af4ffe83-7ffd-42db-ac85-8a5e59f49957 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-641-259/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17554-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.1.;2.6.39.2.5.1.1.; 3.3.1.20.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Leono Jachimavičiaus, Mindaugo Å imonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams N. V., I.

V., G. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų L. A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1802,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 143,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-29 kilo gaisras trečiajam asmeniui L.

A. Å . nuosavybės teise priklausančio pastato – laikinojo poilsio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te. Gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, iÅ¡degė patalpos 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija. Gesinant gaisrÄ buvo užpiltos pirmajame aukÅ¡te esančios patalpos, iÅ¡degė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukÅ¡to. Patalpoje 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai.

Gesinant gaisrÄ užpiltos patalpos 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, pastato stogo konstrukcijos atramos. Nurodytos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo apdraustos Verslo draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Nuostoliai buvo skaičiuojami pagal patalpų remonto kainÄ ir trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta 6225 Lt draudimo iÅ¡moka (Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 43 p., 43.2 p., 55 p.). Gaisro dienÄ patalpas buvo iÅ¡sinuomojęs G.

V., o jomis naudojosi N. V. ir I. V.. Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigÅ«nai nustatė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė). G. V. atžvilgiu ieÅ¡kovė prašė taikyti sutartinę atsakomybę, nes iÅ¡nuomotose patalpose jis leido gyventi nepilnamečiams vaikams, todėl turėtų atsakyti už tai, kad nuomotojui nesugrÄ Å¾ino tokio daikto, kokį gavo prieÅ¡ iÅ¡sinuomodamas. Mano, kad G. V. yra atsakingas už nepilnamečių vaikų elgesį ir jų padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovai N. V. ir I. V. naudodamiesi poilsio patalpomis privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ių atsakovų atžvilgiu ieÅ¡kovė prašė taikyti deliktinę atsakomybę. IeÅ¡kovė 2014-01-13 ragino atsakovÄ N. V. geruoju atlyginti įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ , tačiau ji nebuvo atlyginta.Atsakovai atsiliepimuose į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovų įtakÄ Å¾alos atsiradimui, taip pat nepateikti įrodymai apie patalpų nuomÄ .

Nors ieÅ¡kovės pateikti įrodymai iÅ¡ dalies ir pagrindžia žalos atsiradimÄ , tačiau visiÅ¡kai neįrodo atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos atsiradimo ir kieno nors neteisėtų veiksmų. Solidarioji atsakovų atsakomybė Å¡iuo atveju negalima. Be to, PrieÅ¡gaisrinės tarnybos iÅ¡vada dėl gaisro priežasties grindžiama abejonėmis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 800,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų N. V., 1000,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų G.

V. ir 10,18 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė tų aplinkybių, jog gaisrÄ tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukėlė nepilnamečiai N. V. ar I. V., o atsakovas G. V., iÅ¡sinuomojęs patalpas, neprižiÅ«rėjo nepilnamečių vaikų, kurie sukėlė gaisrÄ (CPK 178 str.).Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės įrodymus, kuriais buvo įrodinėjama atsakovų kaltė, t. y. kad raktus nuo patalpos (duomenys neskelbtini) turėjo tik N. V.; kad Å¡iuo nameliu gaisro kilimo metu niekas daugiau nesinaudojo; kad Å¡ias aplinkybes įvardijo namelio savininkas, Å¡ios bylos trečiasis asmuo ir prieÅ¡gaisrinė tarnyba.Teismas nurodė, kad atsakovas N. V. neneigę, kad jis su pussesere I.

V. turėjo namelio raktus, tačiau nepaneigta galimybė, kad raktus nuo namelio turėjo ir jo savininkas ar kiti asmenys. IeÅ¡kovė, vertindama gaisro kilimo priežastis, Å¡ių aplinkybių netyrė. Ä®tarimus apie tai teismui sukėlė ir atsakovo G. V. aiÅ¡kinimas, kad namelio nuoma rÅ«pinosi ir kiti asmenys, t. y. neįvardinta moteris, kuri tarpininkavo iÅ¡nuomojant namelį (duomenys neskelbtini). Be to, teismo vertinimu, raktų turėjimas neleidžia daryti prielaidos, kad juos turėjęs asmuo sukėlė gaisrÄ .Pasisakydamas dėl trečiojo asmens paaiÅ¡kinimo, kad gaisro kilimo metu niekas daugiau namelyje negyveno, teismas nurodė, kad tai yra tik trečiojo asmens teiginys, kuris nepagrįstas jokiais kitais įrodymais.

Šio asmens parodymus teismas vertino kritiškai, nes atskirais atvejais jie nepasitvirtino. Nurodė, kad trečiasis asmuo teigė, jog jis namelį išnuomojo N. V. tėvui, t. y. G. V., tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog atsakovas G. V. net nebuvo susitikęs su trečiuoju asmeniu, nes namelio nuomos reikalus tvarkė nenustatyta moteris. Trečiasis asmuo savo paaiškinimuose 2016-05-31 teismo posėdyje nurodė, kad gaisro metu durys buvo užrakintos, langas uždarytas, tačiau iš priešgaisrinės apžiūros akto po gaisro užfiksuota, kad namelio langai toje patalpoje, kurioje kilo gaisras, yra išdužę.

Kokia langų iÅ¡dužimo priežastis, byloje nenustatyta. Draudikas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ viso netyrė. Teismo vertinimu, langų stiklai galėjo iÅ¡dužti nuo kaitros gaisro metu, tačiau galėjo bÅ«ti ir tyčinis lango iÅ¡daužimas, pavyzdžiui įmetant padegamÄ jį užtaisÄ , t. y. gaisro kilimo priežastis galėjo bÅ«ti ne tik namo viduje, bet ir iÅ¡ iÅ¡orės. Teismo vertinimu, nepagrįsta trečiojo asmens bei prieÅ¡gaisrinės apsaugos tarnybos prielaida, kad gaisras kilo nuo neužgesintos žvakės. Teismas nurodė, kad pirma, Å¡is teiginys yra tik prielaida, antra – byloje yra pateiktos gaisro apgadinto namelio nuotraukos, tačiau tarp jų nėra labai svarbaus įrodymo – stalo su ant jo esančia iÅ¡silydžiusia žvake.

Atsakovas G. V. paaiÅ¡kino, kad jie su savimi jokių žvakių neturėjo. Žvakė pagal trečiojo asmens aiÅ¡kinimÄ ir prieÅ¡gaisrinės tarnybos teiginius turėjo degti dienos metu, kai tuo tarpu diena buvo karÅ¡ta ir tvanki, todėl tokiu oru nelogiÅ¡ka deginti žvakę. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad labiau yra apdegęs namelio stogas bei iÅ¡orinė siena su langu (kaip teigiama akte vakarinė namelio pusė). Nurodė, kad nuotraukų, iÅ¡ kurių matytųsi, jog yra iÅ¡degusi perdanga tarp pirmojo ir antro aukÅ¡to, byloje taip pat kaip ir stalo, nėra.

Atvirkščiai, iÅ¡ dviejų nuotraukų matyti, kad perdanga nėra apdegusi. NelogiÅ¡ka, kad apdegė stalas, iÅ¡silydė ant jo buvusi uždegta žvakė, o grindų perdanga neapdegusi. Apdegę namelio lubos ir Å¡oninė siena.Teismo vertinimu, sprendžiant, ar įvykis yra draudiminis, ar ne, vadovautis vien prieÅ¡gaisrinės tarnybos suraÅ¡ytu aktu, nepakanka, nes jis grindžiamas prielaida – tikimybe, jog gaisras kilo dėl neužgesintos žvakės ant stalo. Trečiojo asmens manymas, kad gaisras kilo dėl to, jog N. V. paliko neužgesintÄ Å¾vakę, teismo vertinimu, taip pat neparemtas jokiais konkrečiais ir objektyviais įrodymais.

Ä®tarimÄ trečiojo asmens teiginiai teismui sukėlė dar ir dėl to, kad namelis buvo apdraustas 2013-08-29 14.20 val., o gaisras kilo tÄ pačiÄ dienÄ 21.38 val. Todėl teismas jo parodymus dėl gaisro kilimo priežasties vertino kritiÅ¡kai ir nelaikė jų objektyviais įrodymais, įrodančiais, kad gaisras kilo dėl atsakovų kaltės. Teismas ieÅ¡kinį atmetęs dėl to, kad laikė jį nepagrįstu ir neįrodytu, nevertino kitų ieÅ¡kovės motyvų dėl deliktinės atsakomybės, subrogacijos, nuomos teisinių santykių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė valstybės institucijų iÅ¡duotų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles (CPK 197 str. 2 d.).

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje pateikta Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT gaisro tyrimo medžiaga visiškai atitinka keliamus reikalavimus – joje yra nurodyti išdavusios įstaigos rekvizitai (atributai) bei pasirašyta kompetentingo asmens (pareigūno). Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigūnai, buvę gaisravietėje ir tiesiogiai tirdami gaisro kilimo priežastį bei židinį, nustatė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė).

Teismas neteisėtai didesnę įrodomÄ jÄ vertę teikė ne Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT gaisro tyrimo medžiagai, o atsakovų paaiÅ¡kinimams. Å is procesinis pažeidimas lėmė neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .Teismo iÅ¡vada, kad neužfiksavus gaisrÄ sukėlusios žvakės, negalima konstatuoti, kad gaisras kilo bÅ«tent nuo ant stalo esančios degančios žvakės, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos Nr. 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, iÅ¡degė patalpos Nr. 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija, gesinant gaisrÄ buvo užpiltos pirmajame aukÅ¡te esančios patalpos grindys, iÅ¡degė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų, patalpoje Nr. 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai, gesinant gaisrÄ užpiltos patalpos Nr. 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų Nr. 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, apdegė pastato stogo konstrukcijos atramos.

Apeliantės nuomone, esant tokiems gaisro sukeltiems padariniams, akivaizdu, kad gaisro židinio vietoje negali bÅ«ti likusios vaÅ¡kinės žvakės pėdsakų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudikas neiÅ¡tyrė įvykio. Gaisro priežastis tiria prieÅ¡gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai (LR prieÅ¡gaisrinės saugos įstatymas). LR Draudimo įstatymo 96 straipsnio 4 dalis numato, jog tais atvejais, kai įvykio, kuris gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, Å¡ios institucijos draudiko praÅ¡ymu privalo nemokamai teikti informacijÄ apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikalavo Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pateikti informacijÄ apie įvykį. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, pasinaudodama teise gauti informacijÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT, tinkamai ir rÅ«pestingai iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes. Teismas pažeidė LR CK 6.502 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina nuomininko atsakomybę už iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimÄ . Ä®vykio metu atsakovas G. V. iÅ¡sinuomojo antrajame aukÅ¡te esančias poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).

Å iomis poilsio patalpomis naudojosi atsakovai N. V. ir I. V.. Pasibaigus nuomos terminui atsakovai G. V. negrÄ Å¾ino poilsio patalpų tokios bÅ«klės, kokios gavo.Teismas pažeidė LR CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kadangi netaikė civilinės atsakomybės poilsio patalpose gyvenusiems ir neužgesintÄ Å¾vakę ant stalo palikusiems atsakovams. Atsakovai N. V. ir I. V. naudodamiesi poilsio patalpomis privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, atsakovai N. V. ir I. V. turėjo bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. BylÄ nagrinėjęs teismas kėlė niekuo nepagrįstÄ versijÄ dėl galimo tyčinio padegimo. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigÅ«nai neįžvelgė tyčinio padegimo požymių.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas G. V. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė valstybės institucijų iÅ¡duotų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles, neatitinka tikrovės. Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba į apeliantės 2013 m. rugsėjo 26 d. užklausimÄ Nr. 1394359 pateikė 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakymÄ dėl informacijos pateikimo Nr. l-19-153, kuriame nurodė: „Informuojame, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. 29 d. 22 val. 38 min.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. 29 d. kilo gaisras (registracijos Nr. 56-19-151(8.13)) laikiname poilsio statinyje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes, nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė)“. IÅ¡sami gaisro ar gaisravietės ekspertizė atlikta nebuvo. Gaisravietės vietoje atlikę darbus Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nurodė tik labiausiai tikėtinÄ gaisro priežastį ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų versijÄ .

Analizuojant jų pateiktÄ dokumentÄ akivaizdu, kad nėra kategoriÅ¡kai atmetamos ir kitos galimos gaisro priežastys. Visi kiti Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikti dokumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirminio, gaisravietės vietoje sudaryto dokumento, kadangi joks papildomas tyrimas atliktas nebuvo. Bet kokiu atveju Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentai kalba tik apie abstrakčiÄ gaisro kilimo priežastį - ugnį, tačiau jokių kitų gaisro kilimo aplinkybių nenurodo ir nepatvirtina.

O vien Å¡ios aplinkybės, net jeigu ji bÅ«tų įrodyta ir patvirtinta, neužtenka atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , labai preciziÅ¡kai laikėsi LR CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ .Apeliantės nuomonė dėl nuomos teisinių santykių yra neargumentuota, nepagrįsta ir paneigta byloje esančiais įrodymais.

Pirminiame ieškinyje apeliantė teigė, jog patalpas buvo išsinuomojęs N. V.. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog patalpas išsinuomojo G. V.. Jokių šį apeliantės teiginį patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Namo savininkas - trečiasis asmuo L. A. Š. 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių, kuriomis buvo išnuomota patalpa, tačiau nurodė, kad raktus nuo patalpos tikėtina perdavė jo dukra, o duomenis apie N. V. gavo jau po gaisro, be to, negalėjo nieko pasakyti apie G.

V., tiesiog nurodė, kad jo nėra matęs ar bent jau neatsimena (garso įrašo 36,45 - 38,07 min). Įrodinėjant nuomos teisinius santykius, apeliantė turėjo pateikti rašytinę nuomos sutartį, tačiau tokia sutartis pateikta nebuvo. Įrodinėti nuomos teisinius santykius žodine statinių nuomos sutartimi ar konkliudentiniais veiksmais bylos šalys negalėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai apie nuomos teisinius santykius šioje byloje yra niekiniai ir visiškai neatitinka tikrovės. Nesant nuomos teisinių santykių negali būti ir pareigų, kylančių iš šių teisinių santykių.

Todėl Å¡iuo atveju visa atsakomybė, susijusi su statiniu, kuriame kilo gaisras, tenka statinio savininkui.Apeliantė byloje įrodinėjo tik patirtÄ Å¾alÄ , tačiau kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodinėjo. Nesant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, deliktinė atsakomybė negalima. Dėl atsakovų N. V. ir I. V. laikino nakvojimo minėtose patalpose ginčo tarp Å¡alių nekilo. Apeliantės teigimu, gaisras patalpoje kilo nuo N. V. paliktos degančios žvakės, tačiau Å¡io teiginio pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

Nėra įrodytas ir apeliantės teiginys, jog gaisro priežastis buvo uždegta žvakė. Analizuojant bylos medžiagÄ akivaizdu, kad nuo N. V. ar I. V. atliktų veiksmų gaisras kilti negalėjo, kadangi jie minėtoje patalpoje tik pernakvodavo, tai yra bÅ«davo nuo vėlaus vakaro iki ryto, o gaisras patalpoje kilo apie 21-22val., kai jų patalpoje nebuvo mažiausiai 11 valandų. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas N. V. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytas atsakovo G. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, iÅ¡mokėjusio draudėjui iÅ¡mokÄ už Å¡iuo draudimu apdrausto turto sugadinimÄ dėl kilusio gaisro, reikalaujant iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ turto nuomininko, turto nuomininko civilinės atsakomybės sÄ lygų, įrodymų pakankamumo atsakomybei pagrįsti ir jų vertinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatė, jog trečiajam asmeniui L.

A. Š. nuosavybės teise priklauso pastatas – laikinasis poilsio statinys, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122-166). Trečiasis asmuo L. A. Š. draudimo bendrovėje AB ,,Lietuvos draudimas“ apsidraudė 11 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų ir statinį (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 13). Verslo draudimo liudijime trečiojo L. A. Š. turto draudimo laikotarpis buvo nuo 2013-08-29 14.20 val. iki 2014-08-28 24.00 val. (2 t. b. l. 10). 2013-08-29 d. 21.38 val. kilo gaisras trečiajam asmeniui L.

A. Å . nuosavybės teise priklausančio pastato – laikinojo poilsio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te. Gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, iÅ¡degė patalpos 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija. Gesinant gaisrÄ buvo užpiltos pirmajame aukÅ¡te esančios patalpos, iÅ¡degė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukÅ¡to. Patalpoje 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai.

Gesinant gaisrÄ užpiltos patalpos 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, pastato stogo konstrukcijos atramos. Ä®vykis buvo pripažintas draudiminiu, dėl ko draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudėjui L. A. Å . 1802,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Nustatyta, kad ieÅ¡kovė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, jos manymu atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ patalpų nuomininkams ir naudotojams N. V., I. V., G.

V., prašė iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai 1802,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 143,49 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), jog Å¡ie asmenys, naudojęsi nuomos sutarties pagrindais patalpomis gaisro dienÄ , nebuvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, įrodinėjo, jog gaisras kilo dėl atsakovų paliktos neužgesintos žvakės sudegusiame poilsio statinyje, iÅ¡sinuomojęs daiktÄ nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai nevykdė pareigos jį iÅ¡laikyti tvarkingÄ , nuomininkai daiktÄ pablogino, todėl privalo atlyginti draudikui dėl turto pabloginimo atsiradusius nuostolius.

Dėl to ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindė LR CK 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.246 – 6.249 straipsnių, 6.493 straipsnio ir CK 6.500 straipsnio nuostatomis. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomininko atsakomybę už iÅ¡sinuomoto turto pabloginimÄ , bei teisės normas, nustatančias deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ v.

UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl pastato nuomininko ir pastato naudotojų neteisėtų, kaltų veiksmų, todėl teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį (CPK 178 str., CK 6.502 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1, 3 dalių, 6.263 straipsnio nuostatomis, bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

AB „Vilniaus grÅ«dai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012), ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrÄ , gaisro kilimo priežastį, pateikti byloje įstatymo leistinus įrodymus, patvirtinančias Å¡ias aplinkybes. Å ios pareigos ieÅ¡kovė neįvykdė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė visų pirma kelia įrodinėjimo problemÄ , nurodytÄ CPK 176 straipsnyje ir klausimÄ dėl byloje esančių įrodymų netinkamo vertinimo, teismui priimant sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį (CPK 185 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje M.

Z. ir kt. v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2008). Teisėjų kolegija nustatė, jog iÅ¡sami gaisro ar gaisravietės ekspertizė atlikta nebuvo. Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos raÅ¡tas, kurio turiniu ieÅ¡kovė grindžia įvykusio 2013-08-30 gaisro kilimo priežastį, yra suraÅ¡ytas tik po daugiau nei dviejų savaičių nuo kilusio gaisro - 2013-09-16 d. Gaisravietės vietoje atlikę gesinimo darbus Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai minėtame raÅ¡te nurodė tik labiausiai tikėtinÄ gaisro kilimo priežastį ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ versijÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens L. A. Å . 2013-09-09 praneÅ¡ime draudikui nurodoma tikėtina gaisro kilimo priežastis palikta neužgesinta žvakė sudegusiame pastate, ir ieÅ¡kovės teiginiai bylos nagrinėjimo metu apie žvakę kaip gaisro priežastį yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Tos apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, jog kad gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos Nr. 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, iÅ¡degė patalpos Nr. 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija, gesinant gaisrÄ buvo užpiltos pirmajame aukÅ¡te esančios patalpos grindys, iÅ¡degė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų, patalpoje Nr. 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai, gesinant gaisrÄ užpiltos patalpos Nr. 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų Nr. 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, apdegė pastato stogo konstrukcijos atramos, todėl objektyviai negalėjo iÅ¡likti gaisravietėje apdegusi žvakė, niekaip nepagrindžia ieÅ¡kovės pozicijos, kad gaisras kilo dėl nuomininko ir pastato naudotojų paliktos neužgesintos žvakės. Byloje ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl gaisro kilimo, Kauno apylinkės teismas pagrįstai CK 6.502 straipsnio 2 dalies pagrindu ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų kitaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.DeklaratyvÅ«s apeliantės teiginiai, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Civilinė atsakomybė žalÄ padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sÄ lygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo, kas sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovės teiginius. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovė neįrodė tų aplinkybių, jog gaisrÄ tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukėlė nepilnamečiai N. V. ar I. V., o atsakovas G. V., iÅ¡sinuomojęs patalpas, neprižiÅ«rėjo nepilnamečių vaikų, kurie galimai sukėlė gaisrÄ iÅ¡sinuomotoje patalpoje.

Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų ieÅ¡kovė byloje nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovas N. V. sumokėjo atstovui advokatui 800 Eur sumÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, N. V. Å¡ios turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 str.). Nustatyta, kad atsakovas G.

V. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atstovui advokatui sumokėjo 900 Eur sumÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, N. V. Å¡ios turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 800 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti G.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 900 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Leonas Jachimavičius                                                                                                                                  Mindaugas Šimonis Arvydas Žibas