2018-08-21 Nr. AB-14464-4-45-3-00245-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5191-602/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00245-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui E. S. E. (E. S. E.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjai Snieguolei Bakūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. S. E. (E. S. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, URC) 2018 m. liepos 10 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-696 (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pakartotinai svarstyti bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio E. S. E. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

2. Nurodė, kad 2018 m. sausio 8 d. apie 12.00 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai dokumentų patikrinimui sustabdė atvykstantį į Lietuvos Respubliką maršrutinį autobusą, vykusį maršrutu Sofija – Ryga, kuriuo kaip keleivis vyko (duomenys neskelbtini) piliečiu E. S. E., gim. (duomenys neskelbtini), pasivadinęs asmuo. Dokumentų patikrinimo metu jis pareigūnams pateikė Italijos Respublikos užsieniečio kelionės dokumentą Nr. 423450, leidimą gyventi Italijoje Nr. 106809880 ir Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. AV9657978, kurie, patikrinus nustatyta, kad yra netikri. Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. priėmė nutartį (duomenys neskelbtini) pilietį E. S. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse (dokumentų klastojimas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 23 straipsnio, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 116 ir 117 straipsnių nuostatomis, nusprendė sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gegužės 2 d., vadovaudamiesi Įstatymo 23 straipsnio, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 118 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo URC ir pratęsti jo sulaikymo terminą iki bus nustatyta jo teisinė padėtis arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Būdamas URC, E. S. E. pateikė prieglobsčio prašymą, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12) 15PR-111 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“.

3. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendime numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas iš dalies išnyko, nes pateikus prieglobsčio prašymą pasikeitė jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis UTPĮ 118 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Tačiau Užsieniečių registracijos centro nuomone, šiuo metu egzistuoja kiti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose.

4. Atkreipė dėmesį į tai, kad užsienietis, tiek 2018 m. sausio 8 d., kai buvo sustabdytas dokumentų patikrinimui, tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio dėl jo sulaikymo ir apgyvendinimo URC metu turėjo galimybę bendrauti su kompetentingų institucijų pareigūnais, advokatu bei teisėju vertėjo pagalba, kuris užsieniečiui jam suprantama kalba išaiškino jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teises ir pareigas, tačiau pats užsienietis nei žodžiu, nei raštu nepateikė prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o 2018 m. vasario 28 d. Užsieniečių registracijos centrui pateikė raštišką prašymą dėl jo grąžinimo į Austriją. Be to, svarbu yra tai, kad užsienietis laikė ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus jau būdamas saugioje Europos Sąjungos erdvėje (Austrija, Lenkija ir Lietuva).

5. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog kitose valstybėse narėse pateikė 5 prieglobsčio prašymus: 2015 m. balandžio 1 d. Vengrijoje, 2015 m. balandžio 17 d. Austrijoje, 2015 m. birželio 7 d. Danijoje, 2015 m. liepos 13 d. Švedijoje, 2016 m. kovo 2 d. Šveicarijoje bei nesulaukęs galutinių sprendimų iš jų išvyko. Taigi užsienietis, pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį tik po to, kai buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Todėl šiuo atveju sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

6. Teigė, kad užsieniečio asmens tapatybė bei pilietybė nėra nustatytos, be to, asmens byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, kad minėto užsieniečio sulaikymo pagrindai pasikeitė, tačiau neišnyko.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 27 d. sprendimu (b. l. 26–27) Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą dėl prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu E. S. E. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

8. Teismas nustatė, kad užsieniečio asmenybė yra nustatyta, duomenų, kad jis keltų grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, nėra. Užsienietis sulaikytas 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iki 2018 m. gegužės 21 d., bet ne ilgiau iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kurioje yra neteisėtai. Šiuo sprendimu nustatyta, kad užsienietis paaiškino, jog atvykęs į Austriją kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Šis klausimas galutinai neišspręstas. Nesulaukęs galutinio sprendimo, jis autobusu vyko į Estiją, ketindamas ten prašytis prieglobsčio. Lietuvoje gyvenamosios vietos ir darbo užsienietis neturi. Sutinka būti apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį yra įsiteisėjęs ir vykdomas, užsienietis jo neskundė. Teismo sprendimu jau yra nustatyta, kad užsienietis teistas už disponavimą suklastotais dokumentais Lietuvoje, bausmę atlikęs. 2018 m. kovo 27 d. raštu Austrijos atsakingos institucijos pranešė apie atsisakymą priimti šį užsienietį pagal Dublino III Reglamentą. Tokį patį atsisakymą pateikė ir Vengrijos bei Šveicarijos valstybės. Naujų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos pats į kilmės valstybę arba būti grąžintas, nėra, nes Migracijos departamentas nepateikė informacijos pareiškėjui, kad yra valstybių, nusprendusių užsienietį įsileisti. Kadangi Lietuvoje užsienietis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais ryšiais su čia gyvenančiais asmenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą, spręsdamas, kad yra tikslinga pratęsti sulaikymo terminą iki šio užsieniečio išsiuntimo, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Migracijos departamentas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-12)15PR-111 priėmė užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, dėl ko užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje pasikeitė ir sprendimas dėl šio užsieniečio sulaikymo turi būti persvarstomas.

9. Teismas sutiko su Užsieniečių registracijos centro pozicija, jog yra šio užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, kadangi užsienietis kitose valstybėse narėse pateikė 5 prieglobsčio prašymus: 2015 m. balandžio 1 d. Vengrijoje, 2015 m. balandžio 17 d. Austrijoje, 2015 m. birželio 7 d. Danijoje, 2015 m. liepos 13 d. Švedijoje, 2016 m. kovo 2 d. Šveicarijoje, tačiau nei vienoje iš šių valstybių jis nesulaukė galutinių sprendimų ir neteisėtai išvyko iš jų. Teismo posėdyje užsienietis nenurodė jokių svarbių priežasčių, privertusį jį pažeisti prieglobsčio procedūras. Taip minėtas užsienietis jau sutrukdė prieglobsčio procedūras, todėl jis piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teise ir naudojasi jam teikiamomis garantijomis. Todėl, teikdamas vis naujus prašymus, o šiuo atveju prašydamas jam suteikti pabėgėlio statusą ir apsaugą Lietuvoje, siekia sutrukdyti jį grąžinti į (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių teismas manė, jog siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio procedūra sprendimas sulaikyti užsienietį paliktinas galioti, nes objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad užsienietis išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Taip pat teismas paliko minėtą užsienietį sulaikytą, nes nėra patvirtinta jo tapatybė, kadangi jis su suklastotais itališkais dokumentais patvirtino savo tapatybę ir už tai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

III. 10. E. S. E. apeliaciniu skundu (b. l. 32–35) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl sulaikymo termino pratęsimo netenkinti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Nurodo, kad užsienietis tiek nagrinėjant URC teikimą, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (UTPĮ 2 str. 20 p.). Nors Migracijos departamentas 2018 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, tačiau prašymas iki šiol neišnagrinėtas. Taigi dėl tokio užsieniečio teisinio statuso pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

12. Teigia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog sulaikymas grindžiamas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, tačiau pačiame sprendime (motyvuojamoje dalyje) nurodoma, kad „iš pateiktos užsieniečio asmens bylos Nr. NGO0047 yra nustatyta, jog užsieniečio asmenybė yra nustatyta“. Taigi teismas formaliai pritaikė minėtą sulaikymo pagrindą.

13. Pažymi, jog tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir 2) įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi šiuo atveju teismas nepagrindė nė vienos UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios galimybę, kad asmuo gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo / išsiuntamo į kilmės valstybę. Sprendimas grindžiamas tuo, jog asmuo piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, palieka Europos Sąjungos šalis, joms neužbaigus jo prieglobsčio nagrinėjimo procedūros.

14. Atkreipia dėmesį į tai, jog kadangi teismo sprendime nurodoma, kad apelianto asmenybė nustatyta, duomenų, kad jis keltų grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai nėra, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p.).

15. Apelianto įsitikinimu, teismas formaliai vadovavosi UTPĮ įtvirtintais sulaikymo pagrindais, o tai negali pateisinti jo judėjimo laisvės suvaržymo ir jo sulaikymo, todėl teismas nepagrįstai tenkino teikimą dėl apelianto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

16. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą.

17. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) piliečio E. S. E. asmens tapatybė bei pilietybė nėra nustatytos, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nustatant savo asmens tapatybę, naudojasi žinomai suklastotais dokumentais neteisėtai judėdamas iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitas. Užsienietis piktnaudžiauja savo teise pateikti prieglobsčio prašymus Europos Sąjungos šalyse, neturi tam pagrįstų motyvų, siekia visais įmanomais būdais likti Europos Sąjungos teritorijoje bei sutrukdyti įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo (termino) užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad užsienietis (prieglobsčio prašytojas) buvo sulaikytas (pratęstas jo sulaikymo terminas iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.) taikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktus.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

23. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (UTPĮ 114 str. 5 d.).

24. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (UTPĮ 118 str. 1 d.). Teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį (UTPĮ 118 str. 2 d.).

25. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir visumą byloje pateiktų įrodymų, matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą, pasikeitus užsieniečio teisinei padėčiai (tapus prieglobsčio prašytoju), persvarstyti jo sulaikymo klausimą ir palikti jį sulaikytą Užsieniečių registracijos centre. Pirmiausia, įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimais teismai jau buvo nustatę užsieniečio sulaikymo pagrindus ir pripažinę būtinybę jį sulaikyti. Vien tai, kad užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, šiuo atveju nereiškia, jog išnyko ir pagrindas jį sulaikyti. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas atvykęs ir sulaikytas Lietuvoje ne iš karto pateikė prieglobsčio prašymą, prieglobsčio prašymus prieš tai jau buvo pateikęs net 5 Europos Sąjungos valstybėse, tačiau nei vienoje iš jų jis nesulaukė galutinių sprendimų ir neteisėtai iš jų išvyko, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai, nebendradarbiaudamas su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, taip pat į tai, kad apeliantas pateikė ir laikė suklastotus asmens tapatybės dokumentus, dėl ko buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, ir dėl to nėra galimybės nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, t. y. siekis nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26. Be to, pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti (palikti galioti) užsieniečiui (prieglobsčio prašytojui) judėjimo laisvės ribojimą, t. y. sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

28. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio E. S. E. (E. S. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan