2016-01-08 Nr. CB-273-2-36-3-00865-2014-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-67-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00865-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir T. V. (Vlasiuk) dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 60 665,94 Lt (17 570,07 Eur) išmokėtą sumą. Patikslintu ieškiniu ieškovė kaip bendraatsakį nurodė T. V.

3. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 6 d. su atsakovu V. K. sudarė valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 9 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu asmuo, vairuodamas minėtą transporto priemonę, jos nesuvaldė – buvo apgadintos 6 transporto priemonės, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 17 570,07 Eur. Kadangi vairavęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos ir yra nenustatytas, atsakovas V. K., leidęs naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, liko minėto automobilio valdytoju ir atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas. Atsakomybė transporto priemonės valdytojui tokiu atveju kyla be kaltės. Atsakovas įstatymo nustatytais terminais nepranešė apie 2013 m. gegužės 9 d. eismo įvykį, todėl ieškovė įgijo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos (12 133,19 Lt (3513,96 Eur) atgręžtinio reikalavimo teisę.

4. Atsakovas V. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilį pardavė T. V., jo neišregistravo, tačiau, pasikeitus įstatymams, automobilis buvo automatiškai išregistruotas. Atsakovas neturėjo jokios galimybės paaiškinti ieškovei aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu, nes jame nedalyvavo ir apie jį sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus.

5. Atsakovas T. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovų V. K. ir T. V. solidariai 3514,01 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 105,42 Eur žyminio mokesčio. Kitos ieškinio dalies netenkino.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovų elgesys neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo žmogaus standartų: atsakovas V. K., esant neįvykdytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, perdavė automobilį atsakovui T. V., kuris, valdydamas automobilį, nebuvo pakankamai apdairus, vairuodamas ar leisdamas šį automobilį vairuoti kitiems asmenims. Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė motyvavo, kodėl turi būti priteista iš atsakovo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos, t. y. 12 133,19 Lt (3513,96 Eur), atgręžtinio reikalavimo teise, o rezoliucinėje dalyje reikalavo visos išmokėtos sumos, kaip nustatyta CK 6.280 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti tik 12 133,19 Lt (3513,96 Eur).

8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą, 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas V. K. teismui pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria jis 2013 m. balandžio 20 d. pardavė automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. V.; nėra ginčo, kad automobilis nebuvo perregistruotas naujojo savininko vardu, tačiau teismų praktikoje registravimo reikšmė neakcentuojama; atsakovas V. K. patvirtino, kad pinigai už automobilį buvo sumokėti. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalavo iš atsakovo V. K. priteisti dalį išmokėtų sumų.

10. Kolegija sprendė, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tiek, kiek motyvuojamojoje dalyje ieškovė argumentavo savo reikalavimus; patikslintame ieškinyje ieškovė aiškiai neišdėstė, iš kurio atsakovo reiškiamas reikalavimas atlyginti sumokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti ieškovę aiškiai suformuluoti reikalavimus, tada būtų buvęs pagrindas spręsti, kokia apimtimi atsakingas atsakovas T. V.. Kolegija pripažino, kad nepriklausomai nuo to, jog patikslintas ieškinys buvo prieštaringas, o ieškovės atstovas į posėdį neatvyko ir paaiškinti esminių aplinkybių negalėjo, negalima ieškovės atžvilgiu priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Nepateikdami apeliacinių skundų, atsakovai iš esmės sutiko su teismo sprendimu, todėl blogesnio sprendimo (pvz., atmesti ieškinio reikalavimus apeliacinėje instancijoje) nebuvo galima priimti. Kolegija pažymėjo, kad, esant tokiam apribojimui, teismas gali tik pareikšti savo nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau negali nei jo panaikinti, nei pakeisti, kad nepablogėtų ieškovės padėtis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo: pripažinus, kad ieškovės pozicija dėl reikalavimo apimties (ieškinys reiškiamas abiem solidariesiems atsakovams) yra aiški, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; pripažinus, kad Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio dalyką (priteisti 17 570,07 Eur draudimo išmoką), jo faktinį pagrindimą (pasišalinimas iš įvykio vietos, nepranešimas apie eismo įvykį), tiek ir teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 22 straipsnio 1 dalį; Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Taisyklės), 60.3 ir 60.4 punktus). Byloje nustačius faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą bent vienam iš atsakovų ieškinį tenkinti, ieškinys negali būti atmestas vien dėl tos priežasties, kad jo formuluotės yra neaiškios (ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovei nebuvo suteikta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus).

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškus, dėl ko negalima teisingai išnagrinėti bylos, taip pat nustatęs motyvų trūkumą pirmosios instancijos teismo sprendime, privalėjo skundžiamą bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne palikti jį nepakeistą, motyvuojant procesinės teisės normoms prieštaraujančiu argumentu, neva teismas negali bloginti ieškovės padėties. CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui pasisakius, kad ieškinio reikalavimas nėra aiškus ir pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti ieškovę jį patikslinti (ir tik tada būtų pagrindas spręsti dėl atsakovo T. V. atsakomybės), taip iš esmės padaryta išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė (neišsiaiškinta, ko ieškovė reikalauja ir iš kurio atsakovo). Bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

12. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimų ieškiniui ir ieškinio trūkumų šalinimo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje eVigilo Ltd v. Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bylos Nr. 3K-7-404/2011; kt.).

14. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nurodyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Č. , kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).

15. Įstatyme nustatyti ieškinio turinio ir formos reikalavimai yra imperatyvūs. Nagrinėjamu atveju ieškovė išdėstė ieškinio dalyką (priteisti 17 570,07 Eur draudimo išmoką), jo faktinį pagrindimą (pasišalinimas iš įvykio vietos, nepranešimas apie eismo įvykį), tiek ir teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 22 straipsnio 1 dalį; Taisyklių 60.3 ir 60.4 punktus); motyvuojamąją ieškinio (patikslinto ieškinio) dalį grindė tuo, kad įgijo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos (12 133,19 Lt (3513,96 Eur) atgręžtinio reikalavimo teisę.

16. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nustačius faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą bent vienam iš atsakovų ieškinį tenkinti, ieškinys negali būti atmestas vien dėl tos priežasties, kad jo formuluotės yra neaiškios. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu.

17. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“, kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

18. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio motyvuojamųjų dalių bylą nagrinėję teismai nustatė, kokia apimtimi grindžiamas reikalavimas – apie eismo įvykį nepranešus Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais terminais, ieškovė įgijo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos (60 665,94 Lt (17 570,07 Eur), t. y. 12 133,19 Lt (3513,96 Eur), atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Teismai, įvertinę nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad: atsakovų elgesys neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartų (atsakovas V. K., esant neįvykdytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, perdavė automobilį T. V., o šis, valdydamas automobilį, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, vairuodamas ar leisdamas šį automobilį vairuoti kitiems asmenims), ir vadovaudamiesi CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalimis bei Taisyklių 60.3, 60.4 punktais, pagrindė, kodėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš patikslintame ieškinyje nurodytų atsakovų išmokėtos draudimo sumos dalį, t. y. 20 proc.

19. Pateiktas ieškinys buvo pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl jis buvo patenkintas iš dalies, tiek, kiek motyvuojamojoje dalyje ieškovė argumentavo savo reikalavimus. Tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė nedalyvavo nei parengiamųjų posėdžių (2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 16 d.), nei teismo posėdžio (2015 m. sausio 7 d.) metu.

20. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tiek, kiek motyvuojamojoje dalyje ieškovė argumentavo savo reikalavimus, kartu pažymėdama, kad priimto procesinio dokumento turinio trūkumai nebuvo esminiai, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės.

21. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

22. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė