2021-05-11 Nr. BB-2974-1-01-1-37381-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-114-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37381-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.5; 1.1.8.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajam L. U.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu L. U. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, L. U. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. U. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams trisdešimčiai dienų. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu L. U. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir bausmėmis, kurios buvo paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas, kurį L. U. buvo laikinai sulaikytas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 6 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria L. U. buvo nuteistas už narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimą, panaikinta, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta recidyvisto. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje L. U. nuteistas:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 9.00 val. įsibrovė į V. D. priklausančią saugomą teritoriją – kiemą, esantį Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), ir iš jo slapta pagrobė akumuliatorinį suktuką „Milwaukee“ su jam priklausančiais priedais, kurių bendra vertė 20 Eur, bei siaurapjūklį „Makita“, kurio vertė 10 Eur;

1.2. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 4,310 g kanapių (antžeminių dalių) ir jas neteisėtai laikė savo namuose, katilinės patalpoje, esančioje Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), ant radiatoriaus padėtoje knygoje iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 13.40–14.10 val., kol šias kanapes kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. Vaičiūnas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir BK 641 straipsnio taikymo: L. U. bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. U. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir L. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir bausmėmis, kurios buvo paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir L. U. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams; vadovaudamasis BK 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir L. U. paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas paskyrė bausmes ne tik už šioje byloje L. U. padarytas nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 259 straipsnio 2 dalis), bet ir iš naujo paskyrė bausmes dar už kitas dvi nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistasis buvo jau anksčiau nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu.

2.2. BK 64(1) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis buvo priimtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl šiame nuosprendyje buvo galima taikyti BK 64(1) straipsnio nuostatas ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, neskųstas apeliacine tvarka ir priimtas atlikus visą įrodymų tyrimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, subendrinęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, negalėjo taikyti BK 64(1) straipsnio nuostatų ir vienu trečdaliu sumažinti subendrintų bausmių, nes BK 64(1) straipsnio nuostatos taikomos išnagrinėjus vieną konkrečią bylą, kurioje paskirta galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. BK 64(1) straipsnio nuostatos taikomos teisiamiems, o ne nuteistiems asmenims, nes šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „tuo pačiu nuosprendžiu“ nuteistajam skiriama bausmė ir sumažinama vienu trečdaliu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

2.3. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, privalėjo apėmimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta trisdešimties parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to privalėjo taikyti BK 64(1) straipsnį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir tik tada šią bausmę bendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, naujai paskirtą bausmę subendrino ne su visa Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams trisdešimčiai dienų), o tik su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtomis arešto bausmėmis, neatsižvelgdamas į tai, kad šios arešto bausmės jau yra subendrintos su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Toks Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės išskaidymas negalimas, nes šis nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl nerevizuojamas.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje neteisingai nurodė, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir L. U. paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams vienam mėnesiui. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu L. U. buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas trejiems metams, t. y. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį nebuvo atlikta visa bausmė, o ne jos dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu L. U. buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, todėl, prie šios bausmės iš dalies pridėjus apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė turėjo būti didesnė nei dveji metai vienas mėnuo.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę neteisingai subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams) jau buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams trisdešimčiai dienų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę antrą kartą subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams), dėl to nepagrįstai buvo pabloginta nuteistojo L. U. padėtis. Tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro G. Vaičiūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmių bendrinimo

4. Kasaciniame skunde keliamam klausimui dėl neteisingai subendrintų bausmių tinkamai išspręsti svarbūs keli teismų nuosprendžiai, priimti L. U.: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendis; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis; 3) nagrinėjamoje byloje priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis, kuris pakeistas prokuroro skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu.

4.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu L. U. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Remiantis BK 64(¹) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė L. U. paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. balandžio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir L. U. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

4.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu L. U. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu trisdešimčiai parų. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – areštas keturiasdešimt penkioms paroms. BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu prie 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė L. U. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams trisdešimčiai parų.

4.3. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, L. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštas trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šios bausmės subendrintos su bausmėmis, kurios buvo paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir L. U. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Būtent toks bausmių bendrinimo būdas, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės „išbendrinamos“, ir skundžiamas kasaciniu skundu.

5. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama („išbendrinama“) pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-519/2013, 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2K-162-719/2020).

6. Iš nagrinėjamoje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskyręs L. U. galutinę bausmę, apeliacinės instancijos teismas išskaidė ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, atskirai iš naujo bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su nagrinėjamoje byloje paskirtomis bausmėmis, o subendrintą bausmę bendrino su dar anksčiau priimtu 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Sutiktina su kasatoriumi, kad toks ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių išskaidymas neatitinka minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, subendrinęs nagrinėjamoje byloje L. U. paskirtas bausmes už veikas, nurodytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas turėjo subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, dalinio arba visiško sudėjimo būdu bendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir įskaityti pagal šį nuosprendį atliktą bausmės dalį.

7. Sutiktina su kasatoriumi ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 64(1) straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nuosprendis buvo priimtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teismas turėjo vienu trečdaliu sumažinti subendrintą bausmę, skirtą už nusikalstamas veikas, už kurias L. U. buvo nuteistas nagrinėjamoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas BK 64(1) straipsnio nuostatas pritaikė bausmei, kurią skyrė subendrinęs šią bausmę su ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Toks BK 64(1) straipsnio nuostatų taikymas bausmei, subendrintai su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, prieštarauja tiek pačios normos turiniui, tiek teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-719/2019, 2A-4-976/2020).

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą ir bausmės mažinimą vienu trečdaliu. Kita vertus, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bausmių skyrimo ir bendrinimo klausimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje padarytos klaidos neturėjo neigiamos įtakos galutinei subendrintai bausmei, t. y. dėl šių klaidų nuteistojo teisinė padėtis nebuvo nepagrįstai pabloginta ar pagerinta. BK 64(1) straipsnio nuostatų taikymo pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra formalaus pobūdžio. Tenka pripažinti ir tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalis, pagal kurią šioje byloje formaliai turėjo būti bendrinamos bausmės, nėra visiškai tapati byloje susiklosčiusiai situacijai, kurioje teismas turėjo subendrinti savo byloje (trečiuoju nuosprendžiu) paskirtą bausmę su ankstesnėje byloje (antruoju nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme, kuri savo ruožtu buvo bendrinama pagal BK 64 straipsnio taisykles su dar ankstesnėje byloje (pirmuoju nuosprendžiu) paskirta bausme. Galima sakyti, kad tokia situacija atsiduria BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių sandūroje, todėl svarbiausias teismo pritaikyto bausmių bendrinimo teisėtumo kriterijus tokiu atveju yra galutinės bausmės dydžio teisinis pagrįstumas.

9. Su prokuroro teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas tą pačią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino du kartus, nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo variantas neleidžia daryti tokios išvados. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siūlydamas skirti L. U. subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę (laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams), prokuroras nesiūlo įskaityti nuteistojo atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pagal ankstesnį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį nuteistasis atlieka bausmę jau nuo 2020 m. gegužės 25 d. ir ši bausmės dalis, jei bausmės būtų bendrinamos pagal prokuroro siūlomą variantą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam būtų įskaityta.

10. Turint tai galvoje, įvertinus įvairius įmanomus bausmių bendrinimo būdus ir su jais siejamus bausmės pradžios nustatymo variantus, galimus jų galutinius rezultatus, nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismo taikytas bausmių bendrinimo būdas nepagrįstai palengvino ar pasunkino nuteistojo teisinę padėtį ir kad, pasirinkus kitokį, teismų praktikos standartus atitinkantį, bausmių bendrinimo būdą, galutinis rezultatas būtų reikšmingai kitoks. Tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimas būtų tik formalaus pobūdžio ir jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų. Dėl to, nors prokuroro kasacinio skundo argumentai iš dalies pripažintini pagrįstais, darytina išvada, kad keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Pranas Kuconis

Olegas Fedosiukas