėjos mamai priklausančiame name;

2.7. tai, kad pareiškėjas prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, jis sužinojo tik 2013 metais;

2.8. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas, neatsižvelgus į tai, jog pareiškėjas, prisidedant jo tėvams, 1992–2014 metais prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą;

2.9. Administracija 1992–2014 metais vykdytą 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūrą turėjo laikyti visuomenei naudinga veikla ir skirti pareiškėjui už šią veiklą socialinę pašalpą;

2.10. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendime nurodytas reikalavimas dar kartą atidirbti už socialinę pašalpą prilygsta prievartiniam darbui, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 3 daliai;

2.11. pareiškėjas per tuos metus, per kuriuos prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, atidirbo daugiau nei prašoma skirti socialinę pašalpą;

2.12. laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2018 metų Panevėžio apygardos administracinis teismas, nuo 2018 metų – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Kupiškio rajono savivaldybė, Administracija, Administracijos Socialinės paramos skyrius, jo vedėja, Skapiškio seniūnija, jos seniūnai, socialiniai darbuotojai pareiškėją kankina, žaloja jo sveikatą, žemina jo orumą, žiauriai su juo elgiasi, verčia dar kartą atlikti visuomenei naudingus darbus. Kupiškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų elgesys pareiškėjui sukėlė didžiules fizines ir dvasines kančias, dėl tokios įtampos pablogėjo pareiškėjo sveikata;

2.13. pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, nes pareiškėjo atveju aptartos institucijos netarnauja žmonėms;

2.14. pažeista Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad draudžiama asmenį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis;

2.15. pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, nes Administracijos Socialinės paramos skyrius, Regionų apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisėtai domisi pareiškėjo asmeniniu gyvenimu;

2.16. pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalis, nes pareiškėjas yra sekamas, klausinėjama kaimynų, kur pareiškėjas yra, ką veikia;

2.17. pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis, nes teismai toleruoja Administracijos Socialinės paramos skyriaus kišimąsi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą;

2.18. pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, nes iš pareiškėjo buvo atimta teisė laisvai pasirinkti darbą, pareiškėjas paverstas ilgalaikiu pašalpos prašytoju. Jeigu pareiškėjui būtų sumokėta už jo atliktą visuomenei naudingą darbą, pareiškėjui nereiktų prašyti išmokos, jis galėtų gydytis;

2.19. pažeistas Konstitucijos 52 straipsnis, nes pareiškėjui nepagrįstai atsisakyta skirti socialinę pašalpą, šiuos pinigus panaudojant kitiems tikslams.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas, kad:

3.1. Administracijos [Socialinės paramos skyriaus] 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas;

3.2. Administracijos Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs 2022 m. liepos 4 d. gautą pareiškėjo 2022 m. liepos 4 d. prašymą-paraišką Nr. R7-2439 „Piniginei socialiniai paramai gauti“ (toliau – ir 2022 m. liepos 4 d. prašymas-paraiška), nustatė, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos pagal Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. siuntimą Nr. 55 „Atlikti visuomenei naudingą veiklą“ (toliau – ir Siuntimas), t. y. neįvykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 25 straipsnio 6 punkto reikalavimo;

3.3. pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 6 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), kaip ieškantis darbo, yra ilgalaikis bedarbis, nedalyvauja jokiuose mokymuose ir persikvalifikavimo programose, nepateikė duomenų, kad ieško darbo, būdamas darbingo amžiaus;

3.4. vadovaujantis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 patvirtinto Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.1–13.12 punktais, nustatyta, kad pareiškėjas nepateko į asmenų, kurie nepasitelkiami atlikti visuomenei naudingą veiklą, grupę, todėl buvo įpareigotas atlikti 96 valandas visuomenei naudingos veiklos;

3.5. pareiškėjas nesikreipė į Administracijos Skapiškio seniūniją dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo, tokia sutartis su juo nebuvo sudaryta. Taigi pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos;

3.6. pareiškėjo nurodyti 12 arų valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai nepatenka į Aprašo taikymo sritį;

3.7. pareiškėjas 2022 m. liepos 4 d. prašyme-paraiškoje pažymėjo, kad yra susipažinęs ir sutinka su tuo, kad nustatyta tvarka būtų gaunami ir tvarkomi duomenys ir informacija apie jį bei su juo kartu gyvenančius asmenis, kuri reikalinga nustatant teisę į piniginę socialinę paramą;

3.8. pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra padavęs ne vieną skundą, kurių pagrindu išnagrinėta ne viena administracinė byla.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. Administracijos Socialinės paramos skyrius parengė Siuntimą, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2021 m. liepos 23 d. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. turi atvykti į Administracijos Skapiškio seniūniją (visuomenei naudingos veiklos organizatorius);

5.2. pareiškėjas pagal Siuntimą nesikreipė į Administracijos Skapiškio seniūniją;

5.3. pareiškėjas nesudarė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties;

5.4. pareiškėjas neatliko visuomenei naudingų darbų (šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas);

5.5. pareiškėjas pateikė 2022 m. liepos 4 d. prašymą-paraišką, prašydamas skirti jam piniginę socialinę pašalpą 2022 m. liepos – rugsėjo mėnesiais;

5.6. Administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, vadovaudamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, priėmė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, kuriuo neskyrė pareiškėjui piniginės socialinės paramos nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

6. Teismas vadovavosi Socialinės paramos įstatymo normomis (1 str. 1 ir 11 d., 5 str. 1 d., 21 str. 1 d., 23 str. 2 d. 1 ir 5 p., 25 str. 6 d.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) normomis (1 p., 2 p., 3 p., 6 p., 7.1–7.7 p., 8 p., 10 p., 12 p., 13.1–13.8 p., 15 p., 17 p., 19 p., 20 p.), Aprašo normomis (13.1–13.12 p., 22.1 p.; teismas pažymėjo, kad Apraše nustatytas analogiškas reglamentavimas, kuris nustatytas Tvarkos apraše), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normomis (10 str. 5 d. 4–7 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021, (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijos Socialinės paramos skyriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patenka į Tvarkos aprašo 13.1–13.8 punktuose ar Aprašo 13.1–13.12 punktuose išvardytų asmenų, kurie negali būti pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2014 metų savo iniciatyva dalyvavo prižiūrint 12 arų valstybinės žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjo mamos priklausančio namų valdos žemės sklypo.

9. Teismas padarė išvadą, kad Siuntime aiškia nurodyta, jog piniginę socialinę paramą gauti siekiantis asmuo privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą, pateikta išsami informacija apie aplinkybes, kurioms esant, asmuo gali neatvykti atlikti šios veiklos, išaiškintos teisinės pasekmės, kilsiančios tuo atveju, jeigu asmuo be objektyvių priežasčių neatliks visuomenei naudingos veiklos.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis iki 2014 metų prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą ir todėl yra atlikęs visuomenei naudingą veiklą, pažymėjo, kad teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, neįvykdęs Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos, 2013–2022 metais sistemingai kreipėsi į teismą su skundais dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus priimtų sprendimų neskirti jam socialinės pašalpos, kas buvo pabrėžta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui siekiant, jog 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros darbai būtų priskirti prie visuomenei naudingos veiklos, jis privalėjo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, t. y. Administracijos Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai.

13. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl to būtų nuvykęs į Administracijos Skapiškio seniūniją iki 2022 m. liepos 4 d., t. y. iki 2022 m. liepos 4 d. prašymo-paraiškos pateikimo ar iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., t. y. iki Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo priėmimo.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl iki 2014 metų atliktų 12 arų valstybinės žemės ploto priežiūros darbų prilyginimo visuomenei naudingos veiklos atlikimui, yra nepagrįstas.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo kankinimo, žalojamos sveikatos, žeminamo orumo, žiauraus elgesio, vertimo antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, taip pažeidžiant jo konstitucines teises, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Administracija savo veiksmais žemino ar žiauriai elgėsi su pareiškėju.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad, pareiškėjui manant, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, jam nėra užkirstas kelias kreiptis dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka.

17. Teismas konstatavo, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4–7 punktų reikalavimams.

18. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 19. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio aišku, kad pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Administraciją, Administracijos Socialinės paramos skyrių, Skapiškio seniūnijos pateikti įrodymus.

20. Pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kartu su jį grindžiančiais prašymais iškviesti liudyti atskirus asmenis, netenkintas, priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja ginčo aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

21.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, neįvertinus byloje esančių įrodymų, neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nesurinkus įrodymų, kad pareiškėjas yra darbingas, todėl yra neteisingas;

21.2. pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip ir Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas, riboja pareiškėjo teises, įtvirtintas Konstitucijos 52 straipsnyje ir kituose Konstitucijos straipsniuose;

21.3. pareiškėjas nedavė sutiko, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius tvarkytų duomenis ir informaciją apie pareiškėją ir su juo susijusius asmenis;

21.4. į bylos nagrinėjimą įtrauktina pareiškėjo mama, nes byloje keltas ginčas dėl fakto, kad pareiškėjas atliko visuomenei naudingus darbus, prižiūrėdamas 12 arų valstybinės žemės sklypą.

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Administracija, kartodama argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktais pagrįstų argumentų, paaiškinimų, įrodymų, kurie galėtų nuginčyti teismo sprendimą, kuris, Administracijos vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti Administraciją, Administracijos Socialinės paramos skyrių ir Skapiškio seniūnijos pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokie konkretūs visuomenei naudingos veiklos darbai buvo organizuojami laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2022 metų, įrodymus, kurie nebuvo išreikalauti kitose administracinėse bylose, įrodymus, kurie patvirtintų, kam buvo mokama už 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūrą laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2014 metų, kai šį žemės sklypą prižiūrėjo pareiškėjas (jo šeima), įstatymą, kuris draudžia Administracijos Socialinės paramos skyriui užskaityti pareiškėjo vykdytus darbus, kaip atliktus bendruomenės labui, kviesti papildomus liudytojus.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pakartotinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinis procesas paprastai yra jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

25. Visgi individualiais atvejais apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, o naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, teismas gali tirti tik tuo atveju, jeigu pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.). Visgi, pavyzdžiui, net ir sprendžiant dėl naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tyrimo apeliacinės instancijos teisme, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ne tik aptartų nuostatų dėl naujų įrodymų tyrimo būtinumo, bet ir, be kita ko, tokių įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo yra ne tikslūs ir konkretūs, o abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, prašydamas išreikalauti naujus įrodymus, nepagrindė nei vienos iš aptartų sąlygų, sudarančių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai prielaidas spręsti dėl įrodymų išreikalavimo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį ir pagal byloje esančią medžiagą nustatytas bylos aplinkybes pareiškėjo prašymų išreikalauti įrodymus ribose, nenustatė, kad prašomi išreikalauti įrodymai paneigtų ar patvirtintų teisiškai reikšmingas kilusiam ginčui teisingai išspręsti aplinkybes.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo netenkinami.

V. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo skirti pareiškėjui piniginę socialinę pašalpą teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti pareiškėjo skundžiamą Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, atmetė pareiškėjo skundą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (i) teigia, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta jo mama, (ii) nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis išvadomis, dėl kurių tiek Administracijos Socialinės paramos skyrius, tiek teismas jų priimtais sprendimas, pareiškėjo vertinimu, riboja jo konstitucines teises gauti socialinę paramą ne darbo atveju, (iii) atkreipdamas dėmesį dėl galimų duomenų tvarkymo pažeidimų.

32. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), tačiau nevertinant ir netikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus naujus argumentus dėl galimų duomenų tvarkymo pažeidimų, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukta pareiškėjo mama.

34. Vienas iš teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte – teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalis gali būti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylos nagrinėjimą pareiškėjo mamą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatęs, kad teismo sprendimas negali turėti įtakos pareiškėjo mamos teisėms ir pareigoms, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą jo mamą, kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apskųsto Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo turinį, daro išvadą, kad šio sprendimo (ne)panaikinimas neturėtų jokios įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, nes šis sprendimas priimtas išimtinai įvertinus pareiškėjo statusą, teises ir jam nustatytų pareigų (ne)vykdymą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą pareiškėjo mamą ir, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

37. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas.

38. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: pareiškėjas buvo pasitelktas 96 valandas atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau pagal jam įteiktą Siuntimą pareiškėjas į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą neatvyko, visuomenei naudingos veiklos neatliko (2021 m. spalio 4 d. pranešimas Nr. 55 „Apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą“; 2022 m. vasario 7 d. pranešimas Nr. 31 „Apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą“; 2022 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. 52 „Apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą“; 2022 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas Nr. 52 „Apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą“); pareiškėjas ne pirmą kartą kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių su 2022 m. liepos 4 d. prašymu, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą už tris mėnesius (2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius); Administracijos Socialinės paramos skyrius, be kita ko, nustatęs, kad pareiškėjas yra vienas gyvenantis asmuo, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir konstatavęs, kad pareiškėjas „nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje <...>“, priėmė Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, kuriame nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

40. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2014 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XII-1366 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-949 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

41. Pirmosios instancijos teisme sprendime aptartas detalesnis reglamentavimas, reguliuojantis tvarką dėl dalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje, kurio pareiškėjas neginčija.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pagal byloje esančią medžiagą nustatytas bylos aplinkybes ir Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo priėmimą nustačiusį aptartą reglamentavimą pareiškėjo apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, jo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis nėra pagrindo nesutikti.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių šiuo konkrečiu atveju teisiškai reikšmingų aplinkybių ir argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius šiuo konkrečiu atveju neturėjo taikyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos jam suteiktos teisės neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė jam nustatytos pareigos – nustatyta tvarka atlikti visuomenei naudingą veiklą.

44. Šiuo atveju subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas, kitoks nustatytos tvarkos dėl dalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje interpretavimas savaime nesaisto nei Administracijos Socialinės paramos skyriaus, vykdančio viešojo administravimo įgaliojimus socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo srityje, nei teismo, tikrinančio šios veiklos teisėtumą ir pagrįstumą.

45. Ši pozicija atitinka ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio pareiškėjo inicijuotose bylose dėl socialinės pašalpos neskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-632-624/2024 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką).

46. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas nagrinėjamai bylai teisiškai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyręs, priėmė sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan