af3f4b6f-e8c7-4589-a427-87b133f4313d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-315/2011

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 12.3.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ skundÄ atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Acumen“ (toliau – ir Bendrovė, pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Centras, atsakovas, apeliantas) 2009 m. kovo 31 d. sprendimÄ dėl mokestinės vertės (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovÄ pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas) mokestinę vertę nustatyti pagal A. Cikanavičiaus tikrosios Å«kinės bendrijos „Audito ir turto vertinimo biuras“ (toliau – ir Bendrija) turto vertinimo ataskaitÄ (toliau – ir Ataskaita I), kurioje jo vertė nurodoma 9 055

000 Lt.

Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui Centro atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu buvo nustatyta, jog Pastato mokestinė (bazinė) vertė, nuo kurios skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, yra 19 834 995 Lt. Nurodė, kad Bendrovė su tokiu nekilnojamojo turto vertinimu nesutiko ir kreipėsi į turto vertintojÄ , t. y. BendrijÄ , parengusiÄ AtaskaitÄ I, kurioje nurodoma, kad Pastato vertė yra

9 350 000 Lt. Teigė, jog Ataskaita I buvo pateikta atsakovui, tačiau jis 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nusprendė netikslinti masiniu vertinimo bÅ«du nustatytos pareiÅ¡kėjui priklausančio nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Pažymėjo, kad Bendrovė šį Centro sprendimÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-948-8/07 jį panaikino ir įpareigojo CentrÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Pastato mokestinės vertės Ataskaitos I pagrindu patikslinimo. Pabrėžė, jog atsakovas minėto teismo sprendimo nevykdė, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į antstolį, iÅ¡ kurio buvo gautas 2009 m. balandžio 24 d. patvarkymas Nr. 0013/09/00661, kad vykdomoji byla yra užbaigiama. Nurodė, jog kartu su patvarkymu buvo gautas Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta netikslinti Pastato mokestinės vertės Ataskaitos I pagrindu.

Vertino, kad Sprendimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-948-8/07 buvo nurodęs, kad atsakovas, priimdamas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ , nesilaikė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teigė, kad atsakovas, priimdamas SprendimÄ , neatsižvelgė į minėtÄ teismo sprendimÄ , nes jame nurodoma, jog jokia papildoma pareiÅ¡kėjo ar jo atstovų apklausa nėra reikalinga, nes Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme jokie papildomi įrodymai, paaiÅ¡kinimai ar apklausos nėra numatyti. Be to, Sprendime atsakovas ir vėl nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad Ataskaitoje I nurodyta nekilnojamojo turto (Pastato) mokestinė vertė yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2006 m. sausio 1 d. nustatė 9 045 000 Lt Pastato vertę.

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime atsakovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pateikta Ataskaita I turėjo esminių sisteminių trÅ«kumų ir buvo ydinga, t. y. joje nebuvo taikytas lyginamosios vertės metodas, o galutinė iÅ¡vada dėl komercinio naudojimo nekilnojamojo turto rinkos vertės suformuluota pagal atkuriamosios vertės metodÄ , nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas nurodo, kad komercinio naudojimo turtas vertinamas lyginamosios vertės bei naudojimo pajamų vertės metodais (9 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2006 m. gegužės 16 d. Centrui pateikė patikslintÄ skundÄ bei individualaus vertintojo patikslintÄ ataskaitÄ , tačiau ir ji turėjo esminių ydų ir nebuvo tinkama, idant jos pagrindu bÅ«tų galima priimti sprendimÄ patikslinti Pastato mokestinę vertę.

Teigė, jog atsakovas, priimdamas SprendimÄ , įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-948-8/07. Pažymėjo, kad senos redakcijos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakovo teisė, o ne pareiga pareikalauti papildomos informacijos ar komentarų. Nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas galiojant naujai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo redakcijai, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai remiasi Å¡io įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi. Akcentavo, jog Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (8 str. 2 d.) nenustato pareigos laikytis individualaus vertinimo iÅ¡vados.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, ir prašė jos netraukti į teismo procesÄ , kadangi ji nedalyvavo teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino ir įpareigojo atsakovÄ CentrÄ Pastato mokestinę vertę nustatyti pagal UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ros“ 2009 m. lapkričio 26 d. turto vertinimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita II) nurodytÄ turto vertę – 9 045 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ra“, 2009 m. lapkričio 26 d. atlikusi ginčo turto įvertinimÄ , nustatė, kad 2006 m. sausio 1 d. Pastato rinkos vertė buvo 9 045 000 Lt. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu specialistu apklaustas G. L., kuris atliko ginčo turto įvertinimÄ , paaiÅ¡kino, kad atliekant turto vertinimÄ , buvo lyginami duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ , gauti iÅ¡ Centro. Atkreipė dėmesį į tai, jog specialistas patvirtino, kad ginčo turto vertė buvo nustatinėjama atsižvelgus į tuo laiku realiai įvykusius panaÅ¡ios vertės turto perleidimo sandorius. Akcentavo, jog specialistas nurodė, kad fizinis ginčo turto nusidėvėjimas buvo nustatytas atliekant skaičiavimus ir kad vertinimo metu objektas buvo kitokios bÅ«klės, lyginant su tuo laikotarpiu, kuriam jo vertė buvo nustatinėjama.

Atkreipė dėmesį į tai, jog tiek UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ra“, tiek ir Bendrija nustatė labai panaÅ¡iÄ ginčo turto vertę. Laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ros“ Ataskaitoje II nustatyta ginčo turto verte. Laikėsi pozicijos, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog Bendrijos pateikta Ataskaita I turėjo trÅ«kumų, dėl kurių ja remtis negalima. Pabrėžė, jog nebuvo nustatyta UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ros“ atlikto ginčo turto vertinimo esminių trÅ«kumų.

III.

Atsakovas Centras apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas bÅ«tų atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ Pastato vertę nustatyti Ataskaitos II pagrindu – taip jis prisiėmė vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijas.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pastabų, pateiktų dėl Ataskaitos II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atsakovo Centro apeliacinį skundÄ nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka.

PareiÅ¡kėjas nepateikė atsiliepimo į atsakovo Centro apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo (b. l. 6-7) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas tokius veiksmus atliktų, ir ar atsakovas turi kompetencijÄ ir pareigÄ juos atlikti. Vadinasi, atsakovo teiginys, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Ataskaitos I (administracinė byla Nr. I-3252-13/2006, b. l. 10-22) atitikties teisės aktų reikalavimams ir jos tinkamumo nustatant Pastato mokestinę vertę (b. l. 129), yra nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Bendrovė pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ , idant Å¡is Ataskaitos I pagrindu patikslintų Pastato mokestinę vertę (administracinė byla Nr. I-948-8/2007, b. l. 38), tačiau Centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir praÅ¡ymų nagrinėjimo komisijos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu dėl mokestinės vertės (administracinė byla Nr. I-948-8/2007, b. l. 18-19) buvo atsisakyta tÄ padaryti, nurodant, jog Ataskaita I neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų tokio pobÅ«džio dokumentams. Ä®sisteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-948-8/2007, b. l. 71-73) minėtas atsakovo sprendimas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o atsakovas buvo įpareigotas iÅ¡nagrinėti pakartotinį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo. Vykdant šį teismo sprendimÄ ir buvo priimtas Sprendimas, kurio, remiantis iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais (Ataskaita I neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų tokio pobÅ«džio dokumentams), buvo atsisakyta tenkinti pakartotinį Bendrovės praÅ¡ymÄ .

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , jeigu individualus vertinimas, nepaisant to, kokiam vertinimo atvejui buvo parengta vertinimo ataskaita, buvo atliktas taikant nekilnojamajam turtui Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus ir Å¡ioje vertinimo ataskaitoje nustatyta rinkos vertė atitinka panaÅ¡aus turto vidutinę rinkos kainÄ , Å¡ioje ataskaitoje nurodytos sÄ lygos leidžia jÄ naudoti mokestinei vertei patikslinti, o vertinimo data įeina į Å¡io įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praÅ¡ymų pateikimo laikotarpį, ir kad mokesčio mokėtojai gali pateikti praÅ¡ymÄ turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimÄ , arba Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodu, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimÄ , daugiau kaip 10 procentų.

Byloje nustatyta, kad Pastato mokestinė vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra

18 939 118 Lt (administracinė byla Nr. I-3252-13/2006, b. l. 38; pareiÅ¡kėjas nurodo 19 834 995 Lt). Bendrovė nesutinka, kad Pastato mokestinė vertė yra tokio dydžio ir praÅ¡o pagal AtaskaitÄ I atitinkamai patikslinti Pastato mokestinę vertę (9 350 000 Lt). Atsakovas laikosi pozicijos, kad minėtas dokumentas yra netinkamas pagrindas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam veiksmui atlikti, nes, anot Centro, neatitinka tokiems doekumentams teisės aktuose keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija, nevertindama Å¡io aspekto, pažymi, kad į bylÄ buvo pateikta Ataskaita II (b. l. 53-127), parengta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties (b. l. 48-49) skirti turto vertinimo ekspertizę pagrindu.

Joje nurodoma 9 045 000 Lt Pastato mokestinė vertė, kuri iÅ¡ esmės nesiskiria nuo Ataskaitoje I nurodytos Pastato mokestinės vertės, tačiau iÅ¡ esmės (daugiau kaip 10 proc.) skiriasi nuo atsakovo masinio vertinimo bÅ«du nustatytos Pastato mokestinės vertės. Jeigu atsakovas atsisakė remtis Ataskaita I, nes, anot jo, ji neatitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, pagal kurį komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodais, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimÄ , nes Pastato mokestinės vertės vertinimas buvo atliktas taikant tik lyginamosios vertės metodÄ , tai Ataskaitoje II nurodomas rezultatas, gautas Pastato mokestinę vertę nustatinėjant remiantis abiem Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais metodais.

Ä®vertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, remiantis byloje surinktais duomenimis, yra visos prielaidos patikslinti Pastato mokestinę vertę (įskaitant ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui pateikti laikymÄ si). Dėl to pirmosios instancijos teismas SprendimÄ pripažino neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikino pagrįstai. Tačiau, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prisiėmė vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ ir įpareigojo atsakovÄ kaip Pastato mokestinę vertę nurodyti Ataskaitoje II įvardintÄ konkrečiÄ sumÄ , t. y. 9 045 000 Lt, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant atsakovÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl Pastato mokestinės vertės patikslinimo.

Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, o to paties straipsnio 2 dalyje kaip viena iÅ¡ teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo sÄ lygų formuluojama pareiga teismui inter alia įvertinti iÅ¡tirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo suformulavęs du reikalavimus, t. y. panaikinti SprendimÄ bei įpareigoti atsakovÄ atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡ esmės analizuojamas tik Ataskaitos II pagrįstumas ir tinkamumas nustatant Pastato mokestinę vertę, kas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, tačiau nėra pateikiamų jokių motyvų, kodėl Sprendimas laikytinas neteisėtu bei nepagrįstu ir naikintinas, nenurodomi ir argumentai, kokiu pagrindu atsakovas buvo įpareigotas atlikti atitinkamus veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , išėjo už jo ribų, be to, nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas (ABTÄ® 142 str. 2 d. 5 p.), kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (ABTÄ® 141 str. 1 d. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl Sprendimo panaikinimo iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, apsiribos tik reikiamomis pirmosios instancijos teismo sprendimo korekcijomis, idant nagrinėjamu atveju nebÅ«tų vilkinamas galutinio teismo sprendimo priėmimas, kadangi byloje pakanka duomenų teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti.

Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atsakovas valstybės įmonė Registrų centras buvo įpareigotas pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokestinę vertę nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ros“ 2009 m. lapkričio 26 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodytÄ turto vertę – 9 045 000 Lt, panaikinti.

Ä®pareigoti atsakovÄ valstybės įmonę Registrų centrÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokestinės vertės patikslinimo.

LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus

Baranovas

                                                                                              Â

                                                                                               Artūras

Drigotas

                                                                                              Â

                                                                                               Vaida

Urmonaitė-Maculevičienė