2022-01-19 Nr. AB-1569-3-61-3-02430-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-889-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02430-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus Sprendimui ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę bei uždraudė pareiškėjams (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždraudė pareiškėjams (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką; įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.2. Pareiškėjai pažymėjo, kad jų kilmės šalyje vyksta karas, šaudoma, sprogdinama, nesaugu gyventi. (duomenys neskelbtini) partija (toliau – ir Partija) norėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prisijungtų prie jų, tačiau jis nesutiko, nors įrodymų, kad buvo verbuojamas, neturi. Abu pareiškėjai (duomenys neskelbtini) yra civiliai, o išpuoliai nukreipti prieš civilius gyventojus. Nors pareiškėjai neturi galimybių rašytiniais įrodymais patvirtinti, kad buvo smurtaujama prieš civilius gyventojus, kad pareiškėjas buvo verbuojamas, tačiau tokie duomenys turi būti vertintini prieglobsčių prašytojų naudai.

2.3. Pareiškėjai – paprasti žmonės, subrendę ne europietiškoje kultūroje, neturintys išsilavinimo, auginantys keturis vaikus, todėl jie turi menkas politines, socialines, teisines, geografines žinias ir negali pagal teisės aktų reikalavimus identifikuoti subjektą, kuris turėtų motyvą ir tikslą juos persekioti, bei tinkamai įvertinti jiems tokio subjekto veiksmų poveikį.

2.4. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie kilmės šalį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjų pateikti pasakojimai, kuriais buvo grindžiamas prieglobsčio prašymas, buvo abstraktūs, neišsamūs, prieštaringi. Informaciją apie tariamą pareiškėjų kilmės šalį jų pasakojimo kontekste buvo nesuderinama su pasakojimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjai teigė, kad kilmės šalyje jiems niekas negrasino ir jie nepatyrė smurto, tačiau jų kaimas yra prie (duomenys neskelbtini) sienos, kur vyksta kariniai veiksmai. Kartu pareiškėjai teigė, kad jų kaimas niekada nebuvo užpultas, apšaudytas, nurodė, kad buvo užpulti aplinkiniai kaimai (jų pavadinimų nurodyti negalėjo).

3.2. Atlikto tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjų nurodyta gyvenamoji vietovė, ar jos apylinkėse nuo 2019 m. spalio mėnesio vyktų kariniai veiksmai. Nors pareiškėjai teigė, kad pareiškėjas buvo verbuojamas Partijos, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų neteikė, o pirminėje apklausoje pasakojo, kad niekas jiems negrasino. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nerasta duomenų, kad Partija priverstinai verbuotų vyresnius nei 18 metų asmenis, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie tariamą persekiojimą pagrįstai buvo vertinamos kaip nepatikimos.

3.3. Pareiškėjai neturėjo jokių savo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų ir negalėjo atsakyti į bendro pobūdžio klausimus apie savo gyvenamąją vietą (aplink esančių miestų, gamtos objektų pavadinimus ir kt.). Taip pat jie teikė skirtingus atsakymus į tuos pačius klausimus (apie gentį, kuriai priklauso, kaime veikiančią mokyklą, gydytojo paslaugas, prekių įsigijimą, vyro dalyvavimą gimstant vaikams ir kt.). Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs aplinkybę, kad į Lietuvos Respubliką jie atvyko neteisėtai su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais, Migracijos departamentas padarė prielaidą, kad pareiškėjai nėra (duomenys neskelbtini) piliečiai (tikėtina, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai), dėl to situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimas būtų betikslis ir nepagrįstas. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad jie yra užaugę ne europietiškoje kultūroje ir yra menko išsilavinimo, nepaaiškina nei jų pasakojimo trūkumų, prieštaravimų, nei to, kad jie neturėjo elementarių žinių apie savo gyvenamąją vietovę.

3.4. Pareiškėjai prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Tikėtina, kad, atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju užsieniečiams taikytina 2018 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis bei nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Raigardo pasienio kontrolės posto pareigūnai 2021 m. gegužės 28 d. sulaikė grupę asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Vieni iš sulaikytųjų prisistatė (duomenys neskelbtini) vardu ir tą pačią dieną pasiprašė sau ir savo nepilnamečiams vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Asmens pilietybę, tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų prieglobsčio prašytojai nepateikė.

5.2. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) per pirminę apklausą nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, neturi jokio išsilavinimo, profesijos, neturi jokių asmens tapatybės dokumentų (nežino, kodėl jų neturi), vedęs, turi 4 vaikus. Išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jo kaime, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) sienos, vyksta kariniai veiksmai ir ten neramu gyventi. Jam pačiam niekas asmeniškai negrasino, grėsmės nebuvo, bet jis nenori priklausyti nuo politinės situacijos, todėl su šeima nusprendė išvykti į Europą. Iš (duomenys neskelbtini) nelegaliai pateko į (duomenys neskelbtini), ten rado žmogų, kuris padėjo patekti į Europą – krovininiu automobiliu vežė 20 dienų, vėliau miškingoje vietoje paleido ir nurodė kryptį, kur eiti. Jie ėjo, kol sulaikė pareigūnai. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gimusi ir gyvenusi iki išvykimo (duomenys neskelbtini) kaime, neturi jokio išsilavinimo, profesijos, neturi jokių asmens tapatybės dokumentų (nežino, kodėl jų neturi), ištekėjusi, turi 4 vaikus. 2021 m. gegužės mėnesį išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes grupuotė (duomenys neskelbtini) kariauja su (duomenys neskelbtini), o jų kaimas yra prie (duomenys neskelbtini) sienos. Asmeniškai jiems (duomenys neskelbtini) negrasino, fizinio smurto niekas iš šeimos narių nepatyrė, išvyko tik dėl karo, nes buvo baisu gyventi. Grasino jos vyrui, bet nežino, kas ir kuo. Iš (duomenys neskelbtini) nelegaliai pateko į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), iš jo išvyko į Europą.

5.3. 2021 m. birželio 8 d. buvo atlikta išsami prieglobsčio prašytojų apklausa. Per apklausą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad jis nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes nesaugu, vyksta karas, susišaudymai, todėl reikėjo išvežti šeimą, kad galėtų gyventi saugiau, patogiau, geriau. Kaime turėjo problemų su Partija, kuri kariavo su (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas painiojosi, skirtingai vadino grupuotę, pasakyti nesutrumpinto grupuotės pavadinimo negalėjo – nežino, žino tik kad (duomenys neskelbtini)).

Partija norėjo, kad pareiškėjas prisijungtų prie jų, o jis nenorėjo, nes Partija kariauja su (duomenys neskelbtini), todėl bijojo žūti. Partija mano, kad jis palaiko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) puola ir apšaudo kaimus, kuriose yra Partijos atstovų. Pareiškėjas teigė, kad jų kaimas nebuvo užpultas, apšaudytas, buvo užpulti kiti aplinkiniai kaimai, tačiau nežino kokie, nepamena, kada vyko šie išpuoliai. Pareiškėjas apie savo regioną, kuriame yra kaimas, nieko išsamaus negalėjo pasakyti, nieko nežinojo, nes, niekur nesilankydavo, žino, kad šitas kaimas yra (duomenys neskelbtini) regione (tai (duomenys neskelbtini) pavadinimas, nežino, koks oficialus (duomenys neskelbtini) miesto pavadinimas).

Jis tik (duomenys neskelbtini) mieste kartais lankydavosi, tik išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) pamatė, kad yra daug didelių miestų. Aplink jo kaimą yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimai. Apibūdinti kaimo vietoje esančio landšafto, geografijos negebėjo. (duomenys neskelbtini) nemoka, jo kaime visi kalba tik (duomenys neskelbtini). Jis priklauso (duomenys neskelbtini) genties bendruomenei. Pats mokyklos nelankė, nemoka nei rašyti, nei skaityti (mokykla jų kaime buvo, bet jis jos nelankė, vėliau mokykla buvo uždaryta ir neveikia iki šiol).

Moka rašyti tik savo vardą ir žino skaičius. Apie (duomenys neskelbtini) vykstančius įvykius taip pat nieko nežino, negali pasakyti, girdėjo apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad jie kažką daro negero, bet ką, nežino. Nežino, kada prasidėjo (duomenys neskelbtini) karas, prie jo kaimo „karas nesiartino“. Pareiškėjas neturėjo nei televizijos, nei radijo, informaciją nurodė sužinodavęs iš kitų kaimo gyventojų. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valiuta yra (duomenys neskelbtini), tačiau prekyba vyksta ir galima atsiskaityti tiek (duomenys neskelbtini), tiek doleriais.

Koks dolerio kursas (duomenys neskelbtini), nežino. Paklausus apie pinigų vertę, atsiskaitymus už produktus parduotuvėje, negalėjo nieko konkrečiau papasakoti, neva, jis nežino, žmona tvarkydavo šiuos reikalus. Nurodė, kad nei jis, nei jo žmona su vaikais niekada neturėjo jokių dokumentų, nes neturi pilietybės. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neduoda pilietybės. Aiškindamas, kodėl prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, nors teigia, kad neturi pilietybės, nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ir pasakė, kad yra jos pilietis.

Kaip be dokumentų gaudavo sveikatos, kitas paslaugas, nurodė, kad jis pats nesirgo. Vaikai eidavo pas gydytoją, jokių dokumentų, anot jo, nereikėjo, duodavo vaistų ir tiek. Jei sunkiai susirgdavo, juos veždavo į (duomenys neskelbtini) miestą, jei nesunkiai – į šalia esantį kaimą, kuriame buvo „organizacija“ (nežino organizacijos pavadinimo). Visi vaikai gimė kitame kaime, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) m., kaimo pavadinimo nežino, nes ne jis, o kitos kaimo moterys vežė žmoną, jis tuo metu ganė avis.

5.4. Per apklausą pareiškėja (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra (duomenys neskelbtini) apskrityje. Iš jo išvyko dėl karo, (duomenys neskelbtini) kariavo su (duomenys neskelbtini). Karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) trunka 3 metus ir jis priartėjo prie jų kaimo. Jų kaime ir aplinkui yra šaudoma, sprogdinama. Kaime buvo sugriauti, apšaudyti namai (nežino kiek, neišeidavo iš namų). Taip pat vyrą verbavo (duomenys neskelbtini) (nežino viso grupuotės pavadinimo), apie tai papasakoti negali, nes vyras nepasakojo. Dėl šių priežasčių išvyko iš šalies. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir su vyru yra giminės – pusbroliai, priklausantys (duomenys neskelbtini) genties bendruomenei. Ji nemoka nei rašyti, nei skaityti. Nors kaime veikia mokykla, tačiau nei ji pati, nei vaikai mokyklos nelankė (nesugebėjo suprantamai paaiškinti kodėl). Kalbėdama apie savo gyvenimo vietą, negalėjo nieko išsamaus papasakoti – nežino jokių pavadinimų. Aplink gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – apie kitus (kitas religijas, tautybes) nieko nežino. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau jos visa šeima neturi dokumentų. Vyras bandė juos gauti, eidavo prašyti, bet „neduodavo“ (nežino, kur ir ko vyras eidavo prašyti dokumentų). Nežino, kiek kas kainuoja, nes viską pirkdavo vyras. Visi jos vaikai gimė namuose, vyras visada tomis akimirkomis taip pat būdavo namuose.

5.5. Migracijos departamentas Sprendimu, be kita ko, nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojų „žinios“ apie tariamai gyvenamąją vietą ir šalį nėra suderinamos su gyvenimu jų nurodytoje vietovėje. Į didžiąją dalį klausimų apie tariamą kilmės šalį prieglobsčio prašytojai atsakinėjo „nežinau“, „nepamenu“. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų, kurios daugumą sudarė (duomenys neskelbtini) piliečiai iš (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojų pasakojimas įvertintas kritiškai bei dėl nustatytų trūkumų nelaikytas patikimu įrodymu. Atsakovas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojai nėra (duomenys neskelbtini) piliečiai, tačiau surinktų duomenų visuma neleidžia pakankamai užtikrintai konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl tyrimo kontekste jų pilietybė laikytina nenustatyta. Kadangi prieglobsčio prašytojai klaidino tyrimą, jų pateikti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, buvo atmesti. Įvertinęs visas aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento informacija, jų kilmės šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos išsamios apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų nurodyti argumentai. Apklausų metu pareiškėjai nurodė esantys (duomenys neskelbtini) piliečiai, tačiau apklausų metu negalėjo atsakyti į bendro pobūdžio klausimus apie savo gyvenamąją vietą, t. y. nei kada prasidėjo (duomenys neskelbtini) karas, nei kiek kainuoja (duomenys neskelbtini) elementarios kasdienės prekės; teigdami, kad (duomenys neskelbtini) prekyba vyksta ir galima atsiskaityti tiek (duomenys neskelbtini), tiek doleriais, nežinojo, koks dolerio kursas; nežinojo apie (duomenys neskelbtini) upę; nežinojo nei oficialaus regiono, kuriame gyvena, nei kitų su regionu bei miestu susijusių aplinkybių. Pareiškėjai apie tas pačias gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes teikė skirtingą informaciją. Taip pat rinkta informacija apie pareiškėjų nurodytus kaimus, tačiau atsakovas pareiškėjų nurodytais pavadinimais kaimų nerado. Taip pat nors pareiškėjai nurodė, kad prie kaimo vyksta kariniai veiksmai, tačiau atsakovas nustatė, kad jokių duomenų, jog teritorijoje, kur yra jų nurodytas kaimas, ar jo apylinkėse 2001 m. gegužės – 2019 m. spalio mėn. būtų vykę kariniai veiksmai, nerasta. Taip pat nenustatyta, kad Partija verbuotų asmenis, vyresnius nei 18 m. Be to, pareiškėjai nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų, kurių daugumą sudaro (duomenys neskelbtini) piliečiai iš (duomenys neskelbtini).

7. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tariamą kilmės valstybę. Bylos rašytiniai įrodymai, teismo įsitikinimu, nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, kas yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Taigi, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

8. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl nesuteiktos papildomos apsaugos, teismas pabrėžė, kad pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Atsakovas detaliai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

9. Dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo – teismo įsitikinimu, Sprendime konkrečiai ir argumentuotai nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, nes jie nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, jiems pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 1 d.), todėl atsakovas pagrįstai įvedė perspėjimą pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis trejus metus nuo išsiuntimo dienos, kadangi jie nesilaikė imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko išsamų bei nuodugnų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

III. 11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi.

12. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas tinkamai neįvertino, kad atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, o tai sudaro pagrindą konstatuoti tyrimo neišsamumą ir būtinumą jį atlikti iš naujo.

12.2. Pareiškėjų pateiktos informacijos neatitikimas nebuvo esminis sprendžiant kilmės valstybėje jiems kilusias grėsmes. Gyvenimiškos aplinkybės, kaip, pvz., maisto pirkimas, gydymas, tiesiogiai nėra susijusios su prieglobsčio prašymu, todėl tam tikri neatitikimai negali būti pagrindu nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio. Be to, teismas neįvertino pareiškėjų raštingumo, išsilavinimo, kritinio mąstymo, lygio ir įtakos tam, kad kurie duomenys buvo netikslūs, neįvertino to, kad pareiškėjai yra paprasti žmonės. Taip pat nesurinkus išsamios kilmės valstybės informacijos, nėra pagrindo vertinti atsakovo išvadas pagrįstomis. Nors kai kurie duomenys rodo, kad Partija verbuoja paauglius, tačiau nėra patikimų duomenų, kad verbuojami išimtinai tik jaunuoliai. Kita informacija rodo, kad verbuojami tiek vyrai, tiek moterys. Šiuo atveju visi duomenys ir neatitikimai turėjo būti vertinami sistemiškai.

12.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad subjektyvi baimė taip pat yra svarbi, vertinant prieglobsčio prašymą, be to, grasinimų ir baimės neįmanoma įrodyti konkrečiais įrodymais. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad ginkluotas konfliktas iš tikrųjų kelia grėsmę jų šeimai. Teismo teiginiai dėl papildomos apsaugos nesuteikimo yra nepagrįsti ir bendro pobūdžio, teismas nepagrįstai rėmėsi tik Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, bet nesirėmė 3 punktu.

12.4. Nepagrįsti taip pat motyvai dėl pareiškėjų išsiuntimo bei draudimo jiems atvykti. Pareiškėjai bendradarbiavo su prieglobsčio institucijomis, teikė būtiną pagalbą, nėra pažeidę teisės aktų, nėra duomenų apie jų keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, todėl nustatytas išsiuntimo ir draudimo atvykti terminas yra neproporcingas.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad:

13.1. Pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik tada, kai kartu su kitų asmenų grupe neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną buvo sulaikyti pareigūnų, o tai leidžia manyti, kad pareiškėjų atvykimo tikslas nebuvo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų pasakojimai buvo abstraktūs, neišsamūs, prieštaringi. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėjai, Migracijos departamentas surinko informaciją apie tariamą pareiškėjų kilmės šalį pareiškėjų pasakojimo kontekste, kuri buvo nesuderinama su pareiškėjų pasakojimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jiems niekas negrasino ir jie nepatyrė smurto, tačiau jų kaimas yra prie (duomenys neskelbtini) sienos, kur vyksta kariniai veiksmai. Tuo pačiu pareiškėjai teigė, kad kaimas niekada nebuvo užpultas apšaudytas, nurodė, kad buvo užpulti aplinkiniai kaimai (jų pavadinimų nurodyti negalėjo). Migracijos departamentas nenustatė, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjų nurodyta jų gyvenamoji vietovė ar jos apylinkėse nuo 2019 m. spalio mėn. vyktų kariniai veiksmai.

13.2. Pareiškėjai taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) buvo verbuojamas Partijos, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų neteikė, o pirminės apklausos metu pasakojo, kad niekas jiems negrasino. Tyrimo metu nerasta duomenų, kad Partija priverstinai verbuotų asmenis, kurie yra vyresni, negu 18 m. (pareiškėjas yra pilnametis asmuo).

13.3. Pareiškėjai taip pat neturėjo jokių savo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų ir negalėjo atsakyti į bendro pobūdžio klausimus apie savo gyvenamąją vietą (aplink esančių miestų, gamtos objektų pavadinimus ir kt.). Be to, pareiškėjai teikė skirtingus atsakymus į tuos pačius klausimus. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, kad į Lietuvos Respubliką jie atvyko neteisėtai su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais, Migracijos departamentas padarė prielaidą, kad pareiškėjai nėra (duomenys neskelbtini) piliečiai (tikėtina, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai), dėl ko situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimas būtų betikslis ir nepagrįstas. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jie yra menko išsilavinimo, nepaaiškina nei jų pasakojimo trūkumų, prieštaravimų, nei to, kad jie neturėjo elementarių žinių apie savo gyvenamąją vietovę.

13.4. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Todėl pareiškėjams buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 33 punkte nustatyta, kad esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas. Atsižvelgiant į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos.

13.5. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio ir yra proporcingas. Be to, nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, tačiau nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovo pateiktais argumentais, tačiau pareiškėjų paaiškinimų tinkamai neįvertino.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

18. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

19. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

21. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

22. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

23. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė bendra bloga padėtimi (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjai įvardijo kaip savo kilmės šalį, bei tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo verbuojamas Partijos.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, kuriais jie grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų persekiojimas.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nepateikė asmens dokumentų, į tai, kad pareiškėjai nepaaiškino, kodėl neturi minėtų dokumentų, apklausų metu siekė įsitikinti, kad pareiškėjai, iš tikrųjų, yra iš jų nurodytos kilmės šalies – (duomenys neskelbtini). Būtent todėl ir buvo užduodami klausimai, susiję su, kaip teigia pareiškėjai, „Gyvenimiškomis aplinkybėmis“, tokiomis kaip maisto pirkimas, gydymas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjai apklausų metu pasisakė skirtingai – vyras nurodė, kad už prekių užsakymą iš kito kaimo buvo atsakinga žmona, o žmona nurodė, kad prekes pirko jų kaime, pirko ir už jas atsiskaitydavo būtent vyras; vyras nurodė, kad mokykla kaime buvo uždaryta, žmona – kad mokykla veikia; skyrėsi taip pat pasakojimai dėl gimdymo (pareiškėja sakė, kad gimdė namuose ir gimdymo metu dalyvavo vyras, pareiškėjas tvirtino, kad žmona gimdė kitame kaime, gimdymo metu jis nedalyvavo), priklausymo genties bendruomenėms.

Pareiškėjai negalėjo tinkamai apibūdinti savo gyvenamosios vietos (kaimo (duomenys neskelbtini)) geografijos (teigdami, kad gyvena netoli (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pasienio, nežinojo apie (duomenys neskelbtini), kuri apibrėžia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sieną, Departamento atstovui paklausus, kas yra aplink kaimą (upės, ežerai, kalnai, pareiškėjas nurodė, kad „<...> mūsų kaime ten nieko ten nėra žinomo, kad kažką papasakočiau <...>“, pareiškėja taip pat nepateikė konkrečių teiginių dėl kaimo geografijos), aplink esančių kaimų (pareiškėjų nurodyti kaimai nebuvo rasti).

Pareiškėjai nežinojo savo kilmės šalies aktualijų (apie politikus pasakojo itin bendrai, nurodė, kad informaciją gaudavo iš giminių, nežinojo, kada prasidėjo karas, nors, kaip pats nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko dėl karo veiksmų „<...> aš nežinau, 2010, 2011, tai nežinau, nes mes ten gyvenom kaime, prie mūsų niekas nesiartino <...>“, tačiau vėliau nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) <...> pradeda bombarduoti ir kariauti ten ir daug žmonių žuvo nuo to“, Departamento atstovui nurodžius, kad pareiškėjas prieš tai tikino, kad kaime nevyko jokie kariniai veiksmai, pareiškėjas teigė, kad nesakė, kad nebuvo karinių veiksmų kaime), nežinojo, kiek kainuoja prekės (duomenys neskelbtini) (nors teigė, kad pardavinėjo avių vilną), nurodė, kad jų kaime vyko kariniai veiksmai, tačiau atsakovas nenustatė, kad pareiškėjų nurodyto kaimo teritorijoje ar jo apylinkėse aktualiu laikotarpiu vyktų kariniai veiksmai.

Taigi, šiuo atveju buvo pagrįstai padaryta prielaida, kad pareiškėjai nėra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl vertinta, kad pareiškėjų pilietybė yra nenustatyta. Be to, atsakovas pagrįstai atsižvelgė į nustatytus pasakojimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjų situaciją, t. y. apklausų metu nustatyti neatitikimai sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjų pasakojimo patikimumu.

28. Taip pat Migracijos departamentas vertino aplinkybes, susijusias su Partijos verbuojamais asmenimis bei nenustatė duomenų, kad Partija vykdytų privestinį verbavimą asmenų, vyresnių nei 18 m. Savo ruožtu pareiškėjas negalėjo išsamiai apibūdinti Partijos, pasakodamas apie tariamą persekiojimą, iš esmės, tik nurodė, kad buvo verbuojamas, kad jam grasino, tačiau konkrečių detalių nepateikė, be to, pirminės apklausos metu nurodė, kad jam niekas negrasino. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad Migracijos departamentas atliko išsamų vertinimą ne tik pareiškėjų nurodytų aplinkybių, tačiau ir situacijos pareiškėjų nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) vertinimą. Taigi, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

29. Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjų nurodytoje kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas pažymėjo, kad labai tikėtina, jog pareiškėjai nėra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimas būtų betikslis; tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko su viena iš neteisėtų migrantų grupių, o dauguma nelegalių migrantų į Lietuvą atvyksta būtent iš (duomenys neskelbtini), atsakovas vertino situaciją (duomenys neskelbtini) bei nustatė, kad jeigu pareiškėjų kilmės valstybė būtų (duomenys neskelbtini), jie taip pat neatitiktų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde teigė, kad teismo motyvai šiuo klausimu yra bendro pobūdžio, tačiau pareiškėjai nepaneigė nei teismo, nei Migracijos departamento padarytų išvadų, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad jų pilietybė nebuvo nustatyta. Šių argumentų kontekste taip pat darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Be to, pareiškėjų argumentai dėl išsilavinimo ir žinių stokos nepaneigia atsakovo nustatytų pareiškėjų pasakojimo neatitikimų bei padarytų išvadų.

30. Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo išsiuntimu ir draudimu atvykti, pažymi, kad iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; nustatyta, kad pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tariamą kilmės valstybę; į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje masinio migrantų srauto metu) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai juos sulaikę pareigūnai pristatė juos į užkardą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjams taikytina priemonė dėl jų išsiuntimo ir draudimo atvykti (pareiškėjams (duomenys neskelbtini)) į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo dienos, yra proporcinga ir teisėta.

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė