2018-10-24 Nr. AB-19009-3-61-3-04077-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1556-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04077-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (1.1.35)s-4175 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą ir po sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime Nr. PL-132, persiųstame iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), pareikštus klausimus: 1) ar turėjo teisę VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojas priimti nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Lepšiškiai“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), priklausančio nuo 2008 m. gruodžio 2 d. savininkui J. Č., jeigu šioje byloje tarp kitų dokumentų buvo aiškiai matomas ištaisytas 2008 m. vasario 20 d. ribų paženklinimo–parodymo aktas; 2) ar VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojui reikėjo tikrinti Sklypo savininko duomenų atitikimą Nekilnojamojo turto registre esantiems įrašams; 3) ar VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojas privalėjo patikrinti, ar šio Sklypo ribos kerta / nekerta SB „Lepšiškiai“ ribos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji ir J. Č. yra kaimyninių žemės sklypų SB „Lepšiškiai“ savininkai. Po sodininkų bendrijos vykdytos privatizacijos, kurios pagrindu buvo sudaryti nauji jiems priklausiusių sklypų planai, paaiškėjo, kad J. Č. sklypo plotas nepagrįstai padidėjo pareiškėjos sklypo sumažinimo sąskaita. Pareiškėjos sklypo plotą sumažinus iki 576 kv. m, jai buvo užkirstas kelias privatizuoti faktiškai naudojamą žemę. Po 2009 m. gegužės 27 d. atliktų J. Č. sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas dar labiau sumažėjo. Pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo (civilinė byla Nr. 2-115-540/2012). Gavusi procesinius dokumentus ir pastebėjusi taisytus duomenis, kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą patikslindama ieškinį bei su 2010 m. spalio 20 d. pareiškimu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inventora“ dokumentų suklastojimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 2-115/540/2012 ieškinį atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. Prokuroras 2013 m. birželio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nutarimas įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d.

3. Pareiškėja su 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu dėl 2009 m. gegužės 27 d. atliktų Sklypo kadastrinių matavimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę (toliau – ir Valstybės kontrolė). Raštas buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Teisingumo ministerija), kuri vėliau pareiškėjos raštą persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centrui (tiek, kiek tai susiję Sklypo teisinės registracijos atlikimu Nekilnojamojo turto registre). VĮ Registrų centras pareiškėjai atsakė skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (1.1.35)s-4175.

4. Pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą, pareiškėja nurodė, kad kartu su 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu buvo pateikusi ir papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina faktą, kad VĮ Registrų centro darbuotojai negalėjo priimti ir tuo labiau atlikti teisinės kadastro duomenų registracijos, nes paženklinimo–parodymo aktas buvo taisytas, o žemės sklypo ribų planas nukreiptas už sodo bendrijos ribų, todėl VĮ Registrų centras leido J. Č. pasisavinti valstybinės žemės plotą prie griovio, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio nuostatas.

5. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro darbuotojas, priimdamas ir tikrindamas nekilnojamojo turto kadastro bylą, negalėjo nematyti, kad, skirtingai nei Nekilnojamojo turto registre padarytuose įrašuose, J. Č. vieninteliu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku tapo tik 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir dovanojimo sutarties pagrindais, todėl, priešingai nei nurodyta ribų paženklinimo–parodymo akte, 2008 m. vasario 20 d. J. Č. savininku negalėjo būti nurodytas. Taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centro darbuotojai negalėjo nematyti, kad galinė kraštinė sklypo plane taškuose 2–3 užima valstybinę žemę ir nurodyta už SB „Lepšiškiai“ vandentiekio vamzdžio, už SB ribos.

6. Pareiškėjos teigimu, nors atsakovas Sprendime vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, tačiau nurodyti teisės aktai neleidžia taisyti dokumentų ir tuo labiau priimti taisytus dokumentus. Nurodė, kad atsakovas į pareiškėjos užduotus klausimus neatsakė, o apsiribojo tik teisės aktų nuostatų citavimu. Pareiškėjos manymu, neatsakius į užduotus klausimus, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto įstatymų viršenybės principo.

7. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime (b. l. 93–94) prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai į jos keliamus ginčo klausimus jau yra atsakyta, taip pat šie klausimai ne kartą buvo nagrinėti ir nagrinėjami teismuose.

8. Atsakovas rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2016 m. spalio 4 d. nutartimi Nr. I-4172-422/2016, kurioje teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra ne dėl VĮ Registrų centro, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo subjekto, revizuojančio Kauno filialo darbuotojų veiksmų teisėtumą, veiklos, o dėl paties viešojo administravimo subjekto veiklos, vilkinant pateikti atsakymus, neatsakius į pareiškėjos paaiškinime nurodytus klausimus. Šių aplinkybių kontekste atsakovas nurodė, kad Sprendime pareiškėjai buvo atsakyta į jos keliamus klausimus, todėl atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip vilkinimas. Sprendimas pareiškėjai buvo pateiktas. Taip pat nurodė, kad Sprendime pareiškėjai buvo atsakyta išsamiai, Sprendimas yra informatyvus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (1.1.35)s-4175 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą ir po sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime Nr. PL-132, persiųstame iš Teisingumo ministerijos, pareikštus klausimus.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu (prašymu) kreipėsi į Valstybės kontrolę ir prašė ištirti VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų, pasireiškusių piktnaudžiavimu, teisėtumą (b. l. 14). Valstybės kontrolė 2016 m. liepos 4 d. rašte Nr. S-(301-1.9)-1122 atsisakė nagrinėti pareiškėjos paaiškinimą, kaip nepriskirtiną Valstybės kontrolės kompetencijai ir persiuntė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (įgyvendinanti VĮ Registrų centro teises ir pareigas).

12. Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. (1.18.)7R-5402 pareiškėjos prašymo dalį, kiek tai susiję su Sklypo teisinės registracijos atlikimu Nekilnojamojo turto registre, persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centrui. Kita prašymo dalis buvo persiųsta nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 17).

13. Atsakovas, gavęs iš Teisingumo ministerijos persiųstą pareiškėjos prašymą, dėl nurodytos atsakyti prašymo dalies, priėmė 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (1.1.35)s-4175 (b. l. 9), su kuriuo nesutikdama pareiškėja kreipėsi į teismą.

14. Atsakovas Sprendime nurodė, kokiais teisiniais pagrindais registre buvo įregistruoti tiek pareiškėjai, tiek J. Č. nuosavybės teise priklausantys sklypai. Sprendime nurodyta, kad J. Č. nuosavybės teisių įregistravimo juridinis pagrindas – 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-11508 ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-11507. Pareiškėja į teismą nors ir kreipėsi dėl konkretaus VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (1.1.35)s-4175 teisėtumo patikrinimo, tačiau iš skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja, prieštaraudama Sprendimo teisėtumui, siekia, kad būtų išnagrinėti teritorinio registratoriaus piktnaudžiavimo veiksmai, pasireiškę neteisėta J. Č. priklausančio Sklypo registracija iš esmės. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. paaiškinime ir skunde teismui šiuo aspektu dėstomos aplinkybės yra tapačios.

15. Pareiškėja neteisėtus registratoriaus veiksmus, aprašytus paaiškinime ir skunde teismui, kildina iš to, kad: VĮ Registrų centras negalėjo priimti akivaizdžiai taisyto 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto ir juo remiantis atlikti Sklypo teisinės registracijos; registratorius negalėjo nepastebėti, kad minėto Sklypo paženklinimo–parodymo aktas pasirašytas ne to asmens, kuris parengė kadastro bylą ir atliko kadastrinius matavimus; VĮ Registrų centras nepatikrino juridinio fakto, nes pagal esamus duomenis 2008 m. vasario 20 d. kadastriniai duomenys buvo atlikti J. Č., kai tuo tarpu Sklypo savininku J. Č. tapo tik 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu; VĮ Registrų centras nepastebėjo aplinkybės, kad, atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjos sklypas išėjo už vandentiekio vamzdžio, kur prasideda valstybinė žemė, ko pasėkoje sklypo ribos užėmė valstybinės žemės ploto dalį. Minėtus registratoriaus veiksmus pareiškėja įvardijo kaip piktnaudžiavimą ir Valstybės kontrolės prašė juos ištirti. Taigi, kaip matyti, pareiškėja nesutikimo su Sprendimu argumentus grindė neteisėta Sklypo registracija iš esmės. Pareiškėjos teigimu, teritorinis registratorius, atlikdamas Sklypo registraciją, vadovavosi suklastotu 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktu, taip pat neįvertino kitų reikšmingų faktinių aplinkybių. Kaip skunde akcentuoja pareiškėja, būtent neteisingai nustatyti ir vėliau registre įregistruoti Sklypo kadastriniai duomenys lėmė pareiškėjos sklypo sumažėjimą. Iš skunde išdėstytų argumentų galima teigti, kad pareiškėjos nurodyti neteisėti registratoriaus veiksmai vertintini kaip pasekmė, kilusi dėl neteisėto kadastro duomenų nustatymo, t. y. neteisingai pažymėjus Sklypo ribas ir šiuos duomenis vėliau užfiksavus kadastrinių duomenų byloje.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ) bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), apibrėžia registratorių teises ir pareigas registruojant nekilnojamojo turto objektus. Teismas vadovavosi NTKĮ 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 84 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) Nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti nesant tam teisinio pagrindo (pvz., nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą; dokumentas, kurio pagrindu buvo atlikta registracija, tuo metu buvo pripažintas negaliojančiu; esant NTKĮ 14 straipsnyje nustatytiems pagrindams ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.

17. Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, J. Č. nuosavybės teisių į Sklypą įregistravimo juridinis pagrindas – 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-11508 ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-11507. Šie dokumentai NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme laikytini tinkamais dokumentais, norint įrašyti ar pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Sklypo registracijos metu juridinis registracijos pagrindas būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teritorinis registratorius, atlikdamas registraciją, neturėjo pagrindo pateiktų dokumentų vertinti kaip klaidingų. Pagal NTKĮ 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

18. Pareiškėja paaiškinimo ir skundo teismui argumentais pažymėjo, kad VĮ Registro darbuotojai negalėjo priimti ir atlikti teisinės kadastro duomenų registracijos, nes sklypo paženklinimo–parodymo aktas buvo taisytas, taip pat akte padarytas įrašas apie J. Č. nuosavybę neatitiko tikrovės (savininku tapo po 2008 m. gruodžio 12 d., o ne anksčiau, kaip nurodyta akte) ir pagal geodezinių matavimų planus Sklypas užėmė dalį valstybinės žemės sklypo. Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad registracijos metu pareiškėjos aptariamų dokumentų teisėtumas būtų pripažintas negaliojančiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sklypo paženklinimo–parodymo akto klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas dėl nusikalstamos veikos veiksmų neįrodymo (b. l. 113). Taip pat, kaip nustatyta bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-454/2017 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., SB „Lepšiškiai“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys notarė S. B. ir notarė R. S., kurioje pareiškėja tais pačiais argumentais, kaip ir skunde teismui, siekia pripažinti Sklypo teisinę registraciją negaliojančia. Pareiškėja šioje byloje prašo panaikinti 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kaip suklastotą, neatitinkantį tikrovės bei surašytą atgaline data, taip pat prašo panaikinti J. Č. nuosavybės teisių į Sklypą įregistravimo juridinį pagrindą – 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartį. Taigi šie nagrinėtini pareiškėjos reikalavimai tik įrodo, kad juridinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo atlikta Sklypo registracija, registracijos metu buvo galiojantis, todėl registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti Sklypo registraciją pagal pateiktus dokumentus.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad VĮ Registrų centras atsisakė vykdyti Teisingumo ministerijos nurodymus, vilkino atsakymo pateikimą, į pareiškėjos klausimus nepateikė atsakymo. Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, atsisakymas vykdyti veiksmus, vilkinimas – tai toks viešojo administravimo institucijos elgesys, kai į pateiktą prašymą nepateikiamas joks atsakymas. Šiuo atveju į Teisingumo ministerijos persiųstą pareiškėjos paaiškinimą atsakovas atsakė Sprendimu, todėl atsisakymo vykdyti veiksmus, vilkinimo veiksmų (neveikimo) atsakovo veiksmuose nenustatyta. Pareiškėjai nesutikus su Sprendimo argumentacija, jai buvo suteikta teisė šio Sprendimo teisėtumą pasitikrinti teismine tvarka ir šia tvarka pareiškėja pasinaudojo.

20. Vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pagal registratoriui suteiktas teises ir pareigas, jo kompetencijai nepriskirta vertinti atliktų kadastrinių matavimų, nes jo pagrindinė funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Teismas darė išvadą, kad įpareigojimas VĮ Registrų centrui pateikti papildomus paaiškinimus ir atsakymus į skunde teismui suformuluotus klausimus vertintinas kaip perteklinis, tuo labiau, kad visi pareiškėjai aktualūs ir esminiai klausimai bus išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-290-454/2017. Priklausomai nuo šioje byloje priimtų išvadų, atitinkamai keistųsi ir Sklypo registracijos duomenys registre.

21. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog skundžiamas VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (1.1.35)s-4175 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo Sprendimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimų dėl naujo sprendimo priėmimo ir įpareigojimo atsakyti į klausimus, kurie, kaip nurodė pareiškėja, galimai teismui padėtų priimti teisingą sprendimą.

22. Teismas pažymėjo, kad netenkinus pagrindinių reikalavimų, teismo išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str.).

III. 23. Pareiškėja G. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 150–160), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti VĮ Registrų centrą per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime Nr. PL-132, persiųstame iš Teisingumo ministerijos, pareikštus klausimus. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo tokius pagrindinius argumentus:

23.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pagal patikslintą ieškinį Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-290-454/2017 nėra nagrinėjami reikalavimai panaikinti 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, kaip suklastotą ir pasirašytą atgaline data, panaikinti 2010 m. kovo 29 d. atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio Sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Minėtus reikalavimus teismas atsisakė priimti 2016 m. vasario 29 d. nutartimi.

23.2. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Sklypo ribos kirtimo valstybinės ir SB „Lepšiškiai“ žemės. Kadastro tvarkytojas negalėjo nežinoti ir nematyti (yra brėžiniai), kad galinė kraštinė Sklypo riba plane taškuose 2–3 užima valstybinę žemę ir nurodyta už SB „Lepšiškiai“ vandentiekio vamzdžio, už sodininkų bendrijos ribos. VĮ Registrų centras leido J. Č. pasisavinti ne tik dalį pareiškėjos žemės sklypo ploto, bet ir dalį valstybinės žemės ploto prie griovio.

23.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju neteisėti registratoriaus veiksmai kilo iš pareigų nevykdymo, nes prieš įrašydamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, registratorius turėjo patikrinti, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų (NTKĮ 17 str. 4 d. 3 p.), todėl prašymo nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios yra teisėtas pagrindas atsisakyti įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (NTKĮ 14 str. 5 d.).

23.4. Teismas sprendime nurodė tik vieną iš penkių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų pagrindų, kada kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, tačiau nutylėjo apie kitus pagrindus.

23.5. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad 2008 m. vasario 20 d. J. Č. nebuvo vienintelis Sklypo savininkas. Kadastro duomenų tvarkytojas privalėjo patikrinti, ar pateiktame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodytų žemės sklypų savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (Nuostatų 76.1.9 p.), tačiau to nepadarė, nes žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nesutapo. J. Č. 2008 m. vasario 20 d. nebuvo vienintelis Sklypo savininkas, nes Sklypo savininkės buvo N. Č. ir R. S., ir tik po 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo jis tapo savininku. Taip buvo pažeista ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis.

23.6. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nes neįžvelgė aplinkybės, jog kadastro tvarkytojas nenustatė, ar Sklypo ribos nekerta administracinių vienetų (NTKĮ 17 str. 4 d. 3 p.).

23.7. Teismo argumentas, kad VĮ Registrų centro veiklos tyrimo klausimas yra tapatus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo Nr. 2-290-454/2017 dalykui, į kurį bus atsakyta teismo procesiniame sprendime, prieštarauja faktinėms civilinės bylos aplinkybėms, nes minėtoje byloje nėra ir nebus keliamas klausimas dėl VĮ Registrų centro tvarkytojo veiklos, klausimai dėl tvarkytojo atliktų veiksmų civilinėje byloje nebus vertinami.

24. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 177) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentus. Pareiškėjos argumentai yra susiję su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo revizavimu, tačiau pastarasis sprendimas yra nenagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes praleistas apskundimo terminas (dėl šio ginčo objekto vyksta teisminiai ginčai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-3226-520/2017 ir Nr. A-3777-502/2017). Atsakovas pažymi, kad pateikė išsamius paaiškinimus atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, todėl šių argumentų nebekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (1.1.35)s-4175 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą ir atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime Nr. PL-132 „Dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo padarytos veikos“, persiųstame iš Teisingumo ministerijos, pareikštus klausimus.

27. Iš pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, bei jos apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji iš esmės nesutinka su duomenų apie J. Č. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įrašytų Nekilnojamojo turto registre, teisingumu.

28. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

29. Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus bei šių duomenų pakeitimus į nekilnojamojo turto registrą įrašomi nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo dėl nekilnojamojo turto registro objekto įregistravimo, išregistravimo ar jo duomenų pakeitimo pagrindu (Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 17–19 punktai).

30. Nekilnojamojo turto registro įstatyme yra nustatyta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų apskundimo bei skundų dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų nagrinėjimo tvarka (šio įstatymo 30–32 straipsniai).

31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

32. Pareiškėja Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti duomenys apie J. Č. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neginčijo, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos paaiškinimą, neturėjo teisės vertinti šių teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi minėtų nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

33. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manydamas, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę pasirinkti jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo būdą.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir prašė ištirti VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų, pasireiškusių piktnaudžiavimu, teisėtumą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-(301-1.9)-1122 atsisakė nagrinėti pareiškėjos paaiškinimą, kaip nepriskirtiną Valstybės kontrolės kompetencijai ir persiuntė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. (1.18.)7R-5402 pareiškėjos paaiškinimo dalį, kiek tai susiję su minėto žemės sklypo teisinės registracijos atlikimu nekilnojamojo turto registre, persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centrui. Atsakovas, gavęs iš Teisingumo ministerijos persiųstą pareiškėjos paaiškinimą, atsakė į jį ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (1.1.35)s-4175. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pareiškėjos paaiškinimo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų nagrinėjimui taikytinos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Taisyklės), nuostatos, o ginčijamo atsakovo rašto teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas tik paminėto teisinio reguliavimo kontekste.

36. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taisyklių 47 punkte buvo nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.

37. Įvertinusi pareiškėjos paaiškinimo bei ginčijamo atsakovo rašto turinį, teisėjų kolegija prieina išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio pareiškėjos kreipimąsi ribas, jai buvo išsamiai atsakyta į jos paaiškinime išdėstytus prašymus, t. y. ginčijamas atsakovo raštas atitinka Taisyklių 47 punkto reikalavimus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo atsakyme išdėstytomis aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant pareiškėjos paaiškinimą, bei ginčijamo rašto turiniu, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jis turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas dar kartą išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimą bei atsakyti į jame suformuluotus klausimus.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, o jį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

39. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė