AS-444-429-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS444-429/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. balandžio 6 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-5) dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis akcinėje bendrovėje „Vilkas“ laikotarpiu nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. gegužės 16 d. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą, pažymėdama, jog terminą praleido dėl ligos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjai O. M. nustatė terminą iki 2012 m. gegužės 14 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tris skundo egzempliorius, skunde nurodyti konkretų skundžiamą aktą, jo priėmimo datą, numerį, suformuluoti aiškų, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą ir aiškiai išdėstyti jį pagrindžiančias aplinkybes; pateikti teismui skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus; manant, kad yra praleidusi skundo padavimo terminą, pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą konkretaus skundžiamo akto atžvilgiu, nurodyti praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, 2012 m. gegužės 11 d. (b. l. 11-12) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria teismas nustatė, kad pareiškėja neturi įstatymu nustatyto stažo kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas, ir priimti naują sprendimą. Pareiškėja prašė į stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti įskaityti laikotarpį pagal 1997 m. gegužės 15 d. pažymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 18) atsisakė priimti pareiškėjos O. M. skundą, motyvuodamas tuo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 20 d. nutartimi išnagrinėjo O. M. keliamus klausimus dėl stažo kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas nustatymo ir priėmė galutinį sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas.

III. Pareiškėja O. M. atskiruoju skundu (b. l. 20) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties. Pareiškėja taip pat prašo apskaičiuoti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, nurodydama tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog nors pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ginčas iš esmės kyla dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria teismas nustatė, kad pareiškėja neturi įstatymo nustatyto stažo kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, ir dėl kurios panaikinimo pareiškėja O. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą konstatavo, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuri yra neskundžiama. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.). ABTĮ 133 straipsnis numato, jog apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra nebuvimas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ginčo. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas imperatyviai numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Pabrėžtina, jog šios įstatymo nuostatos taikymui turi egzistuoti būtinos prielaidos, kurios yra kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu): įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti 1) tarp tų pačių šalių; 2) dėl to paties dalyko ir 3) tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikta sąvoka „teismo sprendimas“ neturėtų būti aiškinama siaurai ir ji apima bet kokį įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-578/2010, 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS18-340/2007).

Įvertinusi pareiškėjos O. M. skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui keliamus klausimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl stažo kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas nustatymo jau buvo išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, priimant 2003 m. gegužės 20 d. nutartį, kuri yra įsiteisėjusi ir neskundžiama.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Virgilijus Valančius

Ričardas Piličiauskas