af5277e7-8beb-4e0d-b1be-d50fa89fc237 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1224/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01049-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.4.; 42.11.1.; 45.6.;121.21.                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 14 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,              raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LakstÅ«nas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-265-538/2014 pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LakstÅ«nas“ dėl piniginių reikalavimų, atsiradusių iÅ¡ sutarties, priteisimo, ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                          Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ pasikeitus situacijai (CK 6.204 straipsnis), restitucijÄ nutraukus sutartį (CK 6.222 straipsnis), aiÅ¡kinimu ir taikymu.              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 22 189 335,43 Lt skolÄ (18 209 600 Lt įsiskolinimas už parduotÄ Å¾emę, 1 953 962,73 Lt palÅ«kanos nuo įmokų už žemę, 2 025 772,70 Lt delspinigiai), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija ir atsakovas sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡simokėtinai už 22 762 000 Lt nupirko 25,5034 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo kainos dalį – 4 552 400 Lt, atsakovas sumokėjo iki Sutarties pasiraÅ¡ymo, o likusiÄ sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti Sutarties 3 punkte nustatyta tvarka per 14 metų.

Ä®mokų dydžius ir jų mokėjimo terminus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija ir atsakovas pakeitė 2009 m. gruodžio 24 d. sudarytu Susitarimu. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė nei Sutartyje, nei Susitarime nustatytais terminais, t. y. nesumokėjo nė vienos įmokos. Užtikrinant atsakovo įsipareigojimų, prisiimtų Sutartimi, vykdymÄ , Žemės sklypui nustatyta priverstinė hipoteka. Kadangi atsakovas gera valia nevykdo savo prievolių, nori nutraukti Sutartį, jo atžvilgiu pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas – notaras yra atlikęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , todėl siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės interesus, iÅ¡ atsakovo pagal Sutartį nesumokėta suma turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota prieÅ¡ terminÄ .

             PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė nutraukti Sutartį, grÄ Å¾inti iÅ¡ jo valstybės nuosavybėn Žemės sklypÄ , priteisti jam iÅ¡ valstybės 4 552 400 Lt. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Sutartis buvo sudaryta ekonominio pakilimo laikotarpiu, esant aukÅ¡tai Žemės sklypo rinkos kainai. Dėl ekonominės situacijos 2009 m. nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ir pasaulyje smarkiai nukrito (Žemės sklypo vertė sumažėjo iki 5 490 000 Lt). Didelių sunkumų patyrė ir atsakovo verslas, kas sÄ lygojo Sutarties vykdymÄ joje numatytomis sÄ lygomis neįmanomÄ ir visiÅ¡kai nenaudingÄ .

Atsakovas Sutarties sudarymo metu įvykusių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje numatyti negalėjo ir jų atsiradimo rizikos neprisiėmė. Sutarties Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra iÅ¡ esmės pasikeitė atsakovo nenaudai. Kadangi ieÅ¡kovas nesutinka sumažinti Žemės sklypo kainos iki realios jo vertės, Sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta (CK 6.204 straipsnis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                          Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė Sutartį ir SusitarimÄ , taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino Žemės sklypÄ Lietuvos Respublikos nuosavybėn, o iÅ¡ Lietuvos Respublikos atsakovui grÄ Å¾ino pagal Sutartį sumokėtus 572 664,57 Lt.

             Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktos turto vertinimo ataskaitos matosi, jog Žemės sklypo vertė Sutarties sudarymo metu siekė 22 762 000 Lt, o 2012 m. rugsėjo 18 d. sudarė 5 490 000 Lt. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma žymiai virÅ¡ija dabartinę žemės sklypo kainÄ . Teismas pažymėjo, kad Sutartis sudaryta pagal valstybės parengtas tipines sÄ lygas, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl palankesnių sutarties sÄ lygų ar galimybės nutraukti sutartį ženkliai pasikeitus perkamo sklypo kainoms.

Teismo nuomone, ekonominės krizės sukeltų pasekmių – Žemės sklypo vertės sumažėjimo keturis kartus, atsakovas, sudarydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir jų atsiradimas nepriklausė nuo atsakovo valios. Pareigos sumokėti 22 762 000 Lt už iÅ¡simokėtinai įgytÄ sklypÄ nustatymas atsakovui neatitiktų sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų. Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad sutarties vykdymo suvaržymas yra akivaizdus ir atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus.

             Atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys nesusitarė dėl Žemės sklypo kainos sumažinimo, atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.12 punktas) teismas konstatavo esant pagrindÄ Sutartį nutraukti ir taikyti restitucijÄ (CK 6.62 straipsnio 1 dalis, 6.204 straipsnis). Remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

B. v. AB „Ūkio investicinė grupė“, bylos Nr. 3K-3-612/2003) teismas pažymėjo, kad nutraukiant Sutartį užtikrinama protinga Å¡alių interesų pusiausvyra. Nustatęs, kad atsakovas laiku nemokėjo įmokų už žemę, o Å¡alys buvo susitarusios dėl palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo, skaičiuojamų nuo įmokų už žemę, teismas nusprendė juos priteisti iÅ¡ atsakovo (3 979 735,43 Lt) ir taikant restitucijÄ Ä¯skaičiuoti į jam iÅ¡ valstybės grÄ Å¾intinÄ sumÄ â€“ 4 552 400 Lt (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymėjo, kad valstybei grÄ Å¾inant žemę, iÅ¡ atsakovo nėra pagrindo priteisti 18 209 600 Lt nesumokėtos kainos dalies. Nesant pareikÅ¡tų reikalavimų dėl hipotekos ar vykdomojo įraÅ¡o, teismas sprendė nesant pagrindo pasisakyti dėl su jais susijusių argumentų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodomi tokie argumentai:              1. IeÅ¡kovas pažymi, kad valstybinės žemės pardavimo procedÅ«ra griežtai reglamentuota, o valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis Å¡ios procedÅ«ros ir užtikrinti valstybinės žemės pardavimo teisėtumÄ . Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų – kaina (CK 6.397 straipsnio 1 dalis), valstybinės žemės pardavimo atveju nėra Å¡alių derybų objektas, o nustatoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių Å¡alys negali pakeisti.

Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-283/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai parduodamas valstybės turtas, sutarties šalys yra saistomos teisės normų nustatytos kainos apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v.

J. G., bylos Nr. 3K-3-246/2008). IeÅ¡kovo įsitikinimu, sudarant galimybes nutraukti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis dėl pasikeitusios žemės sklypų kainos, valstybė prarastų daug lėšų nebegalėdama parduoti sklypų už buvusiÄ kainÄ .              2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , negalėjo vadovautis CK 6.204 straipsniu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumų, Sutarties turinio ir aplinkybės, kad atsakovas Sutartį sudarė laisva valia.

Atsakovas, prieÅ¡ pirkdamas Žemės sklypÄ , turėjo įvertinti savo verslo rizikÄ bei galimybę sumokėti sklypo kainÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Žemės sklypo vertės svyravimai negali turėti jokios įtakos pagal Sutartį perleistai nuosavybės teisei. Nekilnojamojo turto kainų svyravimas yra natÅ«ralus procesas, o pagal CK 6.204 straipsnį ekonominės situacijos pablogėjimas valstybėje negali bÅ«ti pagrindas keisti sandorius ir mažinti Å¡alių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ar atleisti nuo jų dalies vykdymo.

PrieÅ¡ingu atveju, dėl ekonominio sunkmečio turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimos visos sutartys. Tai neatitiktų CK 6.204 straipsnio dvasios, turinio ir įstatymų leidėjo ketinimų. IeÅ¡kovas pažymi, kad Å¡iuo atveju su finansiniais sunkumais susidÅ«rė abi Sutarties Å¡alys.              3. Teisės aktai nereglamentuoja valstybinės žemės pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių nutraukimo, taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamos pagal tokiÄ sutartį sumokėtos įmokos.

IeÅ¡kovo manymu, įstatymų leidėjas galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės pardavimo procedÅ«rÄ , nėra numatęs galimybės valstybinės žemės patikėtiniui nutraukti sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl to teismas neturėjo taikyti restitucijos. Taikant restitucijÄ Lietuvos valstybei nustatomi papildomi finansiniai įsipareigojimai. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų apie pradėtÄ priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo procedÅ«rÄ .

             Atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė.              Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ dalyje dėl restitucijos taikymo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atsakovui 4 552 400 Lt. Nurodomi tokie argumentai:              1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas iki 2013 m. rugsėjo 3 d. neturėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos dėl jo praÅ¡omos priteisti delspinigių sumos skaičiavimo bÅ«do.

Atsakovas pažymi, kad dėl to jis neturėjo galimybės patikrinti, ar delspinigiai paskaičiuoti tinkamai, įrodinėti, kad Sutartyje nustatyta delspinigių norma yra aiÅ¡kiai per didelė. Atsakovo nuomone, jis susidariusiÄ situacijÄ ne kartÄ bandė iÅ¡spręsti jam prieinamomis priemonėmis, elgėsi protingai ir sÄ Å¾iningai ieÅ¡kovo atžvilgiu. Tačiau Å¡is nė karto nesutiko su siÅ«lomomis ginčo iÅ¡sprendimo sÄ lygomis. Teismas turėjo atsižvelgti į šį faktÄ ir įvertinti netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Å . v.

H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012). Atsakovo įsitikinimu, teismas – nesant pateikto tikslaus palÅ«kanų ir netesybų paskaičiavimo, turėjo iÅ¡sireikalauti reikiamus įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis).              2. Bylos faktinės aplinkybės tvirtina, kad Sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta nuo jos sudarymo momento, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.              Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nurodydamas, kad delspinigiai ir palÅ«kanos paskaičiuoti pagal CK ir Nutarimo normas.

             Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl aplinkybių vertinimo kaip suvaržančių sutarties vykdymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklypo kainos sumažėjimas reiÅ¡kia esminį Å¡alių sutartinių teisinių santykių pusiausvyros pasikeitimÄ .

Å i teisės taikymo problema sudaro apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykÄ .              CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Pasikeitusių aplinkybių taisyklė (lot. clausula rebus sic stantibus) taikoma, kai vienai sutarties Å¡aliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi bÅ«ti esminis, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sÄ lygos:              1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį;

             2) Å¡alis jÄ sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti;              3) tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos Å¡alies valios, Å¡alis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.);              4) nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.              CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama iÅ¡ankstinio vienos Å¡alies kreipimosi į kitÄ su praÅ¡ymu susitarti dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ar nutraukimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÅ¡Ä® reabilitacijos centras „AuÅ¡veita“ v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v.

UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012).             Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pasikeitusiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis Sutarties nutraukimÄ , pripažino Žemės sklypo rinkos kainos sumažėjimÄ 4 kartus, t. y. nuo pardavimo kainos – 22 762 000 Lt, iki 5 490 000 Lt. Teismo vertinimu toks kainos pokytis reiÅ¡kia Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyros iÅ¡kreipimÄ .

Teisėjų kolegija tokiÄ pozicijÄ laiko nepagrįsta bei padaryta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei klaidingai taikant pasikeitusių aplinkybių taisyklę (CK 6.204 straipsnis).              Bylos duomenimis Sutartimi atsakovas iÅ¡ valstybės įgijo Žemės sklypÄ už 22 762 000 Lt, iÅ¡ kurių 18 209 600 Lt įsipareigojo sumokėti per keturiolika metų Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (t. 1, l. 11-12). Atsakovui nesumokėjus pirmos įmokos, jo praÅ¡ymu Å¡alys 2009 m. gruodžio 24 d. pasirašė SusitarimÄ , kuriuo pakeitė Sutartyje nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ : 2009 m. turėtÄ sumokėti 1 300 695 Lt įmokÄ iÅ¡skaidė keturiolikai metų (t. 1, l. 14-16).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypÄ atsakovui perėjo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2008 m. balandžio 18 d. (t. 1, l. 12-13).              ValiÄ nutraukti Sutartį atsakovas pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kė 2009 m. spalio 14 d. raÅ¡te Nr. 14 „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“. Jame paaiÅ¡kinta, kad atsakovas nėra pajėgus vykdyti Sutarties dėl ekonominės krizės – įmonei nepavyko įgyvendinti nekilnojamojo turto projektų (t. 1, l. 56).

Sutartyje numatytų mokėjimų atsakovas nevykdė. Žemės sklypo rinkos kainos pasikeitimÄ kaip priežastį nutraukti Sutartį atsakovas ieÅ¡kovui įvardino tik 2012 m. kovo 9 d. raÅ¡te „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties“, t. y. po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl pradelstų įmokų priteisimo (t. 1, l. 89-90). Å iame raÅ¡te, be kita ko, pakartotinai paminėtas atsakovo sunkios finansinės padėties motyvas. Taigi Žemės sklypo rinkos kainos pokytis yra tik antraeilio pobÅ«džio priežastis (versija) vertinant Å¡alių sutartinius teisinius santykius pagal pasikeitusių aplinkybių taisyklę.

Atsižvelgiant į atsakovo pozicijÄ , iÅ¡sakytÄ iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, galima teigti, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi atsakovÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ nutraukti Sutartį, yra jo finansinė padėtis (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu Žemės sklypo kainos pokytis – Å¡alutinė, iÅ¡kelta kaip pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaranti aplinkybė.              Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties Å¡alies finansinės bÅ«klės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties Å¡alis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas Å¡io straipsnio netaikyti.

Kiekvienu atveju bÅ«tina nagrinėti, ar dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra. Ekonominės krizės situacija per se nereiÅ¡kia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtakÄ sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų bÅ«ti atmetami. Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v.

UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013)Tiek esminis vykdymo iÅ¡laidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi bÅ«ti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; Å¡alis, praÅ¡anti keisti sutarties sÄ lygÄ , turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ .

Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyviÄ planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę iÅ¡raiÅ¡kÄ (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę iÅ¡raiÅ¡kÄ ). Tam tikrais atvejais Å¡is pokytis taip pat gali bÅ«ti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaÅ¡tų padidėjimÄ arba įvykdymo vertės sumažėjimÄ ir kt. GinÄÄ dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iÅ¡ esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrÄ bei sudarantis pagrindÄ pakeisti sutartį.

Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytÄ pokyčio mastÄ , sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties Å¡alių statusÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).             Minėta, kad Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį Å¡alys sudarė 2008 m. balandžio 18 d., tačiau atsakovas jau 2009 m. spalio 14 d. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nutraukti Sutartį jam nepajėgiant vykdyti prisiimtos prievolės. Atsakovas, kaip verslininkas, veikdamas protingai, apdariai ir rÅ«pestingai, iki Sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo įvertinti, ar jis bus finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus.

Ekonominė krizė prasidėjo dar iki Sutarties sudarymo bei jos vykdymo, taigi nebuvo jokių kliūčių atsakovui numatyti galimų jos pasekmių jo pajamoms, vykdomiems projektams. Nepaisant to, atsakovas prisiėmė ilgalaikio pobÅ«džio didelio masto įsipareigojimus valstybei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovo finansinės padėties pablogėjimÄ sÄ lygojo ne verslo nesėkmė, bet kitos nuo jo nepriklausiusios aplinkybės, atitinkančios CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įvardijamas sÄ lygas (CPK 178 straipsnis).

Nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ atsakovui perėjo pasiraÅ¡ius Sutartį, t. y. valstybė savo įsipareigojimus įvykdė. Dėl to aplinkybė, kad Žemės sklypo kainos mokėjimas yra iÅ¡dėstytas, nereiÅ¡kia, jog sklypo rinkos vertės pokyčiai gali bÅ«ti prielaida ex post facto teismui modifikuoti Å¡alių tarpusavio teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniuose santykiuose parduodamų daiktų kainos pokyčiai pagal bendrÄ taisyklę nelaikomi suvaržančiais sutarties vykdymÄ (CK 6.414 straipsnio 1 dalis).

Taigi vien tik atsiskaitymo už Žemės sklypÄ pirkimo iÅ¡simokėtinai forma neteikia pagrindo susiklosčiusiÄ situacijÄ vertinti kitaip nei tuo atveju, jeigu už Žemės sklypÄ atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs iÅ¡kart. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto kainų svyravimai yra natÅ«ralus ekonominis reiÅ¡kinys, kuris, sudarant sandorius dėl tokio turto, turi bÅ«ti įvertinamas. Turto kainos dėl ekonominių ciklų per ilgÄ laiko tarpÄ gali keistis ne vienÄ kartÄ , t. y. mažėti bei didėti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Žemės sklypo kainÄ Ä¯sipareigojo sumokėti per keturiolika metų: kasmet mokamos vienodos įmokos. Taigi vykę neigiami pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje nepadidino nei atsakovo prievolės, nei apsunkino jos vykdymo. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad dabar Žemės sklypo vertė rinkoje yra ženkliai mažesnė nei buvo pasiraÅ¡ant Sutartį, neimplikuoja nei tiesioginio, nei netiesioginio atsakovo prievolių vykdymo kaÅ¡tų padidėjimo.

Nuspręsdamas įgyti Žemės sklypÄ atsakovas negalėjo tikėtis, kad jo vertė rinkoje nesikeis, t. y. iÅ¡liks tokia pati iki 2022 m. Taip pat negalima teigti, kad nėra tikėtina, jog Žemės sklypo vertė iki nurodytos datos neiÅ¡augs ir netaps galbÅ«t didesnė nei buvo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Nurodyti duomenys lemia iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvaus pagrindo laikyti esÄ iÅ¡ esmės pasikeitė bylos Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra. Dėl to Sutarties nutraukimas presuponuotų teisinių pasekmių, nesuderinamų su sutarties privalomumo principu, atsiradimÄ .

             Dėl notaro atlikto vykdomojo įraÅ¡o reikÅ¡mės hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti iÅ¡ skolininko priteisti skolÄ bendra ginčo teisenos tvarka įgyvendinimo              Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ra: teismai nedalyvauja hipotekos (įkeitimo) registravimo ir priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese, t. y. nustatyta supaprastinta iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedÅ«rų visuma), pagal kuriÄ hipotekos teisėjų funkcijos siaurÄ ja prasme perduotos notarams.

Jie atlieka tik ribotÄ teisinį tyrimÄ : patikrina vykdomojo įraÅ¡o atlikimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus praÅ¡ymÄ atlikimo tvarkos apraÅ¡o 6, 7 punktai) ir atlieka vykdomÄ jį įraÅ¡Ä arba atsisako tÄ padaryti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal S. V. ir J.

V. skundÄ dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-328/2014). Kasacinis teismas, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepriklausomai nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ros pokyčių lieka aktuali taisyklė, pagal kuriÄ hipotekos teisėjo nutartis (Å¡iuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įraÅ¡as) dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu.

Klausimų, ar hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėjo esant pagrindui ar pareiÅ¡kė pagrįstÄ reikalavimÄ , notaras nesprendžia. Kompetencija spręsti Å¡iuos klausimus priskirta teismui esant skolininko (įkaito davėjo) reikalavimui pripažinti kreditoriaus veiksmus neteisėtais (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis).              Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. hipotekos teisėjo funkcijas perėmusių notarų atliekamų vykdomųjų įrašų atžvilgiu liko aktuali taisyklė dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo, konstruotina, kad hipotekos kreditorius tÄ patį teisinį rezultatÄ , t. y. reikalavimų skolininkui patenkinimÄ visa apimtimi, gali pasiekti tiek gaudamas notaro atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , tiek kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Taigi galimos situacijos, kai hipotekos kreditorius iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ teisę į skolininkÄ realizuotų du kartus, t. y. gaudamas notaro atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir kreipdamasis į teismÄ bendra ginčo teisenos tvarka. Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusių CK IV knygos Hipotekos skyriaus teisės normų kasacinio teismo formuotÄ aiÅ¡kinimo praktikÄ , hipotekos teisėjui priėmus nutartį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, laikyta, kad klausimas dėl skolos iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Dėl to hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vertinta kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti skolÄ pagal hipoteka užtikrintÄ prievolę (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

Taigi, hipotekos kreditorius esant priimtai hipotekos teisėjo nutarčiai nebegalėjo pakartotinai teismui reikÅ¡ti tų pačių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., bylos Nr. 3K-3-387/2012), o teismas, iÅ¡keltÄ bylÄ pagal tokio kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , turėdavo jÄ nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Įstatymų leidėjui pakeitus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ros mechanizmÄ : jį supaprastinant ir labiau formalizuojant, notarams nedeleguojant teisės spręsti klausimų dėl skolos, aptarta kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo praktika dėl bylos procesinės baigties tapo nebeaktualia.

Atitinkamai, svarstytina, kokia turėtų bÅ«ti procesinė bylos baigtis, kai esant atliktam notaro vykdomajam įraÅ¡ui, kreditorius reiÅ¡kia reikalavimÄ teisme dėl atitinkamų sumų priteisimo.              CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybÄ . Civilinių teisių ginimo bÅ«dus reglamentuoja CK 1.138 straipsnis. Å iuo atveju byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti pagal sutartį mokėtinas sumas atitinka aptariamo straipsnio 4 punkte numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ .

Ä® teismÄ besikreipusio asmens teisės jo pasirinktu bÅ«du ginamos tik tais atvejais, jeigu teismas nustato, kad ieÅ¡kovas turi materialinę teisę, kuriÄ pažeidė atsakovas, ir dėl jos pažeidimo kilusios neigiamos pasekmės nėra paÅ¡alintos. Vadinasi, teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovo teisės yra apgintos ne teisminiu bÅ«du (pavyzdžiui, ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ar atsakovui paÅ¡alinus jo veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes), jas turėtų ginti tik tiek, kiek jos jau nėra apgintos (atstatytos).

PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiam asmeniui bÅ«tų sudaromos sÄ lygos piktnaudžiaujant savo padėtimi atsakovo teises suvaržyti pakartotinai teismine tvarka.              Teisėjų kolegija, įvertinusi notaro atliekamo vykdomojo įraÅ¡o hipotekos kreditoriui ir jo skolininkui sukeliamas teisines pasekmes, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog reikalavimÄ priteisti skolÄ pagal hipoteka užtikrintÄ prievolę pareiÅ¡kęs kreditorius yra realizavęs savo teises į skolininkÄ ne ginčo procedÅ«rų tvarka ir gavęs notaro atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , teismas turėtų tokį reikalavimÄ atmesti toje dalyje, kiek hipotekos kreditoriaus teisės nėra apgintos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo procedÅ«rų tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).

Kai skolininko prievolių vykdymas yra užtikrintas hipoteka, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu bÅ«du naudotis siekiant apginti savo teisę (patenkinti reikalavimÄ ). Kaip minėta, pastaroji turi bÅ«ti ginama tik tiek, kiek nėra įgyvendinta (apginta) kitais bÅ«dais (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Taigi kreditorius, patenkinęs savo reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rų tvarka, netenka teisės reikalauti pakartotinai ginti jo teises bendra ginčo tvarka ir vice versa.             Nustatyta, kad atsakovo prievolių pagal Sutartį vykdymas buvo užtikrintas priverstine hipoteka (t. 2, l. 101-103).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo. Pastarasis vykdomÄ jį įraÅ¡Ä atliko 2013 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, l. 106). Pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota ta pati suma, kuriÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje. IÅ¡ to, kas nurodyta, aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus patenkino ne ginčo procedÅ«rų tvarka dar iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Nustatęs Å¡iÄ faktinę aplinkybę, pirmosios instancijos teismas jos pagrindu turėjo ieÅ¡kinį atmesti. Priėjus tokios iÅ¡vados, t. y. kad ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas tenkino nepagrįstai, atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo galimai netinkamai paskaičiuotų delspinigių ir palÅ«kanų Å¡ioje byloje tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais. IeÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo, įgyvendinamo iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ įkeisto turto ne ginčo tvarka, pagrįstumÄ atsakovas turi teisę ginčyti ieÅ¡kinio teisenos tvarka, t. y. reikÅ¡damas teismui savarankiÅ¡kÄ materialųjį reikalavimÄ (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis).

             Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pasikeitusių aplinkybių taisyklę (CK 6.204 straipsnis), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo, todėl apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį ir priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

             Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo              Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo valstybei priteisiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atidėtas 43 170 Lt žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a:

                          panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .                           IeÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LakstÅ«nas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.                           Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LakstÅ«nas“ (juridinio asmens kodas 152605037) 43 170 Lt (keturiasdeÅ¡imt tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                                                               Konstantinas Gurinas