af317153-4159-46cf-a5ce-336bd45ef5e4 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18160-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, nuteistajai H.

V., jos gynėjui advokatui Valentinui GiriÅ«nui, nukentėjusiajai A. O., vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios H. V. gynėjo advokato Valentino GiriÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

H. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-05-20 10.30 val. iki 2020-05-21 09.13 val. Nukentėjusiosios A. O. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jai 595 Eur iÅ¡ H. V. turtinės žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. H. V. nuteista už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: ji laikotarpiu nuo 2019 metų vasario mėnesio iki 2020 balandžio 28 d. 19.00 val., turėdama tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bÅ«dama A.

O. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastaroji jai leido gyventi, iÅ¡ A. O. namo slaptai pagrobė Å¡iai priklausantį turtÄ : 100 eurų vertės hidroforÄ ; 30 eurų vertės dujų balionÄ su reduktoriumi; 300 eurų vertės siuvimo maÅ¡inėlę „Zinger“ su staliuku; 20 eurų vertės dviratį „Aist“; 30 eurų vertės rankinį žemės grÄ Å¾tÄ ; 30 eurų vertės elektrines gyvatvorių žirkles; dvejas medines duris, kurių kiekvienų vertė po 10 eurų – viso už 20 eurų; 30 eurų vertės DVD grotuvÄ ; 25 eurų vertės elektrinį vandens siurblį; 60 eurų vertės modemÄ â€“ marÅ¡rutizatorių; 100 eurų vertės sofÄ â€“ lovÄ , tokiais savo veiksmais pagrobė svetimÄ , A.

O. priklausantį viso 745 eurų vertės turtÄ . Å iais veiksmais H. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad H. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes ji pagrobė svetimÄ turtÄ . Nors kaltinamoji savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino, teismas sprendė, jog kaltinamosios kaltę patvirtina ir jos pozicijÄ paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai: nukentėjusios A.

O. parodymai, liudytojų V. R., L. S., A. G. parodymai, kratos metu užfiksuoti duomenys, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo klausimÄ , A. O. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jai 595 Eur iÅ¡ H. V. turtinės žalos atlyginimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistosios H. V., gynėjas advokatas Valentinas GiriÅ«nas (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o panaikinti 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – H.

V. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jį procesÄ nutraukiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantai nurodydami, jog nesutinka su H. V. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teikia argumentus: 3.1. Apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas nepaÅ¡alino visų prieÅ¡taravimų, juos aiÅ¡kino kaltinamosios nenaudai. Atlikdamas įrodymų vertinimÄ byloje, spręsdamas nusikaltimo sudėties buvimo ir H.

V. kaltės klausimÄ , visiÅ¡kai nevertino jos parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, nukentėjusiosios prieÅ¡taringų parodymų, nukentėjusiosios asmenybės. Pirmos instancijos teismo nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentėjusiosios A. O., jos sugyventinio V. R. liudijimais, kuriuos, pasak apeliantų, reikia vertinti kritiÅ¡kai. Tiesiogiai mačiusių įvykį asmenų nebuvo nustatyta. 3.2. Nurodo, kad tarp gerai pažystamų, draugiÅ¡kus santykius palaikančių asmenų A.

O. ir H. V. nuo 2018 m. gruodžio 22 d. prasidėjo civiliniai teisiniai santykiai. A. O. su H. V. sudarė žodinę panaudos sutartį dėl neatlygintino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis, o bÅ«tent A. O. leido H. V. gyventi jai priklausančiame name. 2018 m. gruodžio 26 d. A. O. su sugyventiniu V. R. buvo atvažiavę pas H. V., o 2018 m. gruodžio 27 d. iÅ¡važiavo. RaÅ¡ytiniai panaudos dokumentai – nei panaudos sutartis, nei patalpų priėmimo-perdavimo aktas, nei name likusių namų apyvokos daiktų, baldų sÄ raÅ¡as nebuvo suraÅ¡yti. 2020 m. balandžio mėn. A.

O. su sugyventiniu buvo atvažiavę pas H. V. ir A. O. liepė jai iÅ¡sikelti, t.y. faktiÅ¡kai nutraukė gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį. 2020 m. balandžio 28 d. H. V. susirinko savo daiktus ir atlaisvino gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atlaisvinant patalpas A. O. nedalyvavo, patalpų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas. 3.3. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties sÄ lygomis gyvendama H. V. rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo A. O. Å¡unį, namų aplinkÄ , tvarkė kiemÄ , genėjo medžius, kas patvirtina, kad tarp A.

O. ir H. V. buvo civiliniai teisiniai santykiai, susiklostę panaudos sutarties pagrindu. Apeliantė nurodė, kad nutraukus gyvenamųjų patalpų sutartį, iÅ¡sikeldama ji (H. V.) pasiėmė tik savo daiktus. Nurodė, kad vandens siurblys buvo nutrÅ«kęs ir įkritęs į Å¡ulinį. Savo sofÄ -lovÄ ji iÅ¡sivežė, kuriÄ buvo atsivežusi įsikeliant. SenÄ A. O. sofÄ -lovÄ ji buvo iÅ¡metusi, nes ant jos negalima buvo miegoti, baldas buvo netinkamas naudojimui. 3.4. Gynyba vertina, jog Å¡iuo atveju Å¡alis sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ikiteisminis tyrimas neturėjo bÅ«ti pradedamas.

Gynybos vertinimu, tikėtina, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui, spręsdamas baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimÄ , juo nesivadovavo, kaip nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais. Anot gynėjo, tikėtina, kad tarp Å¡alių iÅ¡kilęs civilinis ginčas jau seniai bÅ«tų iÅ¡sispręstas taikiai, todėl mano, kad H. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, nes buvo aiÅ¡kiai matyti, kad tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi bÅ«ti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. 3.5.

Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamÄ ja atsakomybe pirmiausiai siekiama nubausti kaltÄ asmenį ir užkirsti keliÄ naujiems nusikaltimams, o civilinės atsakomybės tikslas yra pažeistų teisių atstatymas. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms. Tos sÄ lygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo ar pažeistos teisės atstatymo apsunkinimu. Sprendžiant teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ies klausimus svarbu, kad žalos atlyginimas civilinės teisės priemonėmis tampa problematiÅ¡kas dėl kaltininko nemokumo, aktyvaus vengimo atlyginti žalÄ (slėpimasis ir pan.) ar kitų panaÅ¡ių priežasčių (Kasacinės nutartys Nr. 2K-549-2003, 2K-23-2004).

Šiuo atveju civilinei atsakomybei svarbu, kad nebūtų kliūčių atstatyti pažeistas teises civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis be kriminalinės justicijos institucijų įsikišimo. 3.6. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. O. daug svarbesnis buvo galimos žalos atlyginimo klausimas. Buvo pareikštas civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje – 3355.00 eurų sumai, kurį teismas pilnai atmetė.

Be to, teisminio proceso metu A. O. iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijÄ H. V., kad ji prižiÅ«rėdama sodÄ visÄ jį supjovė. Å i aplinkybė buvo žinoma ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau procesiÅ¡kai į tai nebuvo reaguota, kaltinimas pagal BK 187 str. niekam nebuvo pareikÅ¡tas. 3.7. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus manoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, iÅ¡samiai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kas bendrame bylos duomenų kontekste galėjo turėti reikÅ¡mės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus ir priimant procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje.

Apeliantė H. V. mano, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirma instancija buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, buvo remiamasi tik Å¡alutiniais įrodymais, prielaidomis, prieÅ¡taringais parodymais, liudijimais kas sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingus sprendimus. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų nuosprendis yra naikintinas ir H. V. yra iÅ¡teisintina. Apeliantę H. V. iÅ¡teisinus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys pilnai atmestinas.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji H. V. ir jos gynėjas V. GiriÅ«nas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė ir nukentėjusioji A. O. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantai nesutinka su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimÄ H. V. iÅ¡teisinti, manant, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirma instancija buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, buvo remiamasi tik Å¡alutiniais įrodymais, prielaidomis, prieÅ¡taringais parodymais ir liudijimais, kas sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingus sprendimus. Be to, tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju Å¡alis siejo civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius ir turėjo bÅ«ti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, jog su Å¡iais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).

NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iÅ¡ esmės iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad H. V. pripažintina kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant H. V. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ (prieÅ¡ingai nei vertina apeliantai), padaryta nebuvo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu H. V. pripažindamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį rėmėsi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jos kaltę pagrindžiančių) išsamia bei nešališka analize, laikėsi teismų praktikoje nustatytų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.).

12. Byloje ginčo nėra, jog nukentėjusioji A. O. žodiniu susitarimu leido nuteistajai H. V. (pačiai praÅ¡ant) pagyventi nukentėjusiajai priklausančiame name, kuriame ji (nuteistoji H. V.) gyveno apie metus laiko, nukentėjusioji A. O. nuteistaja H. V. visiÅ¡kai pasitikėjo, už nuomÄ pinigų neėmė. Tačiau nuteistoji H. V. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, neneigdama, jog pas nukentėjusiÄ jÄ A. O. buvo daiktų, tvirtino, jog kuomet 2020 m. balandžio mėnesį nukentėjusioji A.

O. Å¡iai liepė iÅ¡sikelti, ji (H. V.) 2020 m. balandžio 28 d. surinko savo daiktus ir juos iÅ¡sinešė: 100 Eur vertės hidroforÄ , 30 Eur vertės mamos dujų balionÄ su reduktoriumi, savo 20 Eur vertės dviratį „Aist“, 30 Eur vertės rankinį žemės grÄ Å¾tÄ , savo 60 Eur vertės modemÄ -marÅ¡rutizatorių, savo sofÄ -lovÄ , maÅ¡inėlės „Zinger“ su staliuku nebuvo, ji jos neėmė. Taip pat tvirtino, jog ji neėmė elektrinių gyvatvorės žirklių, 2 medinių durų, 30 Eur vertės DVD grotuvo, 25 Eur vertės elektrinio vandens siurblio, tirtindama, kad vandens siurblys įkrito į Å¡ulinį, o sofÄ -lovÄ ji atsivežė savo, A.

O. priklausiusiÄ sofÄ -lovÄ iÅ¡metė. Tokios pozicijos nuteistoji laikėsi ir pateiktame apeliaciniame skunde, jos pozicijÄ tvirtino ir apylinkės teisme apklausta liudytoja J. B. (nuteistosios motina). Tačiau teisėjų kolegija tokiÄ nuteistosios iÅ¡keltÄ versijÄ , jog Å¡i kaltinime nurodyto ir nukentėjusiajai A. O. priklausančio turto nepagrobė, vertina kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.

13. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tiesiogiai mačiusių vagystę asmenų nebuvo nustatyta, vis tik baudžiamojoje byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų šios nusikalstamos veikos sudėtį H. V. veiksmuose atskleidžiančių duomenų, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais. Nukentėjusioji A. O. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ji, nuteistajai prašant, H. V. leido apsigyventi nukentėjusiajai priklausančiame name, tačiau apsilankiusi namuose 2020 m. kovo 7 d., nukentėjusioji pastebėjo, kad trūksta kai kurių daiktų.

Nuteistajai H. V. patikinus, kad visi daiktai suneÅ¡ti į sandėliukÄ , nukentėjusioji ja patikėjo, tačiau 2020 m. balandžio 28 d. apsilankiusi namuose po H. V. iÅ¡sikraustymo, nukentėjusioji A. O. pastebėjo, kad nėra kaltinime iÅ¡vardintų daiktų. Tai, kad kaltinime iÅ¡vardinti daiktai buvo namuose iki nuteistosios H. V. iÅ¡sikraustymo, patvirtino ir liudytojas V. R., kuris nurodė, kad visi kaltinime minėti daiktai buvo nukentėjusiosios namuose ir jie dingo iÅ¡sikrausčius H. V., akcentavo, jog jis kaltinime nurodytus daiktus matė, tačiau atvažiavus 2020 m. balandžio 28 d. namai buvo tuÅ¡ti, didelė dalis daiktų dingusi.

Tai, kad 2019 m. rugsėjo mėn. dalis pagrobtų daiktų buvo namuose, patvirtino ir liudytoju apklaustas nuteistosios sugyventinis L. S., kuris parodė, kad paskutinį kartÄ tuose namuose (duomenys neskelbtini) buvo 2019 m. rugsėjo mėnesį ir ten matė dviratį, hidroforÄ , grÄ Å¾tÄ , žirkles, sofÄ ir dujų balionÄ . Pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. G. parodymus nustatyta, jokio dviračio jis neturėjo nuo vaikystės ir juo labiau nepardavė kaltinamajai (nuteistajai).

Taigi aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa, todėl nesivadovauti Å¡ių proceso dalyvių parodymais nėra teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo abejoti tokių įrodymų patikimumu, juolab, jog aptartus parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: sankcionuotos kratos protokole (b.l. 39-42) užfiksuotos aplinkybės, kad kratos metu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pas H. V. gyvenamajame name buvo rastas ir paimtas marÅ¡rutizatorius „Telia“ su dėžute ir laidu, kieme prie gyvenamojo namo atremtas į sienÄ , rastas ir paimtas sidabrinės spalvos dviratis „Aist“, Å«kiniame pastate rastas ir paimtas juodos spalvos rankinis grÄ Å¾tas, taip pat tame pačiame Å«kiniame pastate rastas ant grindų stovintis baltos – mėlynos spalvos hidroforas „Herman“, kuris taip pat buvo paimtas;

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, kad pas kaltinamÄ jÄ rastus daiktus, t. y. dviratį, hidroforÄ ir grÄ Å¾tÄ , nukentėjusioji atpažino kaip savo daiktus (b.l. 53-61;62-64;65-67;68-70), kas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų visuma įrodo, kad bÅ«tent H. V. pagrobė nukentėjusiajai A. O. priklausiusius daiktus.

14. Ä®vertintų įrodymų visuma, aptarta Å¡ios nutarties 13 punkte, leidžia teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta, o nuteistosios pozicija yra paneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad H. V. yra pagrįstai nuteista už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

15. Apeliaciniame skunde keliamas civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas, gynybai tvirtinant, kad nukentėjusiajai A. O. sudarius žodinę panaudos sutartį su nuteistÄ ja H. V. dėl neatlygintino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis, tarp jų (Å¡ios sutarties pagrindu) buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, nes, apeliantų teigimu, ir nukentėjusiajai daug svarbesni buvo galimos žalos atlyginimo klausimai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013).

17. Taigi, teismų praktikoje atribojant baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo civilinių teisinių santykių, akcentuojama, kad svarbu iÅ¡ esmės atskleisti kaltininko ketinimus – t. y. tikslingÄ jo siekį sudaryti sau palankiÄ civilinių teisinių santykių situacijÄ , dėl kurios nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas. BÅ«tent tokie ketinimai bei situacija yra nustatyti ir įrodyti Å¡ioje nagrinėjamoje byloje.

Byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais bei juos atitinkančiais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji A. O. leido nuteistajai H. V. (žodiniu susitarimu) pagyventi nukentėjusiajai priklausančiame name, kuriame nuteistoji H. V. gyveno apie metus laiko. Nukentėjusioji A. O. nuteistÄ ja H. V. visiÅ¡kai pasitikėjo. Tačiau apsilankiusi namuose 2020 m. kovo 7 d. pastebėjo, kad trÅ«ksta kai kurių daiktų. Nuteistajai patikinus ir nukentėjusiajai patikėjus H. V., kad visi daiktai suneÅ¡ti į sandėliukÄ , nukentėjusioji apsilankiusi namuose 2020 m. balandžio 28 d. (t.y. po nuteistosios iÅ¡sikraustymo) pastebėjo, kad nėra kaltinime iÅ¡vardintų daiktų, dėl ko ji kreipėsi į policijos įtaigÄ ir jos 2020-05-11 protokolo – pareiÅ¡kimo pagrindu (b.l. 1-3) buvo pradėtas ikiteisminis dėl vagystės. Nukentėjusiajai neturint duomenų apie įvykdytos vagystės aplinkybes bei dingusių daiktų buvimo vietÄ , tik esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui ir sankcionuotai kratai pas kaltinamÄ jÄ buvo rasta dalis nukentėjusiajai priklausančių daiktų, kuriuos ji atpažino kaip savo daiktus ir nustatytos faktinės aplinkybės. Å ios aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistoji, kuriai pasitikėjimo pagrindu buvo leista gyventi nukentėjusiajai priklausančiame name ir naudotis jame esančiais daiktais, nesiruošė sÄ Å¾iningai vykdyti iÅ¡ žodinės nuomos (panaudos) sutarties kylančių prievolių, o prieÅ¡ingai – toks sutarties sudarymas, nukentėjusiajai pasitikint nuteistaja, H.

V. buvo tik galimybė pasisavinti jai nepriklausančius daiktus bei elgtis su jais kaip nuosavais. Tokiu atveju, įvertinus aplinkybes, jog nuteistoji veikė priešingai nukentėjusiosios interesams, o net ir pasibaigus tokiai sutarčiai nuteistoji su nukentėjusiajai priklausančiais daiktais elgėsi kaip su nuosavais, kurių dalis, be kita ko, buvo rasti tik sankcionuotos kratos metu, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutikti su apeliantų argumentais, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios žodinės sutarties pagrindu susiklostę santykiai neperžengė civilinių teisinių santykių ribos, nėra pagrindo.

Todėl tokie apeliantės H. V. atlikti neteisėti veiksmai šiuo atveju pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamais BK 178 straipsnio 1 dalies prasme ir jai taikyta baudžiamoji, o ne civilinė atsakomybė.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad H. V. kaltei pagrįsti byloje surinkta pakankamai įrodymų, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra tik subjektyvaus bei gynybinio pobūdžio. Todėl daroma išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Nors apeliantai praÅ¡ydami priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, jog tokiu atveju nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys pilnai atmestinas, tačiau apeliaciniame skunde nepasisakė ir neginčijo paskirtos bausmės ir priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžio. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad skirdamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė įstatymo reikalavimų, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo, bausmė H.

V. tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka jos asmenybę, yra adekvati (proporcinga) nuteistosios padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat nepažeistos civilinį ieÅ¡kinį reglamentuojančios normos. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 19. Pagal Vilniaus apygardos teisme gautÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, iÅ¡ nuteistosios H.

V. praÅ¡oma valstybės naudai priteisti 150,94 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau  BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje iÅ¡imtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nuteistoji oficialiai nedirba ir pajamų negauna, duomenų apie jai priklausantį turtÄ nėra, Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ nuteistosios priteistas civilinis ieÅ¡kinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistosios nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistosios H. V. gynėjo advokato Valentino GiriÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo atlyginti 150,94 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė