af40aacb-bf3e-4430-a275-e5440c62aa80 · Å iaulių apylinkės teismas

?Procesinio dokumento kategorija Teikimas Nr. T-207-951/2022 Baudžiamoji byla Nr. M1-1878-951/2020 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00087-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 18 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant I. K., dalyvaujant prokurorui S. D., S. K. gynėjai advokatei V. L., praÅ¡ymÄ pateikusios VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) atstovei R. A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir n u s t a t ė: 2020 m. lapkričio 24 d.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi S. K. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2021 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimas tenkintas, pratęsiant S. K. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymÄ ir įpareigojant (duomenys neskelbtini) toliau vykdyti S. K. stebėjimÄ ir gydymÄ . 2022 m. vasario 14 d.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose gautas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimas dėl S. K. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. IÅ¡vadÄ apie asmens sveikatos bÅ«klę pateikusios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos - VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimÄ tenkinti.

Nurodė, kad S. K. rekomenduotinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pakeitimas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Prokuroras sutiko su teikimo patenkinimu. Gynėjas prieÅ¡taravo pateiktai iÅ¡vadai bei siÅ«lė S. K. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis nekeisti.

Teikimas netenkintinas. Vadovaujantis LR BK 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 405 nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

LR BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis arba stacionarinį stebėjimÄ bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Å iame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , 2) padarytos veikos pobÅ«dį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Taigi, įvertinęs asmens psichinę sveikatÄ , veikos pobÅ«dį ir socialinį pavojingumÄ , teismas, vadovaudamasis LR BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nutartimi gali pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – jeigu asmens sveikatos bÅ«klė pasikeitė.

Baudžiamojoje byloje Nr. M1-1878-951/2020, vadovaujantis surinktų įrodymų visuma, teismo buvo nustatyta, kad S. K., vienÄ kartÄ spirdamas į nukentėjusiajam L. J. priklausančio automobilio dureles, jas įlenkė, taip jas sugadindamas. Ä®vertinus sugadinto svetimo turto vertę, t. y. 190 Eur, S. K. įvykdyta veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasis 2020 m. rugsėjo 8 – rugsėjo 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo posėdyje apklausto eksperto G.

B. paaiÅ¡kinimais, teismas taip pat nustatė, kad S. K. nusikalstamos veikos padarymo ir nutarties priėmimo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija, dėl to jis buvo pripažintas nepakaltinamu (LR BK 17 straipsnis), nes darydamas įstatymo uždraustÄ veikÄ dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsižvelgdamas į ekspertų iÅ¡vadas bei siekdamas užtikrinti, kad S. K. bÅ«tų stebimas, jam bÅ«tų užtikrintas tinkamas gydymas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis yra tinkama ir pakankama priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė.

Be to, įvertinus asmens psichinę bÅ«klę, ligos diagnozę, gydymo eigÄ , aplinkybes, kad S. K. psichinė bÅ«sena nebuvo gerėjanti, asmuo visiÅ¡kai nekritiÅ¡kas savo ligos atžvilgiu, konstatuotas iÅ¡liekantis socialinis pavojingumas, 2021 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimas tenkintas, pratęsiant S. K. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymÄ . 2022-02-14 gautame VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) praÅ¡yme nurodyta, kad S. K. iÅ¡lieka ir toliau nekritiÅ¡kas savo situacijai, psichinės sveikatos bÅ«senai ir elgesiui, ignoruoja faktÄ , kad yra teismo nutartis dėl priverstinio ambulatorinio gydymo, korekcija ambulatoriÅ¡kai yra negalima, iÅ¡lieka didelė socialinio pavojingumo rizika, todėl reikalinga S. K. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis.

IÅ¡ bylos medžiagos ir 2022-02-14 gauto VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) paÅ¡ymo „Dėl S. K. teikimo“, įstaigos atstovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad S. K. yra registruotas (duomenys neskelbtini) pacientų registre. Jam yra nustatytos paranoidinės Å¡izofrenijos (F20.0), vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F32.10) diagnozės. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Paskutinio priverstinio ambulatorinio stebėjimo metu S. K. pas gydytojÄ psichiatrÄ ir socialinius darbuotojus lankėsi nereguliariai.

Konsultacijomis, kurioms pats savarankiÅ¡kai neužsiregistruodavo, rÅ«pindavosi tėvai, kurie taip pat buvo konsultuojami dėl sÅ«naus gydymo. Tiek pacientui, tiek tėvams buvo teikiamos ir nuotolinės konsultacijos. Nurodoma, kad pacientas savo psichinės sveikatos bÅ«senai nekritiÅ¡kas, gydymui motyvacijos nėra. S. K. priverstinio ambulatorinio stebėjimo metu buvo taikytas medikamentinis gydymas, skirti leidžiami ir geriami vaistai. Dėl psichikos bÅ«senos pablogėjimų S. K. tris kartus, t. y. nuo 2021-03-03 iki 2021-05-21, nuo 2021-06-02 iki 2021-07-07 ir nuo 2021-11-14 iki 2021-12-03, dėl paranoidinės Å¡izofrenijos (F20.0) buvo gydytas (duomenys neskelbtini) klinikoje. 2021-11-12 turėjęs atvykti pas gydytojÄ psichiatrÄ konsultacijai ir vaistų susileidimui, S. K. neatvyko.

Paskambinus pacientui nurodytu telefonu, jis neatsiliepė. Telefonu bendraujant su paciento tėvais, epizodais į pokalbį įsiterpdavo ir pacientas S. K., iÅ¡sakydamas padrikus pasakymus, tokius kaip „kabinat makaronus, psichikos sveikatos centre nesilankysiu, kreipsiuosi į privatų psichiatrÄ , iÅ¡sitirsiu ir paduosiu jus į teismÄ , nes buvau prievartaujamas“. Tėvų teigimu, sÅ«naus bÅ«sena blogėjanti. Tėvas akcentuoja, kad sÅ«naus bÅ«sena visÄ laikÄ yra bloga, net ir grįžus po stacionarinio gydymo.

Po paskutinio gydymo stacionare (nuo 2021-11-14 iki 2021-12-03) S. K. gydytojo psichiatro konsultuotas nebuvo. Paciento tėvas 2021-11-15 telefonu informavo, kad sÅ«nui reikÅ¡mingai pablogėjo bÅ«sena ir buvo stacionarizuotas į psichiatrijos klinikÄ . 2021-12-28 turėjęs atvykti į (duomenys neskelbtini) pas gydytojÄ psichiatrÄ , S. K. neatvyko. Telefoninio pokalbio metu S. K. tėvas nurodė, jog sÅ«nus po stacionaro jautėsi blogai, dabar geriau, geriamų vaistų turi iÅ¡ anksčiau. Tėvo nuomone, sÅ«nui nuo vaistų yra blogiau.

Tėvas perspėtas, kad sÅ«nus turi lankytis psichikos sveikatos centre ir turi bÅ«ti gydytojo stebimas. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) socialinėms darbuotojoms 2022-01-25 nuvykus pas S. K. į namus, jam asmeniÅ¡kai buvo įteiktas pakvietimas į 2022-01-27 13.30 val. psichikos sveikatos centre organizuojamÄ konsiliumÄ dėl tolimesnio ambulatorinio stebėjimo taikymo. Pacientui buvo žodžiu suteikta informacija dėl vizito tikslo, ant pakvietimo kopijos pacientas pasirašė. Tačiau nurodytu laiku pacientas į konsiliumÄ neatvyko, dėl ko dabartinės paciento psichikos sveikatos bÅ«klės ambulatoriÅ¡kai nebuvo galimybės įvertinti.

Kadangi užtikrinti medikamentų vartojimÄ ambulatoriÅ¡kai nėra galimybės, todėl įstaiga praÅ¡o taikyti stacionarinį gydymÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad nors teismų praktikoje laikoma, jog pagrindinis kriterijus, parenkant bet kuriÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡is kriterijus yra vienintelis.

Nes teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rÅ«Å¡ies parinkimo klausimÄ , turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobÅ«dį. Å iuo atveju S. K. padaryta veika pagal LR BK skirstymÄ , vertinant pavojingumo laipsnį, yra Å¡velniausia – baudžiamasis nusižengimas, už kurį nustatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, iÅ¡skyrus areÅ¡tÄ . Ä®statymo leidėjo manymu, tokia veika nėra tiek pavojinga, kad reikėtų jÄ padariusį asmenį izoliuoti.

Å iuo atveju bÅ«tina paminėti, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl S. K. taikomo ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, turi įvertinti ir pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad S. K. pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas kitiems asmenims ir aplinkai tiek, jog jam reikėtų taikyti ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė) – radikalų laisvės suvaržymÄ , izoliuojant jį nuo visuomenės. Kitu atveju, teismas turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021).

Kaip matyti iÅ¡ gauto teikimo, iÅ¡ esmės jis yra grindžiamas ne padidėjusiu asmens socialiniu pavojingumu, o tuo, kad nepavyko įvertinti S. K. psichinės bÅ«klės, nes jo ambulatorinis gydymas yra apsunkintas dėl jo neatvykimo. IÅ¡ gydymo įstaigos pateiktos informacijos, dabartinės paciento psichikos sveikatos bÅ«klė ambulatoriÅ¡kai nebuvo įvertinta, nes pacientas neatvyko į organizuotÄ konsiliumÄ dėl tolimesnio ambulatorinio stebėjimo taikymo. IÅ¡ įstaigos pateiktos informacijos matyti ir tai, kad priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę vykdančiai gydymo įstaigai, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), iÅ¡ties kyla sunkumų dėl bendravimo su S. K., asmuo laiku nesilanko gydymo įstaigoje, nesilaiko skirtų medikamentų vartojimo režimo, savo sveikatos bÅ«klei yra nekritiÅ¡kas, gydymui nemotyvuotas, o paciento tėvams taip pat sudėtinga užtikrinti paciento priežiÅ«rÄ ir pasirÅ«pinti jo atvykimu pas gydytojÄ psichiatrÄ ir tinkamu jo vaistų vartojimu, taip pat, tėvų teigimu, nustatyti paciento psichikos sveikatos bÅ«klės paÅ«mėjimai.

Nagrinėtinu atveju teismas pažymi, jog vertinant asmens pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumÄ , sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimÄ ir motyvacijÄ tęsti gydymÄ . Vertinant asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį socialinį pavojingumÄ , teismo nuomone, iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog S. K. psichinės sveikatos bÅ«klė yra pablogėjusi, kad Å¡iuo metu jis yra pavojingas sau ir/ar aplinkai.

Gydymo įstaigos teikime nurodyta, kad pacientas pas medikus ir socialinius darbuotojus lankėsi nereguliariai, savarankiÅ¡kai konsultacijoms neužsiregistruodavo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nesilankydavo visiÅ¡kai, be to, S. K. gydymo procese intensyviÄ pagalbÄ teikia jo tėvai. Socialinėms darbuotojoms nuvykus į namus ir įteikus Å¡aukimÄ atvykti į konsiliumÄ , S. K. ant jo pasirašė, žodžiu suteiktÄ informacijÄ iÅ¡klausė. Paskirtus vaistus vartoja. Nors, tėvų vertinimu, sÅ«naus bÅ«sena yra blogėjanti, nuo vaistų jam blogiau, tačiau byloje nėra objektyvių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių medicininių duomenų.

Tėvų subjektyvus vertinimas dėl sūnaus būklės blogėjimo, paciento nereguliarus lankymasis gydymo įstaigoje nesuteikia teismui pagrindo spręsti, kad S. K. savo veiksmais gali padaryti realios žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Be to, byloje nėra duomenų, kad po paskutinio stacionaraus gydymosi (2021-11-14 – 2021-12-03) jo psichikos būklė būtų suprastėjusi, o psichinė sveikata nestabili. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu dėl psichikos susirgimo S. K. gydyti specializuotame stacionare netikslinga.

S. K., nors ir nereguliariai, į gydymo įstaigÄ atvyksta, nors ir ne itin tinkamai, bet jam paskirtus vaistus vartoja, gydymo procese yra ne vieniÅ¡as, intensyviÄ pagalbÄ teikia tėvai. IÅ¡ turimų duomenų daroma iÅ¡vada, kad S. K. serga psichikos liga, jo psichinė bÅ«sena nėra gerėjanti, asmuo iÅ¡lieka nekritiÅ¡kas savo ligos atžvilgiu. Vertinant asmens sveikatos bÅ«klę, diagnozę, gydymo eigÄ , matyti, kad socialinis pavojingumas iÅ¡lieka, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog jis pavojingas kitiems asmenims ir aplinkai tiek, jog jam reikėtų taikyti kraÅ¡tutinę priemonę – radikalų laisvės suvaržymÄ , izoliuojant jį nuo visuomenės. Esant aptartai S. K. psichinei bÅ«senai ir sÄ lygoms, priverstinį stebėjimÄ ir gydymÄ jo atžvilgiu galima užtikrinti ambulatorinėmis sÄ lygomis, todėl VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimas netenkintinas ir S. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis paliktina galioti ir pratęstina (LR BPK 405 str. 3 d. 1 p.).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 3 d. 1 p., 440 str., teismas n u t a r i a: VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimo netenkinti. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymÄ . Ä®pareigoti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)toliau vykdyti S. K. stebėjimÄ ir gydymÄ . Ä®pareigoti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Å iaulių apylinkės teismui iÅ¡vadÄ dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo S. K. reikalingumo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė