2022-03-09 Nr. AB-10321-3-61-3-04130-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1369-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04130-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21S30793 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1298 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis patiria nuolatinę baimę ir persekiojimą kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog jo pasakojimas buvo neišsamus ir prieštaringas, ir akcentavo, kad dėl praėjusio laiko tarpo, emocinių sukrėtimų asmuo gali prisiminti tik dalį faktų. Pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus buvo išsamus ir konkretus. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, surinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Be to, pareiškėjas teigė, kad Komisija nepagrįstai netenkino jo prašymo skundą nagrinėti žodine tvarka, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo jo skundo, Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjui nepagrįstai nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui pritaikytas maksimalus draudimo atvykti terminas neatitinka proporcingumo ir būtinumo reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jo šeima nepritarė jo ir jo merginos santuokai, kad jų šeimos susitarė, jog santuoka neįvyks ir pareiškėjas turi išvykti, nebuvo paremtas objektyviais duomenimis bei turėjo esminių trūkumų. Pareiškėjas apklausoje pripažino, kad kilmės valstybėje jam niekas negrasino, jis nepatyrė persekiojimo. Pareiškėjas daugiausiai reiškė nuoskaudą bei neviltį, kad šeima nuo jo atsiribojo, kas, anot jo, ir paskatino išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo papasakota istorija nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį negrindė aplinkybėmis, kad jis dalyvavo demonstracijose ir dėl savo veiklos patyrė grasinimų. Departamentas nenustatė priežasčių suteikti pareiškėjui prieglobstį ar papildomą apsaugą Lietuvoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde nenurodė ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų buvęs būtinas žodinis skundo nagrinėjimas. Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nes jo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Atitinkamai, pareiškėjui pagrįstai pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau atsakovas pabrėžė, kad Sprendimu jam neuždrausta vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. A. M. M. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30793 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė to paties sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1298 dalis dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30793 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų.

6. Teismas nustatė, kad pasienio pareigūnai 2021 m. liepos 24 d. sulaikė 16 asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną ir prisistačiusių (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. 2021 m. liepos 24 d. registraciją patvirtinančiame lape nustatyta pareiškėjo asmens tapatybė turimais dokumentais.

7. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pirminėje apklausoje nurodė, kad jis įsimylėjo merginą, tačiau merginos šeima nesutiko, kad ji už jo ištekėtų, merginos šeima jį gąsdino.

8. Pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. antrinėje apklausoje paaiškino, kad turėjo santykius su mergina ir jie įsimylėjo. Mergina paprašė ją vesti, tačiau pareiškėjo šeima su santuoka nesutiko ir pradėjo jį ignoruoti. Galiausiai, po kilusio ginčo, jo šeima su jo merginos šeima sutarė, kad santuoka neįvyks ir jis turi išvykti. Pareiškėjo šeimai nuo jo nusigręžus, jis nusprendė išvykti iš šalies. Jam išvykti iš šalies ir pakeisti situaciją buvo lyg impulsas. Pareiškėjas, pamatęs kitus išvykstančius žmones, prisijungė prie jų ir taip atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), jam kiltų pavojus, nes jo merginos šeima jį persekiotų ir turėtų galimybę nužudyti. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau nei dėl tautybės, nei dėl religijos kilmės valstybėje nesusidūrė su problemomis.

9. Atsakovas ginčijamu 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21S30793 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komija ginčijamu 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1298 netenkino pareiškėjo skundo dėl Sprendimo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnį. Departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimus, individualią situaciją, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, tačiau jo pasakojimą apie tariamai patirtą persekiojimą (grasinimą nužudyti) atmetė dėl patikimumo stokos. Pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, nuoseklus, patvirtintas patikimais įrodymais. Pareiškėjas apklausoje teigė, kad kilmės valstybėje nepatyrė persekiojimo, daugiausiai reiškė neviltį dėl to, kad jo šeimos nariai nuo jo atsiribojo. Pareiškėjas tiek teismo posėdyje, tiek apklausose apie gautus grasinimus kalbėjo abstrakčiai, vengė atsakinėti į klausimus arba atsakydavo, tačiau neišsiplėsdavo, nepateikdavo konkretesnių detalių. Pareiškėjas apklausose nurodė, kad jo ir merginos šeimos susitarė, jog santuoka nevyks. Be to, Departamento surinkta kilmės valstybės informacija įrodo, jog vyrai garbės nužudymo aukomis tampa tik išskirtiniais atvejais. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, nebuvo visiškai nuoširdus, jo pasakojimas nebuvo nuoseklus ir pakankamai detalus. Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo baimė susidurti su persekiojimo veiksmais kilmės valstybėje negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį į Sprendime akcentuotą aplinkybę, jog, vadovaujantis surinkta informacija, pareiškėjas savo kilmės valstybėje gali kreiptis į policiją dėl nurodomos grėsmės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikė objektyvių įrodymų dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios įvertintos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl papildomos apsaugos. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestinas. Kaip matyti, Departamentas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl numanomo pavojaus pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, pagrįstai nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Be to, vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) ataskaitos išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamento surinkta informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje ir konstatuota, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualią riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

Departamento surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėjas gali netrukdomai keliauti ir pakeisti savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Departamentas įvertino pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę situaciją ir nustatė, kad jo grįžimas į (duomenys neskelbtini) nesukeltų papildomų rūpesčių, kadangi pareiškėjas turi pasą, kuriame yra išvykimo spaudas. Taip pat buvo įvertinta galimybė pareiškėjui gauti įvairią pagalbą iš tarptautinių organizacijų, grįžimo į kilmės valstybe atveju. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras.

Sprendime įvertintos jo galimybės saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, jog kilmės valstybėje yra likę jo giminaičiai. Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Taigi, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

12. Teismas sutiko su Sprendimo dalimi dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžė, kad iš Sprendimo matyti, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai, prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą bei yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti). Nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks maksimalus draudimas nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl, siekiant nurodyto tikslo (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą arba Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Be to, pareiškėjo asmens tapatybė nustatyta remiantis jo pateiktu asmens dokumentu –pasu. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė pakeisti minėtą Sprendimo dalį, t. y. nustatyti, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nutarė atitinkamai pakeisti ir Sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, t. y. sutrumpino šio perspėjimo laikotarpį iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas, kad jo skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodinio proceso tvarka. Akcentavo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nėra privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nebūtų buvę galima jo skundą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

III. 15. Pareiškėjas M. A. M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Teigia, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas ir garbės nusikaltimo grėsmė dėl konflikto su merginos šeima. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, už kuriuos bausmes įvykdo šeimos nariai-vyrai, siekdami apginti šeimos garbę. Visuomenė toleruoja tokias bausmes, laiko jas tinkamu atsaku, o policija ir valstybės institucijos nesiima jokių priemonių šiems nusikaltimams užkardyti ar išsiaiškinti. Tokie įvykiai dažnai nuslepiami, įforminami kaip savižudybė ar nelaimingas atsitikimas. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių valdžios struktūros nekontroliuoja ir net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl konflikto su merginos šeima gali būti įvykdyta bausmė už garbės nusikaltimą, dėl kurios jis gali būti sužalotas arba net nužudytas. Pareiškėjas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, jame aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės kilmės šalis negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežastys negali būti pripažintos vien tik ekonominėmis, nes jos gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių, pavyzdžiui, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo bei kt. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovas nepagrįstai vadovavosi duomenimis iš EPPB 2021 metų ataskaitos, kadangi joje pateikiama tik bendra analizė ir rekomendacijos, ši informacija yra vienerių metų senumo (iki 2020 m. spalio mėn.). Dėl tokių pažeidimų pareiškėjui buvo nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti jam neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėjas neapteikė jokių argumentų ar įrodymų, jog kilmės valstybė negalėtų jo apsaugoti nuo jo nurodytų grėsmių, nenurodė, kad jis kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl bet kokio pobūdžio smurto, bet pastarosios atsisakė jį apsaugoti. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos yra nepagrįsti, nes EPPB 2021 metų gairės apie padėtį kilmės valstybėje (bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ir kitų patikimų šaltinių duomenimis, kurie buvo suderinami tarpusavyje. Pats pareiškėjas nenurodė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, paneigiančios atsakovo padarytas išvadas. Atsakovas taip pat palaiko savo poziciją, kad pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, o pareiškėjas nėra pateikęs prašymo leisti jam savanoriškai grįžti š kilmės valstybę. Sprendime pagrįstai pritaikytas pareiškėjui ir draudimas atvykti, atsakovas sutiko su teismo sprendimu sutrumpinti šio draudimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30793, Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1298, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Pareiškėjas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Nenustačiusi išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, atsižvelgusi į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalių pozicija yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus byloje nagrinėjamais klausimais, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, tačiau parinko nepagrįstus ir neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtus laikotarpius sumažino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis UTPĮ nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto UTPĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo.

27. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

28. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

29. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-889-968/2022).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pareiškėjas savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus (kraujo keršto) nedetalizavo ir neindividualizavo. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grės pavojus.

32. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu dėl vykstančio vidinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, tačiau nenurodo, kad konkrečiai jis buvo susidūręs su minėtais veiksmais. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos jo kilmės valstybėje galėjo jaustis nesaugus, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, susijusio su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Šiuo atveju pažymėtina, kad Migracijos departamentui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę nereiškia pareigos rinkti informaciją pareiškėjo norimais aspektais, ypač jei tokių aspektų pareiškėjas nenurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausoje.

34. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (UTPĮ 86 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių bei kt.) gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos iki 2 metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė