af359bdb-60ae-40f2-92d8-e3ad1fab0188 · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-600-962/2014Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00506-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 50.2, 63 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. spalio 3 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. S., jo įstatyminiam atstovui rÅ«pintojui J. A., atstovei advokatei R. M., institucijos priėmusios nutarimÄ Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos atstovei A.

S.;vaiko teisių apsaugos tarnybos BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo I. S. skundÄ institucijai, priėmusiai nutarimÄ Administracinei komisijai prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos dėl nutarimo panaikinimo,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. S. praÅ¡o panaikinti Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimÄ ir administracinės teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, jam buvo skirta 50 Lt bauda už tai, kad 2013-11-05 iÅ¡varė iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini), A. Ž. ir pasiėmė karvę, padarydamas A. Ž. nedidelę žalÄ . Komisija neteisėtai ir nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikÅ¡mės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui iÅ¡spręsti.

A. Ž., iÅ¡ jo motinai E. S. priklausančių namų, neiÅ¡varė, karvės savavaliÅ¡kai neiÅ¡sivedė, jÄ paliko pats A. Ž.. A. Ž. yra piktnaudžiaujantis alkoholiu, baigia pragerti visus jo motinos namuose esančius nors kiek vertingesnius daiktus, tačiau yra akivaizdžiai BirÅ¡tono PK policijos pareigÅ«nų globojamas, nes pareiÅ¡kėjui jau net du kartus, pagal A. Ž. nepagrįstus pareiÅ¡kimus, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir abu yra nutraukti, nesant pareiÅ¡kėjo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

BirÅ¡tono PK gina iÅ¡imtinai tik A. Ž. tariamai pažeidžiamas teises. PareigÅ«nai neatsižvelgia, kad pareiÅ¡kėjas, jo tėvo nužudymo dienÄ , buvo nepilnametis ir kad Å¡iuo metu yra nepilnametis, tačiau yra nuolat kviečiamas į policijÄ duoti parodymus, dalyvauti akistatose. Niekas negynė jo, kaip nepilnamečio interesų, nužudžius tėvÄ , nei BirÅ¡tono savivaldybės vaikų teisių atstovai nei prokuratÅ«ra, atstovaudama vieÅ¡Ä jį interesÄ nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos priteisimo jo atžvilgiu, jis net nebuvo baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, nors prarado tėvÄ , kuris vienintelis juo rÅ«pinosi.

PareiÅ¡kėjo akivaizdoje, girta motina nužudė jo tėvÄ , o jis, kaip nepilnametis, buvo paliktas visiÅ¡kai vienas tokioje beviltiÅ¡koje padėtyje, net nebuvo pasirÅ«pinta psichologo pagalba. Taip pat nebuvo spręstas klausimas ir dėl tėvo turto paveldėjimo, per įstatymo nustatytÄ terminÄ , nors jo tėvas turėjo įsigijęs ir savo turto, kuris bÅ«tų jo paveldėtas, nes motina nužudžiusi tėvÄ Ä¯ jo palikimÄ jokių teisių neturi. Neturtinę žalÄ už tėvo nužudymÄ prisiteisė tėvo sesuo.

A. Ž. buvo motinos vienas iÅ¡ sugyventinių, visus tėvui priklausiusius vertingesnius daiktus jau yra seniai pardavęs. PareiÅ¡kėjui nuvykus į motinos namus, tada, kai ji buvo iÅ¡vežta į įkalinimo įstaigÄ , A. Ž. pats išėjo iÅ¡ tų namų, atidavė raktus, prižadėjo, jog kitÄ dienÄ pasiims visus savo daiktus. Karvės buvo penkios. Keturias Ž. iÅ¡sivedė, o vienÄ karvę paliko pareiÅ¡kėjui. Daiktus atvažiavo pasiimti po 3 – 4 dienų kartu su policija neva dėl to, kad jam neleidžiama pasiimti savo daiktų.

Pasiėmęs savo daiktus parašė pareiÅ¡kimÄ . Karvę jis pats paliko pareiÅ¡kėjui. A. Ž. turėjo keturias karves, o penktoji buvo jo mamos, kuri buvo perraÅ¡iusi karvę A. Ž., kai grėsė areÅ¡tas visam jos turtui. Dėl karvės konfliktų nebuvo. Karvė buvo pas pareiÅ¡kėjÄ apie mėnesį, gal du ir tada vėl su policija atvyko A. Ž. ir pasiėmė tÄ vienÄ likusiÄ karvę.PareiÅ¡kėjo įstatyminis atstovas rÅ«pintojas J. A. I. S. skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, paaiÅ¡kino, kad I.

S. yra labai nuskriaustas, jo negynė ir negina Vaiko teisių apsaugos skyrius. Kai I. S. tėvÄ nužudė, I. baudžiamojoje byloje, dėl nežinomų priežasčių, buvo tik liudininku, bet ne nukentėjusiuoju. Dar prieÅ¡ nuteisiant jo motinÄ už tėvo nužudymÄ , I. atėjęs skųsdavosi, kad mama su sugyventiniu A. Ž. jį muÅ¡a, iÅ¡vydavo iÅ¡ namų. E. S. vyrai keisdavosi kiekvienÄ dienÄ po kelis kartus. Jis prižiÅ«rėjo I. senelius, o I. ateidavo pas juos, pavalgydavo, pabÅ«davo. 2013 m. lapkričio 2 d. atėjus su I.

į jo motinos namus, rado apsvaigusį A. Ž., kuris pasakė, kad I. motina jam paliko namus prižiÅ«rėti. A. Ž. buvo liepta iÅ¡eiti iÅ¡ namų, buvo iÅ¡kviesta apsauga. A. Ž. prižadėjo atvykti kita dienÄ pasiimti daiktų, sutiko savo noru iÅ¡eiti iÅ¡ tų namų. Tačiau kitÄ dienÄ neatvyko, o atvyko maždaug po 3 – 4 dienų su policija pasakęs, kad niekas jam neatiduoda daiktų, neatrakina durų. Tada A. Ž. susirinko daiktus ir iÅ¡važiavo, tačiau maždaug už 2 mėnesių parašė pareiÅ¡kimÄ ir pareiÅ¡kė pretenzijas į vienÄ likusiÄ karvę.

Keturias karves buvo pasiėmęs anksčiau, t.y. įvykio dienÄ 2013 lapkričio 2 d., o viena karvė buvo I. S. motinos perraÅ¡yta A. Ž., kad nekonfiskuotų. Karvė buvo palikta I., kuris jÄ prižiÅ«rėjo ir ganė. Å iuo metu I. gyvena ir pas rÅ«pintojÄ , ir savo mamos namuose. Jėga prieÅ¡ A. Ž. nebuvo pavartota, A. Ž. niekas neiÅ¡metė iÅ¡ tų namų, jis pats atidavė raktus. PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė R. M. pareiÅ¡kėjo skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo, institucija, priėmusi nutarimÄ Administracinė komisija prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos atsiliepime nurodė ir posėdyje atstovė A.

S. paaiÅ¡kino, kad skunde minimi argumentai yra abstraktaus pobÅ«džio ir prieÅ¡taraujantys administracinėje byloje esantiems dokumentams. I. S. skundo teiginiai, kad jis nepadarė jokio administracinės teisės pažeidimo ir kad jam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, prieÅ¡tarauja administracinėje byloje esantiems dokumentams – administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turiniui. Administracinė komisija, 2014-04-09 priimdama nutarimÄ taikyti I.

S. administracinę nuobaudÄ , vadovavosi administracinėje byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02 surinktos medžiagos visuma ir Policijos komisariate suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu bei ir Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2014-01-31 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei kitais pateiktais dokumentais. Minėtame prokuratÅ«ros priimtame nutarime aiÅ¡kiai ir suprantamai įvardinti I. S. atlikti veiksmai, duotas jo veiksmų kvalifikacinis įvertinimas, o bÅ«tent tai, jog įtariamųjų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių, nagrinėjamu atveju įtariamųjų savavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę didelės žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis).

Priimdama nutarimÄ administracinė komisija vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ATP protokolu. Komisija iÅ¡nagrinėjo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus įrodymus ir pasisakymus. Taip pat buvo rasta neatitikimų. Kai buvo kalbama apie karvę J. A. sakė, kad karvė ganėsi toje pačioje ganykloje. Tuo tarpu pats I. S. sakė, kad karvę perkėlė į A. ganyklas. Taip pat žino, jog karvė Å¡iuo metu priklauso A. Ž.. PraÅ¡o I. S. 2014-06-16 skundo dėl Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimo panaikinimo netenkinti ir palikti minėtÄ nutarimÄ nepakeistÄ .Vaiko teisių apsaugos tarnybos BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė M.

A. paaiÅ¡kino, kad nuo 2012 metų nustatyta I. S. globa, globėju paskirtas J. A.. Globėjas J. A. rÅ«pinosi iÅ¡ pradžių I. S. seneliais, o vėliau perėmė ir I. globÄ . I. S. niekur nesimoko, dirba atsitiktinius darbus, padeda dirbti įvairius darbus J. A. Å«kyje, nusiskundimų jo elgesiu nėra, gyvena globėjų namuose. I. S. globa nustatyta po tėvo nužudymo, kai motina buvo jau sulaikyta. Mano, jog administracinė komisija priimdama sprendimÄ rėmėsi policijos suraÅ¡ytu protokolu ir ikiteisminio tyrimo nutarimu, bet Administracinės komisijos nutarimo socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius nevertino.

Mano, jog administracinė komisija motyvuotai priėmė nutarimÄ .Liudytoja B. A. parodė, kad prieÅ¡ S. suėmimÄ nuvyko į vaiko teisių apsaugos skyrių ir parašė praÅ¡ymÄ , kad kai I. motina bus suimta, jis galėtų gyventi motinos namuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas sutiko su praÅ¡ymu. I. S. motinÄ suėmė 2013 m. lapkričio 5 d. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ tuos namus nuėjo I. su globėju, o maždaug po 15 minučių, iÅ¡kvietusi apsaugÄ , nuėjo ir ji. Tuose namuose lyg ir nebuvo nieko, A.

Ž. važiavo parsivežti apsauga. Pakeliui apsaugos darbuotojas sutiko A. Ž. su broliu besivedančius keturias karves. Vėliau į kiemÄ susirinko gal kokie 4 - 5 vyrai ir nešė įvairius daiktus, lyg daiktai bÅ«tų priklausę jiems. A. Ž. iÅ¡eidamas pasakė, kad palieka vienÄ karvę I., net parodė ranka kuriÄ , taip viena karvė liko pas I., kuriÄ jie prižiÅ«rėjo apie du mėnesius. AtÅ¡alus orams jÄ laikė tvarte. VienÄ dienÄ grįžus jai su vyru namo, buvo pilnas kiemas policijos pareigÅ«nų ir A.

Ž. pasiėmė ir tÄ likusiÄ karvę, kartu su dujų balionu. A. Ž. niekas jėga iÅ¡ tų namų neiÅ¡varė, jis išėjo pats. Daiktus kÄ norėjo, tÄ pasiėmė. Ta viena likusioji karvė buvo net gi atskirai riÅ¡ama, ji ir liko I..Liudytojas A. Ž. parodė, kad kažkiek laiko gyveno S. namuose, tačiau nuosavybės teisių neturi į I. S. motinos namus. Nuo 2013 m. lapkričio mėn. ten nebegyvena. Kreipėsi į policijÄ , atsiėmė daiktus ir iÅ¡sikėlė. Kai S. buvo iÅ¡vežta į įkalinimo įstaigÄ , jam nieko neleido pasiimti.

Jis tik su policijos pagalba atsiėmė daiktus. Mano, kad jį kaip ir iÅ¡varė iÅ¡ tų namų, atėjo globėjai, iÅ¡kvietė apsaugÄ ir iÅ¡vijo. Policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ , ir po maždaug 3 dienų su policija nuvažiavo ir pasiėmė savo daiktus. Kai su policija atvažiavo, buvo dar jo brolis. Jis ganė karves ant S. žemės. IÅ¡sivedė keturias karves, liko viena karvė. Tos vienos karvės jam neleido iÅ¡sivesti. Jis nematė, kur ji buvo, kadangi buvo kažkur nuvesta globėjų.

Karvė buvo I. S. motinos, bet jam perrašyta. Keturios karvės buvo vienoje vietoje, o viena kažkur kitur. Jam neleido išsivesti tos karves, nes atvyko apsauga ir liepė dingti nuo kiemo. Daiktus atsiėmė po trijų dienų, atvykęs kartu su policija. Karvę po dviejų mėnesių atsiėmė todėl, kad tuo metu tik atgavo gyvulių pasus. Skundas tenkintinas.Nustatyta, kad 2012-08-02 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), be tėvų globos likusiam nepilnamečiui I.

S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2012-07-30, I. S. laikinuoju rūpintoju paskirtas J. A..2014-01-31 Kauno apygardos Prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių I. S., J. A. ir B. A. atžvilgiu ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota spręsti Alytaus apskr. VPK Birštono PK spręsti dėl minėtų asmenų administracinės atsakomybės. 2014-03-10 Alytaus apskr.

VPK BirÅ¡tono PK suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. S. galimai padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 str. Protokole nurodoma, kad I. S. veiksmai 2013-11-05, kai jis savavaliÅ¡kai iÅ¡varė A. Ž. iÅ¡ E. S. sodybos, taip pat pasiėmė karvę manant, kad ji priklauso A. Ž., formaliai atitinka objektyviuosius savavaldžiavimo požymius, o turtinė žala nedidelė, todėl I. S. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, I.

S. skirta 50 Lt bauda už tai, kad 2013-11-05 iÅ¡varė iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini), A. Ž. ir pasiėmė karvę, padarydamas A. Ž. nedidelę žalÄ .Nagrinėjant skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylÄ , bÅ«tina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, teismas nagrinėdamas bylÄ , vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 257 str. nurodyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo. LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

Taigi, pagal ATPK 188 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdo savo tikrÄ ar tariamÄ teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sÄ Å¾iningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iÅ¡ tikrųjų tokios teisės nėra. ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiÅ¡kia, jog suraÅ¡ant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Å¡io ATPK straipsnio pagrindu, bÅ«tina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, tačiau kaip matyti iÅ¡ Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos nutarimo ir atsiliepimo į skundÄ , nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių įstatyminių normų kildinami I.

S. pažeidimai, kadangi institucija, priėmusi nutarimÄ nenurodė, kokias teisės normas savo veiksmais pažeidė I. S.. To nepadarė ir bylÄ nagrinėjant teisme.Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Å ių surinktų bei iÅ¡dėstytų įrodymų visuma ir jau minėta savavaldžiavimo teisinio santykio samprata paneigia administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, sudėties buvimÄ ir I. S. kaltumÄ savavaldžiavus.

BirÅ¡tono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-04-09 nutarime nurodyta, kad I. S. iÅ¡varė iÅ¡ namų A. Ž. ir pasiėmė karvę. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi komisija remiasi tuo, jog 2014-01-31 Kauno apygardos ProkuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių I. S., J. A. ir B. A. ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota spręsti Alytaus apskr. VPK BirÅ¡tono PK spręsti dėl minėtų asmenų administracinės atsakomybės. I.

S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis A. Ž. iÅ¡ namų neiÅ¡varė, A. Ž. išėjo pats. Teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ , surinktus raÅ¡ytinius duomenis bei apklausus liudytojus nenustatyta, kad I. S. bÅ«tų iÅ¡varęs A. Ž. iÅ¡ E. S. namų. Pats A. Ž. nurodė, kad teisėto pagrindo gyventi E. S. namuose neturėjo. Tai, jog A. Ž. buvo pareikalauta apleisti minėtus namus ir kad savo daiktų jis atvyko atsiimti su policija, nesuponuoja iÅ¡vados, kad jis buvo iÅ¡varytas ir jam daiktai nebuvo atiduodami, be to ginčas dėl daiktų atsiėmimo ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes I.

S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl A. Ž. iÅ¡varymo iÅ¡ namų. O kaip yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų, administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobÅ«džio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių.

Byloje nėra jokių įrodymų, kokiu bÅ«du I. S. kaltinamas iÅ¡varęs A. Ž. iÅ¡ namų – panaudodamas fizinę, ar kitokiÄ prievartÄ . Vertindamas įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp I. S. ir A. Ž. santykiai yra konfliktiÅ¡ki, namai, į kuriuos grįžo gyventi I. S., priklausė jo tėvams. A. Ž. buvo tik pareiÅ¡kėjo motinos E. S. sugyventinis. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančio 2014-01-31 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo matyti, kad A.

Ž. apklausos metu parodė, kad 2013-11-05, kai E. S. buvo iÅ¡vežta į įkalinimo įstaigÄ , į jos namus atėjo B. A. su vyru ir I., tačiau I. visÄ laikÄ tylėjo, o agresyviai prieÅ¡ jį buvo nusiteikę B. ir J. A., o atvykęs apsaugos darbuotojas taip pat nurodė iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ių namų, jeigu jie jam nepriklauso. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad ginčo objektu tapusi karvė priklausė I. S. motinai, tačiau ji karvę buvo perraÅ¡iusi A. Ž. vardu, galimai dėl to, kad iÅ¡vengti jos turto areÅ¡to padarius nusikaltimÄ .

Posėdyje apklaustas liudytoju A. Ž. parodė, kad jis ganė karves ant E. S. žemės, o kilus konfliktui dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ E. S. namų, jis iÅ¡sivedė keturias karves, o liko viena karvė, nes jam jos neleido iÅ¡sivesti, jis tos karvės tiesiog nematė, kadangi karvė buvo kažkur nuvesta globėjų. Taigi, paties A. Ž. parodymai yra prieÅ¡taringi, nors iÅ¡varymu iÅ¡ namų kaltinamas I. S., tačiau pats A. Ž. nurodo, kad tÄ dienÄ I. tylėjo, iÅ¡eiti liepė A. bei apsaugos darbuotojas.

Taip pat ir dėl karvės neatidavimo, A. Ž. nurodo, kad jam jos nedavė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodo, kad tos karvės jis tiesiog nematė, kadangi karvė buvo kažkur nuvesta globėjų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad I. S. iÅ¡varė A. Ž. iÅ¡ namų ir pasiėmė A. Ž. priklausančiÄ karvę, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 str.LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi bÅ«ti įrodyta.Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas kaltas Å¡io pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, iÅ¡nagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å i įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijai ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjui (ATPK 284 str. 1 d.). LR ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali bÅ«ti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimÄ kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigÅ«nai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.Nagrinėjamojoje byloje nesurinkta patikimų, vieningų leistinų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų I.

S. kaltę padarius nurodytÄ pažeidimÄ . Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjusi bei administracinę nuobaudÄ skyrusi Institucija nepagrįstai I. S. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 str., be to, institucija net nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė pareiÅ¡kėjas. Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant skundÄ teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 str.

IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pažymėtina ir tai, jog ATPK reglamentuoja nuobaudų skyrimÄ (ATPK 30, 302 str.). Tačiau iÅ¡ skundžiamo nutarimo bei susipažinus su 2014-04-09 vykusio posėdžio dėl administracinio teisės pažeidimo protokolu, nėra aiÅ¡ku, kodėl administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjusi komisija, laikiusi, kad I. S. visgi padarė pažeidimÄ , jam, kaip nepilnamečiui, likusiam be tėvų globos, niekada nebaustam administracine tvarka, neskyrė ATPK 188 straipsnio sankcijoje numatytos lengvesnės bausmės rÅ«Å¡ies – įspėjimo.

Tačiau asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių I. S. kaltę padarius LR ATPK 188 str. nustatytÄ pažeidimÄ , I.

S. veiksmuose nėra šiame straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla I. S. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 3022 str., 3024 str.,n u t a r ė : tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I.

S. skundÄ , panaikinti Administracinės komisijos prie BirÅ¡tono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, kuriuo I. S. už LR ATPK 188 str. numatytÄ pažeidimÄ paskirta 50 Lt bauda, ir bylÄ I. S. atžvilgiu nutraukti.  Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Prienų rajono apylinkės teismÄ .      Teisėja                                                                            Indrė Petrokienė                                       Â