2021-08-04 Nr. AB-15365-3-61-3-03651-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-488-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03651-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui (toliau – ir Centras), kuriuo prašė: 1) patenkinti skundą ir priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) priimtą sprendimą, kaip neatitinkantį tikrovės ir faktų (tekstas cituotas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino Komisijos sprendimo, kaip ginčo dalyko, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėdamas, kad teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą, turėjo išnagrinėti ginčą dėl galimų pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų, įtvirtintų materialiojoje teisėje, pažeidimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo prašyti pareiškėjo patikslinti skundą ir įvertinti, ar šioje byloje ginčas iš tiesų kyla iš viešojo administravimo santykių.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, administracinės bylos medžiaga ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. patikslintas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktų reikalavimų, todėl 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai ir nuosekliai nurodyta, kokius konkrečius veiksmus (neveikimą) pareiškėjas skundžia, kokiomis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus. Nurodė aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimus, taip pat pateikti įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia reikalavimą priteisti žalą, nurodyti, kokias konkrečias turtinės ir neturtinės žalos sumas prašo priteisti, patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis (jeigu pareiškėjas patikslintu skundu reikštų reikalavimą dėl žalos atlyginimo).

Teisme 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu gautas paklausimas, kuriuo pareiškėjas teiraujasi, ar teismas galėtų pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki kol jam bus paskirtas advokatas. Pareiškėjas paaiškino, kad jau kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl kitos bylos, tačiau vienu metu teisinę pagalbą gali gauti tik vienoje byloje.

Teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, pateikiant prašymą, kuriame būtų išdėstytos priežastys, dėl kurių prašoma pratęsti terminą, pateikti tai pagrindžiantys įrodymai bei nurodyta konkreti data, iki kada prašoma pratęsti terminą. Teismas taip pat pareiškėjui išaiškino, kad prašomas pratęsti trūkumų šalinimo terminas turi būti protingas ir apibrėžtas konkrečia data.

Teisme 2021 m. balandžio 27 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki kol VGTPT galės paskirti advokatą, galintį teikti profesionalią teisinę pagalbą šioje byloje. Pareiškėjas nurodė, 2021 m. kovo 31 d. VGTPT priėmė sprendimą teikti pareiškėjui teisinę pagalbą rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT), todėl šiuo metu VGTPT negali jam teikti nemokamos teisinės pagalbos.

Teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai išaiškino, kad prašymas pratęsti trūkumų šalinimo terminą neapibrėžtam, taip pat ir ilgam laikotarpiui negali būti tenkinamas. Tačiau, siekdamas užtikrinti pareiškėjui teisę į teisminę gynybą ir sudaryti galimybes pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, teismas terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2021 m. gegužės 14 d.

Teisme 2021 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, o 2021 m. gegužės 18 d. gautas (išsiųstas 2021 m. gegužės 14 d.) prašymas pratęsti trūkumų šalinimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į VGTPT prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, kad paskirtas VGTPT advokatas turėtų pakankamai laiko paruošti ir pateikti patikslintą skundą. Teisėjos rezoliucija terminas skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2021 m. gegužės 28 d.

Teisme 2021 m. gegužės 31 d. gautas (išsiųstas 2021 m. gegužės 28 d.) pareiškėjo prašymas „Dėl informacijos gavimo inicijavimo ir termino pratęsimo“, kuriuo pareiškėjas prašo: 1) inicijuoti informacijos gavimą iš kompetentingos įstaigos, kad atliktų elektroninių duomenų patikrinimą dėl 2019 m. birželio 18 d. 10.32 val. elektroninio laiško neišsiuntimo ir pateiktų bylai būtinus papildomus faktus; 2) pratęsti trūkumų šalinimo laikotarpį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. VGTPT Vilniaus skyrius priėmė sprendimą atsisakyti tekti jam antrinę teisinę pagalbą. Taip pat nurodė, kad teismui netenkinus prašymo dėl elektroninių duomenų patikrinimo, pareiškėjas kreipsis į VGTPT dėl iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo, taip pat išdėstė naujas aplinkybes dėl keliamo ginčo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymų inicijuoti elektroninių duomenų patikrinimą ir pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ABTĮ 105 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, skundo trūkumams pašalinti. Minėtas terminas, pareiškėjo prašymu, buvo pratęstas dar du kartus iki 2021 m. gegužės 28 d., siekiant pareiškėjui sudaryti galimybes per pasirinktą atstovą arba pačiam pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjui taip pat ne kartą išaiškinta, kad trūkumų šalinimo terminas negali būti pratęstas neapibrėžtam ir labai ilgam laikotarpiui.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. prašyme nurodė, kad VGTPT 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-NT-1008-4537 atsisakė teikti jam nemokamą teisinę pagalbą antroje byloje, o norėdamas teisinę pagalbą gauti, privalo sumokėti 70 (septyniasdešimt) procentų už VGTPT advokato darbą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo tyrėją, kad atliktų elektroninių duomenų patikrinimą ir jam bei teismui pateiktų būtinus papildomus faktus dėl 2019 m. birželio 18 d. 10.32 val. laiško neišsiuntimo ir panaikintų byloje esančius prieštaravimus. Pažymėjo, kad pareiškėjui neaišku ir nesuprantama, kas vyko ir buvo „rezgama 8 (aštuonias) dienas tarp A. R. ir J. T. – J.“, „kodėl per tas 8 (aštuonias) dienas nebuvo išsiaiškinta, kad labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ (toliau – ir Maisto bankas) turi iš žmonių ir prekybos centrų prisirinkto maisto perteklių, nebuvo įvertinta situacija su gaunamu maistu iš rėmėjų“. Paaiškino, kad jau keturis mėnesius jam nepavyksta iš kompetentingos įstaigos išsireikalauti elektroninių duomenų patikrinimo, o be šios informacijos negali parašyti patikslinto skundo. Pareiškėjas prašė teismo inicijuoti informacijos gavimą iš kompetentingos įstaigos, kad atliktų elektroninių duomenų patikrinimą, o teismui šio prašymo netenkinus – pratęsti laikotarpį patikslintam skundui paduoti, motyvuodamas tuo, jog kreipsis į VGTPT ir sutiks apmokėti 70 (septyniasdešimt) procentų VGTPT advokato išlaidų.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą trečią kartą pratęsti trūkumų šalinimo terminą grindžia tuo, kad jam trūksta informacijos patikslintam skundui parengti, prašo teismo inicijuoti „elektroninių duomenų patikrinimą“, o tuo atveju, jeigu teismas šio prašymo netenkins – pareiškėjas kreipsis dėl iš dalies mokamos antrinės teisinės pagalbos sutekimo. Vertindamas pareiškėjo prašymą, teismas pažymėjo, kad pirma – reikalavimas inicijuoti jo pageidaujamą „elektroninių duomenų patikrinimą“ nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, esant atitinkamiems pagrindams. Antra – pareiškėjo pageidaujama gauti informacija nėra kliūtis nustatytiems skundo trūkumams pašalinti – aiškiai suformuoti reikalavimus, išdėstyti faktines aplinkybes bei nurodyti skundžiamus veiksmus. Trečia, tuo atveju, jeigu, pareiškėjo nuomone, byloje nėra kokio nors rašytinio įrodymo ir jį būtina išreikalauti iš ginčo šalies, šis procesinio pobūdžio klausimas gali būti išspręstas ruošiantis bylos nagrinėjimui. Ketvirta, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjo prašymo inicijuoti „elektroninį duomenų patikrinimą“ ir šiuo pagrindu trūkumų šalinimo termino nepratęsė.

Dėl pareiškėjo prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą tuo pagrindu, kad pareiškėjas kreipsis į VGTPT ir sutiks apmokėti 70 (septyniasdešimt) procentų VGTPT advokato išlaidų, teismas pažymėjo, kad pašalinti skundo trūkumus per pasirinktą atstovą pareiškėjui buvo suteiktas laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (daugiau nei 6 savaitės). Toks laikotarpis, įvertinus tai, kad pareiškėjui jau nutarties pašalinti skundo trūkumus priėmimo momentu buvo žinoma, kad visiškai nemokama antrinė VGTPT šioje byloje jam negali būti teikiama, teismo vertinimu, yra pakankamas tiek pateikti prašymą VGTPT suteikti iš dalies mokamą antrinę teisinę pagalbą, tiek kreiptis dėl teisinės pagalbos/ paslaugų kitais pagrindais.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo nutarties trūkumas pašalinti priėmimo iki 2021 m. gegužės 14 d. (antrą kartą pratęsto termino trūkumams pašalinti), nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti teisę pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, prašymą VGTPT suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikė tik 2021 m. gegužės 14 d., nurodydamas, jog apmokamos antrinės teisinės pagalbos nepageidauja, teisinės pagalbos dalies išlaidų apmokėti nesutinka, nors teikdamas prašymą žinojo, kad nemokama antrinė teisinė pagalba šioje byloje jam negali būti teikiama. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į teismo nustatytą ir du kartus pratęstą terminą (nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.) įgyventi teisę pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, todėl prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą tuo pačiu pagrindu trečią kartą netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teismui pateikto skundo pagrindas išdėstytas nenuosekliai ir painiai, pareiškėjo skundo reikalavimai nuo pradinio skundo Komisijai iki teisme priimto nagrinėti skundo reikalavimų nuolat keitėsi, todėl nėra aišku, kokio konkretaus teisinio rezultato pareiškėjas siekia ir kokias savo pažeistas teises ir (ar) teisėtus interesus gina. Be to, reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs ir tinkamai nesuformuluoti (pvz., „išspręsti problemą“ ir pan.). Pareiškėjas nenurodė pakankamai individualizuotų aplinkybių, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokiu pagrindu grindžiamas patirtos žalos dydis, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Esant neaiškiai suformuluotam skundo pagrindui, teismas taip pat negali įvertinti, ar šioje byloje ginčas iš tiesų kyla iš viešojo administravimo santykių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo trūkumai yra esminiai, skundo ribos neaiškios, skundo pagrindas išdėstytas nenuosekliai, aiškūs ir konkretūs reikalavimai nesuformuluoti, todėl tolimesnis bylos nagrinėjimo procesas negalimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos naujos aplinkybės (nebaigtinis skundžiamų veiksmų sąrašas) taip pat yra abstrakčios, kiti nustatyti trūkumai nešalinti, jokie konkretūs skundo reikalavimai neformuluoti. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjas teismo nustatytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl jo skundą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 straipsnio 6 punktas).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, nežino visų įstatymų, neatsisakė taisyti teismo nurodytų trūkumų, kreipėsi į VGTPT, tačiau teismas nepratęsė termino ir neleido pareiškėjui pasinaudoti VGTPT advokato pagalba patikslintam skundui paduoti. Pažymi, kad pareiškėjui VGTPT pagalba yra būtina, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas nesupranta jo skundų bei argumentų ir atsisakė pratęsti terminą.

Paaiškina, kad jam besibylinėjant teisme įsigaliojo nuostata, jog pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį, arba kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra suteikta vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. VGTPT teisinė pagalba pareiškėjui antroje byloje nemokamai neteikiama. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kada advokatas pateiks peticiją į EŽTT ir atsilaisvins pirmoje byloje. Nurodo, kad į VGTPT dėl skundo EŽTT jis kreipėsi 2021 m. kovo 19 d. Nurodo, kad kreipėsi į VGTPT dėl teisinės pagalbos skundo patikslinimui parašyti, tikėdamasis, kad iki to momento bus pateikta peticija EŽTT, atsilaisvins advokatas ir VGTPT paskirs jam nemokamai advokatą šioje byloje pataisyti teismo pageidaujamus skundo trūkumus. Pažymi, kad nežino, iš ko mokės už advokato paslaugas.

Nurodo, kad pareiškėjas yra sąžiningas, prašė trečią kartą pratęsti terminą skundui patikslinti dėl pagrįstų priežasčių, nurodo, kad pareiškėjas nori, kad jam VGTPT pagalba būtų suteikta kuo greičiau, tačiau tai priklauso ne nuo pareiškėjo. Pažymi, kad teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą, tik prailgino nagrinėjimo laikotarpį, kadangi vietoje to, kad būtų paskirtas VGTPT advokatas, pateiktas patikslintas skundas ir nagrinėjamas skundo dalykas, teismas įsivėlė į procesinius ginčus.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nėra išaiškinęs, kas yra labai ilgas laikotarpis, taip pat, kad teismas turėjo pareigą išaiškinti jam ir konkrečiai nurodyti, nuo kada prasideda ilgas laikotarpis ir kiek konkrečiai dienų sudaro labai ilgą laikotarpį. Pažymi, kad teismas turi pareigą išaiškinti, ar biudžetinei įstaigai nustatytas mėnesio laikotarpis atsakyti į raštą yra labai ilgas laikotarpis. Nurodo, kad teismas, vertindamas prašymą dėl termino pratęsimo, turėjo vertinti ne laikotarpį, o prašymo pagrįstumą. Nurodo, kad jokių terminų nepraleido – teismas atsisakė terminą pratęsti.

Dėl teismo argumentų, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti teisę pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į VGTPT, prašė pratęsti terminą, kreipėsi dėl elektroninių duomenų patikrinimo, pateikė teismui du didžiulis raštus (2021 m. gegužės 13 d. prašymą dėl dokumentų pridėjimo ir 2021 m. gegužės 28 d. prašymą inicijuoti informacijos gavimą), kurių teismas nepriėmė. Pareiškėjo vertinimu, jo kreipimasis į VGTPT ir prašymai pratęsti terminą negali būti vertinami kaip neaktyvumas.

Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių nesutikimo su Komisijos sprendimu argumentų, nurodo, kad išdėstė juos 2019 m. rugsėjo 30 d. prašyme Komisijai dėl techninės klaidos ištaisymo, 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650(AG-555/04-2019), nurodo, kad 2020 m. sausio 10 d. paaiškinime Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir prašė teismo išaiškinti Maisto banko ir Centro pasirašytos 2019 m. kovo 1 d. sutarties bendradarbiavimo priedo Nr. 2 nuostatą. Pakartotinai teismui nurodo, kad Komisija savo sprendime klaidingai konstatuoja, kad sutartyje nėra aptarta, kad labdaros teikimo laiką privalo nustatyti socialinis darbuotojas.

Pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, bei pateikia jų vertinimą. Nurodo, kad neprivalėjo žinoti, kad elektroninių duomenų patikrinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pažymi, kad byloje nebuvo aiškintasi, kodėl Maisto banko darbuotoja 2019 m. rugpjūčio 14 d. tvirtino, kad Centro laiško negavo. Pažymi, jog tai svarbu, kadangi Centras suorganizavo pareiškėjui socialinę paramą, nurodė laukti Maisto banko savanorio skambučio, tačiau pareiškėjas jo nesulaukė, kadangi 2019 m. rugpjūčio 14 d. laiško Maisto bankas negavo.

Pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamų konkrečių veiksmų sąrašas yra abstraktus. Pareiškėjo vertinimu, skundžiami konkretūs veiksmai.

Teigia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų apie mišrių teisinių santykių skundų nagrinėjimą. Nurodo, kad tam, kad pareiškėjas galėtų ištaisyti skundo trūkumus, jam yra būtina VGTPT teisinė pagalba.

Dėl priteistinos žalos dydžio nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs ir vertinęs pripažintą teisės aktų pažeidimą, kad Centras laiku – per 20 darbo dienų – nepateikęs atsakymo į pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą, nepagrįstai nutarė, kad pareiškėjas dėl to nepatyrė jokios turtinės ir neturtinės žalos. Pareiškėjo vertinimu, žalą jis patyrė dėl Centro vilkinimo, skiriant pareiškėjui labdarą bei siekio įgalinti jį užmegzti kontaktą su Maisto banku. Teigia, kad 2019 m. balandžio 12 d. nustatyta parama jam buvo suteikta tik 2019 m. rugsėjo 11 d., po to, kai pareiškėjas raštu kreipėsi į Maisto banką. Nurodo, kad dėl to turėjo vaikščioti į teisines konsultacijas, rašyti raštus, spausdinti, skenuoti, nešti dokumentus, taip pat nurodo, kad penkis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, VGTPT, Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pažymi, kad dėl atsakovo kaltės beveik metus negavo jam priklausančios paramos, buvo priverstas badauti, teigia, kad vieno kassavaitinio maisto paketo vertė vertinama apie 50 Eur, atitinkamai mėnesio suma sudaro 200 Eur, o per metus – 2 400 Eur, teigia, kad patyrė pažeminimą, nuolatinį alkio ir bado jausmą, sveikatos sutrikimus (sutriko žarnyno veikla, miego sutrikimai), kasdienį stresą, nurodo, kad žala yra pareiškėjo prarasti du metai besibylinėjant. Patirtą žalą vertina 50 000 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria ABTĮ 105 straipsnio 6 punkto pagrindu pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, nes konstatavo, kad nebuvo pašalinti skundo trūkumai, t. y. nebuvo suformuluoti skundo reikalavimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį, procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-662/2015). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus, o proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2021 m. balandžio 23 d. prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti motyvavo tuo, kad jau yra kreipęsis į VGTPT dėl kitos bylos, tačiau vienu metu gali gauti teisinę pagalbą tik vienoje byloje. Teismui 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi išaiškinus pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, pateikiant prašymą, kuriame būtų išdėstytos priežastys, dėl kurių prašoma pratęsti terminą, pateikti tai pagrindžiantys įrodymai bei nurodyta konkreti data, iki kada prašoma pratęsti terminą, pareiškėjas 2021 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki kol VGTPT galės paskirti advokatą, galintį teikti profesionalią teisinę pagalbą šioje byloje.

Pareiškėjas nurodė, 2021 m. kovo 31 d. VGTPT priėmė sprendimą teikti pareiškėjui teisinę pagalbą rengiant peticiją EŽTT, todėl šiuo metu VGTPT negali jam teikti nemokamos teisinės pagalbos. Teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai išaiškino, kad prašymas pratęsti trūkumų šalinimo terminą neapibrėžtam, taip pat ir ilgam laikotarpiui negali būti tenkinamas, tačiau, siekdamas užtikrinti pareiškėjui teisę į teisminę gynybą ir sudaryti galimybes pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, teismas terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2021 m. gegužės 14 d. 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, o 2021 m. gegužės 18 d. buvo gautas (išsiųstas gegužės 14 d.) prašymas pratęsti trūkumų šalinimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į VGTPT, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, kad paskirtas VGTPT advokatas turėtų pakankamai laiko paruošti ir pateikti patikslintą skundą. Teisėjos rezoliucija terminas skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2021 m. gegužės 28 d. 2021 m. gegužės 31 d. buvo gautas (išsiųstas 2021 m. gegužės 28 d.) pareiškėjo prašymas „Dėl informacijos gavimo inicijavimo ir termino pratęsimo“, kuriuo pareiškėjas prašė:

1) inicijuoti informacijos gavimą iš kompetentingos įstaigos, kad atliktų elektroninių duomenų patikrinimą dėl 2019 m. birželio 18 d. 10.32 val. el. laiško neišsiuntimo ir pateiktų bylai būtinus papildomus faktus;

2) pratęsti trūkumų šalinimo laikotarpį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. VGTPT Vilniaus skyrius priėmė sprendimą atsisakyti tekti jam antrinę teisinę pagalbą. Taip pat nurodė, kad teismui netenkinus prašymo dėl elektroninių duomenų patikrinimo, pareiškėjas kreipsis į VGTPT dėl iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo, taip pat išdėstė naujas aplinkybes dėl keliamo ginčo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, vertino, kad 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai nėra pašalinti, dėl ko pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų prašymų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepratęsė termino trūkumams šalinti, nes pareiškėjui terminas skundo dalies trūkumams pašalinti iš esmės dėl analogiškų priežasčių buvo pratęstas du kartus (nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gegužės 28 d, t. y. pareiškėjas turėjo daugiau nei 6 savaites skundo trūkumams pašalinti). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 24 d. VGTPT Vilniaus skyrius priėmė sprendimą atsisakyti tekti jam antrinę teisinę pagalbą bei kad teismui netenkinus prašymo dėl elektroninių duomenų patikrinimo pareiškėjas kreipsis į VGTPT dėl iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo, nepripažintos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą, įvertinus tai, kad pareiškėjui jau nutarties pašalinti skundo trūkumus priėmimo momentu (2021 m. balandžio 15 d.) buvo žinoma, kad visiškai nemokama antrinė VGTPT teisinė pagalba šioje byloje jam negali būti teikiama. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškintina, kad trūkumų šalinimo terminas turi būti protingas ir apibrėžtas konkrečia data. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nuo nutarties trūkumas pašalinti priėmimo iki 2021 m. gegužės 14 d. (antrą kartą pratęsto termino trūkumams pašalinti), nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įgyventi teisę pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, prašymą VGTPT suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikė tik 2021 m. gegužės 14 d., nurodydamas, jog apmokamos antrinės teisinės pagalbos nepageidauja, teisinės pagalbos dalies išlaidų apmokėti nesutinka, nors teikdamas prašymą žinojo, kad nemokama antrinė teisinė pagalba šioje byloje jam negali būti teikiama. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teismo nustatytą ir du kartus pratęstą terminą (nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.) įgyventi teisę pačiam ar per pasirinktą atstovą pašalinti skundo trūkumus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi žinojo apie teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, turėjo pakankamai laiko ištaisyti juos ir apie tai informuoti teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo dalies trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki nustatyto termino (2021 m. gegužės 28 d.) negavęs iš pareiškėjo skundo, parengto atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatytus skundo dalies trūkumus, pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas