Legislator Case Law & Legislation
af39b51a-4785-4591-908f-5bc663d1220f AI generated

af39b51a-4785-4591-908f-5bc663d1220f · Panevėžio apygardos teismas

Case Number af39b51a-4785-4591-908f-5bc663d1220f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KRISTINA TAMOÅ IŪNAITĖ Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-548-544/2014             teisėja Roma Rimkienė             Proceso Nr. 2-30-3-00447-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 30.9.2; 75.6.2; 75.7; 75.8; 114.11; 121.18; 125.1; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

Legislator headnote

AI generated

af39b51a-4785-4591-908f-5bc663d1220f · Panevėžio apygardos teismas: Nors teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas asmeninėmis lėšomis padengė minėtas iÅ¡laidas, bet nebuvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 metų. Nuo 2009 metų atsakovas vienas naudojosi butu ir komunalinėmis paslaugomis, o ieÅ¡kovė dėl atsakovo kaltės buvo priversta iÅ¡sikraustyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo buto ir negalėjo juo naudotis. Todėl ir pripažinus, kad atsakovas patyrė nuostolius dėl buto iÅ¡laikymo, atsakovas tuo pačiu gavo ir naudÄ , todėl jų santykis yra įskaitytinis (CK 6.249 str. 6 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

KRISTINA TAMOÅ IŪNAITĖ Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-548-544/2014             teisėja Roma Rimkienė             Proceso Nr. 2-30-3-00447-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 30.9.2; 75.6.2; 75.7; 75.8; 114.11; 121.18; 125.1; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-335/2014 pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , NUSTATĖ: IeÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ su V. B., sudarytÄ 1990-11-10 Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ laikantis CK 3.117 str.

įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo: atsakovui nuosavybėn priteisti butÄ (duomenys neskelbtini) 58 500 Lt vertės, lengvÄ jį automobilį HONDA CIVIC 1000 Lt vertės, viso – 59 500 Lt vertės turtÄ , o jai nuosavybėn priteisti 0,1889 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) 4370 Lt vertės ir 27 565 Lt piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį bei pripažinti, kad prievolė AB DNB lieka galioti solidari (1 t., b. l. 2-4).  Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes; padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ natÅ«ra: ieÅ¡kovei priteisė 0,1889 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); atsakovui - butÄ (duomenys neskelbtini) bei lengvÄ jį automobilį HONDA CIVIC; pripažino, kad Å¡alių atsakomybė AB DNB bankui pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį Nr. 120 yra solidari; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog Å¡alys neginčijo ir byloje nustatyta, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuokÄ nutraukė CK 3.61 str. 2 d. pagrindu. Nurodė, jog tarp Å¡alių nekilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto sudėties ir jo vertės, iÅ¡skyrus automobilio vertę. Teismas pažymėjo, jog minėtas automobilis pagamintas 1989 m., neeksploatuojamas, yra mažos (lygios metalo laužui) 200 Lt vertės. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog santuokoje įgyto turto vertė yra 63 070 Lt.

Spręsdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti jai 27 565 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, teismas nustatė, jog Å¡alys yra solidarÅ«s skolininkai pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovui V. B. suteiktas 20 300 Lt kreditas 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, kurio negrÄ Å¾inta dalis 2014-01-08 sudarė 11 690 Lt, 2014-04-07 – 11 480 Lt, palÅ«kanų suma - 4393,81 Lt, privalomas turto draudimas – 832 Lt. Nors Å¡alys ir solidarÅ«s skolininkai, bet pagal bylos duomenis teismas sprendė, jog prievolę realiai vykdė ir toliau pasižadėjo vykdyti atsakovas.

Pagal 2002-12-17 ir 2002-12-18 dovanojimo sutartis atsakovui tėvai yra padovanoję 15 700 Lt minėto buto pirkimui bei jo pagerinimui, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės atstovo argumentus apie sutarties fiktyvumÄ kaip nepagrįstus ir sprendė, jog Å¡ios dovanotos lėšos pagal LR CK 3.97 str. laikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, kurios, kaip patvirtina triÅ¡alis susitarimas, buvo panaudotos buto pirkimui ir kredito įforminimui (1013,88 Lt). Butas pirktas už 29 000 Lt, todėl kredito sumos neužteko užmokėti už butÄ , dovanoti pinigai panaudoti buto remontui, kas patvirtina, kad jis pagerintas ne iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų.

Nors ieÅ¡kovė tvirtina mokėjusi už keičiamus plastikinius buto langus, bet pateikta sutartis teįrodo, kad ieÅ¡kovė 2007 m. savo vardu sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir už langus sumokėjo 220 Lt, bet ne sutarties sumÄ 2200 Lt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ir jo motina J. B. nuo 2009-06 mėn., kai ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į užsienį, apmokėjo 11 600 Lt viso buto iÅ¡laikymui ir mokesčiams sumokėti, ko neneigė ieÅ¡kovės atstovas. Nuo iÅ¡vykimo į užsienį 2009 metais ieÅ¡kovė neprisidėjo nei prie bendro turto iÅ¡laikymo, nei prie bendrų įsipareigojimų bankui vykdymo ir nekompensavo sutuoktiniui iÅ¡laidų dalies.

Todėl teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentÄ , kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtÄ ir nepriteisė ieÅ¡kovei piniginės kompensacijos, nes nustatė, kad atsakovo įnaÅ¡as į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (butÄ ) yra ženkliai didesnis (atsakovui tėvų dovanotos lėšos 15 700 Lt, buto iÅ¡laikymo sÄ naudos 11600 Lt), įsipareigojimus bankui vykdo tik atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį Å¡alių atsakomybė AB DNB bankui iÅ¡lieka solidari (CK 6.6 str. 4 d.).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimÄ pakeisti – priteisti 22 815 Lt dydžio kompensacijÄ ir perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus CPK 185 str., CK 3.118 str., 3.123 str. nuostatas, todėl iÅ¡ dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai dalintino turto balansÄ sumažino tėvų dovanotų lėšų (15 700 Lt) ir buto iÅ¡laikymo sÄ naudų (11 600 Lt) sumomis, nes vertindamas įrodymus pažeidė CPK 184, 185 str. reikalavimus.

Nors byloje pateiktos dovanojimo sutartys bendrai 15 700 Lt sumai, tačiau atsakovas neįrodė Å¡ių pinigų panaudojimo butui įsigyti fakto. Ginčo butas buvo įsigytas 2002-12-17 už 29 000 Lt sumÄ , kuriÄ pirkėjai sumokėjo: 20 300 Lt iÅ¡ banko skolintomis lėšomis pagal minėtÄ kredito sutartį, tačiau iÅ¡ santuokinių lėšų sumokėjo 3000 Lt prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ir 5700 Lt pervedė į sutartyje nurodytÄ pardavėjos sÄ skaitÄ banke. Teismas nurodo, kad iÅ¡ Å¡ių dovanotų pinigų ginčo butas buvo remontuotas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas apie Å¡ias aplinkybes nepagrįstai atsisakė apklausti ieÅ¡kovės iÅ¡kviestus liudytojus, todėl teismo iÅ¡vados pagrįstos prielaidomis, prieÅ¡tarauja 2007-10-24 iÅ¡perkamosios nuomos sutarties duomenims apie langų keitimÄ 2007 metais, o ne 2003 metais. Teismas byloje netyrė ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad buvo sudaryta tik viena 2002-12-17 dovanojimo sutartis, o 2002-12-18 sutartį atsakovas su savo tėvais pagal pinigų nuėmimo kvito duomenis vykdant pirmÄ jÄ sutartį sudarė fiktyviai siekdami padidinti atsakovui tenkančio turto dalį. 2002-12-18 dovanojimo sutartį teismas laikė tinkamu įrodymu, nors buvo įrodyti teiginiai apie jos suklastojimÄ .

Jei bÅ«tų dovanota 15 700 Lt suma, tai nebebÅ«tų buvę poreikio iÅ¡ banko skolintis 20 300 Lt. BÅ«tinybės antrai dovanojimo sutarčiai nebuvo, nes buto įsigijimui buvo reikalinga 8700 Lt suma ir po to neatsirado nenumatytų iÅ¡laidų. 2002-12-18 dovanojimo sutartis, prieÅ¡ingai nei 2002-12-17 sutartis, sudaryta ne notarine forma ir nesilaikant nusistovėjusios notarinių sandorių sudarymo praktikos. Duomenų, kad atsakovo tėvai 2002-12-18 turėjo 15 700 Lt ir tokiÄ sumÄ pervedė atsakovui, nepateikta.

Teismas, dalintino turto balansÄ sumažindamas 11 600 Lt suma, net nenurodė tokio sprendimo teisinio pagrindo ir nedetalizavo, kokios tai iÅ¡laidos, už kurį laikÄ priskaitytos. Buto komunalinių mokesčių iÅ¡laidos nėra buto sukÅ«rimo (įgijimo) (CK 3.98 str. 2 d.), o tokio turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos. Ä®statymas nenumato, kad sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuotos turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos (CK 3.115 str.). Pagal atsakovo 2014-04-07 paaiÅ¡kinimÄ , 11 599,42 Lt sumÄ sudaro atsakovo visos patirto buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos už laikotarpį nuo 2009-06 mėn. Net ir pripažinus, kad atsakovui tokios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti kompensuotos, neaiÅ¡ku, kodėl turėtų bÅ«ti kompensuotos visos iÅ¡laidos, kai net ir pats atsakovas prašė kompensuoti tik pusę sumos.

Nors teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas asmeninėmis lėšomis padengė minėtas iÅ¡laidas, bet nebuvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 metų. Nuo 2009 metų atsakovas vienas naudojosi butu ir komunalinėmis paslaugomis, o ieÅ¡kovė dėl atsakovo kaltės buvo priversta iÅ¡sikraustyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo buto ir negalėjo juo naudotis. Todėl ir pripažinus, kad atsakovas patyrė nuostolius dėl buto iÅ¡laikymo, atsakovas tuo pačiu gavo ir naudÄ , todėl jų santykis yra įskaitytinis (CK 6.249 str. 6 d.).

Teismas netinkamai taikė CK 3.117 str., 3.123 str. nuostatas, nenurodė, kokia dalimi nukrypsta nuo lygių dalių principo, nemotyvavo, kodėl yra bÅ«tinybė nuo jo nukrypti bÅ«tent tokia dalimi. Nukrypus nuo lygių dalių principo, ieÅ¡kovei buvo pripažintas solidarus įsiskolinimas bankui pagal kredito sutartį, o atsakovui palikta galimybė jai, kaip bendraskolei, reikÅ¡ti atgręžtinius reikalavimus, tačiau turto (ar kompensacijos už turtÄ ), įgyto už tÄ kredito sutartį, nepriteista visiÅ¡kai, nes tokios kompensacijos sÄ skaita nemotyvuotai nukrypstama nuo lygių dalių principo.

Teismo nustatyta dalintino turto balanso suma sudaro 63 070 Lt. Jei Å¡iÄ sumÄ mažinti tėvų atsakovui dovanota 8700 Lt suma, dalintino turto vertė bÅ«tų 54 370 Lt, kurios ½ dalis sudaro 27 185 Lt. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 4370 Lt vertės žemės sklypo vertę, jai turi bÅ«ti priteista 22 815 Lt piniginė kompensacija (2 t., b. l. 15-20). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Nurodo, kad įstatymo leidėjo nuostata dėl galimo nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytÄ turtÄ nereikalauja konkretaus perskaičiavimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka motyvuojant teismo sprendimÄ .

Byloje pakanka nustatyti pagrindus, kurie leistų teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Å ioje byloje teismas teisingai taikė formuojamÄ teismų praktikÄ . Kadangi teismas padalino turtÄ natÅ«ra atsakovui priteisdamas didesnės vertės butÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡spręsdamas ginÄÄ dėl jo asmeninių lėšų įdėjimo į bendrÄ turtÄ jį perkant, mokant paskolÄ ir butÄ iÅ¡laikant, tai sprendime pakako nurodyti, kad kompensacija ieÅ¡kovei nepriteistina. IeÅ¡kovės tikslas buvo prisiteisti kompensacijÄ , nors įstatymas prioritetÄ skiria turto padalijimui natÅ«ra.

Todėl nepakanka ieÅ¡kovės pageidavimo už savo turto dalį gauti pinigus. Atsakovas taip pat nekėlė reikalavimo kompensuoti jam pinigų įdėjimÄ Ä¯ bendrÄ turtÄ . Todėl teismas turėjo įvertinti situacijÄ ir tinkamai pritaikyti įstatymus. IeÅ¡kovės argumentai, kad dovanojimo sutartys fiktyvios, neturi teisinio pagrindo, nes jos nenuginčytos teisme, todėl teismas negalėjo nesiremti raÅ¡ytiniais įrodymais. Kad pinigai buvo panaudoti buto pirkimui ir remontui yra logiÅ¡ka, nes paskolos suma yra mažesnė, nei buto pirkimo-pardavimo kaina ir nėra kito ženklaus pirkinio, kuris bÅ«tų įgytas tuo metu.

Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas, priteisdamas visÄ butÄ atsakovui ir jai nepriteisdamas kompensacijos, pažeidė jos interesus yra nepagrįsti, nes ji yra laiduotoja ir bus atsakinga prieÅ¡ kreditorių tik tuo atveju, jei atsakovas prievolės nevykdys. Jei atsakovas prievolę įvykdys, jis neturės teisės nukreipti atgręžtinio reikalavimo į laiduotojÄ . IeÅ¡kovės argumentas, kad teismas sprendime nenurodė, jog taiko santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2009 metų, yra formalus, nes iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo įvertinta, jog atsakovas keturis metus iÅ¡laikė turtÄ vienas.

Mano, jog apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (2 t., b. l. 33-36). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o nagrinėti savo nuožiÅ«ra (2 t., b. l. 24-25).Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimas keistinas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ civiliniame procese, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuris keistinas (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas, padalindamas santuokoje įgytÄ turtÄ , nenustatė sutuoktiniams tenkančio turto idealios dalies ir nepasisakė, kokia dalimi nukrypsta nuo lygių dalių principo, ko pasekoje neteisingai nustatė turto balansÄ ir be pagrindo ieÅ¡kovei nepriteisė piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, vertinami pagrįstais ir teisėtais, sudarančiais pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kuriÄ bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį turto (CK 3.118 str. 4 d.). Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo Å¡io lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrÄ turtÄ sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis.

Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2011 -12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbÅ«s kriterijai, sudarantys teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.123 str. 1 d. nenustatyta, kokia dalimi gali bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 str. 1 d. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 str. 4 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalintino santuokinio turto masę ir vertę, ko apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija ir apeliantė. Pagal byloje surinktus įrodymus, Å¡alių santuokoje įgytÄ dalintinÄ Â 63 070 Lt vertės turtÄ sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 58 500 Lt (1 t., b. l. 10-11, 13), 0,1889 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)– 4370 Lt vertės (1 t., b. l. 8-9, 12), automobilis HONDA CIVIC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – 200 Lt vertės (1 t., b. l. 12, 14-15, 33-34). Santuokos metu 2002-12-17 kreditavimo sutartimi Nr. 120 AB DNB bankas suteikė V. B. 20 300 Lt kreditÄ 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kurio grÄ Å¾inimo terminas – 2027-12-17 ir kurio įvykdymas užtikrintas A. B. laidavimu (1 t., b. l. 16, 74-84). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurios atitinka Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų turinį, kad negrÄ Å¾into kredito ir palÅ«kanų pagal minėtÄ kredito sutartį likutis bankui yra 15 873,81 Lt ir kad nuo 2009 m. 06 mėn., kada ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienį, iki sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje Å¡alių santuokoje įgyto buto iÅ¡laikymui ir už tiekiamas komunalines paslaugas butui atsakovas sumokėjo 11 600 Lt (1 t., b. l. 2-4, 16, 53-71, 83-84, 159-160, 162-163, 182, 192, 203-206). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dėl atsakovo jam tėvų padovanotų 15 700 Lt piniginių lėšų panaudojimo kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei dėl to, kad, nesant padalintam sutuoktinių turtui, atsakovas turėjo 11 600 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ asmeninių lėšų už buto iÅ¡laikymÄ ir komunalines paslaugas, kada ieÅ¡kovė maždaug nuo 2009-06 mėn. neprisidėjo prie namų Å«kio (buto) iÅ¡laikymo, nors neginčija fakto, kad yra minėto buto bendraturtė ir reikalauja iÅ¡ atsakovo piniginės kompensacijos už Å¡io buto dalį (CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str. 1 d.).

Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia konkrečiai dalimi nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kokiÄ konkrečiÄ idealiÄ turto dalį nustato kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje surinktų virÅ¡ minėtų įrodymų visumÄ ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei priteistina 1/3 santuokoje įgyto turto dalis, o atsakovui - 2/3 santuokoje įgyto turto dalys.

Santuokoje įgyto turto vertė yra 47 196 Lt (atskaičius 15 874 Lt negrÄ Å¾intÄ kredito dalį), todėl ieÅ¡kovei tenka 15 732 Lt vertės turto, atsakovui – 31 464 Lt vertės turto. Atsižvelgiant į Å¡alių praÅ¡ymus ir byloje nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės nuosavybėn natÅ«ra priteisiamas 0,1889 ha žemės sklypas 4370 Lt vertės, o atsakovo nuosavybėn - butas 42 626 Lt iÅ¡mokėtos vertės ir automobilis HONDA (duomenys neskelbtini) Lt vertės, viso – 42826 Lt vertės turtas.

Taigi, ieÅ¡kovei už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį piniginė kompensacija sudarytų 11 362 Lt. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iÄ kompensacijÄ yra pagrindas sumažinti 3866 Lt, t. y. 1/3 dalimi nuo 11 600 Lt sumos, kuriÄ atsakovas apmokėjo asmeninėmis lėšomis už minėto buto iÅ¡laikymÄ ir už į jį tiekiamas komunalines paslaugas. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad minėta 11 600 Lt suma buvo apmokėta nuo 2009 metų vidurio, kada ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi į užsienį, iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo ir kad jÄ sudaro buto savininkams, o ne faktiniams tam tikrų komunalinių paslaugų bute naudotojams (vartotojams), priklausančios mokėti iÅ¡laidos: abonentinis mokestis už vandenį 341 Lt, Å¡ilumos tinklų priežiÅ«ros, eksploatacinės, administravimo iÅ¡laidos 1567 Lt, iÅ¡laidos už Å¡ilumos energijÄ â€“ 9690 Lt (1 t., b. l. 85-92, 152-156, 192-193, 196-202, 207-210).

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Å¡ių iÅ¡laidų dalies atsakovas iÅ¡ jos reikalauti neturi teisinio pagrindo arba, jei ir turi, tai turi reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį kitoje byloje. CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

CK 4.84 str. 4 d. numatyta, kad administravimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pasirinkti savo teisės ir teisėto intereso gynybos bÅ«dÄ yra asmens teisė. Ä®statymai nedraudė atsakovui, kaip buto bendraturčiui, įvykdžiusiam pareigÄ už kitÄ bendraturtį sumokėti minėtus mokesčius bendrajai nuosavybei iÅ¡laikyti ir eksploatuoti, reikalauti įskaityti bendraturčiui tenkančių iÅ¡laidų dalį į iÅ¡ atsakovo kitu pagrindu bendraturčiui priteisiamÄ kompensacijÄ , taip greičiau ir operatyviau galutinai iÅ¡sprendžiant ginÄÄ .

Apeliantės teiginiai dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, nes ji minėtu butu negalėjo naudotis prieÅ¡ savo valiÄ dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, yra prielaidos, nepagrįstos jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais. Tačiau apeliantė skunde teisingai nurodo, kad jos dalis santuokiniame turte negali sumažėti dėl visos 11 600 Lt sumos sumokėjimo bei dėl buto draudimo, įvertinimo ir kitų mokesčių, patirtų sudarant kredito ir turto įkeitimo sandorius, nes ieÅ¡kovei pripažįstama nuosavybės teisė į 1/3 minėto buto, kreditavimo sutarties Å¡alimi, kurios įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas, buvo atsakovas V.

B. (1 t., b. l. 74-81), Å¡alių sutuoktiniai ryÅ¡iai pagal bylos duomenis tuomet nebuvo nutrÅ«kę ir jie tebevedė bendrÄ Å«kį. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Taigi, civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. 2002-02-17 pinigų dovanojimo sutartis dėl 10 000 Lt paskolinimo sudaryta notarine forma (1 t., b . l. 29). 2012-12-18 sutartis dėl 5700 Lt dovanojimo atsakovui sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, bet tai visiÅ¡kai atitiko tokio sandorio formai keliamus reikalavimus (CK 1.73 str. 3 d.).

Nei viena iÅ¡ Å¡ių sutarčių nebuvo ir nėra ginčijamos teismine tvarka sandorių negaliojimo pagrindais, todėl yra galiojančios. Kitų įrodymų: Å¡alių paaiÅ¡kinimai apie buto remontavimÄ po jo įsigijimo, faktas, kad joks kitas vertingas turtas tuo metu ir per protingÄ laikÄ po to nebuvo įsigytas, 2002-12-18 pinigų iÅ¡davimo kvitas 5700 Lt sumai (1 t., b. l. 32), 2002-12-17 sutartis dėl buto pirkimo, kurioje nurodyta didesnė už suteiktÄ kreditÄ buto pirkimo kaina (1 t., b. l. 35-37), 2002-02-17 triÅ¡alio susitarimo apie 5700 Lt pervedimÄ Ä¯ pardavėjos sÄ skaitÄ (1 t., b. l. 38) - duomenys duoda pagrindÄ labiau tikėti, kad minėtos dvi dovanojimo sutartys nebuvo fiktyvÅ«s ar suklastoti sandoriai, kad pinigai buvo panaudoti bÅ«tent butui įsigyti, remontuoti ir sandoriams, susijusiems su buto įgijimu, kredito suteikimu apmokėti (1 t., b. l. 39-52, 145-151).

Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios, Å¡alių pozicijos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡alys turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.

             Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tačiau ieškovės patenkintų savarankiškų materialinių dalis yra 15 732 Lt (ieškinio suma nurodyta 31935 Lt), tai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys (50% kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas) iš esmės nesikeičia, todėl neperskirstomos pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str., 1 t., b. l. 1, 5, 219-224).

IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 684 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 21). Apeliacinis skundas tenkinamas apie 50 %, tai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 342 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 3 d., 5 d.).              Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir LR CPK 326 str. 1 d. 3 p. NUTARIA: Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: Pripažinti, kad ieÅ¡kovei A.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/3 (viena trečioji), atsakovui – V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 2/3 (dvi trečiosios) jų santuokoje įgyto turto dalys.                           Priteisti ieÅ¡kovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natÅ«ra 0,1889 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7496 Lt (septynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų) (2171 euro) piniginę kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Priteisti atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natÅ«ra butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lengvÄ jį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 1989 m.Likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 342 Lt (tris šimtus keturiasdešimt du litus) (99 eurus) bylinėjimosi išlaidų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija:                                                                               Ramunė Čeknienė                                                                                                                                               Zina Mickevičiūtė                                                                                                                                               BirutėValiulienė