2021-05-05 Nr. AB-9675-3-61-3-00734-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-296-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00734-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti Valstybinio socialinio fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pateikti pareiškėjai dokumentus, panaikinti VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatyti skundo trūkumai ir pareiškėja įpareigota per teismo nustatytą terminą (iki 2021 m. kovo 22 d.) juos pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi, vadovaudamasis, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą pareiškėja neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų.

III. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo nustatytais trūkumais, įpareigojimu mokėti žyminį mokestį, pakartojusi skunde išdėstytus argumentus, prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų trūkumų, nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu. Iš pareiškėjos skundo turinio aišku, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais trūkumais bei įpareigojimu mokėti žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019).

Šiuo atveju sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo, kartu tikrinama ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV, prašydama pateikti prašomus teismo įpareigoti pateikti dokumentus, tačiau VSDFV nustatytu laiku šių dokumentų nepateikė; atsakovu nurodyti atsakovu VSDFV Kauno skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – VSDFV; aiškiai nurodyti konkrečiai su pareiškėjos asmeniu ir jos patirtos neturtinės žalos atsiradimu susijusias faktines aplinkybes ir civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįsti reikalavimą, kuriuo prašoma solidarios civilinės atsakomybės; pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; sumokėti už skundą žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą, ypač skundo trūkumas, susijęs su mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimu.

ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, kad skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Tie atvejai – ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo išskirtos bylos, kurios neapmokestinamos žyminiu mokesčiu, ir ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, be kita ko, nesutinka su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu ir VSDFV sprendimu, kurių pagrindu pareiškėjai nebemokama ligos išmoka. Todėl pareiškėjos skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimus, nepriklauso ABTĮ 36 straipsnyje nurodytai žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų kategorijai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja turi mokėti žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta. Įvertinusi pareiškėjos skunde išdėstytus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo argumentus ir prie skundo pateiktus priedus, teisėjų kolegija sutinka su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje nepateikti dokumentai, patvirtinantys sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, kuriais remiantis būtų galima daryti nevienareikšmišką išvadą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjos skundo turinį ir nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai nustatė skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinės bylos teiseną, pirmosios instancijos teismai aiškiai ir suprantamai išaiškino, kaip pareiškėja turėtų juos pašalinti, o pareiškėja per teismo nustatytą terminą to nepadarė, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą pagrįstai laikė nepaduotu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir, pareiškėjai nepašalinus šių esminių trūkumų, skundą laikė nepaduotą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius