2024-10-23 Nr. AB-15286-3-61-3-02958-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-89-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02958-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Baltijos futbolo akademija“ (toliau – ir Įstaiga, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24) „Dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą „Dėl programos akreditacijos, finansavimo sutarties sudarymo ir mokymo lėšų skyrimo“ (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog jis buvo įregistruotas Švietimo ir mokslo institucijų registre, o jo parengta formalųjį švietimą papildantį ugdymą (toliau – ir FŠPU) „Aukšto meistriškumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“ (toliau – ir FŠPU programa) buvo įregistruota Kvalifikacijos tobulinimo ir renginių registre, pareiškėjas pateikė Administracijai Prašymą, kuriuo prašė akredituoti FŠPU programą, pasirašyti su pareiškėju, kaip su FŠPU teikėju, finansavimo sutartį bei skirti mokymo lėšas pareiškėjo vykdomą FŠPU programą lankantiems mokiniams. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog jis negali patvirtinti pareiškėjo FŠPU programos ir finansuoti ją, kadangi, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu aprašu, Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) finansuoja FŠPU programas tik tų institucijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, nes jis grindžiamas vieninteliu argumentu, jog Savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), pagal kurį FŠPU teikiančioms institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė, paskirstomos mokymo lėšos. Pareiškėjo nuomone, priešingai, nei nurodyta Sprendime, aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas suteikia savivaldybėms teisę dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, negali reikšti, jog savivaldybės gali nuspręsti visiškai neskirti mokymo lėšų, gautų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir turimų savivaldybės biudžete, įstatymų reikalavimus atitinkančioms bei FŠPU teikiančioms mokymo įstaigoms.

4. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 67 straipsniu, aplinkybė, jog Švietimo įstatymas suteikia savivaldybėms teisę (ne pareigą) dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, jokiu būdu negali reikšti, jog savivaldybės, įskaitant ir atsakovą, gali nuspręsti visiškai neskirti mokymo lėšų, gautų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir turimų savivaldybės biudžete, įstatymų reikalavimus atitinkančioms bei formalųjį švietimą papildantį ugdymą mokiniams teikiančioms mokymo įstaigoms.

5. Tiek Švietimo įstatymo nuostatos, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vyriausybės patvirtintas aprašas) 13 punktas nustato, jog neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, įskaitant ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą teikiančios mokyklas, turi teisę gauti jų programų finansavimą, kuris yra skiriamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Vyriausybės patvirtinto aprašo 1 priedo 1.4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigoja savivaldybes, įskaitant ir Savivaldybę, 2021 m. FŠPU programoms skirti ne mažiau kaip 0,1135 proc. pareiginės algos bazinio dydžio, tai atitiktų 20,09 Eur dydžio krepšelį mokiniui per mėnesį (2021 m. pareiginės algos bazinis dydis (177 Eur) x 0,1135 = 20,09 Eur) arba 241,08 Eur per metus vieno mokinio pasirinktam FŠPU programos finansavimui (20,09 Eur x 12 mėn. = 241,08 Eur). Atsižvelgus į tai, neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas nusprendė neskirti mokymo lėšų finansavimo iš Savivaldybės biudžeto, tokiu būdu paneigdamas pareiškėjo, kaip FŠPU teikėjo, teisę į jo programos finansavimą.

6. Sprendimas laikytinas diskriminaciniu, nes jame nurodyta, jog atsakovas finansuoja tik tas institucijas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Savivaldybė, tačiau tiek Švietimo įstatyme, tiek ir Vyriausybės patvirtintame apraše įtvirtinta, jog FŠPU teikėjais gali būti visos mokyklos. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvo užkirstas kelias Savivaldybėje gyvenantiems vaikams laisvai pasirinkti FŠPU programą vykdančią organizaciją bei neužtikrintas FŠPU programos prieinamumas didesniam vaikų skaičiui.

7. Ginčijamame Sprendime nurodomo Aprašo, kuri yra vietos savivaldos poįstatyminis aktas, dalis, kuria nustatyta, jog gali būti finansuojamos FŠPU programos tik tų institucijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė, prieštarauja nacionaliniu lygmeniu priimtam Vyriausybės patvirtintam aprašui bei Švietimo įstatymui. Vadovaujantis įstatymų viršenybės bei sistemiškumo principais, Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis Aprašo 8 punkto nuostatomis, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

8. Pareiškėjas gali būti laikomas FŠPU teikėju bei atitinkamai gali gauti programos finansavimą, nes tai dar 2020 m. gruodžio 30 d. patvirtino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija), atsakydama į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. prašymą.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

10. Atsakovas nurodė, kad visas neformalusis vaikų švietimas yra savarankiškoji Savivaldybės funkcija, todėl ji, finansuodama programas iš Savivaldybės biudžeto, gali nustatyti konkrečius programų kriterijus, būtinus gauti finansavimą, t. y. Savivaldybė turi teisę paskirstyti mokymo lėšas FŠPU programoms finansuoti savo nustatyta tvarka.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 674 pakeitė Vyriausybės patvirtintą aprašą, o Sprendimas buvo surašytas dar iki nurodyto Vyriausybės nutarimo pakeitimo. Skundžiamo Sprendimo pateikimo pareiškėjui metu galiojusio Vyriausybės nutarimo redakcija numatė savivaldybėms teisę paskirstyti mokymo lėšas savo nustatyta tvarka. Aprašo 2 punkte vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme vartojamas sąvokas, o, vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, savivaldybės mokykla yra mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra Savivaldybės mokykla, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme (pareiškėjas neginčija to), Įstaiga neatitiko Apraše nustatytų reikalavimų FŠPU programos finansavimui gauti.

12. Atsakovas neginčija pareiškėjo galimybės vykdyti FŠPU programas, tačiau, nustatęs, kad jis neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, Administracija neturėjo pagrindo tenkinti Įstaigos Prašymo. Subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame Sprendime išdėstytais argumentais savaime nesudaro pagrindo laikyti Sprendimą neteisėtu.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo VšĮ „Baltijos futbolo akademija“ skundą.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

14.1. Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją 2020 m. gruodžio 21 d. su prašymu „Dėl informacijos suteikimo, prašydamas suteikti detalią informaciją apie tai: 1) kokie kriterijai nustatyti įstaigoms, siekiančioms teikti formalųjį švietimą papildantį ugdymą, kokiuose konkrečiuose teisės aktuose bei poįstatyminiuose aktuose šie kriterijai yra reglamentuoti; kokia įstaigos, teikiančios formalųjį švietimą papildantį ugdymą, tapimo tvarka; 2) kokie konkretūs sporto švietimo programų kriterijai nustatyti įstaigų programoms, jog šių įstaigų vykdomos programos atitiktų bendruosius iš valstybės biudžeto ar Savivaldybės biudžeto finansuojamų tokio neformaliojo švietimo programų kriterijus, bei kokiuose teisės aktuose ar kituose šaltiniuose šie kriterijai yra reglamentuoti; 3) kada, kur ir kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti įstaiga, pripažinta teikiančia formalųjį švietimą papildantį ugdymą, jog šios įstaigos vykdomą programą lankantys mokiniai iš valstybės ar Savivaldybės biudžeto galėtų gauti atitinkamą finansavimą bei kokiuose teisės aktuose ši tvarka yra reglamentuota.

14.2. Ministerija 2020 m. gruodžio 30 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ pateikė atsakymą į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. prašyme nurodytus klausimus, kuriame nurodė, jog Įstaiga yra priskiriama formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų grupei ir gali vykdyti FŠPU sportinio ugdymo programas. Ministerija atkreipė dėmesį, jog visas neformalusis vaikų švietimas yra savarankiškoji Savivaldybės funkcija, todėl Savivaldybė, finansuodama programas iš savo biudžeto, gali nustatyti konkrečius programų kriterijus, būtinus finansavimui gauti ir paskirstyti mokymo lėšas FŠPU programoms finansuoti, savo nustatyta tvarka.

14.3. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Ministerijos pateiktą atsakymą, įsiregistravo Švietimo ir mokslo institucijų registre kaip FŠPU teikėjas, parengė programą „Aukšto meistriškumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“ ir 2021 m. kovo 3 d. pateikė ją Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrui akredituoti (programai suteiktas kodas: 110501673). Pareiškėjas 2021 m. kovo 15 d. pateikė Administracijai Prašymą, kuriame nurodė, jog prašo: 1) akredituoti programą „Aukšto meistriškumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“ (programos kodas 110501673); 2) pasirašyti su pareiškėju finansavimo sutartį; 3) skirti mokymo lėšas pareiškėjo vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą lankantiems mokiniams.

14.4. Pareiškėjas 2021 m. birželio 14 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su reikalavimu „Dėl atsakymo pateikimo“, kuriame informavo, jog, praėjus įstatymu nustatytam administracinio sprendimo priėmimo terminui, atsakymas į Prašymą nėra gautas, taip pat nėra gautas rašytinis pranešimas, jog 20 darbo dienų sprendimo priėmimo terminas buvo pratęstas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė kuo skubiau pateikti atsakymą į jo Prašymą.

14.5. Atsakovas 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-AD) „Dėl atsakymo pateikimo“, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, prašė pateikti „Aukšto meistriškumo jaunųjų futbolininkų ugdymo“ programos aprašymą, kuriame būtų nurodytas ugdymo programos turinys, laikotarpis ir lankančių Vilniaus miesto mokinių skaičius pagal pogrupius bei tų pogrupių susietumą bei kitus būtinus programos įvertinimui reikalingus dokumentus. Atsakovas pažymėjo, kad galės pateikti išsamų atsakymą, susipažinęs su programos turiniu bei jo įgyvendinimo seka.

14.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 28 d. atsakyme „Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-/21(3.3.2.26E-AD)“ nurodė, kad jis pateikė visus reikalingus dokumentus kartu su Prašymu 2021 m. kovo mėn., tačiau, siekdamas bendradarbiauti, pakartotinai pateikia Sportinio, formalųjį švietimą papildančio, ugdymo programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą VŠĮ „Baltijos futbolo akademija“ direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 21-321, bei aukšto sportinio meistriškumo komandų sąrašus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, negavęs Administracijos sprendimo dėl Prašymo bei 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo, jis bus priverstas kreiptis į teismą dėl Administracijos veiksmų teisėtumo bei įpareigojimo pateikti sprendimą dėl Prašymo.

14.7. Administracija, remdamasi Aprašo 8 punktu, skundžiamame Sprendime nurodė, kad ji negali patvirtinti pareiškėjo programos ir finansuoti ją, kadangi Aprašas taikomas tik toms institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė.

15. Teismas, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsniu, Vyriausybės patvirtinto aprašo 13 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, nurodė, jog mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus, o šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę paskirstyti juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtinto aprašo 12 punkte buvo numatyta, jog savivaldybėms yra skiriamos mokymo lėšos, be kita ko, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (Vyriausybės patvirtinto aprašo 12.4 p.), kurias savivaldybės turi teisę paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, Savivaldybės taryba patvirtino Aprašą, pagal kurį FŠPU (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos Savivaldybės mokykloms (Aprašo 8 p.). Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės mokykla yra mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis). Pareiškėjas nėra Savivaldybės mokykla, taigi, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti jo Prašymą, kadangi Įstaiga neatitiko Apraše nustatytų reikalavimų FŠPU programos finansavimui gauti.

16. Vadovaudamasis teisiniu reguliavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3733-968/2015, teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus dėl Savivaldybės neteisėto veikimo, nustatant FŠPU mokymo lėšų finansavimą tik toms institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė. Savivaldybė, įgyvendindama savarankišką funkciją – vaikų neformaliojo švietimo organizavimą, turi teisę nustatyti konkrečius ugdymo programoms keliamus reikalavimus bei jų kriterijus, būtinus finansavimui teikti. Savivaldybė įgyvendino tokią teisę Aprašu.

17. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti jį. Atmetęs skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 18. Pareiškėjas VšĮ „Baltijos futbolo akademija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus.

19. Pareiškėjas teigia, jog Aprašo 8 punktas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai, kuri įtvirtino, jog neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai, o neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir FŠPU, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Vyriausybės patvirtinto tvarkos aprašo 13 punkto redakcijoje, pradėjusioje galioti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., papildomai patikslinta, jog jo 12.4 punkte nurodytos lėšos, apskaičiuotos pagal mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių, paskirstomos savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigoms, atsižvelgiant į šių mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą mokinių registre. Taigi Švietimo įstatymas kartu su Vyriausybės patvirtintu aprašu, priešingai nei nurodyta Sprendime, aiškiai įtvirtino, jog FŠPU teikėjais gali būti visos mokyklos, taip pat laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai, neįtvirtinant diskriminacinių bei konkurenciją ribojančių nuostatų, kad FŠPU programas gali vykdyti bei šių programų vykdymą finansavimą gauti išimtinai tik mokyklos, kurių savininke ar dalininke yra pati valstybė ar savivaldybė. Tai, kad Aprašo 8 punktas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, patvirtina ne tik pareiškėjo gautas Ministerijos 2020 m. gruodžio 30 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“, bet ir Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse 2022 m. sausio 18 d. pranešimas Nr. S1-16(5.28Mr). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-1246 „Dėl Tarybos 2021-03-10 sprendimo Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Aprašo 8 punktą ir numatė, jog FŠPU programų finansavimą gali gauti ir atsakovui, kaip savininkei ar dalininkei, nepriklausančios mokyklos, įskaitant ir pareiškėją.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1048-1066/2022, kurioje vertinamos panašios faktinės aplinkybės.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą.

22. Atsakovas nurodo, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas įvertino pareiškėjo skundo argumentus dėl Aprašo 8 punkto nuostatos, kuria buvo suteikiama teisė gauti mokymo lėšas tik Savivaldybės mokykloms, neteisingumo. Aprašo patvirtinimo metu galiojusio Švietimo įstatymo bei Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatos, numatydamos galimybę finansuoti nevalstybines mokyklas, nenumatė imperatyvaus reikalavimo skirti finansavimą privalomai tiek savivaldybės, tiek nevalstybinėms mokykloms, o būtent suteikė diskreciją spręsti pačioms savivaldybėms, numatant, kad savivaldybė paskirsto mokymo lėšas savo nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo laikyti Aprašo 8 punktą prieštaraujančiu Švietimo įstatymo, Vyriausybės patvirtinto aprašo ir (ar) Konstitucijos nuostatoms. Sistemiškai aiškinant Švietimo įstatymo nuostatas, matyti, jog įstatymas numato galimybę finansuoti nevalstybines mokyklas, vykdančias FŠPU, bei nustato, jog finansavimas nevalstybinėms mokykloms (jeigu būtų skirtas savivaldybių nustatyta tvarka) būtų skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau nėra nustatyta pareiga savivaldybėms paskirstyti mokymo lėšas privalomai ir nevalstybinėms mokykloms. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra pagrindo Aprašo 8 punkto ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenustato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, laikyti prieštaraujančia Švietimo įstatymo nuostatoms. Atsakovas pažymi, jog Vyriausybės patvirtinto aprašo 12.4 ir 13 punktų nuostatos, kuriomis remiamasi apeliaciniame skunde, taip pat neįpareigoja savivaldybių finansuoti nevalstybinių mokyklų FŠPU programas.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 674 pakeitė Vyriausybės patvirtinto aprašo 13 punktą. Taigi tik nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Vyriausybės patvirtinto aprašo redakcijoje jau buvo nustatyta, kad mokymo lėšos turi būti paskirstomos ne tik savivaldybės, bet ir nevalstybinėms įstaigoms, tai reiškia, jog iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė tokio imperatyvo.

24. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Aprašo 8 punkto neteisėtumą patvirtina Ministerijos 2020 m. gruodžio 20 d. raštas, tačiau Ministerija nėra įgaliota vertinti Savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumo. Ministerija tik nurodė, jog Apraše teisinė mokyklų forma nėra nustatyta. Administracijos vertinimu, tai savaime nesuponuoja Aprašo 8 punkto neteisėtumo.

25. Savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-1246 pakoregavo Aprašo 8 punktą, pasikeitus Vyriausybės patvirtinto aprašo reguliavimui. Tačiau vėlesnis Aprašo 8 punkto nuostatos pakeitimas nereiškia ir neturėtų būti suprantamas kaip Savivaldybės pripažinimas dėl ankstesnės Aprašo 8 punkto redakcijos tariamo neteisėtumo, o taip pat vėlesnis nuostatos pakeitimas nesuponuoja ir iki pakeitimo priimto Sprendimo tariamo neteisėtumo.

26. Pareiškėjo nurodoma administracinė byla Nr. eI3-1048-1066/2022 neišnagrinėta iš esmės, joje nėra priimtas galutinis sprendimas, taigi nėra pagrindo laikyti, jog teismo proceso metu priimta nutartis minėtoje administracinėje byloje suformavo kokią nors teisės aiškinimo taisyklę, kurios laikytis teismas būtų įpareigotas ir šioje administracinėje byloje. Be to, tai, jog kitoje administracinėje byloje teismas inicijavo Aprašo 8 punkto nuostatos teisėtumo patikrą, nesudaro pagrindo laikyti, kad šioje byloje teismas negalėjo išspręsti šalių ginčo ir įvertinti Aprašo 8 punkto nuostatos taikymo teisėtumo pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą šios individualios bylos aplinkybėmis.

27. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 14 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas priimti naujus įrodymus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-415/2023, kurioje teismas sprendė, jog Aprašo 8 punktas ta apimtimi, kuriame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokyklos, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai ir Vyriausybės patvirtinto aprašo 12, 12.4 ir 13 punktams.

28. Atsakovas Administracija rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo teismas pripažino, kad Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams, tačiau šioje byloje skundžiamas Sprendimas surašytas ir pareiškėjui pateiktas dar 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. dar galiojant Aprašo 8 punkto (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusios redakcijos) nuostatai. Šiuo atveju nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje nenurodyta, kad Aprašo 8 punktas negali būti taikomas ab initio (nuo jos priėmimo dienos), tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji taisyklė, įtvirtinta ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje, t. y. Aprašo 8 punktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas buvo oficialiai paskelbtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis oficialiame Lietuvos Respublikos teisės aktų registre buvo paskelbta 2023 m. spalio 26 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, negali būti taikomas nuo 2023 m. spalio 26 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Administracijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24) „Dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą „Dėl programos akreditacijos, finansavimo sutarties sudarymo ir mokymo lėšų skyrimo“.

30. Sprendimu buvo atsisakyta akredituoti pareiškėjo parengtą programą „Aukšto meistriškumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“, pasirašyti su juo, kaip formalųjį švietimą papildančio ugdymo teikėju, finansavimo sutartį bei skirti mokymo lėšas pareiškėjo vykdomą FŠPU programą lankantiems mokiniams. Administracija nurodė, kad negali patvirtinti pareiškėjo FŠPU programos ir finansuoti ją, kadangi, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, ji finansuoja tik tų institucijų FŠPU programas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Vilniaus miesto savivaldybė.

31. Norminė byla dėl Aprašo 8 punkto teisėtumo buvo išnagrinėta ir joje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės patvirtinto aprašo (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-5156-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2021-3), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1050-415/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas, paskelbta 2023 m. spalio 26 d.

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, be kita ko, konstatavęs, kad Savivaldybė, įgyvendindama savarankišką funkciją – vaikų neformaliojo švietimo organizavimą, turi teisę nustatyti konkrečius ugdymo programoms keliamus reikalavimus bei jų kriterijus, būtinus teikti finansavimą, Savivaldybė įgyvendino tokią teisę Aprašu, pareiškėjas neatitiko Apraše nustatytų reikalavimų FŠPU programos finansavimui gauti.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodydamas, kad Aprašo 8 punktas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams – Švietimo įstatymui ir Vyriausybės patvirtinam tvarkos aprašui.

34. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, be kita ko, pažymi, kad tik nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Vyriausybės patvirtinto tvarkos aprašo redakcijoje buvo nustatyta, kad mokymo lėšos turi būti paskirstomos ne tik savivaldybės, bet ir nevalstybinėms įstaigoms, tai reiškia, jog iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė tokio imperatyvo. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje nenurodyta, kad Aprašo 8 punktas gali būti taikomas ab initio (nuo jo priėmimo dienos), tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji taisyklė, įtvirtinta ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje, t. y. Aprašo 8 punktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas buvo oficialiai paskelbtas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 118 straipsnio 1 dalį, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, jog aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-778/2013, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, pripažinus poįstatyminių teisės aktų neteisėtumą vienoje administracinėje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje administracinėje byloje, kurioje galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas (2018 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-651-602/2018, 2018 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-972-575/2018). Be to, aptariama išimtis taikoma, pavyzdžiui, tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (vyksta ginčas), t. y. norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis (2018 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-463-756/2018, 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-119-442/2017, 2024 m. spalio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1634-821/2024).

37. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-5156-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2021-3), kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1050-415/2023, pripažinus Aprašo 8 punkto prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir šioje individualioje administracinėje byloje, kadangi negalima vertinti, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas ir teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių yra susiklostę galutinai (vyksta ginčas). Kaip jau minėta, norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išspręsti galutinai.

38. Pripažinus Aprašo 8 punkto, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas individualus administracinis sprendimas (šioje byloje skundžiamas Sprendimas), prieštaravimą aukštesnės galio teisės aktams, individualus administracinis sprendimas turi būti panaikintas, nes jis buvo priimtas remiantis norminiu aktu, kurio teisėtumo prezumpcija paneigta (ir šis norminis aktas toliau negali būti taikomas) išnagrinėjus norminę bylą.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo patenkina pareiškėjo skundą, panaikindama Administracijos Sprendimą ir įpareigodama Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

40. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

41. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

43. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas sumokėjo advokato padėjėjai 450 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, 100 Eur už 2022 m. sausio 27 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, 50 Eur už 2022 m. balandžio 22 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, 50 Eur už 2022 m. balandžio 22 d. prašymo dėl teismo posėdžio skyrimo parengimą ir pateikimą teismui. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. y. už skundo ir papildomų prašymų parengimą), neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina 650 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma.

44. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo projekto parengimą atlyginimo, nurodydamas, kad advokato padėjėja, atstovavusi pareiškėjui pirmosios instancijos teisme, parengė apeliacinio skundo projektą, kurį pareiškėjas pasirašė ir pateikė teismui.

45. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą, pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 išaiškinta, kad, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį; šio ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjos, matyti, kad advokato padėjėja atstovavo pareiškėjui tik pirmosios instancijos teisme, ji nebuvo įgaliota atstovauti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjo atstovė advokato padėjėja neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį, todėl pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

47. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį už skundą ir 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl yra priteistinas pareiškėjui iš atsakovo. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 688 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24) „Dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo“ ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo viešosios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ 2021 m. kovo 15 d. prašymą „Dėl programos akreditacijos, finansavimo sutarties sudarymo ir mokymo lėšų skyrimo“.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Baltijos futbolo akademija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 688 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė