2021-02-03 Nr. AB-2502-3-62-3-00420-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-262-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00420-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 700 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. Vokietijoje nusipirko automobilį BMW, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), už kurį sumokėjo 21 400 Eur. Pareiškėjas neturėjo galimybių pats parvaryti Automobilio į Lietuvą, užsiregistravo krovinių pervežimų internetiniame puslapyje www.autoloads.lt, paskelbdamas, kad ieško autovežio Automobilio pargabenimui į Lietuvą. 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui paskambino vyriškis tel. (duomenys neskelbtini), prisistatęs vardu D., ir pasiūlė suorganizuoti Automobilio parvežimą į Lietuvą. 2014 m. lapkričio 10 d. vyriškis, prisistatęs vardu D., vėl paskambino pareiškėjui ir nurodė, kad vežimą vykdys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurofortūna“, vairuotojas M. S., Automobilis bus pristatytas 2014 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjas internete patikrino jam nurodytą įmonę – UAB „Eurofortūna“, įsitikino, kad ji reali ir užsiima tarptautiniais pervežimais. 2014 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas, nesulaukęs krovinio, paskambino vairuotojui M. S., kuris informavo, kad Automobilį 2014 m. lapkričio 14 d. „atidavė užsakovui“.

3. Kadangi Automobilis buvo prarastas, pareiškėjas dėl to kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Marijampolės AVPK) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 pareiškėjui iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ buvo priteista 21 400 Eur nuostolių už krovinio praradimą, taip pat 524 žyminio mokesčio, 72,60 Eur išlaidų už UAB „Creditinfo“ ataskaitą; 32 Eur už vertimo paslaugas; 2 300 Eur už advokato paslaugas; 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. UAB „Eurofortūna“ buvo iškelta bankroto byla, o Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1409-896/2018 patvirtino pareiškėjo, kaip trečios eilės kreditoriaus, kreditorinį reikalavimą BUAB „Eurofortūna“ 23 167,74 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1409-896/2018 teismas pripažino BUAB „Eurofortūna“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Pareiškėjas iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ 21 400 Eur nuostolių dėl prarasto Automobilio neatgavo ir nebeturi jokių galimybių atgauti.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-482/2018 (toliau – ir Nuosprendis) J. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2014 m. lapkričio 7 d. paskambino pareiškėjui, prisistatė esąs D. ir pasiūlė pargabenti Automobilį. Tada nuteistasis, save pristatydamas kaip Automobilio savininkas, 2014 m. lapkričio 10 d. susisiekė su automobilių pargabenimo iš užsienio paslaugas teikusios įmonės UAB „Eurofortūna“ buhaltere D.

S. ir susitarė dėl pargabenimo sąlygų. Po to gavo Automobilio buvimo užsienyje koordinates, kurias persiuntė autovežio vairuotojui M. S., o pareiškėjui nurodė, kad Automobilis bus pargabentas 2014 m. lapkričio 15 d. 2014 m. lapkričio 14 d. nuteistasis paskambino telefonu A. G., kuriam nurodė nuvykti į Marijampolę ir perduoti nenustatytam asmeniui jo pašto dėžutėje buvusius pinigus ir perimti iš M. S. automobilius. Vėliau Automobilį perėmė nuteistojo nusamdyti nenustatyti asmenys. Tokiu būdu nuteistojo ir nenustatytų asmenų buvo užvaldytas pareiškėjo Automobilis ir kiti du kitiems asmenims priklausę automobiliai.

Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė tariamam užsakovui D., kuriuo naudojosi nuteistasis. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas intensyviai nuo 2014 m. lapkričio 7 d. 09:00:00 val. iki 2014 m. lapkričio 14 d. 16:11:21 val. ir visais atvejais jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus stočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios apima Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK).

Jungdamasis prie šių mobiliojo ryšio operatoriaus stočių, nuteistasis skambino UAB „Eurofortūna“ buhalterei D. S. prisistatydamas kaip Automobilio, kurį reikia pargabenti, savininkas. Jungdamasis prie šių mobiliojo ryšio operatoriaus stočių, nuteistasis skambino UAB „Eurofortūna“ vairuotojui M. S., derindamas automobilių pargabenimą ir perdavimą. Jungdamasis prie šių mobiliojo ryšio operatoriaus stočių, nuteistasis skambino A. G., kuris tarpininkavo perimant automobilius iš M. S. Minėtoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad ir 2014 m. lapkričio 3 d. internetinėje svetainėje www.autoloads.com sukuriant anketą ID (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 3 d. 08:31:37 val. iki 2014 m. lapkričio 4 d. 12:20:10 val. ir jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus stočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios apima Pravieniškių PN-AK. 2014 m. lapkričio 3 d. sukuriant anketą ID (duomenys neskelbtini), buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo priskirtas abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kurį naudojo nuteistasis.

5. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyti prejudiciniai faktai, kad nusikaltimas, kurio metu pareiškėjas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų prarado Automobilį, buvo padarytas pasinaudojant mobiliuoju telefonu, nuteistajam skambinant pareiškėjui ir kitiems su nusikalstama veika susijusiems asmenims iš Pravieniškių PN-AK teritorijos, kurioje tuo metu kalėjo nuteistasis. Baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Pravieniškių PN-AK neteisėtais veiksmais buvo sudaryta galimybė juose kalinčiam J. J. ir jo bendrininkams padaryti nusikaltimą, dėl kurio nukentėjo pareiškėjas. Pravieniškių PN-AK neužtikrino, nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių, kad kalintys asmenys nesinaudotų draudžiamais turėti mobiliaisiais telefonais, SIM kortelėmis, t. y. nedarytų nusikaltimų, todėl valstybė turi atlyginti kalinčių asmenų veiksmais padarytą žalą pareiškėjui. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo padaryta 10 700 Eur turtinė žala ir 1 000 Eur neturtinė žala.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nuteistajam nebuvo reikštas, jokia žalos (21 400 Eur) dalis pareiškėjui nėra atlyginta. Taigi, laikant, kad už pareiškėjui padarytą žalą atsakingas tiek nuteistasis (tiesioginiu priežastiniu ryšiu), tiek atsakovas (netiesioginiu priežastiniu ryšiu), iš atsakovo prašoma priteisti ½ žalos – 10 700 Eur, laikant, kad už likusią žalos dalį atsakingas nuteistasis. Dėl paminėto nusikaltimo ir dėl atsakovo neteisėto neveikimo pareiškėjas ne tik neteko brangaus turto – Automobilio, kurį buvo įsigijęs savo poreikiams, tačiau ir buvo priverstas imtis įvairių teisinių priemonių žalai atgauti, sugaišo daug laiko, prarado daug finansinių išteklių advokatų teisinei pagalbai. Neabejotina, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo pareiškėjas patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus vien dėl tiesioginių didelių turtinių praradimų, tačiau taip pat turėjo sugaišti labai daug laiko tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, todėl jo galimybės tuo metu gyventi įprastą gyvenimą dėl nusikaltimo buvo ženkliai apsunkintos.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas apie jo Automobilio pagrobimą sužinojo 2014 m. lapkričio 15 d. ir iš karto tą pačią dieną kreipėsi į Marijampolės AVPK, parašė pareiškimą. Pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 15 d.) buvo apklaustas kaip liudytojas apie jo Automobilio pagrobimo aplinkybes, pateikė visus dokumentus, patvirtinančius Automobilio pagrobimą ir patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pareiškėjui buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės, o tai reiškia, kad pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Š. turėjo įgaliotą atstovą – advokatą G. K., naudojosi šio kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Pareiškėjas žinojo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo terminą, žinojo, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo turtinės ir neturtinės teisės pažeidimus sužinojo 2014 m. lapkričio 15 d., tačiau per tris metus ieškinio dėl neturtinės teisės pažeidimo nepareiškė. Šio pareiškimo senaties terminas suėjo 2017 m. lapkričio 15 d. Atsakovo atstovas prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

9. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 pareiškėjo skundas buvo patenkintas visa apimtimi – teismas priteisė D. Š. 21 400 Eur nuostolių už Automobilio praradimą bei kitas proceso išlaidas. Teismas konstatavo, kad Automobilis buvo prarastas dėl vežėjo UAB „Eurofortūna“ kaltės. Teismų sprendimais nenustatyta, kad tarp vežėjo veiksmų prarandant krovinį ir nuteistojo J. J. veiksmų buvo koks nors ryšys, išankstinis susitarimas ar kitoks bendrininkavimas. Pareiškėjas civiliniame procese nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors procese naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis; į bylą bendraatsakovu neįtraukė J. J., nors žinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vežėjas UAB „Eurofortūna“ baudžiamajame procese, remdamasis 2016 m. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti šią sumą iš kaltinamojo J. J. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-482/2018 UAB „Eurofortūna“ ieškinį tenkino, ieškovui priteisė iš J. J. 21 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas konstatavo tik faktą, kad kaltinamasis J. J., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule užvaldė pareiškėjo Automobilį, tačiau nekonstatavo, kad nusikalstama veika užvaldant Automobilį žala buvo padaryta būtent pareiškėjui. Kaltinamasis J. J. sukėlė 21 400 Eur žalą ne pareiškėjui, o vežėjui UAB „Eurofortūna“. Pagal 2016 m. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 UAB „Eurofortūnai“ priteistą 21 400 Eur sumą iš J. J., pastarasis laikomas bankrutuojančios UAB „Eurofortūna“ skolininku, o bendrovė – kreditoriumi. Likvidavus bendrovę, jos kreditorinis 21 400 Eur piniginis reikalavimas skolininkui J. J. neišnyko, o turėjo būti paskirstytas UAB „Eurofortūna“ kreditoriams ir pareiškėjui. Pareiškėjas turėjo teisę bankroto bylos procese reikalauti, kad jam būtų perleista visa ar dalis bankrutuojančios bendrovės kreditorinio 21 400 Eur reikalavimo teisės skolininkui J. J., tačiau to nepadarė.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui D. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė. Priteisė D. Š. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardžius nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – telefono patekimo į pataisos įstaigos režiminę teritoriją, dėl kurio panaudojimo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir nusipirko Automobilį, už kurį sumokėjo 21 400 Eur. Kadangi pareiškėjas neturėjo galimybių pats parvaryti Automobilio į Lietuvą, užsiregistravo krovinių pervežimų internetiniame puslapyje www.autoloads.lt, paskelbdamas, kad ieško autovežio Automobilio pargabenimui į Lietuvą. 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui paskambino vyriškis tel. (duomenys neskelbtini), prisistatęs vardu D., ir pasiūlė suorganizuoti Automobilio parvežimą į Lietuvą, nurodė kainą – 300 Eur. 2014 m. lapkričio 10 d. vyriškis, prisistatęs vardu D., vėl paskambino pareiškėjui ir nurodė, kad vežimą vykdys UAB „Eurofortūna“, vairuotojas M. S., Automobilis bus pristatytas 2014 m. lapkričio 15 d. 2014 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas, nesulaukęs krovinio, paskambino vairuotojui M. S., kuris informavo, kad Automobilį 2014 m. lapkričio 14 d. „atidavė užsakovui“. Kadangi Automobilis buvo prarastas, pareiškėjas dėl to kreipėsi į Marijampolės AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

13. Įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-482/20186 J. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už didelės vertės turto įgijimą apgaule, dėl to, kad J. J. (toliau – ir Nuteistasis) 2014 m. lapkričio 7 d. paskambino D. Š., prisistatė esąs D. ir pasiūlė pargabenti Automobilį. Tada nuteistasis, save pristatydamas kaip Automobilio savininkas, 2014 m. lapkričio 10 d. susisiekė su automobilių pargabenimo iš užsienio paslaugas teikusios įmonės UAB „Eurofortūna“ buhaltere D. S. ir susitarė dėl pargabenimo sąlygų. Po to gavo Automobilio buvimo užsienyje koordinates, kurias persiuntė autovežio vairuotojui M. S., o pareiškėjui nurodė, kad Automobilis bus pargabentas 2014 m. lapkričio 15 d. 2014 m. lapkričio 14 d. nuteistasis paskambino telefonu A. G., kuriam nurodė nuvykti į Marijampolę ir perduoti nenustatytam asmeniui jo pašto dėžutėje buvusius pinigus ir perimti iš M. S. automobilius. Vėliau Automobilį perėmė nuteistojo nusamdyti nenustatyti asmenys. Tokiu būdu nuteistojo ir nenustatytų asmenų buvo užvaldytas pareiškėjo Automobilis ir kiti du kitiems asmenims priklausę automobiliai.

14. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2014 m. lapkričio 15 d., kai parašė pareiškimą Marijampolės AVPK ir nurodė, kad jam padaryta 73 889 Lt žala dingus Automobiliui.

15. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas kelia valstybės civilinės atsakomybės klausimą už Pravieniškių PN-AK atliktus neteisėtus veiksmus – neužtikrinus valstybės nustatytos tvarkos įkalinimo įstaigoje, kad joje kalintieji (konkrečiu atveju – J. J.) neturėtų mobiliojo ryšio telefono ir negalėtų daryti naujų nusikalstamų veiksmų, todėl, teismo nuomone, teisė į ieškinį dėl valstybės padaryto teisės pažeidimo atsirado ne tuomet, kai pažeidimas buvo padarytas (J. J., kalėdamas Pravieniškių PN-AK, padarė nusikaltimą), tačiau tada, kai pareiškėjas sužinojo apie šiuos valstybės neteisėtus veiksmus, ir nuo šio momento pradedama skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžia.

16. Įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendyje pažymėta, kad 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. liepos 26 d. Marijampolės AVPK vyresniosios tyrėjos M. D. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog J. J. nusikalstamai veikai naudotais mobiliojo telefono numeriais jungtasi prie mobiliojo ryšio operatoriaus stočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurios apima Pravieniškių PN-AK teritoriją. Kaip matyti, asmenys, atlikę ikiteisminį tyrimą, tai, kad nusikaltimas padarytas pasinaudojant mobiliuoju telefonu Pravieniškių PN-AK, užfiksavo tik 2017 m. liepos mėn. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. kaltinamajame akte nurodomi 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. liepos 26 d. Marijampolės AVPK vyresniosios tyrėjos M. D. tarnybiniai pranešimai, jog J. J. nusikalstamai veikai naudotais mobiliojo telefono numeriais jungtasi prie mobiliojo ryšio operatoriaus stočių, esančių (duomenys neskelbtini), kurios apima Pravieniškių PN-AK teritoriją.

17. Teismo nuomone, pareiškėjas faktiškai suvokė, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas buvo pažeisti atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, kai gavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. kaltinamąjį aktą, kuriame nurodyta, kad nusikaltimas, kuriame pareiškėjas nukentėjo, galimai padarytas asmens, kalinčio Pravieniškių PN-AK. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepraleido 3 metų termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 2 dalies ir 114 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7 punkto bei Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija), nuostatomis (ginčui aktualios aktų redakcijos), pagal kurias pataisos įstaigos pareigūnai privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę (be kita ko, ir nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų nepatekimą) bei jų apsaugą.

19. Vadovaudamasis BVK 112 straipsnio 4 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti masto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu“, teismas pažymėjo, kad nuteistieji neturi teisės su savimi turėti mobiliųjų telefonų ir jų priedų, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, kokių buvo imtasi priemonių užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų (mobiliųjų telefonų, jų priedų) patekimą į Pravieniškių PN-AK.

20. Nagrinėjamu atveju nustatytas faktas, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė tariamam užsakovui D., kuriuo naudojosi nuteistasis J. J. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas intensyviai nuo 2014 m. lapkričio 7 d. 09:00:00 val. iki 2014 m. lapkričio 14 d. 16:11:21 val., ir visais atvejais jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus stočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios apima Pravieniškių PN-AK teritoriją. Jungdamasis prie šių mobiliojo ryšio operatoriaus stočių, J. J. skambino pareiškėjui siūlydamas pargabenti Automobilį, skambino UAB „Eurofortūna“ buhalterei D. S. prisistatydamas kaip Automobilio, kurį reikia pargabenti, savininkas, skambino UAB „Eurofortūna“ vairuotojui M. S., derindamas automobilių pargabenimą ir perdavimą, skambino A. G., kuris tarpininkavo perimant automobilius iš M. S. Minėtoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad ir 2014 m. lapkričio 3 d. internetinėje svetainėje www.autoloads.com sukuriant anketą ID (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 3 d. 08:31:37 val. iki 2014 m. lapkričio 4 d. 12:20:10 val. ir jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus stočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios apima Pravieniškių PN-AK teritoriją. 2014 m. lapkričio 3 d. sukuriant anketą ID (duomenys neskelbtini), buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo priskirtas abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kurį naudojo J. J. (Marijampolės apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-145-482/2018).

21. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-145-482/2018 neginčijamai nustatyti prejudiciniai faktai, kad nusikaltimas, kurio metu pareiškėjas dėl nuteistojo J. J. nusikalstamų veiksmų prarado Automobilį, buvo padarytas pasinaudojant mobiliuoju telefonu (keliais skirtingais abonentiniais numeriais), tačiau visais atvejais pareiškėjui ir kitiems su nusikalstama veika susijusiems asmenims J. J. skambino iš Pravieniškių PN-AK teritorijos, kurioje tuo metu jis kalėjo (t. y. nuteistasis turėjo mobilųjį telefoną, nors pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės jų turėti). Teismas darė išvadą, jog atsakovo atstovo panaudotos užkardymo priemonės ir atitinkami veiksmai, kurie buvo taikomi, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami, todėl šiuo aspektu konstatuotas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

22. Pareiškėjas nurodė, jo dėl šio nusikaltimo ir dėl atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, jis ne tik neteko Automobilio, kurį buvo įsigijęs savo poreikiams, bet taip pat buvo priverstas imtis įvairių teisinių priemonių žalai atgauti, sugaišo daug laiko, prarado daug finansinių išteklių advokatų teisinei pagalbai. Pažymėjo, kad patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus vien dėl tiesioginių didelių turtinių praradimų, taip pat turėjo sugaišti labai daug laiko tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, todėl jo galimybės tuo metu gyventi įprastą gyvenimą dėl nusikaltimo buvo ženkliai apsunkintos.

23. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji <...> neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjui atsiradimo sąlyga. Spręsdamas, ar atsakovo atstovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, teismas pažymėjo, kad svarbu yra tai, jog mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į atsakovo atstovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio jo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, jog atsakovo atstovas negali užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai iš viso nepatektų į pataisos namų teritoriją, o patekus, jais nebūtų galima naudotis.

24. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, jog Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 pažymėjo, jog byloje vis dėlto nustačius Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms.

25. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs iš nuteistojo asmens neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, negali sudaryti pagrindo reikalauti didesnės atsakomybės iš Pravieniškių PN-AK, juolab nustačius, kad pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui.

26. Įvertinęs byloje nurodytų aplinkybių visumą, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK taikomos priemonės mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos namus užkardymui buvo nepakankamos, atsižvelgęs į subjekto, patyrusio nusikalstamos veikos pasekmes, ypatumus, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjui Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ priteista 21 400 Eur nuostolių už Automobilio praradimą. Teismas konstatavo, kad UAB „Eurofortūna“, pažeisdama su ieškovu sudarytos sutarties nuostatas, aiškiai žinodama, kad krovinį privalo pristatyti ieškovui, jį atidavė tretiesiems asmenims, t. y. krovinį prarado. UAB „Eurofortūna“ pažeidė savo, kaip vežėjo, pareigas, nesilaikė elementarių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, dėl ko krovinys – Automobilis nebuvo pristatytas ieškovui ir buvo prarastas (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-57-374/2016).

28. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-145-482/2018 UAB „Eurofortūna“ priteisė iš J. J. 21 400 Eur turtinei žalai atlyginti.

29. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas baudžiamajame procese kaltinant J. J. civilinio ieškinio dėl pagrobto Automobilio vertės atlyginimo nereiškė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl padarytos turtinės žalos išieškojimo iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas, ieškovui D. Š. priteista 21 400 Eur nuostolių už Automobilio praradimą bei kitos proceso išlaidos.

30. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1409-896/2018 buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurofortūna“ kreditorių sąrašas, tarp jų – trečiosios eilės kreditoriaus D. Š. reikalavimas 23 167,74 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1409-896/2018 UAB „Eurofortūna“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia, patvirtintas šios bendrovės 2018 m. gruodžio 7 d. likvidacinis balansas, o administratorius įpareigotas atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnyje. Pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusį 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 pareiškėjas laikomas bankrutuojančios UAB „Eurofortūna“ skolininku, o bendrovė – kreditoriumi.

31. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, kad pareiškėjui Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ priteista 21 400 Eur nuostolių už Automobilio praradimą, o UAB „Eurofortūna“ Marijampolės apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-145-482/2018 priteista iš J. J. 21 400 Eur turtinei žalai atlyginti, pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą už nuteistojo J. J. veiksmus, atliktus laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu Pravieniškių PN-AK, atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui).

33. Pareiškėjas už advokatų suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur, ši suma neviršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatyto dydžio. Tačiau teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kėlė du reikalavimus, iš kurių buvo patenkintas vienas, teismas sprendė, kad pareiškėjui proporcingai gali būti atlyginta 1/2 galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 1 000 Eur.

III. 34. Pareiškėjas D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000,00 Eur, likusią dalį sprendimo palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas pažymi, kad atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kurios iš civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjas neįrodė. Neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, yra įrodyti. Iš teismo sprendimo motyvų galima suprasti, kad teismas laikė, jog pareiškėjas realizavo savo teisę atgauti nuostolius (žalą) dėl Automobilio praradimo, pareiškęs civilinį ieškinį krovinio vežėjui UAB „Eurofortūna“. Pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus ir įrodymus, kad jam padaryta turtinė žala – prarasto Automobilio vertė (prie kurios atsiradimo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, savo neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su žala, prisidėjo ir atsakovas) dėl UAB „Eurofortūna“ pasibaigimo jam nėra ir nebegali būti atlyginta, o tuo būtų paneigtas restitutio in integrum (visiško teisių atkūrimo) principas, kartu ir teisingumo principas, nes žalą patyręs asmuo negautų žalos atlyginimo, o ją padaręs asmuo išvengtų pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 131 straipsnio 5 dalį supaprastinto bankroto atveju pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Taigi UAB „Eurofortūna“ kreditorinis reikalavimas į J. J. negalėjo ir negali būti paskirstytas UAB „Eurofortūna“ kreditoriams, juo labiau pareiškėjui, kaip paskutinės eilės kreditoriui. Kad apeliantas neturi ir neturės jokių (net teorinių) galimybių atgauti iš likviduotos UAB „Eurofortūna“ jokios dalies kreditorinio reikalavimo, patvirtina ir bankroto administratoriaus 2019 m. balandžio 11 d. elektroninis laiškas (I t., b. l. 90), kuriame nurodyta, jog UAB „Eurofortūna“ kreditorinio reikalavimo į J. J. bankroto administratorius net neteikė išieškojimui antstoliams.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, savo neteisėtais veiksmais prisidėjusios prie žalos padarymo, buvo nepriteistas tik restitutio in integrum (visiško teisių atkūrimo) aspektu, nuketėjusiems asmenims ne tik prisiteisus visą turtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo, bet ir tebesant galimybei ją iš nuteistojo atgauti. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas nebuvo ir nėra pareiškęs civilinio ieškinio nuteistajam J. J., iš BUAB „Eurofortūna“ priteista žala (jokia apimtimi) nebegali būti išieškota.

37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

38. Pravieniškių PN-AK nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos. Baudžiamajame procese kaltinant J. J., pareiškėjas civilinio ieškinio nereiškė. Jis pasirinko kitą teisių gynybos būdą – kreipėsi į teismą dėl padarytos turtinės žalos išieškojimo iš vežėjo UAB „Eurofortūna“. Pareiškėjui buvo priteisti nuostoliai už Automobilio praradimą ir kitos proceso išlaidos. Teismas konstatavo, kad Automobilis prarastas dėl vežėjo UAB „Eurofortūna“ kaltės. Pareiškėjas civiliniame procese nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, į procesą nebuvo įtrauktas J. J., nors jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-482/2018 tenkintas civilinis ieškinys ir UAB „Eurofortūna“ iš J. J. priteista 21 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Taigi teismas konstatavo, kad žala padaryta ne pareiškėjui, o UAB „Eurofortūna“. Pravieniškių PN-AK akcentuoja, kad pareiškėjas bankroto byloje nereikalavo, kad jam būtų perleista visa ar dalis bankrutuojančios bendrovės kreditorinio reikalavimo skolininkui J. J.

39. Pravieniškių PN-AK mano, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prejudiciniais faktais nustatyta, kad Automobilis prarastas kaltais UAB „Eurofortūna“ veiksmais. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad J. J. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu ar padarė jam kokios nors žalos. Dėl bylinėjimosi išlaidų Pravieniškių PN-AK pažymi, kad teismas tenkino tik 8,5 proc. bendrų reikalavimų sumos. Pagal tokią proporciją turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

40. Pareiškėjas D. Š. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

41. Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas neva Automobilis buvo prarastas ne kaltais nuteistojo J. J. veiksmais, o dėl krovinio vežėjo UAB „Eurofortūna“ kaltės, todėl atsakovas, atsakingas už nuteistojo J. J. veiksmus, jokios žalos pareiškėjui nepadarė, yra visiškai nepagrįstas, painiojant civilinės sutartinės (krovinį praradusio krovinio vežėjo) ir deliktinės (nusikaltimą padariusio nuteistojo J. J. ir už jį atsakingos įkalinimo įstaigos) atsakomybės sąlygas, neteisingai interpretuojant pastarųjų santykį bei civilinę atsakomybę taikiusių teismų sprendimų motyvus, ignoravus faktą, kad neturtinės žalos reikalavimas vežėjui negalėjo būti ir nebuvo pareikštas, todėl neturtinę žalą pareiškėjui padarę asmenys – J. J. ir už jo veiksmus atsakingas atsakovas (iš jo prašoma tik pusės padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumos) – nustatyti teisingai.

42. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo atsakovo padarytą neturtinę žalą ir ją priteisė (žalos dydžio apeliantas nekvestionuoja), apeliacinio skundo argumentai neva žala nepadaryta, yra ne tik nepagrįsti, bet ir naujai keliami apeliacinėje instancijoje, todėl apskritai negali būti apeliacijos dalyku. Atsakovo išvados neva patenkintų / atmestų reikalavimų procentas turi būti apskaičiuojamas nuo turtinės ir neturtinės žalos sumos, o ne pagal reikalavimų kiekį ir kiekvieno reikalavimo patenkinimo procentą, prieštarauja kasacinio teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014 ir kt.).

43. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

44. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiškėjas neteisingai aiškina restututio in integrum (visiško teisių atkūrimo) principą. Pareiškėjui turtinę žalą padarė ne J. J., o UAB „Eurofortūna“, kuri yra bankrutavusi. Valstybė neturi pareigos savo lėšomis padengti bankrutavusių juridinių asmenų įsiskolinimų. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas eliminavo iš proceso J. J., nereiškė jam reikalavimo nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nėra pateikta naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 10 700 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atlyginimo.

46. Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir nusipirko Automobilį, už kurį sumokėjo 21 400 Eur. Kadangi pareiškėjas neturėjo galimybių pats parvaryti Automobilio į Lietuvą, užsiregistravo krovinių pervežimų internetiniame puslapyje www.autoloads.lt, paskelbdamas, kad ieško autovežio Automobilio pargabenimui į Lietuvą. 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui paskambino vyriškis tel. (duomenys neskelbtini), prisistatęs vardu D., ir pasiūlė suorganizuoti Automobilio parvežimą į Lietuvą, nurodė kainą – 300 Eur. 2014 m. lapkričio 10 d. vyriškis, prisistatęs vardu D., vėl paskambino pareiškėjui ir nurodė, kad vežimą vykdys UAB „Eurofortūna“, vairuotojas M. S., Automobilis bus pristatytas 2014 m. lapkričio 15 d. 2014 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas, nesulaukęs krovinio, paskambino vairuotojui M. S., kuris informavo, kad Automobilį 2014 m. lapkričio 14 d. „atidavė užsakovui“. Kadangi Automobilis buvo prarastas, pareiškėjas dėl to kreipėsi į Marijampolės AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

47. Įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-482/20186 J. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už didelės vertės turto įgijimą apgaule, dėl to, kad 2014 m. lapkričio 7 d. paskambino D. Š., prisistatė esąs D. ir pasiūlė pargabenti Automobilį. Tada nuteistasis, save pristatydamas kaip Automobilio savininkas, 2014 m. lapkričio 10 d. susisiekė su automobilių pargabenimo iš užsienio paslaugas teikusios įmonės UAB „Eurofortūna“ buhaltere D. S. ir susitarė dėl pargabenimo sąlygų. Po to gavo Automobilio buvimo užsienyje koordinates, kurias persiuntė autovežio vairuotojui M. S., o pareiškėjui nurodė, kad Automobilis bus pargabentas 2014 m. lapkričio 15 d. 2014 m. lapkričio 14 d. nuteistasis paskambino telefonu A. G., kuriam nurodė nuvykti į Marijampolę ir perduoti nenustatytam asmeniui jo pašto dėžutėje buvusius pinigus ir perimti iš M. S. automobilius. Vėliau Automobilį perėmė nuteistojo nusamdyti nenustatyti asmenys. Tokiu būdu Nuteistojo ir nenustatytų asmenų buvo užvaldytas pareiškėjo Automobilis ir kiti du kitiems asmenims priklausę automobiliai.

48. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui D. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė. Priteisė D. Š. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, siekdamas, jog jam būtų priteistas patirtos turtinės žalos atlyginimas ir visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek atsakovas, manydamas, kad teismas be pagrindo priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

50. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, aktualios toliau dėstomos byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

50.1. Pareiškėjas baudžiamajame procese kaltinant J. J. civilinio ieškinio dėl pagrobto Automobilio vertės atlyginimo nereiškė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl padarytos turtinės žalos išieškojimo iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 pareiškėjo skundas buvo patenkintas, ieškovui D. Š. priteista 21 400 Eur nuostolių už Automobilio praradimą bei kitos proceso išlaidos.

50.2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-145-482/2018 UAB „Eurofortūna“ priteista iš J. J. 21 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad nuosprendyje nurodytu būdu Nuteistojo ir nenustatytų asmenų buvo užvaldytas pareiškėjo Automobilis ir kiti du kitiems asmenims priklausę automobiliai.

50.3. UAB „Eurofortūna“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1409-896/2018 buvo patvirtintas BUAB „Eurofortūna“ kreditorių sąrašas, tarp jų – trečiosios eilės kreditoriaus D. Š. reikalavimas 23 167,74 Eur. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1409-896/2018 UAB „Eurofortūna“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia.

51. Išdėstytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą – pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš vežėjo. Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-374/2016 iš vežėjo UAB „Eurofortūna“ priteista 21 400 Eur nuostolių už Automobilio praradimą. Teismas konstatavo, kad UAB „Eurofortūna“, pažeisdama su ieškovu sudarytos sutarties nuostatas, aiškiai žinodama, kad krovinį privalo pristatyti ieškovui, jį atidavė tretiesiems asmenims, t. y. krovinį prarado. UAB „Eurofortūna“ pažeidė savo, kaip vežėjo, pareigas, nesilaikė elementarių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, dėl ko krovinys – Automobilis nebuvo pristatytas ieškovui ir buvo prarastas (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-57-374/2016). UAB „Eurofortūna“ Marijampolės apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-145-482/2018 priteista iš J. J. 21 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjui pačiam pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo jam jau priteistas turtinės žalos atlyginimas ir UAB „Eurofortūna“ pripažinta atsakinga už pareiškėjui kilusius nuostolius, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės už nuteistojo J. J. veiksmus, atliktus laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas. Šiuo atveju klausimas dėl turtinės žalos dėl Automobilio praradimo atlyginimo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

52. Be to, iš procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, matyti, kad pareiškėjas administraciniam teismui pateiktą prašymą atlyginti turtinę žalą iš esmės sieja su aplinkybe, kad jis dėl UAB „Eurofortūna“ bankroto neatgavo teismo sprendimu priteistų sumų šiai žalai atlyginti. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pastebi, jog tai, kad pareiškėjas neatgavo bendrosios kompetencijos teismo priteistų sumų aptariamai turtinei žalai atlyginti, niekaip nėra priežastiniu ryšiu susiję su valstybės institucijos neveikimu neužkardant mobiliųjų telefonų patekimo į įkalinimo įstaigą.

53. Kita vertus, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo minėtuose teisminiuose procesuose niekada nebuvo reikštas ir dėl jo anksčiau nebuvo spręsta, todėl šiuo atveju vertintina, ar egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

55. Pagal BVK 1 priedo 6 punktą (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu), kaip draudžiami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti daiktai ir reikmenys nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos įpareigoja pataisos įstaigą užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi nuteistieji nedarytų nusikalstamų veikų, pasinaudodami draudžiamais turėti daiktais, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė.

56. Bylos medžiaga patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-145-482/2018 neginčijamai nustatyti prejudiciniai faktai, jog nusikaltimas, kurio metu pareiškėjas dėl nuteistojo J. J. nusikalstamų veiksmų prarado Automobilį, buvo padarytas pasinaudojant mobiliuoju telefonu (keliais skirtingais abonentiniais numeriais), tačiau visais atvejais pareiškėjui ir kitiems su nusikalstama veika susijusiems asmenims J. J. skambino iš Pravieniškių PN-AK teritorijos, kurioje tuo metu jis kalėjo (t. y. nuteistasis turėjo mobilųjį telefoną, nors pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės jų turėti). Taigi Pravieniškių PN-AK nesiėmė pakankamų priemonių (nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių priemonių), kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas.

57. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

58. Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji <...> neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-267-442/2020).

59. Taigi nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė bus dalinė, nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei J. J. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala pareiškėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013).

60. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, jo dėl šio nusikaltimo ir dėl atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, jis ne tik neteko Automobilio, kurį buvo įsigijęs savo poreikiams, taip pat buvo priverstas imtis įvairių teisinių priemonių žalai atgauti, sugaišo daug laiko, prarado daug finansinių išteklių advokatų teisinei pagalbai. Pažymėjo, kad patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus vien dėl tiesioginių didelių turtinių praradimų, taip pat turėjo sugaišti labai daug laiko tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, todėl jo galimybės tuo metu gyventi įprastą gyvenimą dėl nusikaltimo buvo ženkliai apsunkintos.

61. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

62. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos (ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjos sveikatai ir t. t.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019).

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

64. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, subjekto, patyrusio nusikalstamos veikos pasekmes, ypatumus, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai pareiškėjui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

65. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino tik 8,5 proc. bendrų reikalavimų sumos ir pagal tokią proporciją turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstas.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3322-662/2020). Tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – proporcija nustatoma pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012). Atsakovo atstovo nurodoma proporcija, sudedant reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo materialinių išraiškų sumas, nėra teisinga, kadangi tai, kaip minėta, skirtingos prigimties materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl skaičiuojant pareiškėjo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų dalis (atitinkamą proporciją), minėti reikalavimai laikytini savarankiškais ir proporcija nustatoma pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-261/2017). Nagrinėjamu atveju tenkintas vienas iš dviejų skundo reikalavimų (dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo), todėl pareiškėjui pagrįstai priteista pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

67. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

68. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

69. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą, negali būti tenkinamas.

70. Kadangi apeliacinį skundą buvo padavęs ir atsakovas ir atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

71. Nors pareiškėjo prašoma priteisti 968,00 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte numatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo didelės apimties ar labai sudėtinga, kad atsakovas apeliaciniu skundu nesutiko tik su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, darytina išvada, jog pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (už atsiliepimo parengimą), suma mažintina iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė