2022-05-11 Nr. AB-12480-3-61-3-00516-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2437-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00516-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37138 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Išvyko, nes buvo persekiojamas vyriausybės pareigūnų, kurie atėmė žemę ir nužudė jo tėvą. Pareiškėjui žemę pavyko atgauti, tačiau dėl to jis pats buvo persekiojamas ir kelis kartus sumuštas, sulaužyti 9 šonkauliai. Bėgdamas nuo persekiojimo, dėl savo saugumo pareiškėjas išvyko iš šalies. Teigė, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Tvirtino, kad negali pasilikti kilmės šalyje dėl vyriausybės pareigūnų persekiojimo, kurio metu buvo nužudytas jo tėvas, o jis pats kelis kartus sumuštas ir sunkiai sužalotas. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini) kariuomenė), bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose, vyksta vidinis karinis konfliktas bei nuolat vyksta ginkluoti incidentai ir puolimai, kurių metu grobiami ir žudomi civiliai gyventojai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtino, kad 2019 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) suaktyvino karinę veiklą (duomenys neskelbtini) šiauriniuose regionuose prieš separatistinės (duomenys neskelbtini) kovotojus. Jungtinių Tautų Saugumo tarybos pranešime sakoma, kad 2019 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) ginkluotosios pajėgos „tęsė reguliarius oro smūgius prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Taigi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjas nurodė, kad visiškai tikėtina, kad jam dėl konflikto su vyriausybės pareigūnais dėl žemės, kurio metu buvo nužudytas jo tėvas, o jis pats daug kartų sumuštas ir sužalotas, kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjo išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai jis yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo rėmėsi Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, kurios pareiškėjo atveju nėra. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negalėjo būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Pareiškėjas manė, kad šis terminas nėra proporcingas, nes dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, nedetalus, pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą ir persekiojimo priežastis nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių, aplinkybių, tikslumo. Atsakovas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudarė pagrindo tokiai prielaidai.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas po priimto Sprendimo pateikė nuotraukas, asmens tapatybės kortelę ir (duomenys neskelbtini) Teisingumo ministerijos, Teismų apygardos generalinės direkcijos prašymą / pranešimą, tačiau šie pateikti įrodymai nekeitė Sprendimo esmės, nes jie neįrodė aplinkybių, kad pareiškėjas dėl individualių savybių yra persekiojamas ar kilmės valstybėje jam kyla didelė grėsmė. Pateiktose nuotraukose buvo matyti, kad pareiškėjas patyrė traumą, tačiau nei kokiu būdu, nei dėl kokių priežasčių ir kas sukėlė jam fizinius sužalojimus nebuvo galimybės identifikuoti.

9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas neįrodė, kad jam dėl jo asmeninių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Sprendime taip pat pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekė tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas įvertinęs surinktą informaciją konstatavo, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis nepriklauso nei vienam iš padidintos rizikos asmenų profiliui, anot ESPA, galinčiam susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras (gim. (duomenys neskelbtini)), turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose patirties. Vertinant pareiškėjo galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) pastebėta, jog kilmės valstybėje yra likę jo artimi giminaičiai (motina ir sesuo). Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, buvo pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų sulaukti paramos iš savo motinos ir sesers. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Atsakovas pažymėjo, kad Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (toliau – ir JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – ir JTPA vadovas) nurodoma, kad pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra. Migracijos departamento vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, kad išvykimo priežasties negalima laikyti ekonomine. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėjo, jog kilmės valstybėje prasta jo ekonominė padėtis ar tai persekiojimo padariniai ir kad tai susiję su pareiškėjo individualiomis savybėmis. Manė, kad Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka nei pabėgėlio statuso nei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento surinktos informacijos patikimumo ir aktualumo, pažymėjo, kad pagal 2010 m gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, atsakovo laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudarė pagrindo panaikinti Sprendimą.

12. Atsakovas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

14. Atsakovas nurodė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini) tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus, išdėstydamas juos taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

16.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 20 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį D. M. R.. Užsienietis nepateikė kelionės dokumento. Teigė, kad jis buvo paimtas (duomenys neskelbtini).

16.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prieglobsčio prašymą, buvo atlikta pirminė jo apklausa. Prašyme nurodė, kad kilmės valstybėje jį ketina nužudyti „valdžia“ dėl to, kad jis turėjo žemės, kurią iš jo „valdžia“ atėmė. Asmuo teigė, kad jam buvo sužeista galva (turi randų), sulaužytas petys. Jo tėvas buvo nužudytas. Asmens teigimu, dokumentus (teismo, policijos išrašus ir kitus įrodymus), kurie patvirtintų jo minimus faktus, turi (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad yra išsituokęs, profesijos neturi, politinei partijai nepriklauso. 2021 m. liepos 16 d. išskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) automobiliu vyko iki miškų, o tada pėsčiomis iki Lietuvos Respublikos sienos. Į Lietuvos Respubliką asmuo atvyko 2021 m. liepos 20 d.

16.3. Apklausos metu 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) mieste, lankė mokyklą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, vėliau gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) iki 2017 m., vėliau išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. Asmuo teigė, kad pasą ir telefoną iš jo paėmė (duomenys neskelbtini). Kiti dokumentai yra (duomenys neskelbtini), kuriuos, jo tvirtinimu, jis galės pateikti. Į klausimą, kodėl buvo paimtas jo telefonas, asmuo atsakė, kad nežino kodėl, nes nesupranta kalbos.

Nurodė, kad telefone yra duomenų, tačiau jo neturi. Į klausimą, kaip jis pateiks dokumentus (įrodymus), asmuo atsakė, kad kai išeis, prašys, kad mama ar sesuo atsiųstų nuotraukas. Asmens teigimu, jis niekada nesikreipė į užsienio valstybes dėl prieglobsčio, kitų valstybių išduotų vizų ar leidimų gyventi neturėjo. Pasakojo, kad jo tautybė yra (duomenys neskelbtini). Dėl tautybės problemų dabar neturi, bet problemų turėjo anksčiau – 8 kartus buvo nuverstas jo namas, tai padarė „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tai buvo arabų nacionalinė partija, bet jos jau nebėra, vietoje jos yra (duomenys neskelbtini) partija, su kuriais jis problemų neturi.

Asmuo teigė, kad tais laikais, kai buvo S. H. valdžia, buvo sunku, bet dabar jie yra atsiriboję. Asmens teigimu, iš kilmės valstybės jis išvyko dėl kitų priežasčių – kai gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje turėjo žemės, (duomenys neskelbtini) atėmė žemę, jo tėvą užmušė. Tvirtino, kad 2002–2003 metais kreipėsi į teismą, kad atgautų žemę, ją atgavo, dėl to buvo pagrobtas ir kankintas. 2003 m. buvo pagrobtas, sumuštas, vėliau nuvežtas į ligoninę, todėl 2018 m. buvo priverstas bėgti į (duomenys neskelbtini).

Keliaujant į (duomenys neskelbtini), vėl buvo užpultas, apverstas jo automobilis, sulaužyti 9 šonkauliai. Asmens manymu, 2018 m. liepos 9 d. jį užpuolė ginkluoti žmonės, kurie priklauso vyriausybei, o O. K. – atsakingas tos vietovės pareigūnas. Teigė, kad tai yra tie patys žmonės, kurie sumušė jo tėvą, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. Vėliau tie patys žmonės atvyko (duomenys neskelbtini) miestą, ir ten taip pat jį sumušė. Dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) problemų neturėjo, politiškai ir visuomeniškai aktyvus kilmės valstybėje nebuvo.

Nurodė, kad turi sūnų, kuris taip pat yra Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) liko jo mama ir sesuo, Europos Sąjungoje artimųjų neturi.

16.4. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16.5. Tokias išvadas Migracijos departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą jo kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) bei Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (buvęs pavadinimas Europos paramos prieglobsčiui biuras (toliau – ir EPPB)) gairėmis.

18. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, papildomus įrodymus, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam.

Pareiškėjo pasakojimas apie jo užpuolimą ir sumušimą, persekiojimą siekiu užvaldyti jo nekilnojamąjį turtą buvo abstraktus, nedetalus. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas jį buvo užpuolę ir sumušę, nepaaiškino šio užpuolimo sąsajų su siekiu užvaldyti jo nuosavybę, juo labiau su tėvo mirtimi. Aprašytas epizodas (nepriklausomai nuo jo tikrumo) neturėjo tikėtino poveikio nei prieglobsčio prašytojo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo, nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies. Atsižvelgus į tai, šis epizodas teismo vertintas, kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamas jo persekiojimo priežastis (nuosavybės turėjimas) taip pat buvo abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus.

Pareiškėjas paaiškino, kad jį persekiojo (duomenys neskelbtini) partijos atstovai, nes jie nori užvaldyti jo nuosavybę. Tačiau pats pareiškėjas jokiai politinei partijai nepriklausė, nenurodė, kodėl politinė partija daugybę metų, kaip jis pats teigė, siekė užvaldyti būtent pareiškėjui ir (ar) jo tėvui priklausančią nuosavybę. Jo žinios apie partiją buvo paremtos žinomomis jo kilmės valstybės aktualijomis, jų veikla. Taigi, teismas įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (nežinomų asmenų grasinimus siekiu užvaldyti jo nekilnojamąjį turtą), nustatė, kad pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleido nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją.

Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė aplinkybės, kad pareiškėjas buvo persekiojamas dėl individualių savybių, juo labiau, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, jog pareiškėjas galimai buvo sužalotas arba patyrė traumą, tačiau iš pateiktų nuotraukų neįmanoma identifikuoti ar tai sužalojimai, ar tai patirta trauma, jeigu tai buvo sužalojimas, tai kokios buvo sužalojimo priežastys, jų pobūdis, ko buvo siekta šiuo sužalojimu.

20. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio teismas nustatė, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo bei yra daug prieštaravimų, kurių pareiškėjas tinkamai nepaaiškino. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EPPB) 2021 m. ataskaita apie protestuotojų padėtį (duomenys neskelbtini), smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, kitais sprendimuose nurodytais tarptautiniais šaltiniais, atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. EPPB ataskaitoje pateikta informacija patvirtino, kad vien fakto, kad valstybėje yra tam tikro lygio smurtas, buvimas nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie valdžios kritikų ar demonstracijų organizatorių, kurie buvo pagrobti, siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad sunki bendra padėtis (duomenys neskelbtini) ir ekonominio pobūdžio (darbų trūkumas) priežastys nėra tapačios persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

21. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančią medžiagą. Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo persekiojimo atmestinas dėl patikimumo stokos, pasakojimas yra nekonkretus, todėl daryta išvada, kad jie yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo skundo argumentai teismo atmesti kaip nepagrįsti.

22. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas surinko visą aktualią kilmės valstybės informaciją bei tinkamai ją įvertino pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialiniai grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

Taip pat, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaita nustatė, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Be kita ko, Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, kad asmenys, persikėlę gyventi į (duomenys neskelbtini) būtų diskriminuojami, persekiojami ar jiems neleidžiama įsidarbinti. Pareiškėjo pateikti papildomi rašytiniai ir vaizdiniai įrodymai nepaneigė atsakovo išvadų, kadangi pateiktos vaizdo nuotraukos, neturint patikimų duomenų dėl jų darymo aplinkybių, laiko, negalėjo patvirtinti persekiotojo. Patvirtino tik tai, kad pareiškėjas kažkada turėjo sužalojimą ar traumą. Pateiktos asmens dokumentų fotonuotraukos taip pat nepatvirtino persekiojimo pagrindo, persekiotojo ar jo motyvų bei grėsmės kilmės šalyje.

Pareiškėjo pateikta kilmės šalies teisėsaugos institucijų 2021 m. birželio 2 d. išduota pažyma apie tai, kad jis galimai buvo paleistas iš suėmimo pagal užstatą, patvirtino, kad pareiškėjas buvo patekęs į kilmės šalies teisėsaugos institucijų akiratį ir paleistas pagal užstatą išvyko iš kilmės šalies. Pareiškėjas nedetalizavo šios aplinkybės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturėjo pagrindo abejoti Migracijos departamento objektyviu pareiškėjo pateiktų argumentų vertinimu ir padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai ir išsamiai surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės bei su pareiškėju susijusią informaciją, tinkamai ją įvertino ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai taip pat teismo atmesti kaip nepagrįsti.

23. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia 2020–2021 m. tiek EPPB, tiek kitų tarptautinių organizacijų (JAV valstybės departamento, EASO, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Konstatavo, kad Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo metu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar / ir priešingais įrodymais neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi informacija, teismo vertinimu, buvo nepagrįsti.

24. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo įsitikinimu, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 27. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

28.2. Atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtino, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

28.3. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas visai nesirėmė pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, nors jis visą laiką teikė išsamų, tapatų pasakojimą, nurodė įvairias detales. Dėl patirto persekiojimo pareiškėjas ne kartą patyrė smurtą, turi tai įrodančių randų, o jo tėvas buvo nužudytas, todėl pagrįstai bijo dėl savo gyvybės.

28.4. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad iš pareiškėjo gali būti bandoma neteisėtai atimti jam priklausančią žemę.

28.5. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

28.6. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ar Migracijos departamento padarytas išvadas, atsakovas rėmėsi aktualia informacija ir atliko išsamų tyrimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 10 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga atnaujinti praleistą terminą ir priimti atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (ABTĮ 66 str. 3 d.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kita).

35. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37138 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A822-1321/2013).

39. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

40. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

41. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, iš kilmės šalies išvyko, nes buvo persekiojamas vyriausybės pareigūnų, kurie atėmė žemę ir nužudė jo tėvą. Pareiškėjui žemę pavyko atgauti, tačiau dėl to jis pats buvo persekiojamas ir kelis kartus sumuštas, sulaužyti šonkauliai. Tvirtino, kad negali pasilikti kilmės šalyje dėl vyriausybės pareigūnų persekiojimo, dokumentus (teismo, policijos išrašus ir kitus įrodymus), kurie patvirtintų jo minimus faktus, turi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamento darbuotojams taip pat nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) tautybės problemų dabar neturi, jų turėjo anksčiau – 8 kartus buvo nuverstas jo namas, tai padarė (duomenys neskelbtini) atstovai, šios partijos jau nebėra, vietoje jos yra (duomenys neskelbtini) partija, su kuriais jis problemų neturi.

42. Migracijos departamentas pagrįstai pažymėjo, kad JTPA parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove nurodoma, jog pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, Migracijos departamentas nenustatė.

43. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Iš pareiškėjo pateikto pasakojimo apie priežastis, paskatinusias jį palikti kilmės šalį, matyti, kad pareiškėjo nurodyta persekiojimo grėsmė yra išimtinai subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio. Pats pareiškėjas jokiai politinei partijai nepriklausė, nenurodė, kodėl politinė partija daugybę metų, kaip jis pats teigė, siekė užvaldyti būtent pareiškėjui ir (ar) jo tėvui priklausančią nuosavybę. Pareiškėjo papasakota abstrakti istorija nesudarė galimybių nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją. Be kita ko, pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė aplinkybės, kad jis buvo persekiojamas dėl individualių savybių, juo labiau, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų galima tik spręsti, jog pareiškėjas galimai buvo sužalotas arba patyrė traumą, tačiau pateiktos nuotraukos nesudaro galimybės to identifikuoti konkrečiai. Be to, pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus, jis apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, jo žinios apie partiją buvo paremtos žinomomis pareiškėjo kilmės valstybės aktualijomis, jų veikla. Pareiškėjo pateikta kilmės šalies teisėsaugos institucijų 2021 m. birželio 2 d. išduota pažyma apie tai, kad jis galimai buvo paleistas iš suėmimo pagal užstatą, liudija, kad pareiškėjas buvo patekęs į kilmės šalies teisėsaugos institucijų akiratį ir paleistas pagal užstatą išvyko iš kilmės šalies. Tačiau šios aplinkybės pareiškėjas nedetalizavo, plačiau nepaaiškino.

45. Darytina išvada, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų ir (ar) įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią individualią grėsmę kilmės valstybėje, juolab apie tokios grėsmės realų buvimą ateityje. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma, įvertinus pareiškėjo apklausas ir byloje pateiktus įrodymus, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

46. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismas visiškai pagrįstai pritarė atsakovo argumentams, kad sunki bendra padėtis (duomenys neskelbtini) ir ekonominio pobūdžio (darbų trūkumas) priežastys nėra tapačios persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

47. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas, remdamasis EPPB ataskaita, taip pat konstatavo, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, atsakovas taip pat nustatė o pareiškėjas nepaneigė, kad jis nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

48. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, atsakovas tyrimą dėl pareiškėjo deklaruojamos baimės būti persekiojamam atliko pakankamai išsamiai, vertindamas pareiškėjo situaciją, remdamasis naujausia 2020–2021 m. tiek EPPB, tiek kitų tarptautinių organizacijų (JAV valstybės departamento, EASO, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, t. y. objektyviai surinktais duomenimis, kurie buvo pakankami pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes suteikti prieglobstį, tinkamai išnagrinėti.

49. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs EŽTT suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, ar Įstatymo bei Tvarkos apraše nustatytas pareigas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių konkrečių duomenų apeliaciniame skunde nepateikė ir pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį, nenustatyta.

50. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad EPPB 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis (kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę), teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir Migracijos departamento, taip pat ir pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir padarytų išvadų nepaneigia.

51. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė