2013-09-30 Nr. AB-5627-3-61-3-02707-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1483/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02707-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 10-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT) prašydamas panaikinti 2012 m. rugsėjo 4 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI–K, atsakovas) nutarimą Nr. 62-813 ir 2012 m. spalio 5 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimą Nr. 23-4504.

Nurodė, kad yra nuteistasis, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K. Lukiškių TI–K direktorius 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskyrė jam nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.16 val., būdamas kameroje Nr. 331, reiškė nepasitenkinimą dėl pareigūnės veiksmų, vartojo necenzūrinius žodžius.

Paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.16 val. jam buvo pasiūlyta eiti paskambinti, tačiau, anot pareiškėjo, jis nesutiko, nes netiko jam skambinimo laikas, kurį buvo nurodęs prašyme dėl telefoninio pokalbio suteikimo. Pareigūnė, atsakinga už telefoninius pokalbius, perspėjo pareiškėją, kad šis turi eiti dabar, nes kitaip pažymės, jog šis atsisako eiti skambinti ir daugiau skambinti šią dieną nebeveš. Pareiškėjas nurodė, kad skambinti neatsisako, tiesiog pageidauja skambinti prašyme nurodytu metu (10.30 val.), o dėl neišvedimo paskambinti pageidaujamu metu skųsis įstaigos direktoriui. Prižiūrėtoja atsakė, kad jis gali rašyti skundą ir uždarė duris. Tuomet pareiškėjas nedalyvaujant prižiūrėtojams, atsisuko į kameroje buvusius suimtuosius ir pasakė „ot kalė". Paaiškino, kad žodį „kalė“ pasakė pareigūnei jau nebesant kameroje, žodis buvo skirtas ne jai, be to šis žodis, pasak pareiškėjo, nėra laikomas necenzūriniu žodžiu, viešai naudojamas televizijoje, spaudoje, radijuje ir kitur.

Teigė, kad paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl prašo ją panaikinti.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 20-22) nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2010 m. gegužės 10 d. Tą pačią dieną jis buvo pasirašytinai supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Jis buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. 2012 m. rugpjūčio 28 d. suimtasis V. K. pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, reikšdamas nepasitenkinimą dėl pareigūno veiksmų vartojo necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei Lukiškių TI–K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 123 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11. punkto reikalavimus. Už tai pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda - papeikimas. Paaiškino, kad skirdamas nuobaudą, direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į V. K. pateiktą rašytinį pasiaiškinimą, įvertino visas aplinkybes ir paskyrė švelniausią nuobaudą – papeikimą. Mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 35-36) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto „suimtiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, toleruoti subkultūros reiškinius" reikalavimus.

Pažymėjo, kad skunde teismui pareiškėjas pats nurodo, jog vartojo žodžių junginį „ot kalė", kuris, Kalėjimų departamento nuomone, visuotinai suprantamas kaip įžeidimas moteriai, nes žodžiu „kalė“ yra vadinamos visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą propaguojančios moterys. Nurodo, kad į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus ir priimtas teisingai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo šias aplinkybes:

2010 m. gegužės 10 d. V. K. pasirašytinai buvo supažindintas Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Perspėtas dėl atsakomybės už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės pažeidimus (b. l. 23). 2012 m. rugpjūčio 28 d. Lukiškių TI–K direktoriui tarnybiniais pranešimais buvo pranešta apie tai, jog 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.16 val. suimtajam V. K., kameros Nr. 331 buvo pasiūlyta eiti paskambinti, kadangi buvo gautas suimtojo rašytinis prašymas. Suimtasis atsisakė eiti paskambinti, motyvuodamas tuo, kad jam per anksti, taip pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą, vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti pareigūnus (b. l. 26-27). 2012 m. rugsėjo 3 d. Lukiškių TI–K gavo pareiškėjo paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad necenzūrinius žodžius vartojo ne pareigūnų atžvilgiu, tarnybiniai pranešimai surašyti nesant pažeidimui, neapklausus liudytojų, todėl juose pateikta informacija yra neteisinga (b. l. 28-29). 2012 m. rugsėjo 4 d. Lukiškių TI–K direktorius nutarimu Nr. 62-813 V. K. skyrė nuobaudą papeikimą už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto „suimtiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, toleruoti subkultūros reiškinius" reikalavimų pažeidimą (b. l. 24-25). 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui (b.l.13, 37-38). 2012 m. spalio 5 d. Kalėjimų departamentas sprendimu Nr. 2S-4504 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, rašytinį pasiaiškinimą, Lukiškių TI–K direktorius 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu motyvuotai pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą, todėl jos naikinti nėra pagrindo (b. l. 14).

Konstatavo, kad byloje spręstinas ginčas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 62-813 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (b. l. 12) ir Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4504 “Dėl skundo nagrinėjimo” (b. l. 14) pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

VAAT, pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 62-813, nurodė, jog Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 62-813 V. K. buvo paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis būdamas kameroje Nr. 331, apie 10.16 val. reikšdamas nepasitenkinimą dėl pareigūnų veiksmų vartojo necenzūrinius žodžius. Ginčijamas nutarimas atsakovo priimtas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto nuostatomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos.

Suimtųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 (b. l. 30-33) 3.11 punkte nustatyta, kad suimtiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, toleruoti subkultūros reiškinius.Kad V. K. su minėtomis teisinėmis nuostatomis buvo supažindintas įrodo 2010 m. gegužės 10 d. pareiškėjo pasirašytas įsipareigojimas Nr. 172-441 (b. l. 23).

Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad V. K. 2012 m. rugpjūčio 28 d. reikšdamas nepasitenkinimą dėl pareigūnės veiksmų vartojo žodžius „ot kalė“. Pareiškėjo vertinimu šis žodis nėra necenzūrinis, nes yra vartojamas tokioje viešoje erdvėje, kaip spauda ir televizija. Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas nesutinka ir vertina jį kritiškai. Pats žodis „kalė“, jeigu kalbama apie gyvūnus, yra vartotinas, tačiau, jeigu šiuo žodžius apibūdinamas žmogus, tai turi įžeidžiančią prasmę. Necenzūrinis yra netinkamas viešai pasakoti ar sakyti, nepadorus žodis (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/n/necenzurinis). Sutiktina su Kalėjimų departamento vertinimu, kad žodis “kalė”, ypač vartojamas moters, o šiuo konkrečiu atveju moters pareigūnės, vykdančios savo pareigas, atžvilgiu, turi būti suprantamas, kaip įžeidimas, nes šiuo žodžiu yra vadinamos visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą propaguojančios moterys. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas pavartojo šį žodį, moterų daugiau nebuvo, nėra jokio pagrindo manyti, kad žodis “kalė” buvo adresuotas kam nors kitam, o ne pareigūnei L. T., nors ji tuo metu buvo ir kitoje kameros durų pusėje. Tai, kad minėtas, įžeidžiančią prasmę turintis, žodis buvo vartojamas pareigūnės atžvilgiu, leidžia spręsti ir pareiškėjo argumentai, kad jis susierzino būtent dėl šios pareigūnės veiksmų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis šio žodžio netaikė pareigūnei, o tik išreiškė susierzinimą dėl to, kad jam buvo pasiūlytas telefoninis pokalbis ne jo pageidaujamu laiku, pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymu nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos. Iš to, kas buvo sprendime išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas aptariamoje situacijoje, kai pareigūnė pasiūlė jam eiti paskambinti ne tuo laiku, kai jis to tikėjosi, turėjo galimybę savo pažeistą (ar tariamai pažeistą) teisę ginti teisėtais būdais, tai yra skundžiant pareigūnės veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka, o ne reiškiant nepasitenkinimą ir susierzinimą vartojant necenzūrinius žodžius.

Atsakovas paskirdamas pareiškėjui Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą - papeikimą tinkamai laikėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje reglamentuotos nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos, t.y. skiriant nuobaudas atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta švelniausia įstatyme numatyta nuobauda), nuobauda paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos (SVĮ 36 str. 2 ir 4 d.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad pareiškėjas pareigūnės atžvilgiu vartojo žodžius „ot kalė“ ir tai pagrįstai vertintina, kaip necenzūrinių žodžių vartojimas, remiantis anksčiau nurodytais motyvais ir vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Suimtųjų elgesio taisyklių atitinkamomis nuostatomis teismas daro išvadą, kad naikinti atsakovo 2012 m. rugsėjo 4 d. nėra pagrindo.

Pasisakydama dėl Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4504, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2012 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 2S-4504 (b. l. 14) nusprendė, kad panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas nustatytas faktines aplinkybes taip pat vertino kaip sudarančias pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą. Teismui, remiantis anksčiau išsakytais motyvais, padarius tokią pat išvadą ir nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, naikinti Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 5 d. sprendimą nr. 2S-4504, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 75-77 su reversinėmis pusėmis) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo argumentus, pateiktus skunde pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodo, jog 2010 m. jam buvo diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų atlikimo, t. y. po 2010 m. kovo mėnesio. Dėl šios priežasties negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teigia, kad tuo metu laukė, kol buvo išvežtas gydytis į VšĮ RPL, kur praleido metus iki sveikatos pagerėjimo. Pažymi, kad grįžus iš ten, pareiškėjo sveikatos būklė vėl pradėjo blogėti ir todėl tenka periodiškai vykti tirtis sveikatos.

Taip pat paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėją neteisėtai traktavo kaip nuteistąjį, nors jis nėra nuteistasis, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad visų pateiktų duomenų jis įrodyti negalėjo, nes jo argumentais visiškai nebuvo remtasi ir priimtas vienašališkas sprendimas, nekritiškai remiantis tik atsakovo atstovų tarnybinių pranešimų tekstais.

Prašo užtikrinti šį incidentą mačiusiųjų, t. y. asmenų, tuo metu buvusių vienoje kameroje, dalyvavimą teisme, suteikiant jiems liudytojų statusą. Taip pat užtikrinti ir jo, kaip pareiškėjo, dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo procese.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog visos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau yra tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir vadovavosi formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl to, kad pareiškėjas gavo nuobaudą – papeikimą – už tai, kad galimai kalėjimo prižiūrėtoją, atsakingą už kalinių vedimą pokalbiams telefonu, pavadino necenzūriniu terminu „ot kalė“. Patikslinant, spręstinas ginčas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 62-813 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (b. l. 12) ir Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4504 “Dėl skundo nagrinėjimo” (b. l. 14) pagrįstumo ir teisėtumo.

Pastebėtina, kad dar 2010 m. gegužės 10 d. V. K. pasirašytinai buvo supažindintas Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Perspėtas dėl atsakomybės už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės pažeidimus (b. l. 23). Vertinant anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes, 2012 m. rugsėjo 4 d. Lukiškių TI–K direktoriaus nutarimu Nr. 62-813 V. K. paskirta nuobauda – papeikimas – už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto, pagal kurį suimtiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, toleruoti subkultūros reiškinius, reikalavimų pažeidimą (b. l. 24-25).

2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui (b.l.13, 37-38). 2012 m. spalio 5 d. Kalėjimų departamentas sprendimu Nr. 2S-4504 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, rašytinį pasiaiškinimą, Lukiškių TI–K direktorius 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu motyvuotai pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą, todėl jos naikinti nėra pagrindo (b. l. 14).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 62-813, nurodant, jog Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 62-813 V. K. buvo paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis būdamas kameroje Nr. 331, apie 10.16 val. reikšdamas nepasitenkinimą dėl pareigūnų veiksmų vartojo necenzūrinius žodžius. Ginčijamas nutarimas atsakovo priimtas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto nuostatomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Taigi nutarimo turinys pagrįstas teisės aktų normomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatyme nurodytus kriterijus.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis žodis nėra necenzūrinis, nes yra vartojamas tokioje viešoje erdvėje, kaip spauda ir televizija. Tačiau kita vertus, dėstė vienas kitam prieštaraujančius argumentus, nurodydamas, kad šį terminą pavartojo kaip adekvačią reakciją į susiklosčiusį konfliktą tarp jo ir prižiūrėtojos, tiesa, prižiūrėtojai nesant kameroje ir nebeturint tiesioginio kontakto su pareiškėju. Taip pat nurodė ir kitą šių aplinkybių versiją, kuri minima ir pareiškėjo apeliaciniame skunde – kad jis kalbėjo apie kalėjimo kieme pro kameros langą matomus šunis. Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas nesutinka ir vertina jį kritiškai. Pats žodis „kalė“, jeigu kalbama apie gyvūnus, yra vartotinas, tačiau, jeigu šiuo žodžiu apibūdinamas žmogus, teisėjų kolegijos vertinimu, jis neabejotinai turi įžeidžiančią prasmę. Necenzūrinis yra netinkamas viešai pasakoti ar sakyti, nepadorus žodis. Tai patvirtina ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/n/necenzurinis), ir paties pareiškėjo iniciatyva gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. Sutiktina su Kalėjimų departamento vertinimu, kad žodis “kalė”, ypač vartojamas moters, o šiuo konkrečiu atveju moters pareigūnės, vykdančios savo pareigas, atžvilgiu, turi būti suprantamas, kaip įžeidimas, nes šiuo žodžiu yra vadinamos visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą propaguojančios moterys. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas pavartojo šį žodį, moterų daugiau nebuvo, nėra jokio pagrindo manyti, kad žodis “kalė” buvo adresuotas kam nors kitam, o ne pareigūnei L. T., nors ji tuo metu buvo ir kitoje kameros durų pusėje. Tai, kad minėtas įžeidžiančią prasmę turintis žodis buvo vartojamas pareigūnės atžvilgiu, leidžia spręsti ir pareiškėjo paaiškinimas, kad jis susierzino būtent dėl šios pareigūnės veiksmų, be to, pareiškėjas neneigia, kad vartojo šį žodį, taip pat kad šis žodis buvo pavartotas iš karto po pokalbio su minėta pareigūne.

Teisėjų kolegijos vertinimu, suimtiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai įstaigų veiklai, vykdyti įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas tiriamoje situacijoje, kai pareigūnė pasiūlė jam eiti paskambinti ne tuo laiku, kaip jis to tikėjosi, turėjo galimybę savo (tariamai) pažeistą teisę ginti teisėtais būdais, t. y. skundžiant pareigūnės veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka, o ne reiškiant nepasitenkinimą ir susierzinimą, vartojant necenzūrinius žodžius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, paskirdamas pareiškėjui Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – papeikimą, tinkamai laikėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje reglamentuotos nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos, t. y. skiriant nuobaudas buvo tinkamai atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriama nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta švelniausia įstatyme numatyta nuobauda), nuobauda paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos (SVĮ 36 str. 2 ir 4 d.)

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas pareigūnės atžvilgiu vartojo žodžius „ot kalė“ ir tai pagrįstai vertintina kaip necenzūrinių žodžių vartojimas, remiantis anksčiau nurodytais motyvais ir vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Suimtųjų elgesio taisyklių atitinkamomis nuostatomis darytina išvada, kad naikinti atsakovo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo nėra pagrindo.

Pasisakydama dėl Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4504, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2012 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 2S-4504 (b. l. 14) pagrįstai nusprendė, kad panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas nustatytas faktines aplinkybes taip pat vertino kaip sudarančias pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad naikinti 2012 m. rugsėjo 4 d. Lukiškių TI–K direktorius nutarimą Nr. 62-813 ir Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 5 d. sprendimą nr. 2S-4504, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė