2020-02-19 Nr. AB-3609-3-61-3-01423-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-104-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01423-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija: 56.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A., A. D. ir Ž. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jo atleidimą iš pareigų neteisėtu; 2) panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir Fondas) direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“; 3) grąžinti į Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau – ir Agentūra); 4) priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į tarnybos stažą įskaitant buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką; 5) priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą patenkino (kitų pareiškėjų atžvilgiu buvo atmestas) ir panaikino Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“, pripažino A. D. atleidimą neteisėtu, priteisė jam 26 441,11 Eur bei nuo 2019 m. vasario 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo po 118,57 Eur.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino minėtą teismo nutartį ir perdavė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2019 m. spalio 4 d. nutartimi įpareigojo Agentūrą pateikti teismui detalius paaiškinimus bei duomenis, įskaitant detalią informaciją dėl išmokėtos pareiškėjui priteistos sumos tinkamai išskaičiuojant mokėtinus mokesčius, įskaitant ir duomenis, ar atlyginimas apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, buvo netinkamai indeksuotas.

Agentūra 2019 m. spalio 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir akcentavo, kad įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Agentūra taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, gautus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra), kuriais remiantis ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo indeksuoti teismo priteistas sumas, todėl ir nebuvo atliktas indeksavimas.

Pareiškėjas A. D. 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė paaiškinimus, nesutiko su atsakovo pozicija ir teigė, kad 2018 m. sumokėtų sumų jis nekvestionuoja, tačiau 2019 m. sumos sausio ir vasario mėn. bei išeitinės kompensacijos turėjo būti indeksuotos pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusią mokestinę sistemą. Pateiktos VMI ir Sodros rašytinės nuomonės negali paneigti pareiškėjo teiginių ir nepatvirtina atsakovo pozicijos dėl tinkamo nutarties įvykdymo.

Atsakovė Agentūra 2019 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo indeksuoti priteistas sumas.

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir informaciją iš Sodros, kaip turėjo būti skaičiuojami mokesčiai nuo 2019 m. sausio 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalį bei nurodė, kad vertinama tai, ar Agentūra tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Pareiškėjo teigimu, netinkamai atsakovė įvykdė nutarties dalį dėl 2019 m. sumos sausio ir vasario mėn. sumų priteisimo bei išeitinės kompensacijos mokėjimo, šios sumos turėjo būti indeksuotos pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusią mokestinę sistemą.

Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties 70 punktą ir pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti dėl išskaičiuotų mokesčių teisingumo.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1-5.5 punktus, nurodė, kad būtent vidutinio darbo užmokesčio duomenimis pareiškėjui apskaičiavo priteistiną sumą.

Teismo vertinimu atsakovė neturėjo taikyti 1,289 koeficiento, kaip teigia pareiškėjas. Minėta, kad LVAT nutartimi 70.1 punkte detaliai nurodė, kaip apskaičiuotas kompensacijos dydis. Agentūra išskaitė socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį, taip pat ir delspinigius priskaičiavo, tai detalizuota pažymoje. Šiuo atveju vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas už 2018 m. mėnesius, apmokestinamas taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, t. y. 15 proc. GPM tarifą, o apskaičiuotas už 2019 m. mėnesius – 20 procentų GPM tarifą. Nuo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto už 2018 m. mėnesius, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos taikant 2018 metais galiojusius įmokų tarifus, o nuo už 2019 m. apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taikant 2019 metais galiojančius tarifus.

Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas teisingai ir jis pats šios pažymos duomenų neginčijo, todėl, teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, išskaičius atitinkamai mokesčius, buvo įvykdyta tinkamai. Konstatuotina, kad detalizuotos išmokėtos sumos yra pagrįstos (b. l. T. II, b. l. 138, 139). Kadangi teismo sprendimas yra įvykdytas (detalizuota kokios sumos išskaičiuotos), nurodytas laikotarpis, už kurias išmokėti delspinigiai), todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą 2 585,35 Eur sumai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi nustatytoms netesyboms iki visiško sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovas įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2,4 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, pagal kurį draudėjas (darbdavys) <...> privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.

Teismas neatsižvelgė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštą, kuriame išaiškinta, kad 2019 m. turi būti taikomas indeksavimo koeficientas ir neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pasikeitusios mokesčių sistemos.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Agentūra akcentuoja, kad įvykdė tinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį.

Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 99 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą per šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 99 str. 2 d.).

Sistemiškai išanalizavęs iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 97 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias analogiškus teisinius santykius, ir atsižvelgęs į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą, antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį, todėl teismas turi išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad sprendžiant, ar įvykdytas teismo sprendimas, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties vykdymo ribos yra apibrėžtos pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi priteisė pareiškėjui iš atsakovo26 441,11 Eur bei nuo 2019 m. vasario 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo po 118,57 Eur. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui priteisė konkrečias sumas. Iš Agentūros pateiktos informacijos matyti (III t., b. l. 138-139), kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį, išskaičiavo atitinkamai 2018 m. ir 2019 m. mokesčius bei išmokėjo pareiškėjui atitinkamai 17 509,89 Eur ir 1 185,70 Eur už priverstinės pravaikštos laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai išskaičiavo mokesčius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, jog pareiškėjui priteistą sumą už 2019 m. bei už priverstinės pravaikštos laiką 2019 m. atsakovas turėjo indeksuoti, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymo ribos buvo nubrėžtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria pareiškėjui buvo priteista konkreti suma už 2019 m. Pareiškėjo reikalavimas išmokėti didesnę sumą nei buvo teismo priteista vertinamas kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties vykdymo ribų išplėtimas.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį yra įvykdęs, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą 2 585,35 Eur sumai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi nustatytoms netesyboms iki visiško sprendimo įvykdymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Dėl atsakovo Agentūros prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę bei įvertinusi ginčo pobūdį ir apimtį, sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais, nei atstovavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros ir advokato, būdais. Remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros internetinės svetainės duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Agentūra turi Teisės skyrių, kurio vienas iš vykdomų uždavinių yra rengti pareiškimus, skundus, ieškinius, atsiliepimus (dublikus, triplikus) į ieškinius, kitus procesinius dokumentus, pateikiamus teismams ar ikiteisminėms institucijoms. Be to, pats atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokatų pagalbą, nedetalizavo patirtų išlaidų, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius