af36e871-e042-4772-9585-b668e0612408 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-679-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02421-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. B., V. A. ir M. L. praÅ¡ymÄ atsakovams LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjai V.

B., V. A. ir M. L. (M. L.) skunde praÅ¡o teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų: V. B. - 1920.16 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn.; V. A. - 1187.40 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. ir M. L. - 1500.39 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad yra LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) pareigÅ«nai.

Nurodytu laikotarpiu dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. bei kitų VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatų taikymo už atliktas pareigas jiems nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijusi 70 procentų pareiginės algos): V. B. už 2007 m. liepos mėn.-2008 m. gruodžio mėn. iš viso neišmokėta – 1920.16 Lt; V. A. už 2007 m. vasario mėn. - 2008 m. gruodžio mėn. iš viso neišmokėta – 1187.40 Lt;

M. L. už 2007 m. gruodžio mėn. - 2008 m. gruodžio mėn. iš viso neišmokėta – 1500.39 Lt. Valstybės tarnybos įstatymo ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos 23 str. nustatytos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamosios dalys, nurodyta, kad priemokos ir priedai yra viena iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių. To paties įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Pažymėjo, kad nuo 2007-10-01 iki 2009-01-01 Å¡is ribojimas netaikomas priedui už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartiniam priedui, o nuo 2009-01-01 į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str., valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ (...). Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Be to, nustatyta, jog priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ir už laipsnį arba tarnybinį rangÄ negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant valstybės tarnautojams mokamos priemokos: už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Å io straipsnio 3 d. nustatyta, jog nurodytos priemokos negali virÅ¡yti 60 proc. pareiginės algos. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - ir Statutas) 42 str. 1 d. reglamentuotos pareigÅ«nų darbo užmokesčio sudedamosios dalys, t. y. pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. Statute taip pat nustatyta, jog priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Statuto 42 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos: už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Statuto 42 str. 3 d. nurodyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Statuto 42 str. 5 d. ir 6 d. numato, jog pareigÅ«nai turi teisę į priedus už pareiginį laipsnį ir kvalifikacinę kategorijÄ .

To paties straipsnio 7 dalis nustato, kad Å¡ių priedų (už kvalifikacinę kategorijÄ ir pareiginį laipsnį) suma negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Atkreipė dėmesį, kad pagal Statuto 42 str. 1 d. į nustatytÄ bendrÄ priedų ir priemokų sumos apribojimÄ iki 70 procentų pareiginės algos yra įskaitomas ir Statuto 42 str. 3 d. nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , todėl Statuto 42 str. 1 d. nuostata yra prieÅ¡taraujanti Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (nuo 2007-10-01), nes dar labiau apsunkina teisės į priedus ir priemokas įgyvendinimo galimybę.

Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io Ä®statymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ taikomi be iÅ¡lygų. Be to, pagal Statuto 42 str. 2 d., apskaičiuojant Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės pareigÅ«nų (tame tarpe ir mÅ«sų) darbo užmokestį yra taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo normos. Taip pat nurodo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Tačiau dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatyto ribojimo ir kitų VI skyriaus nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjams yra neapmokėta už atliktÄ darbÄ , t. y. neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatÄ , kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime nurodė, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ - daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 str.

įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų. Asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas) ir kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir KTÄ®) 72 str. 4 d. neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Tokios praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis adm. byloje Nr. A12-219/2004). Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu“ KTÄ® 72 str. 4 d. prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ KTÄ® 72 str. 4 d. prasme (LVAT 2005-12-21 nutartis adm. byloje Nr. A1-638/2005).

Taip pat nurodo, kad jų teisės buvo pažeistos nesumokėjus dalies priklausančio darbo užmokesčio, todėl teisės aktų nustatyta tvarka realizuodami teisminės gynybos teisę pagal CK 1.127 str. 1 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ nepasibaigus Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. numatytam terminui ir yra iÅ¡saugoję galimybę ginti dėl priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimo pažeistas savo teises teismine tvarka. Dėl to mano, jog sprendimas (bendrÄ ja prasme) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡mokėjimo yra laikytinas neįvykdytu ir jų keliamiems reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra taikytinas minėtas 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimas.

Pažymėjo, kad apie neteisėtai negautÄ darbo užmokestį, t. y. jų teisių pažeidimÄ ir pagrindÄ kreiptis į teismÄ sužinojo bei turėjo objektyviÄ galimybę suvokti tik po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, kuriuo teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo neiÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis, pripažintas antikonstituciniu (nes tai pripažinti yra tik Å¡ios institucijos prerogatyva). Todėl trejų metų senaties terminai su skundu kreiptis į teismÄ turėtų bÅ«ti pradedami skaičiuoti nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“, kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . <...> Ä®statymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ .

Todėl, spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Pagal LVAT praktikÄ , suformuotÄ 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, kurioje nurodyta, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Jie ginčo laikotarpiu atliko statutinio valstybės tarnautojo pareigas, tačiau atsakovai nurodytu laikotarpiu nesumokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio.

Taigi tokia situacija negali bÅ«ti pripažinta teisėta. Mano, kad Å¡iuo atveju galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas. LVAT 2010-01-21 nutarime administracinėje byloje Nr. A442 - 1505/2010 konstatavo, kad vienas iÅ¡ griežtosios (objektyviosios) atsakomybės atvejų, kai civilinė atsakomybė atsiranda net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, yra numatytas CK 6.271 str. VieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant Å¡ioms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui;

žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Tokiu bÅ«du Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas taip pat įrodo, kad dėl teisinio reguliavimo valdžios įstaigos neteisėtai neiÅ¡mokėtas atlyginimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su jų patirta nurodyto dydžio žala - negautomis pajamomis. Taigi, taip pat yra visos bÅ«tinos teisinės sÄ lygos, kurioms esant CK 6.271 str. nustato Lietuvos valstybės atsakomybę už asmeniui valstybinės valdžios įstaigos priimtu teisės aktu padarytÄ Å¾alÄ .

Mano, kad pripažinus buvusį teisinį reguliavimÄ , remiantis kuriuo jie negavo visos priklausančios darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, atsakovų veiksmai yra laikytini neteisėtais ir atsirado jiems pareiga iÅ¡mokėti negautÄ darbo užmokesčio dalį pagal Konstitucijos 48 str. 1 d. Nurodo, kad Valstybės tarnybos teisiniai santykiai - tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Taigi, bendrÄ ja prasme jų (ir visų valstybės tarnautojų) darbdaviu laikytina Lietuvos Respublikos valstybė.

Todėl, mano, kad LukiÅ¡kių TI-K kaip institucija yra laikytina tik Lietuvos Respublikos valstybės priimtų sprendimų vykdytoju. Tuo labiau, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis nėra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Be to, Statuto 55 str. numatyta, kad Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, veikiančios pagal Biudžetinių įstaigų įstatymÄ , yra finansuojamos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1054/2004 nurodė, kad <...> už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto.

Todėl valstybės biudžete turėjo bÅ«ti numatytos lėšos, patenkinančios pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio poreikį. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal įstatymus arba jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu Å¡ioje administracinėje byloje klausimÄ .

Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje. Todėl mano, kad bÅ«tent Lietuvos Respublikos valstybei pirmiausia teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų darbÄ tais atvejais, kai iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 ir 2007-06-07 redakcijos) nustatytÄ ribÄ . Lietuvos Respublikos valstybė turėjo pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo už pareigÅ«nų atliktÄ darbÄ užtikrinimui.

Ji turi ir pareigÄ atlyginti neteisėtai negautas pajamas. Kadangi to padaryta nebuvo, pastarajai taip pat tenka atsakomybė Å¡ias bÅ«tinas lėšas paskirti, o LukiÅ¡kių TI-K jas iÅ¡mokėti. Mano, kad atsakovams kyla solidarioji atsakomybė teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , pagal CK 6.279 str. 1 d. analogijÄ . Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-07 nutarimo Nr. 992 2 d. netaikytina, kadangi Å¡iai bylai aktualÅ«s teisės aktai buvo priimti nesiejant jų su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi (b. l. 1-6).PareiÅ¡kėjai į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Pateiktame atsiliepime atsakovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovas, neiÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjų minimos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡yme nurodo, kad priemokos jiems buvo neiÅ¡mokėtos dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatyto ribojimo taikymo. LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ .

Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl LukiÅ¡kių TI-K nėra atsakingas dėl to, kad pareiÅ¡kėjams nebuvo iÅ¡mokėti nurodyti priedai (b. l. 21). Atsakovo LukiÅ¡kių TI-K atstovė 2011-11-22 teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjų reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 38). Taip pat 2011-12-14 pateiktame raÅ¡te praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl sunkios finansinės padėties (b. l. 46).Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Å io įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (LVAT 2003-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A5-264/2003). Konstitucijos 102 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 str. nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ . Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, 23 str. 2 d. nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Lukiškių TI-K, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjams, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Taip pat nėra ir CK 6.271 str., nei kituose pareiškėjų nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.).

CK 6.271 str. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjai teismui pateiktais skundais reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų LukiÅ¡kių TI-K ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tiesiogiai susiję su LukiÅ¡kių TI-K, t. y. subjektu (pareiÅ¡kėjų darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamas atsakovas byloje, jeigu pareiÅ¡kėjai, formuluodami savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jiems neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas turėtų bÅ«ti tik tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys. Atkreipė dėmesį, kad net ir esant Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatai dėl priedų apribojimo, pareiÅ¡kėjų darbdavys galėjo taip organizuoti darbÄ , kad pareiÅ¡kėjams nereikėtų dirbti darbÄ , už kurį nebÅ«tų galima apmokėti.

Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ , atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas V. A. praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., bei tai, kad skundas teismui pateiktas 2010-07-23 praÅ¡o daliai Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 22-24).Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KD prie TM atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjams V. B., V. A. ir M. L. dirbant LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas jiems buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to jiems buvo neiÅ¡mokėta:

V. B. už 2007 m. liepos mėn. – 15.36 Lt, 2007 m. gruodžio mėn. – 36.85 Lt, 2008 m. kovo mėn. – 578.42 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 76.65 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 29.88 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 101.54 Lt, 2008 m. spalio mėn. – 75.68 Lt, 2008 m. lapkričio mėn. – 237.79 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. – 767.99 Lt; V. A. už 2007 m. vasario mėn. – 11.85 Lt, 2007 m. kovo mėn. – 9.46 Lt, 2007 m. birželio mėn. – 62.05 Lt, 2008 m. kovo mėn. – 244.40 Lt, 2008 m. liepos mėn. – 5.80 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 31.51 Lt, 2008 m. lapkričio mėn. – 50.82 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. – 170.24 Lt;

M. L. už 2007 m. gruodžio mėn. – 202.96 Lt, 2008 m. kovo mėn. – 392.04 Lt, 2008 m. gegužės mėn. – 86.53 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 76.65 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 98.29 Lt ir 2008 m. gruodžio mėn. – 643.92 Lt (b. l. 9-17). Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.

                        2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 str.). Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto. Todėl valstybės biudžete turėjo bÅ«ti numatytos lėšos, patenkinančios pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio poreikį.

Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal Ä®statymus arba jais remiantis iÅ¡teistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu Å¡ioje administracinėje byloje klausimÄ . Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK).

DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjai V. B., kurio praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., M.

L., kurio praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., ir V. A., kurio praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn., į teismÄ su skundu kreipėsi 2010-08-12. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, taip pat į tai, kad darbo užmokestis pareiÅ¡kėjams mokamas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos (b. l. 47), pareiÅ¡kėjui V.

B. iš atsakovo Lukiškių TI-K priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis - 1904.80 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., pareiškėjui M. L. neišmokėta darbo užmokesčio dalis – 1500.39 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., ir V. A. priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis už 2008 metus – 502.77 Lt, t. y. už 3 metus nuo prašymo pareiškimo teisme dienos (2007-08-12 iki 2010-08-12).

Pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti pareiÅ¡kėjui V. B. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2007 m. liepos mėn. ir V. A. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. liepos mėn. įskaitytinai, nėra: LR CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros. PraÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisti, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastimis nenurodė, o aplinkybė, kad darbo užmokesčio dalis nebuvo iÅ¡mokėta dėl teisės normos, kuri pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, nustatyto ribojimo, savaime nėra aplinkybė, sudaranti pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ : tai nebuvo jokia kliÅ«tis kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo ir suinteresuoti asmenys, kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ tai padarė dar 2007-2008 m.

Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Skundas dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį praÅ¡o priteisti solidariai ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, netenkinamas: tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su LukiÅ¡kių TI-K, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jos tiesioginis darbdavys, atitinkamai – nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti solidariai ir iÅ¡ valstybės. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010, 2011-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1916/2011 ir kt.).Atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo vieneriems metams netenkinamas: priteisiama neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma yra nedidelė, įrodymai, kad tokio dydžio reikalavimo 2012 m., kada turės bÅ«ti vykdomas Å¡is sprendimas, atsakovas negali įvykdyti arba tai reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį, nepateikti.

Tokios praktikos laikosi ir LVAT (2011-09-15 nutartis adm. byloje Nr. A-261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis adm. byloje Nr. AS-146-236/2011, 2011-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1916/2011).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjų V. B., V. A. ir M. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. B. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo 1904.80 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturis litus 80 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Priteisti M.

L. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo 1500.39 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų 39 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Priteisti V. A. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo 502.77 Lt (penkis Å¡imtus du litus 77 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjų V. B., V. A. ir M. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteista neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Arūnas Dirvonas