af343bbe-68f8-4c9e-b2c9-e8673ab37498 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-928-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31027-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

O. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. O. V. ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams D. L. ir R. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams D. L. ir R. L. prašė pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pertvarkė kapavietę, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančiÄ Dusetų (Zarasų r.) kapinėse, ir leisti nugriauti atsakovų per Å¡ios kapavietės vidurį pastatytÄ bortelį bei paÅ¡alinti visus likusius atsakovo D.

L. Å¡ioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai 887,91 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovės brolio P. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, o atsakovė yra ieškovės mirusio brolio sutuoktinė. Paaiškino, kad ieškovė kartu su broliu nuo 1981 metų prižiūrėjo jų tėvo I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), kapavietes. Ieškovės, jos brolio ir seserų Elenos B. R., A. M. susitarimu ieškovės sutuoktinis J. V. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas kapavietėje, kurioje buvo palaidoti aukščiau nurodyti ieškovės tėvai, greta tėvams skirto antkapio buvo pastatyta paminklinė lenta J.

V.. P. L. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas greta tėvų. Zarasų rajono savivaldybės administracijoje duomenų apie tai, kas yra I. L. ir E. L. kapavietės prižiūrėtoju nėra. Dusetų seniūnijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas pradėtas 1985 metais. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos 2017-11-23 rašte Nr 2(5.5)-145 nurodoma, kad seniūnijos žiniomis I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtojais buvo P. L. bei ieškovė.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovai nebuvo tie asmenys, kurie laidojo ieÅ¡kovės tėvÄ ir motinÄ , todėl ieÅ¡kovė nuo 1981 metų save laiko faktine I. L. ir E. L. kapavietės prižiÅ«rėtoja. Pažymėjo, jog ji nuo 1998 metų buvo paskirta už savo sutuoktinio J. V. kapo priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu. Šį aplinkybė, ieÅ¡kovės nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji prarado teisę ir pareigÄ bÅ«ti už tėvų kapų ir bendrai kapavietės tvarkymÄ atsakingu asmeniu. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dėl egzistavusio miÅ¡kingumo anksčiau kapavietė buvo mažesnė, o nukirtus medžius, kapavietė prasiplėtė.

IeÅ¡kovės nuomone, jos tėvų ir sutuoktinio kapavietės yra ne dvi atskiros kapavietės, o viena kapavietė, kuri buvo pradėta formuoti 1973 metais, o jos nestandartinis plotas susiformavo istoriÅ¡kai. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas, nebÅ«damas už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu, neturėjo teisės savavaliÅ¡kai pertvarkyti kapavietę (perskirti kapavietę per vidurį einančiu akmeniniu borteliu, sunaikinti akmeniniu apvadu įrėmintÄ kapavietės centre buvusį gėlynÄ ), pertvarkymų nesuderinęs su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė pagal 2018-09-13 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija ACH Nr. 052 sumokėjo 130 EUR už neteisėtai atliktų darbų padarinių paÅ¡alinimo kainos įvertinimÄ bei 757,91 EUR už padarinių paÅ¡alinimo darbus.

3. Atsakovai pateikė atsiliepimus, kuriais prašė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nebereiÅ¡kia reikalavimo pripažinti, kad ji yra atsakinga už kapavietės, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančios Dusetų (Zarasų r.) kapinėse, priežiÅ«rÄ asmuo, o tai reiÅ¡kia kad Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovė atsisakė. IÅ¡dėstė pozicijÄ , jog D. L. yra netinkamas atsakovas, nes po P. L. mirties už I. ir E. L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu tapo P. L. sutuoktinė R.

L., kuriai ir turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Dusetų seniÅ«nijos archyve saugomame Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nurodoma, jog nuo 1998-02-21 ieÅ¡kovė yra įregistruota sutuoktinio J. V. kapo prižiÅ«rėtoja. Atsakovų nuomone, kapavietės, kuriose yra palaidotas ieÅ¡kovės sutuoktinis J. V. ir atsakovo tėvas P. L., yra dvi atskiros greta esančios kapavietės. Teisės aktai nenumato galimybės, kad už vienos kapavietės priežiÅ«rÄ bÅ«tų skiriami keli atsakingi asmenys, todėl, atsakovų nuomone, nėra pagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji kartu su mirusiuoju P. L. buvo atsakinga už tėvų I.

L. ir E. L. kapavietės priežiÅ«rÄ . IÅ¡dėstė nuomonę, jog tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi už I. ir E. L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu, mirus P. L., siekiant jį palaidoti I. ir E. L. kapavietė, bÅ«tų reikalingas ieÅ¡kovės sutikimas palaikams palaidoti, tačiau jo nereikėjo. Pažymėjo, kad už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens statusÄ asmuo įgyja mirusio asmens laidojimo metu, kai jis pateikia praÅ¡ymÄ laidoti ir to praÅ¡ymo pagrindu skiriama kapavietė, o ne kapo faktinės priežiÅ«ros pagrindu.

Nurodė, kad J. V. laidojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 Nr. 359 nutarimu patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 11 punktas nustatė, jog mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 m2 (1,5x2,5), o šeimos kapui - 7 m2 (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai - 0,5 m, galiniai - 0,75 m pločio). Bendras aptvertų ginčo kapaviečių plotas yra 14,58 m2, t.y. dviejų šeimos kapaviečių dydžio plotas. Šeimos kapavietėje vienas šalia kito gali būti palaidoti tik du mirusieji, nes esant šeimos kapavietės pločiui 2,8 metro daugiau mirusiųjų su karstais vienas šalia kito netelpa.

Pagal galiojančias taisykles pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. nebuvo praėję 20 metų po E. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini), mirties ir kuri buvo palaidota L. Å¡eimos kapavietėje, todėl J. V. negalėjo ir nebuvo laidojamas L. kapavietėje, ir buvo palaidotas Å¡alia L. kapavietės, suformuojant atskirÄ kapavietę. PaaiÅ¡kino, kad iki 2001 metų J. V. ir L. kapavietės buvo atskirtos dekoratyvinių augalų tvorele, kuri juosė L. kapavietę.

Abi kapavietės turėjo atskirus paminklus. PaaiÅ¡kino, kad, vykdant P. L. valiÄ , kapavietės buvo atskirtos tvorele - įrengtas kapavietes skiriantis bortelis. Kadangi bortelis skiria dvi atskiras kapavietes, nėra pagrindo jį nugriauti. Pažymėjo, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. IeÅ¡kovė nepagrindė solidaraus reikalavimo atsakovams. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų kaltės, o ieÅ¡kovės teikiami įrodymai dėl žalos dydžio ne tik neįrodo, kad ieÅ¡kovė jau yra patyrusi žalÄ , tačiau ir kaip bÅ«simos žalos įrodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes teismui pateikta sÄ mata apima ne tik ieÅ¡kovės laikomų neteisėtais kapavietės tvarkymo darbų padarinių paÅ¡alinimo darbus (marmuro bortelio iÅ¡ardymo darbus – kurių atlikimo kaina pagal pateiktÄ sÄ matÄ sudaro tik 7,64 EUR), bet ir su tuo nieko bendro neturinčius kapavietės pertvarkymo darbus, įskaitant bet neapsiribojant, grunto kasimu, pamatų įrengimu, akmens rėmelio įrengimu, juodo karelijos akmens rėmelio, sudėtingų raidžių graviravimo ir kt., kas ir sudaro visÄ likusiÄ paskaičiuotÄ darbų kainos dalį visiÅ¡kai nesusijusiÄ su ginčo bortelio paÅ¡alinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje esančių nuotraukų nustatė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis J. V., miręs 1998 metais, buvo palaidotas kape, esančiame Å¡alia ieÅ¡kovės tėvų kapų. IÅ¡ SeniÅ«nijos teritorijoje esančių kapinėse palaidotų asmenų registravimo knygos (pradėtos 1985-01-01 – baigtos 2006-12-26) iÅ¡raÅ¡o eil. Nr. 12 nustatė, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas Dusetų kapinėse, kapo prižiÅ«rėtoja nurodyta A. V.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal nurodytų taisyklių 11 punktÄ laidojimui skirto sklypo plotas negalėjo bÅ«ti didesnis nei 7 kv. m., pagal Å¡ių taisyklių 12 punktÄ kiekvienas mirusysis turėjo bÅ«ti laidojamas atskirame kape, o laidojimui skirtas sklypas skiriamas iÅ¡ eilės bei į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui neabejotinai jos turimo dokumento – laidojimo leidimo, kuris leistų tiksliai įvertinti situacijÄ , į tai, kad ieÅ¡kovė buvo nurodyta J.

V. kapo prižiūrėtoja, į tai, kad J. V. pastatytas atskiras antkapis yra pagrindas tikėti tuo, kad mirusiojo J. V. palaidojimui buvo skirtas atskiras sklypas, esantis šalia 7 kv. m ploto šeimos kapo, kuriame buvo palaidoti I. L. ir E. L. palaikai.

6. Teismas nurodė, kad byloje esančių laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos įgalioti asmenys jokių duomenų apie statinius, esančius aukščiau nurodytuose kapuose (antkapių, paminklų, bortelių) iki 2006 metų nėra įregistravę, kaip nėra nurodę kapinių kvartalo ir kapo numerių bei sklypo matmenų. Toks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos vedimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kapines prižiÅ«rinčios organizacijos neveikimu (nepareikalavus pateikti knygos vedimui reikalingų duomenų) buvo sukurta situacija sudariusi prielaidas Å¡alių ginčui kilti.

7. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu nuo to momento, kai borteliu nuo likusios kapinių teritorijos buvo atitverti trys kapai, iki P. L. mirties momento, atsakingi už aukščiau nurodytų kapų prižiÅ«rÄ asmenys (ieÅ¡kovė, P. L.), ar vienas jų bÅ«tų kreipęsis į kapines prižiÅ«rinčiÄ institucijÄ dėl kapų sklypų (kapaviečių) ribų pakeitimo, dėl atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens skyrimo, kaip tai numatyta Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte ar iki Å¡io akto galiojusių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte, todėl ieÅ¡kovės argumentus, kad Dusetų kapinėse esantys I. ir E. L.

Å¡eimos kapas ir J. V. kapas sudaro vienÄ kapavietę laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijai minėtame žurnale atsakovę R. L. įraÅ¡ius atsakingu už P. L. kapo prižiÅ«rÄ asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už I. ir E. L. Å¡eimos kapo (kapavietės), kurioje palaidoti trijų asmenų palaikai, priežiÅ«rÄ .

8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė R. L., bÅ«dama atsakinga už I. ir E. L. kapavietės tvarkymÄ , priėmė sprendimÄ I. ir E. L. Å¡eimos kapo sklypÄ (kapavietę) ir J. V. kapo sklypÄ (kapavietę) atriboti, 2017-04-14 įrengus Å¡ias kapavietes skiriantį bortelį, analogiÅ¡kÄ borteliui, kuriuo kokiu yra atskirtos Å¡ių dviejų kapaviečių ribos. Toks sprendimas tikėtina buvo priimtas vykdant mirusiojo P. L. valiÄ , galimai tokiam sprendimui įtakos turėjo ir nekorektiÅ¡kas ieÅ¡kovės elgesys po brolio laidotuvių, kuris, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pasisakymų bylos nagrinėjimo metu, nėra pasikeitęs.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje esančios nuotraukos, akmens apdirbimo įmonės „Granum“ užsakymo duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1.3, 4.5 papunkčių, 18 punkto, nesudėtingųjų statinių sÄ raÅ¡o 3.1. – 3.3 punktus kapavietes skiriantis bortelis galėtų bÅ«tų priskirtas statiniui, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Dusetų kapinių prižiūrėtoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnija iki 2017-04-14 būtų įgyvendinusi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkto reikalavimus ir Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būtų registravusi duomenis apie kapavietėse esančius statinius.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė R. L. 2017-04-14 įrengusi dvi kapavietes skiriantį bortelį pažeidė teisės aktų reikalavimus ar ieškovės teisėtus interesus.

10. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatė, kad į bylÄ atsakovu D. L. įtrauktas todėl, kad 2017-04-06 jis elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovės dukterį apie atsakovės R. L. sprendimÄ tarp I. ir E. L. kapavietės ir ieÅ¡kovės sutuoktinio J. V. kapavietės pastatyti bortelį. Atsakovas D. L. paaiÅ¡kino, jog jis padėjo savo motinai atsakovei R. L., kuriai dėl sveikatos stovio sudėtinga raÅ¡yti, informuoti ieÅ¡kovę apie priimtÄ sprendimÄ . Teismas sprendė, kad Å¡ie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteistais veiksmais. Byloje, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės niekuo nepagrįstÄ nuomonę, nėra pateikta įrodymų, kurie leistų D. L. veiksmus vertinti neteisėtais, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovų pozicija, kad Å¡is asmuo į bylÄ atsakovu įtrauktas be pagrindo ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovė neįrodė D. L. veiksmų neteisėtumo.

11. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės R. L. ir atsakovo D. veiksmų neteisėtumo, t.y. neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų asmens civilinei atsakomybei kilti, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12.

Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-05 Å¡ioje civilinėje byloje priimtÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 12.1. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo yra matyti, kad vienas iÅ¡ esminių argumentų atmetant ieÅ¡kinį buvo tas, kad teismo vertinimu ginčo atveju buvo ne viena bendra Å¡eimos kapavietė, kaip teigė ieÅ¡kovė, o dvi atskiros kapavietės, t.y. ieÅ¡kovės sutuoktinio kapavietė bei ieÅ¡kovės tėvų ir brolio kapavietė.

Tokios išvados nėra pagrįstos nei teisine, nei faktine prasmėmis ir iš esmės prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, kurios yra įsiteisėjusios ir patvirtintos galiojančiu, aukščiau minimu, teismo procesiniu sprendimu. Byloje pateiktos nuotraukos, liudytojų parodymai ir kita informacija leidžia konstatuoti, kad Dusetų kapinėse kapaviečių dydžiai buvo nestandartiniai, šeimos kapavietė suformuota galutinai dar 1981 metais, kai kapaviečių dydžiai iš esmės dar nebuvo reglamentuojami, o kapavietės dydis ir konfigūracija nuo 1981 metų iš esmės nesikeitė.

Taigi susidaro teisine bei procesine prasme kritikuotina situacija, kai iš esmės teismas nevertino ir atsisakė vertinti ieškovės teikiamus įrodymus ir vadovavosi teisės aktais, nors ir pats pripažino, kad nagrinėjamu atveju praktikoje tokie teisės aktai ginčo kapinėse taikomi nebuvo. Dar daugiau, teismas taikė dabar galiojančius teisės aktus spręsdamas dėl kapavietės, kuri buvo de facto suformuota kaip šeimos kapavietė dar 1981 metais, kai tokie aktai, savaime suprantama, dar net neegzistavo. 12.2.

IÅ¡ skundžiamo teismo procesinio sprendimo iÅ¡plaukia, kad teismas savo sprendimu kapavietę padalina į dvi atskiras kapavietes (nors toks praÅ¡ymas nebuvo formuluotas iÅ¡ atsakovų pusės), o negana to atsakovė tampa atsakinga ne tik už savo mirusio sutuoktinio kapo, tačiau ir už ieÅ¡kovės tėvų kapavietės priežiÅ«rÄ . Manytina, kad tokia situacija negalima, teismas nagrinėjamu atveju savo iniciatyva išėjo ne tik už nagrinėjimo klausimo ribų, tačiau ir nustatė, kad už ieÅ¡kovės tėvų kapavietę atsakinga yra atsakovė, nors atsakovė ieÅ¡kovės tėvų net nepažinojo ir apskritai anksčiau jokių veiksmų su kapavietės tvarkymu, paminklo statymu net neatliko.

Be to skundžiamu teismo sprendimu sukuriama tokia situacija, kad ieÅ¡kovė ir jos seserys, be atsakovės sutikimo, negali atgulti amžino poilsio greta savo tėvų, nes, kaip minėta, teismo sprendimu sukuriama tokia beprecedentė situacija, kai už ieÅ¡kovės tėvų palaidojimo vietÄ atsakingu paskiriamas visiÅ¡kai jiems svetimas asmuo, o ne biologinė dukra iki tol daugiau nei 40 metų besirÅ«pinusi Å¡eimos kapaviete. 12.3. IÅ¡ byloje esančių įrodymų – fotonuotraukų, taip pat Å¡alių liudijimų yra aiÅ¡ku, kad atsakovai savo nuožiÅ«ra L.

Å¡eimos kapavietėje pastatė naujÄ antkapį (paminklinę lentÄ ) apeliantės broliui, atsakovės sutuoktiniui bei atsakovo tėvui P. L.. Kadangi tai buvo lygiai taip pat neteisėtas veiksmas, nes apeliantės sutikimas nebuvo duotas, teismas privalėjo leisti paÅ¡alinti ir šį neteisėtų veiksmų padarinį. Tik paÅ¡alinus visus neteisėtais atsakovų veiksmais atliktus ginčo kapavietės pakeitimus bÅ«tų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis kapavietėje. 12.4. Atsakovai pastatė kapavietę perskiriantį bortelį, sunaikino kapavietės centre buvusį rėmelį, kuriame buvo įrengtas gėlynas, patį kapavietės centre buvusį gėlynÄ (antkapį-gėlynÄ ), taip pat įrengė paminklinę lentÄ (antkapį) P. L..

Todėl spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės susiaurinti (savo iniciatyva) ginčo. 12.5. Ginčo kapavietė yra viena bendra L. Å¡eimos kapavietė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat aiÅ¡kiai nurodė, kad I. L., E. L., P. L. ir J. V. kapavietė yra viena kapavietė. Vis dėlto, teismas, spręsdamas ginÄÄ , šį faktÄ ignoravo ir, kaip minėta, nukrypo nuo aukščiau minimų apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų. Nors jokio teisinio ar faktinio pagrindo tam nebuvo. 12.6.

Atsakovai, pasisavino apeliantės tėvų ir kitų gyvų dviejų moterų – E. B. R., A. M. tėvų kapų dalį ir dalį L. šeimos kapavietės. Taip pat pasisavino antkapį, kurį statė trys dukros – apeliantė, E. B. R. ir A. M. - ir tuo metu gyvi apeliantės brolis P. L. bei mama E. L.. J. V. į L. šeimos kapavietę buvo palaidotas bendru šeimos sutarimu (sutikimu). Kapavietės plotas po J. V. palaidojimo neprasiplėtė, tai įrodo ne tik pateiktos nuotraukos, liudytojų parodymai, tačiau ir nėra jokių duomenų ar dokumentų, įrašų, kad J.

V. laidojant bÅ«tų buvusi skiriama kita kapavietė. PrieÅ¡ingai, tai tik įrodo, kad J. V. buvo palaidotas į laisvÄ palaidojimo vietÄ L. Å¡eimos kapavietėje, o tai tik dar kartÄ paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas ir argumentus. BÅ«tent apeliantė, bÅ«dama už jos Å¡eimos kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu, yra asmuo, su kuriuo turi bÅ«ti derinami bet kokie kapavietėje atliekami pakeitimai, o atsakovai be ieÅ¡kovės sutikimų neturėjo teisės savavaliÅ¡kai atlikti kapavietės pertvarkymo darbų.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o apeliantės A. O. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 13.1. Pirminiame ieÅ¡kinyje Å¡ioje byloje pati apeliantė reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti jÄ atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu, kas reiÅ¡kia, jog iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo ir pati apeliantė suvokė, kad ji nėra už L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje Å¡iÄ savo pozicijÄ pakeitė. Taigi, apeliantė niekada nebuvo ir nėra už L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas, P. L., kaip asmuo atsakingas už jo tėvų I. ir E. L. Å¡eimos kapavietės priežiÅ«rÄ , buvo palaidotas kapavietėje, kurioje jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijai Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijos 2016 metų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (įraÅ¡o eil. Nr.

26) atsakovę R. L. įraÅ¡ius atsakingu už P. L. kapo prižiÅ«rÄ asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už L. kapavietės, kurioje palaidoti trijų asmenų (P. L., I. L. ir E. L.) palaikai, priežiÅ«rÄ . 13.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2017 m. balandį atsakovai, nebÅ«dami už Å¡eimos kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingais asmenimis, neteisėtai, savavaliÅ¡kai jÄ pertvarkė – perskyrė kapavietę per kapavietės vidurį einančiu akmeniniu borteliu, sunaikino akmeniniu apvadu įrėmintÄ kapavietės centre buvusį gėlynÄ (antkapis-gėlynas), kapavietėje pastatė paminklinę lentÄ P. L..

Kaip jau yra nurodyta aukščiau, atsakovė R. L. nuo savo vyro P. L. palaidojimo dienos yra už L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo ir ji atliko jos prižiÅ«rimos kapavietės tvarkymo darbus. Kadangi dvi atskiros kapavietės (L. ir V.) buvo aptvertos vienu akmeniniu borteliu be atskyrimo ir kadangi velionis P. L. prieÅ¡ savo mirtį buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ , kad toks kapavietes skiriantis bortelis bÅ«tų įrengtas, atsakovė R. L. atliko Å¡io kapavietes skiriančio bortelio įrengimo darbus, o akmeniniu apvadu įrėmintas ties kapaviečių riba buvęs gėlynas buvo ne sunaikintas, o perkeltas į J.

V. kapavietės centrÄ , kas matosi byloje esančiose nuotraukose. Taip pat atsakovė R. L. įrengė L. kapavietėje paminklinę lentÄ Äia palaidoto velionio P. L. atminimui įamžinti, kas atsakovų įsitikinimu yra teisėta (Taisyklių 16 punktas) ir suprantama kaip velionio žmonos, kuri kartu yra ir už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, pareiga ir teisė, o tuo tarpu ieÅ¡kovės (velionio sesers), kuri nėra už L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, pozicija, neigianti atsakovės R.

L. teisę įrengti P. L. atminimui įamžinti paminklinę lentÄ , nepagrįsta teisiÅ¡kai bei nesuprantama žmogiÅ¡kai. 13.3. Apeliantė taip pat kelia atsakovams niekuo nepagrįstus kaltinimus esÄ atsakovai, pasisavino ieÅ¡kovės tėvų ir kitų gyvų dviejų moterų – E. B. R., A. M. tėvų kapų dalį, pasisavino paminklÄ , kurį statė trys dukros – ieÅ¡kovė, E. B. R. ir A. M. - ir tuo metu gyvi ieÅ¡kovės brolis P. L. bei mama E. L.. 13.4. Bortelis nėra ne tik teisinė, bet ir fizinė kliÅ«tis apeliantei ir jos seserims lankyti L. kapavietę, iÅ¡reikÅ¡ti pagarbÄ L. kapavietėje palaidotiems mirusiems asmenims, uždegant žvakutę ir/ar padedant gėlių.

Tai, kad ieÅ¡kovė turi galimybę lankyti savo tėvų L. kapavietę ir tam nėra kliūčių, ji pati pripažino 2020-11-25 teismo posėdyje atsakinėdama į teismo klausimus (2 garso įraÅ¡as, įraÅ¡o laikas 30:00 – 30:20); to paties teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, kad jos broliui P. L. skirta paminklinė lenta, kurios paÅ¡alinimo taip pat reikalaujama ieÅ¡kiniu, buvo įrengta iÅ¡ karto po jo palaidojimo 2016 metais ir Å¡i lenta jai netrukdė ir netrukdo. 13.5. IeÅ¡kovė yra itin konfliktiÅ¡ka ir besistengianti primesti savo nuomonę atsakovams, kaip turi bÅ«ti tvarkoma L. kapavietė ir net kaip turi bÅ«ti įamžintas velionio P. L. atminimas, tad kapavietes skiriantis bortelis jau yra bÅ«tinas ne tik velionio P. L. valios dėl jo įrengimo įvykdymui, bet ir aiÅ¡kios kapavietes skiriančios ribos nužymėjimui, kad už L. kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo – atsakovė R.

L. deramai ir netrukdoma apeliantės galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas prižiÅ«rėti ir tvarkyti L. kapavietę. 13.6. Atsakovai pažymi, kad nei vienas iÅ¡ jų neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių padarinius reikėtų Å¡alinti. Apeliantė nepateikė teismui užduoties, kuriÄ ji suformulavo savo pasitelktam specialistui A. C., o iÅ¡ Lokalinės sÄ matos „Statinių grupė 2019-09-13 L. Å¡eimos kapavietės pertvarkymas. Neteisėtai atliktų darbų paÅ¡alinimas“ matyti, kad joje yra įtraukta eilė darbų (grunto kasimas, pamatų įrengimas, akmens rėmelio įrengimas, juodo Karelijos akmens rėmelis, sudėtingų raidžių graviravimas ir kt.), kurie nėra susiję su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu reikalavimu (leisti nugriauti per kapavietės vidurį pastatytÄ bortelį), pagal Å¡iÄ darbų apimtį manytina, kad apeliantė tiesiog nepagrįstai siekia atsakovų sÄ skaita pagal savo nuožiÅ«ra iÅ¡ naujo pertvarkyti V. ir L. kapavietes, todėl Lokalinė sÄ mata nelaikytinu įrodymu, pagrindžiančiu ieÅ¡kinyje nurodytų tariamai atsakovų neteisėtai atliktų kapavietės pertvarkymo darbų padarinių paÅ¡alinimo bÅ«simų iÅ¡laidų dydį. 13.7.

PirmÄ kartÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikino visa apimtimi ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismas surinko papildomus įrodymus (tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus) iÅ¡ naujo apklausė Å¡alis, todėl priimdamas SprendimÄ teismas iÅ¡tyrė, įvertino ir rėmėsi didesne įrodymų apimtimi ir platesniais Å¡alių paaiÅ¡kinimais nei tais, kuriuos galėjo iÅ¡tirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas, pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Tai objektyviai ir lėmė, kad dalis pirmos instancijos teismo iÅ¡vadų skiriasi nuo apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų. 13.8. Teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija galiojusi 2016-04-01 – 2017-03-04) patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad P. L., kaip asmuo atsakingas už I. ir E. L. Å¡eimos kapo (kapavietės) priežiÅ«rÄ , buvo palaidotas ne kapavietėje suformuotame naujame kape, o pakartotinai kape, kuriame jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijai minėtame žurnale atsakovę R.

L. įraÅ¡ius atsakingu už P. L. kapo prižiÅ«rÄ asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už I. ir E. L. Å¡eimos kapo (kapavietės), kurioje palaidoti trijų asmenų palaikai, priežiÅ«rÄ . Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijai įraÅ¡ius R. L. atsakingu asmeniu už aukščiau nurodytos kapavietės priežiÅ«rÄ , ji įgijo teisę savo nuožiÅ«ra tvarkyti bendrÄ jos sutuoktinio ir jo tėvų kapavietę, t. y. 2016 metų rugpjūčio mėnesį pastatyti antkapį sutuoktiniui, kuriame įraÅ¡ytas jo vardas bei gimimo bei mirties datos bei priimti kitus sprendimus susijusius su kapavietės tvarkymu. 13.9.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė naujÄ aplinkybę, kuria jokiuose procesiniuose dokumentuose anksčiau nesirėmė kaip jos teisių pažeidimu, kad esÄ skundžiamu teismo sprendimu sukuriama tokia situacija, kad ieÅ¡kovė ir jos seserys, be atsakovės sutikimo, negali atgulti amžino poilsio greta savo tėvų, nes, teismo sprendimu sukuriama situacija, kai už ieÅ¡kovės tėvų palaidojimo vietÄ atsakingu paskiriamas visiÅ¡kai jiems svetimas asmuo, o ne biologinė dukra. Nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytuose reikalavimuose ieÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi, jog praÅ¡o teismo leisti atkurti antkapį-gėlynÄ , panaikinti P. L. pastatytÄ paminklÄ ir atlikti su tuo susijusius darbus (grunto kasimas, pavirÅ¡iaus lyginimas ir kt.), todėl teismas negali peržengti reikalavimo ribų ir duoti tokį leidimÄ ieÅ¡kovei. 13.10.

Atsakovai visÄ laikÄ byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ties dviejų kapaviečių viduriu buvęs gėlynas įrengtas iÅ¡ akmens juostelių buvo perkeltas į J. V. kapavietės pusę, kÄ patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Tuo tarpu, ieÅ¡kovės pozicija Å¡iuo klausimu buvo prieÅ¡taringa. Bylos nagrinėjimo pradžioje ieÅ¡kovė teigė esÄ Å¡is gėlynas buvo atsakovų sunaikintas visiÅ¡kai, vėliau ieÅ¡kovė pakeitė savo pozicijÄ ir jau teigė, kad į V. kapavietės pusę buvo perkeltas tik mažesnis gėlynas ir esÄ tai buvo 4 neįtvirtintomis akmens juostos, kurios pajudinus ranka nugriÅ«na.

Pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, nei kokių išmatavimų ir kaip konstrukciškai buvo įrengtas gėlynas, kai jis buvo ties dviejų kapaviečių viduriu, nei kokių išmatavimų ir kaip konstrukciškai yra įrengtas gėlynas, kuris yra dabar J. V. kapavietėje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. ir E. L. kapo prižiÅ«rėtoju (seniÅ«nijos duomenimis) iki 2016 m. buvo laikomas jų sÅ«nus P. L.. Jam mirus, SeniÅ«nija, vadovaudamasi Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktu 2016-05-26 iÅ¡davė leidimÄ toje kapavietėje palaidoti P. L., o jo kapo prižiÅ«rėtoja įregistruota velionio buvusi žmona R. L..

16. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-11-23 rašte Nr. VTS-236, adresuotame ieškovei A. O. V., nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos archyve saugomas laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas buvo pradėtas pildyti nuo 1985 m. Žurnale yra užfiksuota, kad A. O. V. 1998-02-21 yra įregistruota savo sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja.

17. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos atstatyti jų pertvarkytÄ kapavietę į buvusiÄ padėtį.

18. Apeliantė A. O. V. įrodinėja, kad ji yra teisėtai kapavietę, kuriÄ atsakovai pertvarkė savo nuožiÅ«ra, prižiÅ«rintis asmuo. Anot apeliantės, atsakovė R. L. nėra už ginčo Å¡eimos kapavietę atsakingas asmuo, nes ginčo kapavietė (ieÅ¡kovės sutuoktinio ir apeliantės tėvų ir brolio kapai) yra viena bendra L. Å¡eimos kapavietė. Apeliantė, laikydamasi pozicijos, kad tai viena kapavietė, prašė teismo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai 2017 m. balandį pertvarkė kapavietę, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančiÄ Dusetų (Zarasų r.) kapinėse, ir leisti nugriauti atsakovų per Å¡ios kapavietės vidurį pastatytÄ bortelį bei paÅ¡alinti visus likusius atsakovo D. L. Å¡ioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius, taip pat priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai 887,91 EUR nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas laikė ieÅ¡kinio reikalavimus nepagrįstais.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino ir atsisakė vertinti ieÅ¡kovės teikiamus įrodymus ir padarė iÅ¡ esmės klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo ne viena bendra Å¡eimos kapavietė, kaip teigė ieÅ¡kovė, o dvi atskiros kapavietės, t.y. ieÅ¡kovės sutuoktinio kapavietė bei ieÅ¡kovės tėvų ir brolio kapavietė. Nesutikdama su tokiu argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad L. ir J. V. kapai sudaro vienÄ kapavietę, už kurios priežiÅ«rÄ ji atsakinga.

PrieÅ¡ingai, byloje pateiktų įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui leido padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei teigė apeliantė. Ä® bylÄ pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijos 2016 metų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡as eil. Nr. 26, kuriame nurodyta, kad P. L., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas Dusetų kapinėse kv. Nr. 6 ir R. L. yra įraÅ¡yta už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu. Taip pat byloje pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijos 2017-10-30 raÅ¡tas Nr. 2(5.5)-138, kad R.

L. buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. 4L(2.12)-40 laidoti sutuoktinį. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. L., jis buvo palaidotas Dusetų kapinėse, toje pačioje kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo tėvas I. ir E. L.. VisiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimÄ Nr. 1207 (redakcija galiojusi 2016-04-01 – 2017-03-04) patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad P. L., kaip asmuo atsakingas už I. ir E. L.

Å¡eimos kapo (kapavietės) priežiÅ«rÄ , buvo palaidotas ne kapavietėje suformuotame naujame kape, o pakartotinai kape, kuriame jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nijai minėtame žurnale atsakovę R. L. įraÅ¡ius atsakingu už P. L. kapo priežiÅ«rÄ asmeniu, ji tapo asmeniu atsakingu ne tik už savo sutuoktinio, bet ir už I. ir E. L.

Å¡eimos kapo (kapavietės) priežiÅ«rÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent trys L. kapai ir sudaro bendrÄ vienÄ kapavietę už kuriÄ atsakinga atsakovė. Apeliantė nurodė, kad įstatymai atgal negalioja, todėl teismas nepagrįstai taikė teisės aktus, kurie dar nebuvo įsigalioję. Pažymėtina, kad teismas, tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimÄ Nr. 1207, nes ji buvo aktuali P. L. laidojimo momentu. Tuo tarpu apeliantės sutuoktinis buvo palaidotas ne L. kapavietėje, o Å¡alia jos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2017-11-17 raÅ¡te Nr. VTS-236 yra nurodyta, kad I. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir E. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) kapavietės prižiÅ«rėtoju buvo laikomas sÅ«nus P. L., todėl jam mirus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniÅ«nija, vadovaudamasi Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktu (miręs atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo gali bÅ«ti palaidotas toje kapavietėje), 2016 m. gegužės 26 d. davė leidimÄ Å¡ioje kapavietėje laidoti P. L..

Šiame rašte taip pat nurodoma, kad apeliantė yra įregistruota sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja ir atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad J. V. kapas ir I. L. bei E. L. kapai yra dvi atskiros kapavietės, o ne viena bendra. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad J. V. laidojimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (galiojusių iki 2006-02-22) 12 punktas numatė, kad pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo.

Laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. nebuvo praėję 20 metų po E. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir buvo palaidota L. šeimos kapavietėje. Be to, nėra pateikta P. L., kuris buvo atsakingas už E. ir I. L. kapavietę, sutikimo laidoti J. V..

20. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas taikė dabar galiojančius teisės aktus spręsdamas dėl kapavietės, kuri buvo de facto suformuota kaip Å¡eimos kapavietė dar 1981 metais, kai tokie aktai, savaime suprantama, dar net neegzistavo. Vertindamas faktÄ , kas buvo atsakingas už apeliantės tėvų priežiÅ«rÄ , teismas nesirėmė Å¡iuo metu galiojančiais įstatymais, o rėmėsi byloje pateiktais įrodymais ir padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ne apeliantė, o jos brolis buvo atsakingas asmuo už jų tėvų kapų priežiÅ«rÄ .

21. Atsižvelgtina į tai, kad pačios apeliantės veiksmai tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek jau bylÄ nagrinėjant teisme patvirtina, kad ji pati savęs nelaikė L. kapavietės prižiÅ«rėtoja, nes yra parengusi raÅ¡tÄ ir surinkusi asmenų paraÅ¡us, kuriuose ji tik siekė bÅ«ti prižinta nurodytų kapų prižiÅ«rėtoja. Taip pat jau reikÅ¡dama ieÅ¡kinį teisme teismo vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų prašė pripažinti, kad ji yra atsakingas už kapavietes, kurioje yra I. L., E. L., J.

V. ir P. L. kapai, esančios Dusetų kapinėse, priežiÅ«rÄ asmuo (kapavietės prižiÅ«rėtoja). BylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ ieÅ¡kovė nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos įrodinėjamas aplinkybės dėl L. ir V. kapų bendrumo. PrieÅ¡ingai, byloje apklausti liudytojai Dusetų seniÅ«nų nuo 2006 metų dirbantis S. K. ir T. M., 2015 – 2020 metais dirbusi Zarasų savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vedėja, patvirtino kad raÅ¡ytinių įrodymų, kas buvo I.

L. ir E. L. kapų prižiÅ«rėtoju nėra. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pastebėjo, kad apeliantės pateikti jos tėvų mirties liudijimų kopijos sudarytos 2016 metais, neįrodo, kad ji nuo 1981 metų rÅ«pinosi tėvų kapais, o Å¡ie įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo metus ir originalių dokumentų į bylÄ neteikimas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kuris laidojo mirusiÄ jÄ E. L. buvo apeliantės brolis P. L.. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai, įvertintos Å¡alių pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti kapai iki P. L. ir J.

V. mirties, tiek po jų mirties, leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl L. ir V. kapaviečių atskirumo. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė R. L., statydama antkapį sutuoktiniui (2016 metų rugpjūčio mėnesį) savo veiksmų, susijusių su jo kapo sutvarkymu, nederino su apeliante, kas vėl gi patvirtina, kad L. kapavietė nėra bendra su V. kapaviete. Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad nors teisės aktuose expressis verbis (tiesiogiai) nėra nustatyto reikalavimo gauti atsakingo už konkrečios kapavietės priežiÅ«rÄ asmens sutikimÄ paminklui toje kapavietėje statyti, tačiau tokio sutikimo reikalingumÄ suponuoja atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens teisių (spręsti, ar leisti kapavietėje laidoti kitus asmenis) ir pareigų (prižiÅ«rėti kapavietę, kad ji bÅ«tų tvarkinga, paÅ¡alinti pažeidimus ar atlyginti žalÄ , padarytÄ Ä¯rengiant kapo paminklÄ , antkapį, atliekant kitus kapavietės tvarkymo darbus) esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs bylÄ , ginčijamu sprendimu sprendė, kad I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, yra bendra kapavietė. Todėl pirmosios instancijos teismas kaip žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo į tai atsižvelgti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje nutartyje nurodyti apeliacinės instancijos motyvai nereiÅ¡kia, jog teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismÄ nepaisant surinktų įrodymų, priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ .

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus, kad nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismas surinko papildomus įrodymus (tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus) iÅ¡ naujo apklausė Å¡alis, todėl priimdamas sprendimÄ teismas iÅ¡tyrė, įvertino ir rėmėsi didesne įrodymų apimtimi ir platesniais Å¡alių paaiÅ¡kinimais nei tais, kuriuos galėjo iÅ¡tirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas, pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ pirmÄ kartÄ konstatavo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kas reiÅ¡kia, kad nevisapusiÅ¡kai buvo iÅ¡nagrinėta byla. Pats apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo bylos iÅ¡ esmės, nes jam nepakako byloje įrodymų bylos esmei atkleisti. BylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ apeliacinės instancijos teisme buvo nurodyta, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, spręsdamas dėl pertvarkytos I.

L., E. L., P. L. ir J. V. kapavietės, neatskleidė ginčo esmės dėl atsakovo D. L. teisinės atsakomybės, nevertino argumentų dėl jo pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kinį. Taigi, byla visa apimtimi buvo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kas reiÅ¡kia, kad visi įrodymai buvo tiriami iÅ¡ naujo, kartu vertinami ir naujai pateikti įrodymai jau sugrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir iÅ¡tyręs visus įrodymus, vadovaudamasis aktualiais ginčui iÅ¡nagrinėti teisės aktais, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad I.

L., E. L., P. L. kapų negalima laikyti bendra kapavietę su J. V. kapu.

23. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kapinių ir jų priežiÅ«ros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarkÄ , vadovaudamasi Å¡iuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.

24. Pagal Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – taisyklės), galiojusių ginčo bortelio, skiriančio kapus, pastatymo metu 20 punktÄ už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.22 straipsnyje valdymas apibÅ«dinamas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Tokiam valdymui bÅ«dingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ ; antrasis – daikto valdytojas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktÄ , kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). CK 4.34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamÄ valdymÄ ir atnaujinti atimtÄ valdymÄ .

Sisteminė CK 4.22 ir 4.34 straipsnių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad reikalauti atkurti pažeistÄ valdymÄ , kai jį pažeidžia tretieji asmenys, gali visi faktiniai valdytojai – turintys ir savarankiÅ¡kas, ir iÅ¡vestines valdymo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Atsižvelgiant į atsakovei, kaip atsakingam už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniui, teisės aktų nustatytas teises ir pareigas, pripažintina, kad ji yra faktinis I.

L., E. L., P. L. kapavietės valdytojas, turintis iÅ¡vestinę valdymo teisę. Taigi, atsakovė bÅ«dama atsakinga už Å¡ių kapų sutvarkymÄ , 2017 m. balandį neturėjo savo veiksmų derinti su apeliante. Byloje nenustatyta, kad bortelis buvo pastatytas apeliantės kapų priežiÅ«ros teritorijoje (J. V. kapo priežiÅ«ros teritorijoje). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų nurodyti veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus leisti nugriauti atsakovų pastatytÄ bortelį bei paÅ¡alinti kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius.

Kadangi apeliantė praÅ¡omus priteisti nuostolius kildina iÅ¡ atsakovų veiksmų, kuriuos apeliantė patirs pertvarkydama kapus, Å¡is reikalavimas kaip iÅ¡vestinis taip pat pagrįstai buvo atmestas. Nėra pagrindo laikyti ir atsakovo D. L. veiksmų – el. laiÅ¡kų raÅ¡ymÄ â€“ neteisėtais. Atsakovas, el. laiÅ¡ku informuodamas ieÅ¡kovę, apie numatomų kapų pertvarkymÄ jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių apeliantės nurodomÄ Å¾alÄ neatliko. Kitaip tariant nurodomi veiksmai (el. laiÅ¡kų raÅ¡ymas) priežastiniu ryÅ¡iu su apeliantės nurodomais nuostoliais (žala) nėra susiję.

26. Apeliantė nurodo, kad teismas savo sprendimu kapavietę padalina į dvi atskiras kapavietes (nors toks praÅ¡ymas nebuvo formuluotas iÅ¡ atsakovų pusės), o negana to atsakovė tampa atsakinga ne tik už savo mirusio sutuoktinio kapo, tačiau ir už apeliantės tėvų kapavietės priežiÅ«rÄ . Su tokiu apeliantės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes teismas sprendimu kapavietės nepadalino, naujų ribų nenustatė. Apeliantei pareiÅ¡kus reikalavimÄ Ä¯pareigoti paÅ¡alinti atsakovų atliktų kapavietės pertvarkymų padarinius – bortelį, – teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias aplinkybes su asmenimis atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ toje vietoje, kurioje buvo pastatytas bortelis.

Nenustačius Å¡ios aplinkybės, nebÅ«tų galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovai yra atlikę neteisėtus veiksmus. Å iuo atveju buvo nustatyta, kad už L. kapavietę (trijų kapų priežiÅ«rÄ ) atsakinga yra atsakovė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumo pertvarkant kapavietę, t.y. dekoratyviniu borteliu atribojant L. kapus nuo J. V. kapo. Kadangi buvo nustatyta, kad atsakovė atsakinga už Å¡ių kapų priežiÅ«rÄ , tai savo nuožiÅ«ra ir turėjo teisę sutvarkyti jos prižiÅ«rimus kapus, įskaitant bortelio pastatymÄ ir apeliantės akmeniniu apvadu įrėmintÄ kapavietės centre gėlynÄ perkelti į apeliantės prižiÅ«rimo sutuoktinio kapo vietÄ .

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 816,75 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 816,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė