2026-05-27 Nr. AB-11136-3-62-3-00481-2026-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1024-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00481-2026-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame atsakovais nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-00003 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.

Atsižvelgęs į tai, jog skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus, teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

2026 m. kovo 20 d. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi: 1) laikė nepaduotu pareiškėjo A. Ž. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo; 2) nutarė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 3) priėmė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, Tarnybos įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą; 3) nutarė laikyti atsakovu byloje Tarnybą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nenurodė, neišskyrė iš kokios institucijos (skunde nurodomų atsakovų) dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos prašo neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo, reikalavime dėl turtinės žalos konkrečiai neįvardijo prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, nenurodė, kaip turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas, todėl laikė, kad dėl šių reikalavimų pareiškėjas tinkamai nepašalino trūkumų.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovais Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Regionų administracinį teismą nesudaryti dirbtinių kliūčių teismo procese, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaudojant visų tiesiogiai susijusių teisminių procesų medžiagą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimų, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnis, 45 straipsnio 2, 5 dalys nevaržo pareiškėjo teisių.

Pareiškėjo teigimu, skundas atitinka ABTĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties dalies, kuria laikyta nepaduota pareiškėjo skundo (patikslinto skundo) dalis dėl reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025; kt.).

Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taip pat priteisti iš atsakovų Tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Koordinacinės tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo 5 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės, atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde aiškiai neįvardijo neteisėtų veiksmų (vilkinimu atlikti veiksmus, neveikimu), su kuriais sieja neturtinės žalos, kurią vertina 5 000 Eur suma, atsiradimą ir kokios neigiamos pasekmės, kurios galėtų būti laikomos neturtine žala, jam kilo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų, susijusių su skundo dalimi, kuria siekiama neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad ši skundo dalis laikytina nepaduota ir grąžintina pareiškėjui.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo (patikslinto skundo) dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų Tarnybos, Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė