af4d37ea-fa2a-4a0a-a1df-959fd11fa6dd · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-202-907/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07395-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovėms R. K. ir V. B., jų atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,atsakovo atstovui advokatui Edmundui Rusinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių R.

K. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Stilsena“ dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir jų pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė: IeÅ¡kovės R. K. ir V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino (2 t., 33-40 b. l.) ir kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės V. B. 2015-06-17 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo ji be iÅ¡lygų įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „Stilsena“ 1715 Eur sumÄ iki 2015-09-01 bei Å¡io vekselio pagrindu Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D.

J. iÅ¡duotÄ 2015-09-09 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , pagal kurį iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. yra reikalaujama atsakovės UAB „Stilsena“ naudai iÅ¡ieÅ¡koti 1715 Eur, o taip pat atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ 15,06 Eur bei paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidas 1,94 Eur (vykdomojo įraÅ¡o notarinio registro Nr. 3317); pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės R. K. 2015-06-16 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo ji be iÅ¡lygų įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „Stilsena“ 1715 Eur sumÄ iki 2015-09-01 bei Å¡io vekselio pagrindu Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D.

J. iÅ¡duotÄ 2015-09-09 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , pagal kurį iÅ¡ ieÅ¡kovės R. K. yra reikalaujama atsakovės UAB „Stilsena“ naudai iÅ¡ieÅ¡koti 1715 Eur, o taip pat atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ 15,06 Eur bei paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidas 1,94 Eur (vykdomojo įraÅ¡o notarinio registro Nr. 3319), priteisti ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė V. B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį (2 t., 33-40 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2016-02-11 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad UAB „Stilsena“ pardavėja – kasininke ji pradėjo dirbti prieÅ¡ 2,5 metų. 2015 m. balandžio mėnesį ji buvo pervesta į pamainos virÅ¡ininkes, pasirašė materialinės atsakomybės sutartį. 2015-06-15 ji kartu su kitais pamainos darbuotojais dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), baigė darbÄ 22.00 val.

Ji išėjo paskutinė kartu su apsaugos darbuotoju. 20.00 val. parnešė iÅ¡ salės pinigus į kambarėlį, suskaičiavo kasÄ , dar tuo metu buvo R., raktÄ nuo seifo pakabino „slaptavietėje“ – ant sienos po kalendoriumi, 22.00 val. užkodavo pastatÄ , apsaugos darbuotojas užrakino duris. Žurnalo nepildo ir neperduoda rakto pasiraÅ¡ytinai, tokia praktika buvo, ar skaitė pinigų inkasavimo taisykles, nepamena. KitÄ dienÄ apie 14.00 val. jai paskambino R. ir pasakė, kad trÅ«ksta 1000 ar 2000 Eur, atvažiavo, perskaičiavo, pinigų trÅ«ko 1780 Eur.

Birželio 16 d. vakare paskambino L. M., liepė atvažiuoti ryte, paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus. Ryte buvo teisme, atvažiavo į darbovietę apie 11.00 val. Laukė J. S. ir V. M.. Jis padėjo lapÄ ir liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , po to liepė garsiai skaityti, dar kartÄ skaityti dar garsiau, padėjo lapelį, liepė įraÅ¡yti savo vardÄ , pavardę ir t. t. Sakė, kad tas lapelis nereikÅ¡mingas, jeigu suras vagį, jo niekur nepanaudos. Neperskaitė, įrašė, kÄ liepė, nes bijojo, galvojo, kad greičiau įraÅ¡ys ir iÅ¡eis, buvo viena pati, V.

M. rėkė, durys buvo uždarytos, rankinė liko prie durų, nebuvo galimybės paimti telefonÄ ir paskambinti, buvo kÄ tik išėjus iÅ¡ teismo posėdžio, kur buvo netekus sÄ monės, prisigėrus vaistų. J. S. nieko nesakė. Nesuprato, kas tai per lapelis, bijojo pro V. M. iki rankinės eiti. Kiek pasakė, tiek ji įrašė. Po to jai paskambino R. A. ir pasakė, kad ji pasirašė skolos lapelį, pasiÅ«lė eiti į darbo inspekcijÄ , ten nuėjo trise, ten viskÄ joms ir iÅ¡aiÅ¡kino. Patalpa, kur seifas, nerakinama, laisvas įėjimas, pardavėjai, krovėjai vaikÅ¡to.

TÄ dienÄ pinigai buvo paskleisti ant stalo, nieko kabinete nebuvo, mergaitės rÅ«kė, kabinetas atrakintas, kai ji atvyko. Ryte R. A. su apsauga atsirakino. Ryte dirbo direktorė, R. A., R. R., krovėjas, apsauga. Kitai pamainai aktu pinigų neperduoda. Nėra įrodymų, kad ji pinigus paėmė. Apie atliktÄ inventorizacijÄ nieko nežino. Vekselius pasirašė R. K. ir L. M. IÅ¡ darbo išėjo 2015-08-03 savo noru, nes paÅ¡lijo sveikata, Å¡iuo metu registruota darbo biržoje, kaip ieÅ¡kanti darbo. Žiniaraščio pinigų apskaitos tÄ dienÄ nepildė.

PrieÅ¡ darbo pabaigÄ pinigų neskaičiavo, tik sudėjo sumas, nes neleidžia, tik greičiau liepia eiti. RaktÄ nuo seifo slėpdavo, kabindavo ant sienos po kalendoriumi, tokį nurodymÄ davė L. M. Ji baigė 12 klasių, vidurinis iÅ¡silavinimas, paskolos santykių neturėjo. Vekselis buvo lietuviÅ¡kai paraÅ¡ytas, žodžių „aÅ¡ įsipareigoju sumokėti“ nesuprato. Kad reikės žalÄ atlyginti, niekas iÅ¡ atsakovo darbuotojų nesakė. Jos niekas nestumdė, ji pati blogai pasijuto, tiesiog nepakilo, nebandė iÅ¡eiti.

Jai psichologiÅ¡kai blogai buvo, ji taip jautėsi. IeÅ¡kovė R. K. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį (2 t., 33-40 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2016-02-11 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2014 m. kovo mėnesį buvo priimta UAB „Stilsena“ pardavėja – kasininke. Priimant davė knygÄ susipažinti su teisės aktais, kažkiek skaitė, pasirašė greitai. 2015 m. birželio 15 d. ji dirbo prie daržovių, apie 15.00 val. atėjo UAB „Sanitex“ darbuotojas, V. liepė jai priimti pinigus.

Ji nuėjo, paėmė iÅ¡ jo pinigus, suskaičiavo, perriÅ¡o gumute ir padėjo į seifÄ , taip darė gal antrÄ ar trečiÄ kartÄ per savo darbo laikotarpį. IÅ¡plovė patalpas apie 17.00 val. 19.00 – 20.00 val. suskaičiavo kasas su V. B. ir apsaugos darbuotoju salėje, niekur nenešė, liko V. B., apsaugos darbuotojas ir krovėjas. KitÄ dienÄ V. B. pasakė, kad terminalo pinigų trÅ«ksta. Pasiskambino direktorei, atvažiavo į darbÄ apie 15.00 – 15.30 val., jos jau skaičiavo. Birželio 17 d. ryte buvo iÅ¡kviesta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , paraÅ¡ius, iÅ¡leido namo.

Po to V. B. pasakė, kad ji pasirašė skolos lapelį. Po to ir jai paskambino L. M. ir liepė atvykti pasiraÅ¡yti iki 17.00 val. Ji su mažamečiu sesers vaiku nuvyko į ofisÄ , esantį Ragainės gatvėje, pas V. M. Kabinete buvo ji ir J. S. Ji neprieÅ¡taravo, pasirašė vekselį, nes atėjo jo pasiraÅ¡yti, nes jai buvo pasakyta, kad vekselius pasirašė visas kolektyvas. J. S. paaiÅ¡kino, jog jeigu suras vagį, vekselį panaikins, ji pasirašė vekselį gera valia. Neprisimena, ar skaitė.

Nieko blogo nepagalvojo. Jai paskambino R. A. ir sako, ar ji žino, kÄ pasirašė. Tik darbo inspekcijoje suvokė, kÄ pasirašė, kai buvo viskas iÅ¡aiÅ¡kinta. 2015-07-21 buvo atleista iÅ¡ darbo savo praÅ¡ymu. Po apsilankymo darbo inspekcijoje visi net nesisveikino, buvo sudaryta nedraugiÅ¡ka atmosfera, todėl teko iÅ¡eiti. Direktorės kabinetas nerakinamas, gali pakliÅ«ti bet kas laisvai. Raktas nuo seifo L. M. nurodymu visÄ dienÄ bÅ«davo stalo stalčiuje, įvyko kažkur vagystė, ji davė nurodymÄ kabinti už kalendoriaus.

Jų pamainos penki žmonės ir kitos pamainos penki žmonės galėjo laisvai pakliÅ«ti į kabinetÄ ir bet kas paimti pinigus. Jai darbdavys neįteikė jokio akto ar įsakymo dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Vakare pinigus iÅ¡ kasų nešė V. B. su apsaugos darbuotoju. Mano, kad trÅ«ko UAB „Sanitex“ pinigų, jie įneÅ¡ami į „Perlo“ terminalÄ . Juos nešė ji į seifÄ , direktorės kabinete juos skaičiavo prie direktorės, paėmė raktÄ iÅ¡ stalčiaus, padėjo į seifÄ , užrakino ir raktÄ padėjo į stalčiukÄ 15.00 – 15.30 val.

Po to nešė tik kolegė kasų pinigus. Darbdaviui tiesiogiai nesakė, kad tai yra nesaugu. Net kambariuko durys neužsidarydavo, po to tik duris sutvarkė. Visi žinojo, kur seifo raktas, talonėlių, kai jie pasibaigdavo sėdint kasoje, atnešdavo ir krovikai, ir apsaugos darbuotojai iš seifo, nes nebuvo galimybių pasitraukti nuo kasos. Birželio 17 d. kolegė paklausė, ar ji pasirašė skolos raštelį. Ji ėjo į darbovietę, žinodama, jog reikės pasirašyti skolos raštelį, ėjo jį pasirašyti, žinojo, kad yra pinigų vagystė ir kad tokį raštelį pasirašė V.

B.. Ji nežino, ar skaitė, kÄ pasirašė, suprato, kad dirbo kartu, tai ir atsakomybę už pinigų dingimÄ neÅ¡a kartu, nubėgo ir pasirašė. J. S. dar paklausė, ji patvirtino, jog tai nėra kaltės pripažinimas. Mano, kad yra visų 13 darbuotojų kaltė, ypač apsaugos darbuotojų. Nepildė nieko padėdama į seifÄ pinigus. Nebaigtas vidurinis, specialybė – pardavėja. IeÅ¡kovių atstovė advokatė Kristina Pugačienė palaikė atstovaujamÄ sias, prašė ieÅ¡kinį (2 t., 33-40 b. l.) tenkinti.

Atsakovo atstovas advokatas Edmundas Rusinas su ieškiniu (2 t., 33-40 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 92-97 b. l.). 2016-02-11 teismo posėdyje paaiškino, kad negalima kildinti iš materialinės atsakomybės ir taikyti CK 1.80 straipsnį, tai du visiškai skirtingi pagrindai. CK 1.90 str. ir 1.91 str. normos konkurencingos, abu straipsniai negali būti taikomi. Turi būti esminis suklydimas, o vekselyje įrašytas paprastas sakinys, ir su viduriniu išsilavinimu turėjo jį suprasti.

IeÅ¡kovių teiginys, kad jos prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos neperskaitė, prilyginamas kaltei. Esminio suklydimo nėra, apgaulės tikrai nebuvo, buvo paaiÅ¡kinta ieÅ¡kovėms, kad nereikės tos sumos mokėti, kad galima skolÄ atidėti ir tikrai galima atidėti, tik ieÅ¡kovės nesutiko tartis. Buvo pasiraÅ¡yti trys vekseliai po 1715 Eur, tų darbuotojų solidari atsakomybė, proporcingai bus mažinama, neieÅ¡kos atsakovas iÅ¡ jų trigubai. Darbdavys sudarė tinkamas darbo ir pinigų priėmimo, saugojimo sÄ lygas, tik darbuotojų elgesys buvo netinkamas.

Atsakovas pasirinko asmenis, kurie turi pasiraÅ¡yti vekselius, pagal birželio 15 dienÄ dirbusius darbuotojus, kurie atlieka pinigų padėjimÄ Ä¯ seifÄ , pagal tai, kas atsakingas už inkasavimÄ , kas inkasavo ir parduotuvės vadovė turi atsakyti. Nors buvo kviesta policija, dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nenustatyta, kas pavogė pinigus. Nežinoma, kad bÅ«tų dėl ieÅ¡kovių priimtas darbdavio vidaus teisės aktas dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad 2015-06-16 buvo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1715 Eur sumai (2 t., 30 b. l.).

Vekselyje nurodyta, kad iki 2015-09-01 vekselio davėjas R. U. (po santuokos sudarymo – K. (1 t., 13 b. l.)) pagal paprastÄ jį vekselį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui UAB „Stilsena“ 1715 Eur. 2015-06-17 buvo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1715 Eur sumai (2 t., 28 b. l.). Vekselyje nurodyta, kad iki 2015-09-01 vekselio davėjas V. B. pagal paprastÄ jį vekselį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui UAB „Stilsena“ 1715 Eur.

Atsakovas UAB „Stilsena“ 2015-08-31 išsiuntė ieškovėms pranešimus dėl vekselio pateikimo apmokėti (1 t., 69, 70 b. l.). Po to UAB „Stilsena“ generalinio direktoriaus pavaduotojas V. M., siekdamas atlikti vykdomuosius įrašus, notarui pateikė ieškovių išduotus neprotestuotinus paprastuosius vekselius, taip pat įrodymus apie ieškovėms ir vekselio davėjoms V. B. ir R. K. išsiųstus pranešimus (1 t., 69, 70 b. l.). Šiaulių miesto V1-ojo notaro biuro notaras D. J. 2015-09-09 atliko vykdomuosius įrašus (2 t., 27, 29 b. l.).

IÅ¡ 2012-12-12 darbo sutarties Nr. 200 (1 t., 9-10 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovė V. B. dirbo pas atsakovÄ UAB „Stilsena“ nuo 2012-12-12 pardavėja – kasininke, o nuo 2014-04-01 dirbo pamainos virÅ¡ininke. IÅ¡ darbo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. nuo 2015-08-03 (1 t., 14 b. l.). IÅ¡ 2014-03-06 darbo sutarties Nr. 231 (1 t., 11-12 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovė R. U. (po santuokos sudarymo – K. (1 t., 13 b. l.)) dirbo pas atsakovÄ UAB „Stilsena“ nuo 2014-03-06 pardavėja – kasininke.

Iš darbo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. nuo 2015-07-28 (1 t., 15 b. l.). Ieškovės buvo pasirašiusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbdaviu (1 t., 16-17, 18-19 b. l.). Byloje ginčo dėl to, kad ieškovės pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, nėra. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų galiojimo. Byloje taip pat nustatyta, jog šalis siejo darbo teisiniai santykiai.

Todėl dar bÅ«tina pažymėti, jog ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių. IeÅ¡kovės prašė pripažinti paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir jų pagrindu atliktus vykdomuosius įraÅ¡us negaliojančiais. IeÅ¡kovė V. B. prašė pripažinti jos atsakovui iÅ¡duotÄ vekselį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. (prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms), 1.90 str. (dėl suklydimo) ir 1.91 str. (dėl panaudoto psichologinio smurto) numatytais pagrindais.

IeÅ¡kovė R. K. prašė pripažinti jos atsakovui iÅ¡duotÄ vekselį negaliojančiu CK 1.80 (prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms) ir 1.90 str. (dėl suklydimo) numatytais pagrindais.CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra vienas iÅ¡ negaliojančių sandorių rÅ«Å¡ių. Jo ypatybė yra ta, kad Å¡is sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio.

Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos iÅ¡raiÅ¡ka, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymÄ ) sandorį negaliojančiu. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali praÅ¡yti teismo iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl konkretaus sandorio, kurį ieÅ¡kovas traktuoja niekiniu, o atsakovas Å¡iÄ nuostatÄ ginčija (dėl nevienodo aiÅ¡kinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.).

Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos iÅ¡vados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl sutarties kaip vieno iÅ¡ sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, jÄ sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, remiantis kasacinio teismo praktika, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jos iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai.

Taigi sprendžiant klausimÄ , ar elgesio taisyklė yra kategoriÅ¡ka ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan. aiÅ¡kiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobÅ«dį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant klausimÄ dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryÅ¡iai su kitomis normomis ir t. t. (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; kt.). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobÅ«dį ir įstatyme nustatytus padarinius. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų D. G., R. B., R. R., L. M., J. S., V. M., R. A. parodymų, byloje esančios baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33860-15 medžiagos, raÅ¡ytinių ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimų (1 t., 65, 66 b. l.), 2015-06-16 piniginių lėšų seife inventorizacijos akto (1 t., 108 b. l.) matyti, kad 2015-06-16 apie 14.00-15.00 val. atsakovo UAB „Stilsena“ darbuotojai ieÅ¡koves V.

B. ir R. K. informavo, kad ieÅ¡kovių darbo vietoje prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame seife trÅ«ksta 1780 Eur grynųjų pinigų, kurie į šį seifÄ buvo padėti 2015-06-15 ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kovių darbo metu. Kalto asmens dėl pinigų vagystės iki Å¡iol nepavyko nustatyti. IeÅ¡kovės mano, jog dėl pinigų dingimo gali bÅ«ti kaltas bet kuris asmuo, dirbęs tiek jų pamainoje, tiek kitoje pamainoje, nes pinigai buvo perskaičiuoti ir jų pasigesta tik kitÄ darbo dienÄ Ä¯pusėjus dienai, t. y. 2015-06-16 14.00-15.00 val., juos perskaičiuojant ir ruoÅ¡iant inkasacijai R.

R.. Atsakovo atstovas, liudytojai J. S. ir V. M. sutinka, kad dėl pinigų dingimo kaltas asmuo nenustatytas, tačiau teigia, jog dėl pinigų dingimo kaltos ieÅ¡kovės ir prekybos centro vedėja L. M., nes netinkamai vykdė joms pagal pareiginius nuostatus priskirtas darbo funkcijas: ieÅ¡kovė V. B. neperskaičiavo pinigų prieÅ¡ iÅ¡eidama iÅ¡ darbo, o tik juos sudėjo į seifÄ , nepriėmė UAB „Sanitex“ atstovo atvežtų „Perlo“ terminalo pinigų, o pavedė tai atlikti R. K., į kurios darbo funkcijas minėtų pinigų priėmimas neįėjo, ieÅ¡kovė R.

K., nes ji priėmė iÅ¡ UAB „Sanitex“ atstovo „Perlo“ terminalui skirtus pinigus, kurių neturėjo teisės priimti, todėl iÅ¡ jų buvo pareikalauta atlyginti žalÄ , padarytÄ jų neteisėtais veiksmais netinkamai atliekant savo darbines funkcijas, tai įforminant vekseliais. Tai patvirtina, kad žala atsakovui UAB „Stilsena“ galėjo atsirasti ieÅ¡kovėms atliekant darbo pareigas, t.y. darbo santykių pagrindu. IeÅ¡kovių atstovė pagrįstai nurodė, kad darbdavys žalÄ , atsiradusiÄ atliekant darbo pareigas, iÅ¡ darbuotojo turi iÅ¡siieÅ¡koti nepažeisdamas darbuotojo teisių, t.y. tik remdamasis darbo įstatymais, o ne sau palankiu bÅ«du.

IeÅ¡kovės ir jų atstovė teigia, kad ieÅ¡kovių iÅ¡duoti vekseliai CK 1.80 str. 1 d. pagrindu turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, nes vekseliai buvo sudaryti ne davus ieÅ¡kovėms pinigus ir už juos pasiraÅ¡ant vekselį, o dėl skolos, kildinamos iÅ¡ darbo santykių. Teismas sutinka su ieÅ¡kovių ir jų atstovės argumentais. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų R. R., L. M., J. S., V. M., R. A. parodymų, byloje esančio 2015-06-16 piniginių lėšų seife inventorizacijos akto (1 t., 108 b. l.) matyti, kad atsakovas skolÄ kildina žalos atsiradimu ieÅ¡kovėms vykdant darbines funkcijas, kad suraÅ¡ant vekselius, buvo siekiama, jog ieÅ¡kovės atlygintų darbdaviui UAB „Stilsena“ žalÄ , atsiradusiÄ darbo santykių pagrindu.

Darbdaviui darbuotojo veiksmais padarytos žalos (nuostolių) atsiradimo sÄ lygoms, dydžiui ir atsakomybės riboms nustatymui taikytinos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ normos. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka atsakomybės rÅ«Å¡is. LR DK 254 str. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. DK 258 str. numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia Å¡alių susitarimu natÅ«ra ar pinigais neatlyginta žala nevirÅ¡ijanti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali bÅ«ti iÅ¡skaitoma iÅ¡ darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio raÅ¡ytiniu nurodymu.

DK 255 str. numato atvejus kada darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Materialinė atsakomybė - turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is, numatyta darbo teisėje. Å i atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalÄ , kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas - atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Materialinės atsakomybės sÄ lyga - žala reiÅ¡kia tiesioginę žalÄ ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi Å¡alis bÅ«tų gavusi, jei pažeidėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas.

Dar viena bÅ«tinoji materialinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėta veika - suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų - lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Pagal LR DK 256 str. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nesudarymo arba neteisėto sudarymo padariniai tenka darbdaviui, nes, dėl darbdaviui padarytos žalos praradus, sugadinus, iÅ¡eikvojus ar kitaip netekus turto, darbuotojas, atsakingas už tÄ turtÄ , atsakytų tik bendraisiais pagrindais.

Taigi minėta teisės norma nustato ne tik tai, kada ir su kuriais darbuotojais galima sudaryti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, bet ir tai, kokios rÅ«Å¡ies - individualiÄ ar grupės. Toks teisinis reguliavimas saugo darbuotojÄ nuo galimų nepagrįstų, įstatyme nenumatytų, materialinio pobÅ«džio įsipareigojimų atsiradimo, kartu suteikia darbdaviui teisę nustatyti tokias materialinės atsakomybės sÄ lygas, kurios iÅ¡laikytų pusiausvyrÄ tarp darbdavio intereso - apsaugoti materialines vertybes, gauti žalos atlyginimÄ jų praradimo atveju - bei darbuotojo turtinės atsakomybės apimties tokių vertybių neiÅ¡saugojus.

Å iuo atveju kyla darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, nustatytų DK 254 straipsnyje, taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3- 210/2007; kt.). Nesant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties pagal LR DK 254 str. nuostatas darbuotojas privalėjo atlyginti žalÄ , ne didesnę negu 3 vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 255 str. numato atvejus kada darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Su ieÅ¡kovėmis buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, todėl jos pagal DK 255 str. 1 d. 3 p. turėtų atlyginti visÄ Å¾alÄ . Tačiau taip pat pažymėtina, kad žalos padarymo faktas turėjo bÅ«ti užfiksuotas darbdavio, pateikti įrodymai, priimtas dėl to įsakymas, be to, ieÅ¡kovės buvo atleistos iÅ¡ darbo pagal jų pačių praÅ¡ymus, o ne už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Vekselių įstatymas) 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas pagal vekselį gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo įgyjant vekselį.

Dėl to, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; kt.). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas, liudytojai L. M., J. S. ir V. M. nurodė, kad atsakovui buvo žinomas reikalavimo iš ieškovių teisės atsiradimo pagrindas - ieškovių netinkamas darbo pareigų atlikimas. Tačiau atsakovo atstovas, įrodinėdamas teisę atsakovui iš ieškovių reikalauti vekseliuose nurodytos sumos, to nepagrindė, šios sumos dydžio negalėjo susieti nei su pateiktais rašytiniais dokumentais, nei su liudytojų parodymais, negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl reikalauja beveik trigubai didesnės sumos, nei dėl pinigų vagystės neteko atsakovas.

Atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai, kad seife trÅ«ko 1780 Eur grynųjų pinigų, kÄ Ä¯rodo ir 2015-06-16 piniginių lėšų seife inventorizacijos aktas (1 t., 108 b. l.), ir kad buvo iÅ¡raÅ¡yti net trys vekseliai, kiekvienas 1715 Eur sumai, t. y. dėl beveik triskart didesnės žalos atlyginimo – 5145 Eur, nors vekselių neketino pateikti antstoliams priverstiniam vykdymui, kol neiÅ¡aiÅ¡kintas kaltas asmuo dėl vagystės, tačiau kreipėsi į notarÄ dėl vykdomųjų įrašų padarymo, nebandė tartis su ieÅ¡kovėmis dėl termino pratęsimo, prieÅ¡taringi tarpusavyje.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovių prievolė darbdaviui UAB „Stilsena“ negalėjo atsirasti paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, nes jos jokių turtinių įsipareigojimų, suteikiančių teisę darbdaviui iÅ¡ jų reikalauti sumokėti po 1715 Eur iÅ¡ kiekvienos skolÄ , neturėjo. Darbo grafikai (1 t., 124-128 b. l.), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (1 t., 129-133 b. l.), pinigų, esančių seife, apskaitos žiniaraščiai (1 t., 134-200 b. l., 2 t., 1-24, 73 b. l.) įrodo, kad ieÅ¡kovės 2015 m. birželio mėnesį dirbo pas atsakovÄ - V.

B. - pamainos virÅ¡ininkės, o R. K. - pardavėjos – kasininkės pareigose, vykdė darbines funkcijas, jų ir liudytojų parodymuose nurodytos vekselių pasiraÅ¡ymo aplinkybės taip pat duoda pagrindo manyti, kad bendrovėje UAB „Stilsena“ vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti bÅ«tent bendrovės administracijos iniciatyva, kaip darbuotojus drausminanti priemonė, galimai neketinant reikalauti vekseliuose nurodytų sumų, t.y. žinant, kad pasiraÅ¡yti vekseliai nėra teisėtas pagrindas iÅ¡ darbuotojų reikalauti atlyginti vekseliuose nurodytÄ sumÄ .

Atsakovas vekselius laiko skolos raÅ¡teliu, suteikiančiu teise iÅ¡ ieÅ¡kovių reikalauti po 1715 Eur skolos iÅ¡ kiekvienos, tačiau iÅ¡ tikrųjų vekseliais siekiama, jog ieÅ¡kovės atlygintų darbdaviui UAB „Stilsena“ žalÄ , atsiradusiÄ darbo santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo, kad paskolino ieÅ¡kovėms vekseliuose nurodytas pinigų sumas, o pastarosios įsipareigojo jas grÄ Å¾inti, atsakovas vekselius panaudojo siekdamas įrodyti skolos pagal darbo teisinius santykius egzistavimÄ .

Atsakovo atstovas teigė, kad ieÅ¡kovės, dirbdamos pas atsakovÄ , padarė bendrovei žalos, kuriÄ Ä¯sipareigojo atlyginti iÅ¡duodamos vekselį. Abi Å¡alys, siekdamos įrodyti savo argumentus, pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡koves siejusius darbo santykius su atsakovu, jų materialinę atsakomybę dingus gryniesiems pinigams iÅ¡ seifo jų darbo metu. Pažymėtina, kad darbuotojo padarytos darbdaviui žalos dydžio nustatymÄ bei atlyginimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyrius „Materialinė atsakomybė“.

Akivaizdu, jog ieškovių išduotais vekseliais atsakovas iš darbo santykių kilusius reikalavimus siekė išspręsti CK normų pagalba, taip apeinant DK nuostatas ir taip suvaržant ieškovių teises gintis nuo darbdavio reikalavimų (DK 257 str., 258 str.). Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovių atsakovui žalos padarymo faktas turėjo būti užfiksuotas darbdavio, t. y. atsakovo, pateikti tai patvirtinantys įrodymai, priimtas darbdavio įsakymas ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju nei duomenų, kad ieškovėms būtų paskaičiuota žala, susijusi su darbinių funkcijų vykdymu, nei kad pagal darbo teisės normas joms būtų taikyta drausminė ar materialinė atsakomybė, byloje nėra, kad tokių dokumentų bendrovėje nebuvo priimta, patvirtino atsakovo atstovas ir liudytojai J.

S. bei V. M., atsakovas į bylÄ pateikė tik raÅ¡ytinius įrodymus apie atsakovo patirtÄ Å¾alÄ dėl pinigų dingimo (1 t., 108, 108 b. l.), kurie nepatvirtina aplinkybės, kad dėl ieÅ¡kovių darbinių funkcijų vykdymo atsakovui buvo padaryta reali materialinė žala. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia atsakovo nurodomÄ skolos atsiradimo pagrindÄ . Atsakovui netinkamai įforminus galimai atsiradusiÄ Å¾alÄ , nepriėmus atitinkamų dokumentų, ieÅ¡kovės prarado teisę gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, ginčyti priimtus darbdavio sprendimus įstatymo nustatyta tvarka, kas netoleruotina, nes darbuotojas yra silpnesnioji santykio Å¡alis, vekseliu pažeidžiami ne tik minėtos Å¡alies interesai, bet ir vieÅ¡asis interesas.

Todėl teismas konstatuoja, kad vekselis, kuris grindžiamas skola, kildinama žalos atsiradimu ieškovėms vykdant darbines funkcijas, imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantis sandoris, todėl yra niekinis ir negalioja, kaip pažeidžiantis ieškovių, kaip darbuotojų, interesus (CK 1.80 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas, ginčijami ieškovių atsakovui 2015-06-16 ir 2015-06-17 išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai pripažintini negaliojančiais remiantis CK 1.80 str. 1 d., taip pat šių vekselių pagrindu išduoti vykdomieji įrašai pripažintini negaliojančiais remiantis CK 1.80 str. 1 d., nes negali galioti vykdomasis įrašas, padarytas prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms dokumento pagrindu.Ieškovės taip pat prašo pripažinti vekselius negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo).

Vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 straipsnio taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebÅ«tų sudaręs (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

Byloje nustatyta, jog vekselio pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡koves ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovės, kaip darbuotojos, laikytinos silpnesniÄ ja Å¡alimi. Ä®vykus darbovietėje pinigų vagystei, jos buvo papraÅ¡ytos pasiraÅ¡yti vekselius. IeÅ¡kovė R. K. nurodė, jog iÅ¡duodama vekselį, nesuprato, jog įsipareigoja atsakovui vekselyje nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inti, ji manė, jog Å¡iuo dokumentu ji patvirtina faktÄ , kad prekybos centre įvyko vagystė ir buvo pavogta vekselyje nurodyta suma.

Jai buvo pasakyta, kad tokius dokumentus pasirašė visi darbuotojai, ji ėjo į darbovietę, žinodama, jog reikės pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telį, ėjo jį pasiraÅ¡yti, žinojo, kad yra pinigų vagystė ir kad tokį raÅ¡telį pasirašė V. B., ji nežino, ar skaitė, kÄ pasirašė, bet suprato, kad dirbo kartu, tai ir atsakomybę už pinigų dingimÄ neÅ¡a kartu, todėl nubėgo ir pasirašė. Kad pasiraÅ¡ydama vekselį įsipareigojo bÅ«tent asmeniÅ¡kai ir per trumpÄ terminÄ grÄ Å¾inti didelę sumÄ , suprato tik nuvykusi į darbo inspekcijÄ , kur jai tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta.

IeÅ¡kovė V. B. nurodė, jog pasirašė, nes buvo labai susijaudinusi, kÄ tik buvo pasibaigęs teismo posėdis, kuriame ji dalyvavo, atvažiavo tiesiai iÅ¡ teismo posėdžio, jautėsi blogai, jai buvo pasakyta, kad tai skolos lapelis, bet jis nieko nereiÅ¡kia, nes suradus vagį, jis bus sunaikintas, kad reikės asmeniÅ¡kai atsakovui atlyginti žalÄ , jai niekas nesakė, kÄ pasirašė ir kokios to pasekmės, tai suprato tik nuvykusi į darbo inspekcijÄ . Liudytojai L. M., J. S. ir V. M. patvirtino, jog buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl pasiraÅ¡omas vekselis, kad pasiraÅ¡oma dėl einamų pareigų ir inkasavimo taisyklių nesilaikymo, buvo paaiÅ¡kinta, kad tai skolos raÅ¡telis, jį pasiraÅ¡o, kol atsiras kaltininkas, jam atsiradus ir iÅ¡aiÅ¡kinus pinigų vagystę, vekseliai bus sunaikinti.

Taigi akivaizdu, kad atsakovo administracijos darbuotojai patys patvirtino, jog suklaidino ieškoves dėl esminių vekselių pasirašymo aplinkybių, nes nenurodė, jog minėta suma gali būti išieškota ir iš ieškovių asmeniškai ir kad tai ne kolektyvinė, o kiekvienos iš ieškovių asmeninė atsakomybė. Ieškovės R. K. išsilavinimas nebaigtas vidurinis, ieškovės V. B. išsilavinimas vidurinis, abiejų specialybės - pardavėja – kasininkė, abi neturėjusios paskolinių santykių, vekselių iki to laiko pasirašiusios nebuvo.

Liudytojos R. A. parodė, jog ieÅ¡kovės nesuprato, kÄ pasirašė, tai joms iÅ¡aiÅ¡kino darbo inspekcijoje. Liudytoja E. P., dirbanti valstybinėje darbo inspekcijoje vyr. darbo inspektore, patvirtino, kad buvo atvykusios trys moterys (abi ieÅ¡kovės ir liudytoja R. A.), kad jos nesuprato nei vekselių reikÅ¡mės, nei pasekmių. Minėtoje byloje sprendžiant, ar ieÅ¡kovės buvo suklaidintos, yra svarbu įvertinti, ar joms darbdavio atstovų pateikta informacija apie vekselius buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, turintis vidurinį ir nebaigtÄ vidurinį iÅ¡silavinimÄ , neturėjęs paskolinių santykių, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ .

Akivaizdu, jog darbdavio atstovams nurodžius, jog nurodytÄ vekselyje sumÄ kiekviena iÅ¡ ieÅ¡kovių turės per trumpÄ laikÄ grÄ Å¾inti darbdaviui asmeniÅ¡kai, o ne nurodant, jog pasiraÅ¡omi skolos raÅ¡teliai, kol bus surastas kaltininkas, o jį suradus, jie bus sunaikinti, ieÅ¡kovės vekselių nebÅ«tų pasiraÅ¡iusios. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl pinigų vagystės kaltas asmuo nėra nustatytas iki Å¡iol, o vekselių pagrindu jau yra atlikti notaro vykdomieji įraÅ¡ai, taigi, belieka tik kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Ieškovės, teisingai suvokusios vekselio esmę, jo sukeliamas pasekmes, jo tikrai nebūtų pasirašiusios, todėl minėtas ieškovių suklydimas laikytinas esminiu suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Atsižvelgiant į tai, ginčijami ieškovių atsakovui 2015-06-16 ir 2015-06-17 išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai pripažintini negaliojančiais ir remiantis CK 1.90 straipsnio pagrindu.Ieškovė V.

B. taip pat praÅ¡o pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl panaudoto psichologinio smurto). CK 1.91 straipsnis numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovė V. B. nurodė, kad pasiraÅ¡ant vekselį jos atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas, patyčios, liepta garsiai perskaityti pasiaiÅ¡kinimÄ , jį liepta skaityti du kartus, ji negalėjo iÅ¡eiti, negalėjo paskambinti, nes rankinė buvo padėta prie durų, norint jÄ paimti, reikėjo praeiti pro V. M., jis kalbėjo pakeltu balsu, ji bijojo. Tačiau minėtų aplinkybių nepatvirtina nei vienas liudytojas. Nei viena iÅ¡ liudytojų nenurodė, jog bÅ«tų girdėjęsi riksmai. Liudytoja J.

S. parodė, jog kabineto durys su stiklu, viskas matosi, tačiau niekas nieko neleistino nematė. Liudytoja R. R. parodė, jog V. B., išėjusi iš kabineto, elgėsi kaip paprastai, emociškai buvo stabili. Tai patvirtino ir L. M.. Liudytoja R. A. nurodė, jog V. B. išėjusi pasakė, kad pasirašė vekselį, atrodė kiek susijaudinusi. Be to, pati ieškovė V. B. pripažino, kad jos niekas nestumdė, ji pati nebandė išeiti, nors kliūčių nebuvo, tiesiog dar po to teismo posėdžio blogai pasijuto ir nepakilo, o J.

S. visai nieko nesakė. Teismas, įvertinęs vekselio sudarymo aplinkybes, akivaizdžių CK 1.91 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pripažinti V. B. 2015-06-17 pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.91 straipsniu nėra pagrindo, tačiau vekselį pripažinus negaliojančiu kitais pagrindais, tai neturi esminės reikÅ¡mės. IeÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovėms ir valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes ieÅ¡kovėms suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1 t., 79-82 b. l.).

IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: ieÅ¡kovėms - kiekvienai po 19,00 Eur žyminio mokesčio ir valstybei – 38,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovių interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 220 Eur ieÅ¡kovės V. B. patirtų iÅ¡laidų, susijusių su konsultacijomis, ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimu ir atstovavimu ir dėl 270 Eur ieÅ¡kovės R. K. patirtų iÅ¡laidų, susijusių su konsultacijomis, ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimu ir atstovavimu (2 t., 77-90 b. l.).

Pagal LR CPK 98 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Atsakovas neginčija ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovių atstovė pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu V. B. patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, R. K. patyrė 270 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl iÅ¡ esmės bylÄ iÅ¡sprendus ieÅ¡kovių naudai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 93, 430 str. 7 d.).IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 405,30 Eur ieÅ¡kovėms teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos (2 t., 74 b. l.) ir 5,26 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės V. B. 2015-06-17 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo ji be iÅ¡lygų įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „Stilsena“ 1715 Eur sumÄ iki 2015-09-01.Pripažinti negaliojančiu 2015-06-17 vekselio pagrindu Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D. J. iÅ¡duotÄ 2015-09-09 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , pagal kurį iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. yra reikalaujama atsakovo UAB „Stilsena“ naudai iÅ¡ieÅ¡koti 1715 Eur, o taip pat atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ 15,06 Eur bei paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidas 1,94 Eur (vykdomojo įraÅ¡o notarinio registro Nr. 3317).Pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės R.

K. 2015-06-16 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo ji be iÅ¡lygų įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „Stilsena“ 1715 Eur sumÄ iki 2015-09-01.Pripažinti negaliojančiu 2015-06-16 vekselio pagrindu Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D. J. iÅ¡duotÄ 2015-09-09 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , pagal kurį iÅ¡ ieÅ¡kovės R. K. yra reikalaujama atsakovo UAB „Stilsena“ naudai iÅ¡ieÅ¡koti 1715 Eur, o taip pat atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ 15,06 Eur bei paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidas 1,94 Eur (vykdomojo įraÅ¡o notarinio registro Nr. 3319).Priteisti ieÅ¡kovei V.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Stilsena”, į. k. 145626981, 239,00 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti ieÅ¡kovei R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Stilsena”, į. k. 145626981, 289,00 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Stilsena”, į. k. 145626981, 43,26 Eur (keturiasdeÅ¡imt trijų eurų, 26 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Stilsena”, į. k. 145626981, 405,30 Eur (keturių Å¡imtų penkių eurų, 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas (iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Asta Čebatoriūtė