af352b80-4e08-41b1-a152-6bdb877f35d2 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1-526-995/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31661-2022-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.10.1 P L U N G Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 10 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Dovilei Å važei, dalyvaujant prokurorui SvajÅ«nui Petravičiui, kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokatei I. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

A., gimęs (duomenys neskelbtini), Å ilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „V. G.“ padavėju - barmenu, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis R. A. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.35 val., Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.35 val., jis iÅ¡ darbo Palangoje jam priklausančiu automobiliu „BMW 328 vienas pats važiavo namo į KlaipėdÄ . Automobilį vairavo neblaivus, buvo iÅ¡gėręs tris alkoholinius kokteilius. Važiuojant Vytauto gatve, Palangoje Klaipėdos kryptimi, pamatė, kad jam iÅ¡ galo atvažiuoja policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis, kuris įjungė Å¡vyturėlius.

Supratęs, kad yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, jis sustojo Å¡alikelėje, po ko prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas, kuris jo paprašė dokumentų ir paklausė, ar yra vartojęs alkoholio. Jis pripažino, kad alkoholio yra vartojęs. Jis alkoholinius kokteilius buvo gėręs maždaug prieÅ¡ valandÄ laiko iki sustabdymo, taip pareigÅ«nams ir pasakė. Tada policijos pareigÅ«nų nurodymų jis du kartus pÅ«tė į alkotesterį ir vienu pÅ«timu jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas, kitu pÅ«timu 1,69 promilių girtumas.

Jis su alkotesterio parodymais sutiko. Savo elgesį vertina ypač neigiamai, labai gailisi, kad taip pasielgė, žada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , paskiriant laiduotoja jo močiutę. Taip pat praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio, nes Å¡is automobilis yra pirktas jam senelių, todėl jį konfiskavus, finansinė naÅ¡ta teks bÅ«tent seneliams. Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis. 2022 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto D. G. tarnybinis pranešimas apie tai, kad apie 2022 m. rugpjūčio 20 d., 06.37 val., Palangos m., Vytauto gatvėje buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. A..

R. A. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAJ- 0011 (patikra galioja nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.) 2022 m. rugpjūčio 20 d., 06.37 val., nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 06.53 val. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Kretingos m., Tiekėjų g.

32. Pažeidimas nufilmuotas su Bodycam Nr. F0A3B2920EC1, F0A3B292090F (b. l. 1-6). 2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vytauto g. netoli Žemynos g., Palangoje, kurioje matomas gatvėje stovintis tamsios spalvos automobilis „BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salone yra įvairių buitinių daiktų, ant kairės pusės galinio kojų kilimėlio yra tuščias alkoholinio gėrimo (degtinės) butelis (b. l. 14-25).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas R. A. vardu (b. l. 29). 2022 m. rugpjūčio 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, jog iš įvykio vietos (Vytauto g., Palanga) transporto priemonė - automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę Tiekėjų g. 32, Kretinga (b. l. 30). 2022 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, nustatyta, jog R.

A. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0011 (patikra galioja nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.), 2022 m. rugpjūčio 20 d. pirmo patikrinimo metu, t. y. 06.37 val., nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu, t. y. 06.53 val., nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (b. l. 69-70, 72). 2022 m. gegužės 30 d. patikros sertifikatu Nr. 1711560 nustatyta, kad alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0011 patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 30 d. (b. l. 71). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. A. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.35 val., Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro remdamasis paties kaltinamojo prisipažinimu, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais:

įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolu, tarnybiniu praneÅ¡imu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu ir kita bylos medžiaga. NusikaltimÄ R. A. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, suprato Å¡ių savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , R.

A. prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimÄ si pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BylÄ nagrinėjant teisme kaltinamasis R. A. bei kaip liudytoja apklausta A. P. R. pateikė praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netaikant užstato arba, jei teismas nutartų skirti užstatÄ , tuomet praÅ¡o skirti kuo mažesnį užstato dydį.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Kaltinamasis R. A. padarė nesunkų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi Klaipėdos valstybinės kolegijos technologijų fakultete, mokslo įstaigos charakterizuojamas kaip pavyzdingas, gerai besimokantis, paslaugus, mandagus, aktyvus ir komunikabilus studentas. Buvusios darbovietės, kurioje R. A. dirbo vasaros metu, administracijos taip pat charakterizuojamas teigiamai. R. A. Lietuvos kariuomenės būrio vado pavaduotojo taip pat charakterizuojamas kaip ramaus būdo, atsakingas, besidomintis tarnybos reikalais, drausminių nuobaudų neturėjęs, karys.

Jam atlikus tarnybÄ , jis buvo įvertintas labai gerai ir jam buvo pasiÅ«lyta tęsti savo veiklÄ profesinėje karo tarnyboje. R. A. Å¡iuo metu padeda jo seneliai, nes jo tėvai yra iÅ¡situokę, su tėvu jis nepalaiko ryÅ¡ių, o mama yra mirusi. Å ios kaltinamÄ jį ir jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. A. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis.

Teismo vertinimu, R. A. nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimÄ , nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamÄ poveikį, leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau R. A. neteistas, jo administraciniai nusižengimai nėra priskirtini prie Å¡iurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, charakterizuojamas itin teigiamai, o įstatymo leidėjas tokiÄ veikÄ vertina kaip nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygoms, kurios Å¡iuo atveju yra. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame A. P. R. praÅ¡yme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimÄ bei teisiamojo posėdžio metu A. P. R. sutiko laiduoti už savo vaikaitį kaltinamÄ jį R. A.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi ji nėra bausta, neteista, anksčiau dirbo Å ilutės profesinio mokymo centre dėstytoja, o vėliau – profesijos mokytoja, buvusios darbovietės charakterizuojama kaip reikli sau ir kitiems, teigiamÄ Ä¯takÄ kolektyvo veiklos rezultatams daranti, turinti autoritetÄ pedagogė.

Å ilutės R. I. whell klubo charakteristikoje nurodyta, kad A. P. R. 2001 – 2002 metais buvo klubo prezidentė, 2022-2003 metais – klubo viceprezidente, ji yra nuoÅ¡irdi, dėmesinga, taktiÅ¡ka ir atsakinga. Ji yra kaltinamojo senelė, jų ryÅ¡ys yra itin stiprus, jie nuolat bendrauja, vienas kitu pasitiki. Po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jos požiÅ«riu, kaltinamasis labai gailisi dėl savo tokio poelgio ir itin neigiamai vertina savo elgesį. A. P. R. mano, kad jos savybės leidžia ir ateityje leis daryti vaikaičiui tik teigiamÄ Ä¯takÄ ir laiduoti už jį.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog A. P. R. nėra teista, bausta administracine tvarka, ji yra pensininkė, charakterizuojama itin teigiamai. Baudžiamojoje byloje nėra A. P. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ä®vertinęs A. P. R. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tiek kaltinamojo bei jo senelės paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į A. P. R. asmenines savybes, gyvenimo bÅ«dÄ , į tai, kad ji yra kaltinamajam artimas žmogus, taip pat į tai, kad ji niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymÄ , jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, charakterizuojama ypač teigiamai, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos vaikaitis daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindÄ manyti, kad A.

P. R. turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, numatytÄ nusikaltimÄ pagal laiduotojos A. P. R. laidavimÄ . Tokiu bÅ«du bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. R.yra pensininkė, jos pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, be kita ko, ji Å¡iuo metu yra vienintelis asmuo finansiÅ¡kai padedantis savo vaikaičiui, kuris yra studentas ir jo galimybės gauti pajamų yra ribotos, laidavimas paskiriamas be užstato (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, R. A. asmenybę, laiduotojos asmenybę, ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R.

A. (BPK 40 straipsnio 4 dalis). Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla R. A. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ asmenims gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. A. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose.

Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumÄ . Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Z. G. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžiÄ grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytÄ neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali bÅ«ti visiÅ¡kai pasiekta R.

A. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo 2022 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 62-64). R. A. praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio, motyvuojant tuo, kad šį automobilį jam nupirko seneliai, todėl bÅ«tent jie patirs finansinius nuostolius.

Teismas iÅ¡analizavęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , aplinkybių sudarančių pagrindÄ tenkinti R. A. praÅ¡ymÄ ir jo atžvilgiu netaikyti konfiskavimo instituto, nenustatė. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad R. A., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių neblaivumas), vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratÄ (požymius).

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

R. A. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Minėta, kad R. A. yra studentas, neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Visos Å¡ios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad R. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, teismas R. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Tačiau vien tai, nėra pagrindas R. A. netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia iÅ¡vada atitinka ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ , esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis, nors ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jokių realių neigiamų pasekmių, kokios atsiranda nuteisus asmenį, nepatiria (asmeniui nepaskiriama bausmė, jis neturi teistumo). Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi atleidus nusikaltimÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bÅ«tent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas.

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita. Nagrinėjamu atveju R. A. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, todėl pripažintina, kad jis elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, kad yra neblaivus (kaip pats nurodė vartojo alkoholinius gėrimus), be jokios reikÅ¡mingos priežasties, galinčios turėti reikÅ¡mės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumÄ galimų neigiamų pasekmių jam ir/ar aplinkiniams atžvilgiu.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaip jau minėta, vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę, atsakomybę. Visos Å¡ios aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tina priemonė, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Įvertinus tai, kas iÅ¡dėstytÄ , taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti konfiskuojama transporto priemonė, kas neprieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Atsižvelgus į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir siekiant užkirsti keliÄ R. A. naudotis automobiliu, R. A. priklausanti transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotina. Kiti klausimai R. A. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. 2022 m. rugpjūčio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R.

A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , panaikintinas (t. 1, b. l. 36-37). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. A., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A.

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti vienerių metų laiduotojos A. P. R. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2022 m. rugpjūčio 22 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti automobilį „BMW 328“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ R. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 328“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, o automobilį konfiskavus – panaikinti.

KardomÄ sias priemones, paskirtas R. A., – specialiosios teisės sustabdymÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti R. A., kad, laidavimo metu jam padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai A. P. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimÄ dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismÄ Palangos rÅ«mus.

Teisėja Vaida Railienė