Legislator Case Law & Legislation
af270919-5d40-4cda-b800-e05a47429a25 AI generated

af270919-5d40-4cda-b800-e05a47429a25 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number af270919-5d40-4cda-b800-e05a47429a25
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-507-398/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24927-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 1.1.11.9.; 1.1.11.10.;1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.9.; 1.2.7.1.2.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.1.7.4.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

af270919-5d40-4cda-b800-e05a47429a25 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė Å¡io nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir D. T. dėl visų kaltinimų iÅ¡teisinti neįrodžius kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba D. T. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių, o D. T. veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę. Nuteistojo D. P. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-507-398/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24927-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 1.1.11.9.; 1.1.11.10.;1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.9.; 1.2.7.1.2.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.1.7.4.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam D.

T. ,gynėjams advokatams Vilmantui PoÅ¡kui, Aleksandrui Palamarčukui, nukentėjusiajai M. S. ,nukentėjusiojo P. G. atstovei A. G. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. P. ir D. T. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu 8 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.D.

T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu 18 metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 18 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

D. P. ir D. T. nuteisti už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 1 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 2 d. 16 val. 15 min., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslÄ bendrai daryti nusikalstamas veikas, D. P. atsuktuvu atplėšus lango orlaidę ir įsibrovus į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vidaus atrakinus namo duris ir įleidus D. T. , nukentėjusiajai S. G. miegant, ieÅ¡kojo pinigų, o traukiant iÅ¡ po pagalvės maiÅ¡elį su pinigais ir jÄ pažadinus, veikdami kartu, sudavė nukentėjusiajai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, D.

T. nurodant laikyti S. G. , D. P. laikė gulinčiÄ lovoje nukentėjusiÄ jÄ už abiejų rankų riešų, prispaudžiant juos prie lovos kraÅ¡tų, bei alkÅ«ne uždengdamas jai burnÄ ir taip, pasinaudodami S. G. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos fizinės negalios, D. T. lytiÅ¡kai santykiaudamas su nukentėjusiÄ ja S. G. prieÅ¡ jos valiÄ , jÄ išžagino. Be to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , reikalaudami pinigų, tyčia ir bendrais veiksmais sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau 27 smÅ«gius ir ramentu ne mažiau kaip 6 smÅ«gius nukentėjusiajai į galvos sritį bei kitas kÅ«no vietas, padarydami ne mažiau kaip 33 smÅ«giais ir kitais trauminiais poveikiais poodines kraujosruvas deÅ¡iniame antakyje-kaktoje, akių vokuose, kaktos kairėje pusėje-skruoste, kairiame peties sÄ naryje, krÅ«tinėje, krÅ«tyse, deÅ¡iniame žaste, dilbyje, rieÅ¡o sÄ naryje, plaÅ¡takoje, pilve, kairiame peties sÄ naryje-žaste, alkÅ«nės sÄ naryje, dilbyje, rieÅ¡e, plaÅ¡takoje, pirÅ¡tuose, odos nubrozdinimus kairės alkÅ«nės sÄ naryje, dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, kraujosruvas kaktos, virÅ¡ugalvio priekinės dalies smilkinių, antakių vokų minkÅ¡tuosiuose audiniuose, muÅ¡tines žaizdas kairės alkÅ«nės sÄ naryje, virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, kairio antakio sumuÅ¡imÄ .

Taip D. P. ir D. T. , sukeldami nukentėjusiajai S. G. didelį fizinį skausmÄ ir kančias, plėšimo bÅ«du, įsibraunant į gyvenamÄ sias patalpas, pagrobė S. G. priklausančius 40 eurų.Po to, bendrais veiksmais tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , rankomis suspaudė S. G. kaklÄ ir uždėjo pagalvę ant veido, ko pasekoje nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklÄ , uždengus kvėpavimo takus nukentėjusioji S. G. mirė. Taip D. P. ir D. T. tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė dėl fizinės negalios bejėgiÅ¡kos bÅ«klės S. G. .Apeliaciniame skunde nuteistasis D.

P. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Nuteistasis D. P. nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, praeityje neteistas, paleistas iÅ¡ suėmimo kviečiamas atvykdavo į visus proceso veiksmus, baigė mokslus ir įgijo profesijÄ , užsiregistravo darbo biržoje, buvo susiradęs darbÄ , tačiau jį prarado, nes buvo suimtas teismo salėje skelbiant nuosprendį.

Teigia, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi tiek dėl savo veiksmų bei sukeltų sunkių padarinių, tiek dėl to, kad proceso metu keitė parodymus ir taip klaidino teisėsaugos pareigÅ«nus. Ä®vykęs procesas bei buvimas įkalinimo įstaigoje jam buvo pakankama pamoka, jis neigiamai vertina savo veiksmus, pasižada daugiau nenusikalsti, praÅ¡o suteikti galimybę bÅ«ti laisvėje kartu su Å¡eima ir mylima mergina, tapti doru Lietuvos Respublikos piliečiu, dirbti bei pagelbėti sunkiai besiverčiančiai savo Å¡eimai, atlyginti nukentėjusiesiems priteistÄ Å¾alÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus išteisinti.Nuteistasis D. T. nurodo, kad inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, įvykio metu buvo namuose kartu su savo sugyventine O. P. , kuri gali tai patvirtinti. Be to, įvykio vietoje nebuvo rasta jokių jo pėdsakų, pirštų atspaudų, kas taip pat patvirtina, kad jis nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo.

Apeliantas teigia, kad sulaikymo metu buvo neblaivus. Nepaisant to, pareigÅ«nai iÅ¡ karto jį apklausė, pasinaudodami jo bÅ«sena, liepė prisipažinti, aiÅ¡kino, kad visos aplinkybės jiems yra žinomos, o jis, dėl girtumo pilnai nesuvokdamas situacijos, prisipažino, nors net nežinojo, kuo yra kaltinamas. Tik praėjus keliomis dienoms po sulaikymo jis suprato kuo yra kaltinamas, perskaitęs savo teises, suvokė, kas iÅ¡ tiesų įvyko. Tuomet prašė pareigÅ«nų, kad leistų pasakyti tiesÄ , papasakoti, kur buvo ir kÄ veikė įvykio metu.

PareigÅ«nai jį iÅ¡klausė, tačiau į jo parodymus neatsižvelgė ir perdavė bylÄ Ä¯ teismÄ . Teisiamojo posėdžio metu jis vėl papasakojo viskÄ taip, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų, tačiau teismas į jo parodymus taip pat neatsižvelgė. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimus įvykdęs ir tai pripažinęs D. P. , kurio pėdsakai buvo rasti nusikaltimo vietoje, ir kuris viso proceso metu keitė parodymus ir taip klaidino pareigÅ«nus, iki nuosprendžio paskelbimo buvo laisvėje. Tuo tarpu jis viso proceso metu buvo laikomas suėmime, nors jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė.

Be to, teismas netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡tirti ant nukentėjusiosios palaidinės rastus sperminio skysčio pėdsakus, neatsižvelgė į D. P. parodymus, duotus teisminiam bylos nagrinėjimui einant į pabaigÄ , kad jis – D. T. įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimų padaryme nedalyvavo, o D. P. visÄ laikÄ melavo, nes galvojo, kad tokiu atveju bus Å¡velniau nubaustas. Visos Å¡ios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad jis nuteistas nepagrįstai, o baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo vykdomas nesÄ Å¾iningai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė Å¡io nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir D. T. dėl visų kaltinimų iÅ¡teisinti neįrodžius kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba D. T. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių, o D. T. veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę. Nuteistojo D. P. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Prokurorė, nukentėjusioji M. S. bei nukentėjusiojo P. G. atstovė A. G. prašė nuteistųjų D. T. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų D. T. ir D. P. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems D. P. ir D. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktuose, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D.

T. apeliaciniame skunde. Taip pat apygardos teismas D. P. ir D. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde. Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu S. G. namuose nebuvo ir jokių nusikalstamų veiksmų pastarosios atžvilgiu neatliko. Tokios pozicijos D. T. laikėsi ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Jis parodė, kad su jam inkriminuojamais nusikaltimais nėra susijęs, įvykio metu S. G. namuose nebuvo. 2015 m. gegužės 1 d., apie 21 val., kartu su D.

P. gėrė alų savo gyvenamojo namo laiptinėje, po ko nuėjo namo ir visÄ laikÄ ten buvo, o D. P. vėliau iÅ¡ namų išėjo vienas (t. 4, b. l. 164-165). Toks D. T. aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja kito nuteistojo Å¡ioje byloje D. P. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, kad nukentėjusiÄ jÄ S. G. jis apiplėšė ir nužudė kartu su D. T. (t. 4, b. l. 146, 148), bei D. P. parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime, taip pat ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, kuomet Å¡is nuteistasis parodė, kad pritrÅ«kus pinigų alkoholiui su patėviu D.

T. sumanė apiplėšti kaimynystėje gyvenančiÄ S. G. ir kartu su Å¡iuo įsibrovė į pastarosios namÄ â€“ jis atplėšė lango orlaidę, per jÄ Ä¯lindo į namo vidų, iÅ¡ vidaus atidarė namo duris ir per jas įleido D. T. . Pinigų iÅ¡ pradžių ieÅ¡kojo namo virtuvėje, po to kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusioji. Pinigus – 40 eurų rado po S. G. pagalve, tačiau kai juos iÅ¡ ten traukė, pastaroji atsibudo ir pradėjo Å¡aukti. Dėl to abu su D. T. ėmė jÄ muÅ¡ti, sudavė daug smÅ«gių rankomis, kojomis, lazda į įvairias kÅ«no vietas, dusino jÄ su pagalve, kol Å¡i nustojo Å¡aukti (t. 2, b. l. 175-176).

Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad D. P. proceso metu ne kartÄ keitė savo parodymus. Bylos duomenimis, 2015-05-08 pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju D. P. parodė, kad į S. G. namÄ Ä¯sibrovė ir nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo jis vienas. Tai jis tvirtino ir 2015-05-11 atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. Netrukus po Å¡io procesinio veiksmo, t. y. 2015-05-13, D. P. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kuriame, kaip ir 2015-05-14 vykusios apklausos metu, nurodė, kad į S. G. namÄ Ä¯sibrovė ir jos atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko kartu su vaikinais Modestu ir Tomu, su kuriais susipažino internete ieÅ¡kodamas darbo užsienyje.

Sekančios apklausos, vykusios 2015-05-20, metu D. P. vėl teigė nusikaltimÄ Ä¯vykdęs vienas, o vaikinus ModestÄ bei TomÄ iÅ¡sigalvojęs, ir tik 2015-07-17 apklaustas įtariamuoju jis nurodė, kad nusikaltimus prieÅ¡ S. G. padarė kartu su savo patėviu D. T. . Kaip jau minėta, Å¡iÄ aplinkybę D. P. patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o taip pat akistatos su D. T. metu, vėlesnėse ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktose apklausose ir teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininko klausimus, užduotus po nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų apklausos (t. 2, b. l. 175-176, 183-185, t. 3, b. l. 97-100, t. 4, b. l. 148).

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme D. P. argumentuotai ir įtikinamai paaiÅ¡kino, kodėl ilgÄ laikÄ apklausiamas įtariamuoju nesakė tiesos, t. y. kad nusikaltimus prieÅ¡ S. G. įvykdė kartu su savo patėviu D. T. . Jis nurodė, kad buvo pažadėjęs D. T. , jog apie įvykdytus nusikaltimus niekam nesakys, be to, gailėjo mažamečius jo brolius ir seseris auginančios mamos, nes suėmus ir D. T. , jai nebebus kas padeda. Tik sužinojęs, kad D. T. nuolat girtauja ir jo mamai vis vien nepadeda, nusprendė pasakyti pareigÅ«nams tiesÄ .

Be to, aplinkybę, jog nusikaltimų prieÅ¡ S. G. padaryme dalyvavo D. T. , nuteistasis D. P. nurodė ne tik apklausų metu, bet ir pasakodamas apie įvykį savo motinai O. P. , kuri tai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme. Ji parodė, jog sÅ«nus jai pasakojo, kad kartu su D. T. buvo nukentėjusiosios name ir ieÅ¡kojo pinigų, kad jis į nukentėjusiosios namus pateko įlindęs per langÄ , po ko atrakino duris ir įleido D. T. , kad D. T. stipriai mušė nukentėjusiÄ jÄ .

O. P. teismui taip pat nurodė, kad netikėti sÅ«naus pasakojimu apie bendrai su D. T. įvykdytÄ nusikaltimÄ ji neturi pagrindo (t. 1, b. l. 87-89, t. 4, b. l. 147-148). O ir pats nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, akistatos su D. P. metu, taip pat tikrinant parodymus įvykio vietoje patvirtino, kad pritrÅ«kus pinigų alkoholiui kartu su D. P. nutarė įsibrauti į S. G. namÄ ir Å¡iÄ apvogti, kad D. P. per lango orlaidę patekus į namo vidų ir atidarius namo duris, jis taip pat įėjo į namo vidų, kur kartu su D.

P. ieÅ¡kojo pinigų namo virtuvėje, po to S. G. kambaryje, kad nukentėjusiajai prabudus ir pradėjus Å¡aukti, kartu su D. P. panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ . Parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. pademonstravo, kaip pateko į namo vidų, parodė vietas, kuriose ieÅ¡kojo pinigų, kur ir kaip jiems įėjus į kambarį miegojo S. G. , kaip D. P. ieÅ¡kojo pinigų po pastarosios pagalve, kokioje padėtyje nukentėjusioji buvo, kai jis ir D. P. jai smÅ«giavo, kaip smÅ«gių sudavimo metu nukentėjusioji iÅ¡krito iÅ¡ lovos (t. 3, b. l. 94-96, 97-100, 101-121).

Be to, kaip matyti iš liudytojos G. O. J. parodymų, netrukus po byloje nagrinėjamo įvykio, būdamas neblaivus D. T. ir šiai liudytojai pripažino, kad pasmaugė S. G. , tačiau tvirtino, kad to niekas neįrodys ir jam už tai nieko nebus, po ko ir G. O. J. buvo suėmęs už kaklo ir pagrasino pasmaugti (t. 1, b. l. 103-105, t. 4, b. l. 121-122). Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, netikėti nuteistojo D. P. parodymais, kad byloje nagrinėjamus nusikaltimus S. G. atžvilgiu jis įvykdė kartu su D.

T. , kurie pasitvirtino ir kitais faktiniais duomenimis, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad visas kitas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes Å¡is nuteistasis pasakojo iÅ¡ esmės nuosekliai, savo parodymus tik papildydamas kai kuriomis prisimintomis aplinkybėmis, o jo parodymai, kaip iÅ¡ dalies ir pirmiau aptarti nuteistojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie nusikaltimų S. G. atžvilgiu padarymo aplinkybes, tai pat pasitvirtino kitais faktiniais bylos duomenimis. IÅ¡ 2015-05-06 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus S. G. gyvenamÄ jį namÄ ant vieno iÅ¡ namo langų buvo rasti laužimo įrankio pėdsakai bei sulamdytas ties Å¡iuo langu stovėjusio Å¡iukÅ¡lių konteinerio dangtis, duryse laužimo žymių nėra (t. 1, b. l. 22-31), liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J.

M. , kuri rÅ«pinosi S. G. , parodė, kad 2015-05-02, apie 16 val., t. y. jau po įvykio, jai atvykus pas nukentėjusiÄ jÄ , Å¡ios namo durys buvo užkabintos iÅ¡ vidaus (t. 4, b. l. 120). Tai patvirtina D. P. ir D. T. parodymus apie įsibrovimo į S. G. namÄ bÅ«dÄ . IÅ¡ 2015-05-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, nukentėjusiojo J. G. bei liudytojos J. M. parodymų taip pat matyti, kad po įvykio nukentėjusiosios lavonas buvo rastas gulintis ant grindų, Å¡alia lovos, be apatinių kelnaičių, jai ant galvos užmesta didelė pÅ«kinė krauju sutepta pagalvė, dar viena kruvina pagalvė numesta Å¡alia lavono.

Liudytoja J. M. iki atvykstant policijos pareigÅ«nams apnuogintus nukentėjusiosios sėdmenis pridengė pagalve, kuriÄ rado užmestÄ Å¡iai ant galvos (t. 1, b. l. 14-21, t. 4, b. l. 120, 146). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M65/15(10) nurodyta, kad S. G. mirė nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklÄ , uždengus kvėpavimo takus, Å¡ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti rankos, rankų pirÅ¡tai, jų nagai, kokie tai aplinkos daiktai, pvz., į smakrÄ -pasmakrę veikta pavirÅ¡iumi, kuriame buvo taÅ¡kiniai, gana taisyklingai iÅ¡sidėstę iÅ¡sikiÅ¡imai.

Be to, nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos veido srityje, krÅ«tinėje, kairiame paties sÄ naryje, krÅ«tyse, abejose rankose, odos nubrozdinimai kairės alkÅ«nės sÄ naryje, dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje; kraujosruvos kaktos, virÅ¡ugalvio priekinės dalies, smilkinių, antakių akių vokų minkÅ¡tuosiuose audiniuose. Å ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai 27 smÅ«gių ar trauminių poveikių pasekoje. Poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, pilve, dalinai krÅ«tyse galėjo bÅ«ti padaryti veikiant rankų pirÅ¡tais.

Poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairėje plaÅ¡takoje, dilbiuose galima vertinti kaip padarytus dengiantis nuo smÅ«gių, ginantis. Taip pat nukentėjusiajai buvo padarytos muÅ¡tinės žaizdos kairės alkÅ«nės sÄ naryje, virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, kairio antakio sumuÅ¡imas. Å ie sužalojimai, kartu su poodinėmis didesnio intensyvumo poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, padaryti kietais bukais pailgais daiktais arba daiktais, turinčiais kontakto zonoje briaunas, mažiausiai 6 smÅ«giais.

Lytiniuose organuose ir jų aplinkoje, iÅ¡einamojoje angoje sužalojimų nerasta, tačiau tamponėliuose su S. G. makÅ¡ties turiniu rastas sperminis skystis (t. 1, b. l. 115-120). Taigi, Å¡ie duomenys iÅ¡ dalies patvirtina D. T. ir pilnai patvirtina D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybes, t. y. kad įvykio metu S. G. buvo suduodami daugybiniai smÅ«giai rankomis, taip pat jai priklausančiu ramentu į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, kad muÅ¡ama nukentėjusioji buvo iÅ¡traukta iÅ¡ lovos, o nukritusi ant grindų dar buvo ir spardoma kojomis, po to smaugiama rankomis spaudžiant kaklÄ , dusinama ant veido užspaudus pagalvę.

Be to, pirmiau aptarti objektyvÅ«s bylos duomenys, be kita ko patvirtinantys, kad nukentėjusioji po įvykio buvo rasta nuo pusės apnuoginta, be apatinių kelnaičių, jai buvo padarytos kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, pilve, dalinai krÅ«tyse, galimai veikiant rankų pirÅ¡tais, jos makÅ¡tyje buvo rastas sperminis skystis, taip pat specialisto iÅ¡vada Nr. S299/15(01), kurioje nurodyta, kad ant marÅ¡kinėlių bei palaidinės, kuriuos nukentėjusioji vilkėjo įvykio metu, buvo rasti sperminio skysčio pėdsakai (t. 2, b. l. 17-18), sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įvykio metu nukentėjusioji S. G. buvo ne tik sumuÅ¡ta, bet dar ir išžaginta, ir tai buvo padaryta nuteistojo D.

P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju nurodytu bÅ«du, t. y. D. P. laikant nukentėjusiosios rankas už riešų prispaudus prie lovos kraÅ¡tų, o D. T. atliekant prievartinį lytinį aktÄ užgulus nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ virÅ¡aus bei savo rankomis laikant jÄ ties krÅ«tine. Nors specialistams atlikus rasto sperminio skysčio bei sperminio skysčio pėdsakų Y chromosomos STR lokusų DNR tyrimÄ , tinkamas vertinimui DNR profilis nebuvo gautas, vien Å¡i aplinkybė, kaip ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti D.

T. pirÅ¡tų atspaudai, esant pirmiau aptartų įrodymų visetui, Å¡io nuteistojo dalyvavimo byloje nagrinėjamų nusikaltimų padaryme niekaip nepaneigia. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ nuteistojo D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek jis, tiek D. T. Å¡iuos nusikaltimus padarė mÅ«vėdami pirÅ¡tinėmis, kÄ patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys – specialistams iÅ¡tyrus darbines pirÅ¡tines, kurias, kaip dėvėtas nusikaltimų padarymo metu, tikrinant parodymus vietoje nurodė D.

P. , buvo rastas S. G. kraujas bei pastarosios ir D. P. biologiniai pėdsakai (t. 1, b. l. 184-185). BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo D. T. gynėjas iÅ¡kėlė versijÄ , kad S. G. dar iki įvykio galėjo bendrauti, o tuo pačiu ir lytiÅ¡kai santykiauti su kitu, nenustatytu asmeniu, kÄ , pasak gynėjo, patvirtina nukentėjusiosios kraujyje rastas nedidelis alkoholio kiekis, tačiau Å¡iÄ versijÄ be pirmiau aptartų faktinių duomenų paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad S. G. namuose lankydavosi tik jos giminaičiai arba socialinės darbuotoja J.

M. , bet ne pašaliniai asmenys (nukentėjusiųjų J. G. , M. S. , liudytojos J. M. parodymai), be to, nukentėjusioji kartais vartodavo alkoholį ir tai darė namuose būdama viena (nukentėjusiojo J. G. , liudytojų J. J. , D. J. parodymai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nuteistasis D. T. , tiek nuteistasis D. P. , teisminio bylos nagrinėjimo eigoje ėmęs neigti dalyvavęs inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, iš esmės negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinimo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo save, o D.

P. – dar ir savo patėvį D. T. padarius kelis smurtinius nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, už kurį gresia net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bylos duomenimis, nuteistasis D. T. , 2015 m. gruodžio 17 d. vykusios apklausos metu, pareiÅ¡kus įtarimÄ dėl S. G. nužudymo, plėšimo ir išžaginimo, nurodė, kad savo kaltės dėl visų jam reiÅ¡kiamų įtarimų nepripažįsta bei kad ankstesnių apklausų metu, kuomet prisipažino kartu su D.

P. nužudęs S. G. , davė melagingus parodymus, o melavo kad „jo netampytų“. Be to, šios apklausos metu D. T. nurodė, kad įvykio aplinkybes, apie kurias pasakojo apklausiamas įtariamuoju, sužinojo iš D. P. , kai buvo suvestas su šiuo akistaton (t. 3, b. l. 132-133). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, akistata tarp D. T. ir D. P. buvo atlikta 2015 m. liepos 22 d. t. y. jau po 2015 m. liepos 21 d. vykusios įtariamojo D. T. apklausos, kurios metu pastarasis davė parodymus apie nusikaltimų S. G. atžvilgiu padarymo aplinkybes bei savo paties vaidmenį šių nusikaltimų padaryme.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. T. taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė pagal D. P. parodymus, kuriuos Å¡is davė akistatos metu bei kuriuos prieÅ¡ atliekant akistatÄ jam davė perskaityti pareigÅ«nai, be to, nurodė, kad apklausiamas įtariamuoju negalvojo, kÄ sako, tik norėjo padėti D. P. iÅ¡vengti atsakomybės (t. 4, b. l. 146, 164-165). Tokie D. T. teiginiai prieÅ¡tarauja tiek pirmiau aptartiems duomenims, tiek ir jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turiniui, nes pasakodamas apie įvykio aplinkybes jis D.

P. įvardino kaip nusikaltimų S. G. atžvilgiu bendrininkÄ , kuris taip pat smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, be to, teigė pats nukentėjusiajai sudavęs tik 2-3 smÅ«gius ir iÅ¡ karto iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinęs, o su nukentėjusiÄ ja, kuri, kaip nustatyta, buvo stipriai sumuÅ¡ta ir mirė dėl mechaninės asfiksijos, įvykusios suspaudus kaklÄ ir uždengus kvėpavimo takus, liko bÅ«tent D. P. . Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. nurodo dar vienÄ priežastį, kodėl ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo – jį pareigÅ«nai apklausė iÅ¡ karto po sulaikymo, ir, pasinaudodami tuo, kad jis buvo neblaivus, privertė prisipažinti, nors tuo metu jis net nežinojo, kuo yra kaltinamas.

Tokie nuteistojo teiginiai neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis, D. T. buvo sulaikytas 2015 m. liepos 20 d. TÄ pačiÄ dienÄ jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ kartu su D. P. nužudžius S. G. , iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės ir tik po to atlikta jo apklausa (t. 3, b. l. 85, 86, 90-91, 92-93). Pažymėtina, kad visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti dalyvaujant D. T. gynėjui, tačiau nei pats D. T. , nei jo gynėjas jokių pastabų dėl nuteistojo bÅ«klės, galimai trukdančios pastarajam duoti parodymus, nepareiÅ¡kė.

Be to, šios apklausos metu D. T. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažino ir parodė, kad su inkriminuojamu nusikaltimu nėra susijęs, įvykio metu buvo namuose su savo sugyventine O. P. ir mažamečiais vaikais. Tuo tarpu apklausa, kurios metu, dalyvaujant gynėjui, D. T. prisipažino dalyvavęs S. G. nužudyme ir davė parodymus apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, vyko sekančios dienos, t. y. 2015 m. liepos 21 d., antroje pusėje, jau po to, kai įvyko Šiaulių apylinkės teismo posėdis, kuriame, dalyvaujant D.

T. , buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas. Å io teismo posėdžio metu D. T. patvirtino gavęs praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir suprantantis įtarimo esmę, be to, jokių pastabų dėl savo bÅ«klės nepareiÅ¡kė, abejonių dėl jos nekilo ir suėmimo skyrimo klausimÄ nagrinėjančiam teisėjui (t. 3, b. l. 135-136). D. T. parodymų patikrinimas, kurio metu D. T. patvirtino 2015 m. liepos 21 d. vykusios apklausos metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes ir įvykio vietoje pademonstravo savo bei D.

P. atliktus veiksmus, buvo atliktas dar vėliau – 2015 m. liepos 28 d. Taigi, visi Å¡ie duomenys paneigia D. T. teiginius, kad parodymus apie savo nusikalstamus veiksmus jis davė iÅ¡ karto po sulaikymo, bÅ«damas neblaivus, nežinodamas, kuo yra kaltinamas, ir dar kartÄ patvirtina, kad bÅ«tent 2015 m. liepos 21 d. vykusios apklausos įtariamuoju metu, taip pat akistatos su D. P. ir parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. nurodė tikrÄ sias, nors ir ne visas jam žinomas, įvykių aplinkybes. Tuo tarpu vėliau savo parodymus jis pakeitė, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. teigia, kad įvykio metu jis buvo namuose kartu su savo sugyventine O. P. , kuri gali tai patvirtinti, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, O. P. Å¡ioje byloje buvo apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme ir aplinkybės, kad D. T. įvykio metu buvo namuose, nepatvirtino. Ji parodė, kad įvykio naktį buvo namuose, iÅ¡ vakaro užmigo anksti ir nieko nejuto, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad įvykio metu D. T. buvo namuose (t. 1, b. l. 87-89, t. 4, b. l. 147-148).

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas dėl D. T. kaltės veikiant bendrininkų grupe su D. P. įvykdžius S. G. plėšimÄ , išžaginimÄ ir nužudymÄ . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo D.

T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus kaip plėšimas įsibrovus į patalpÄ , išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe, ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymas itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip iÅ¡vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo, praradus sÄ monę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir ja pasinaudodamas atimti jam gyvybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-146/2014, 2K-241/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu bÅ«du, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kÅ«no sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ . SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.) Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai nužudoma siekiant turėti iÅ¡ to kokiÄ nors turinę naudÄ sau ar kitiems asmenims (užvaldyti turtÄ , gauti atlyginimÄ už nužudymÄ , įgyti teises į turtÄ ir pan.).

Kai nužudymas padaromas plėšimo ar turto prievartavimo metu, veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2007, 2K-593/2012). BÅ«tent tokios aplinkybės nustatytos Å¡ioje baudžiamoje byloje. Nuteistasis D. T. kartu su D. P. į S. G. namÄ Ä¯sibrovė turėdamas tikslÄ pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtÄ , reikalavo iÅ¡ pastarosios pinigų ir prieÅ¡ jÄ smurtavo, taigi, nužudė S. G. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų J. G. , P. G. , M. S. , liudytojų J. M. , J. J. , D. J. parodymų, taip pat byloje esančios nukentėjusiosios S. G. specialiųjų poreikių nustatymo pažymos (t. 1, b. l. 130), pastaroji buvo neįgali, sunkiai vaikščiojo, taigi, pasipriešinti nuteistiesiems, aktyviai gintis nuo jų neturėjo jokių galimybių. Tokia nukentėjusiosios fizinė būklė kaimynystėje gyvenančiam D. T. buvo gerai žinoma, ko proceso metu neginčijo ir pats apeliantas. Be to, byloje nustatyta, kad S. G.

įvykio metu buvo muÅ¡ama rankomis, metaliniu ramentu, spardoma kojomis į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne mažiau kaip 33 trauminių poveikių pasekoje, be to, pastaroji buvo smaugiama rankomis, dusinama pagalve ir jos mirtis įvyko ne nuo izoliuoto vienkartinio poveikio, bet nuo daugkartinių ilgalaikių poveikių, spaudimų į kaklÄ , veido apatinę dalį (specialisto iÅ¡vada Nr. M65/15(10), jÄ pateikusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai (t. 1, b. l. 115-123, 124-126), kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmÄ ir kančias.

Esant tokių aplinkybių visumai, apygardos teismas tokį gyvybės atėmimÄ teisingai įvertino kaip bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymÄ itin žiauriai, padarytÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Kvalifikuoti D. T. nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip to prašė Å¡io nuteistojo gynėjas apeliacinio proceso metu, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo vykdomas nesÄ Å¾iningai, nes pareigÅ«nai privertė jį prisipažinti, nebuvo atsižvelgta į jo parodymus, kad jis nusikaltimų prieÅ¡ S. G. padaryme nedalyvavo, kuriuos teisminiam bylos nagrinėjimui einant į pabaigÄ patvirtino ir D.

P. , apygardos teismas netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡tirti ant nukentėjusiosios drabužių rastus sperminio skysčio pėdsakus. Be to, jis viso proceso metu buvo laikomas suimtas, kai tuo tarpu tikrasis nusikaltėlis, t. y. D. P. , iki nuosprendžio paskelbimo buvo laisvėje. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo bei D. T. teiginių apie jam esant neblaiviam iÅ¡gautÄ prisipažinimÄ teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl argumentų Å¡iais klausimas nekartoja.

IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. T. praÅ¡ymo iÅ¡tirti ant nukentėjusiosios drabužių rastus sperminio skysčio pėdsakus bylÄ nagrinėjant teisme nepareiÅ¡kė. Tokio praÅ¡ymo nebuvo pareiÅ¡kę ir kiti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, kas yra suprantama, nes toks tyrimas Å¡ioje byloje jau buvo atliktas ikiteisminio tyrimo metu (specialisto iÅ¡vada Nr. S299/15(01), t. 2, b. l. 17-18). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais, kardomoji priemonė nusikaltimo padarymu įtariamam (kaltinamam) asmeniui skiriama ar paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęsiamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, susijusias tik su tuo konkrečiu asmeniu.

Taigi, vien ta aplinkybė, kad kitam nuteistajam Å¡ioje byloje buvo taikoma Å¡velnesnė kardomoji priemonė, nėra pagrindas konstatuoti, jog taikant suėmimÄ D. T. buvo pažeista pastarojo teisė į teisingÄ procesÄ . Juolab, kad Å¡iuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista Å¡velnesne, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytÄ maksimalų nepilnamečio asmens suėmimo terminÄ ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 72-74).

Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. P. ir D. T. paskirtų bausmių taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojama reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, ne mažiau svarbus yra ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ .

Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, todėl pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems D. P. ir D. T. , aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuluotų nuostatų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.Bylos duomenimis, D.

P. ir D. T. padarė tris tyčinius nusikaltimus – du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (BK 11 straipsnio 6 dalis). Visus Å¡iuos smurtinius nusikaltimus nuteistieji įvykdė vedini savanaudiÅ¡kų paskatų, vienu metu, prieÅ¡ garbingo amžiaus jų kaimynystėje gyvenusiÄ ligotÄ ir dėl to bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusiÄ moterį, savo veiksmais sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusioji neteko gyvybės. PrieÅ¡ pastarÄ jÄ Ä¯vykio metu buvo smurtaujama suduodant daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis, taip pat panaudotas įrankis – metalinis ramentas, ji buvo išžaginta, po to smaugiama ir dusinama.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytas nusikalstamas veikas bei nuteistųjų elgesį jų padarymo metu ir po jo, kuomet pastarieji iš nukentėjusiosios pagrobtus pinigus leido alkoholiui, jį vartojo, o po to lyg niekur nieko grįžo namo ir nuėjo miegoti, rodo didesnį padarytų nusikalstamų veikų, o taip pat ir jas padariusių nuteistųjų pavojingumo laipsnį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis D. P. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 163, 164, 166), mokėsi, mokymo įstaigos – Raseinių raj.

Paupio mokyklos-daugiafunkcinio centro administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 172), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas kaip ramaus bÅ«do, draugiÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas (t. 3, b. l. 175), augo į socialinės rizikos sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktoje daugiavaikėje Å¡eimoje, jo motina stokojo socialinių įgÅ«džių (t. 3, b. l. 167). Nuteistasis D. T. praeityje taip pat nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka, vienÄ administracinės teisės pažeidimÄ padarė po byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, niekur nedirbo, faktiÅ¡kai gyveno iÅ¡ socialinių iÅ¡mokų bei atsitiktinių darbų, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas kaip pasyvus visuomenės narys, nerodantis noro dirbti ir nevengiantis alkoholio (t. 4, b. l. 1, 5, 6-8, 11).

D. P. ir D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat aktyvesnį D. T. vaidmenį nusikaltimų padaryme, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. P. paskirtos baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytus sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės nei šios bausmės, skiriamos nepilnamečiui, vidurkis, kaip ir D.

T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, virÅ¡ijančios baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytus Å¡ios bausmės vidurkius, nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kitaip tariant, taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 2 dalies bei 129 straipsnio 2 dalies sankcijose, arba atidėti paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymÄ .

Tokie nuteistojo praÅ¡ymai negali bÅ«ti tenkinami. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad nepilnamečiui už nusikaltimo padarymÄ skiriamų bausmių rūšys yra iÅ¡vardintos BK 90 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas), Å¡is sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai konstatuojama, jog egzistuoja Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį tokia bausmė gali bÅ«ti paskirta tik tada, kai, be kitų sÄ lygų, numatytų 1–6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų visumÄ , teismas gali svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo tikslingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, 2K-424/2007, 2K-508/2007, 2K-123/2008, 2K-222/2011 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Å iuo konkrečiu atveju sÄ lygų, sudarančių prielaidas teismui svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo D.

P. vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, byloje nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 180 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 2 dalies bei 129 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos vienintelės bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo paskyrimas D. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad D. P. nusikalto būdamas nepilnametis ir praeityje nebuvo teistas, yra svarbu, todėl apygardos teismas, skirdamas bausmę, šias aplinkybes įvertino.

Kita vertus, paminėtos aplinkybės, kaip ir kitos nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės, t. y. tai, kad Å¡ioje byloje vykusio proceso metu D. P. baigė mokslus ir įgijo profesijÄ , užsiregistravo darbo biržoje ir susirado darbÄ , nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytini ir D. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis gailisi dėl to, jog savo veiksmais sukėlė sunkius padarinius, o proceso metu keisdamas parodymus, klaidino teisėsaugos pareigÅ«nus, kad pasižada daugiau nenusikalsti, nori bÅ«ti su savo Å¡eima ir jai pagelbėti, atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, byloje yra D. P. paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygų vykdymÄ kontroliavusių pareigÅ«nų pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad D. P. ne tik kad ne visuomet Å¡ių sÄ lygų laikėsi, bet ir nevengė vartoti alkoholį, nors bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos Å¡ioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymui. Dėl D. P. girtavimo ir su tuo susijusio jo blogo elgesio nusiskundimus pareigÅ«nams iÅ¡sakė net ir jo motina O. P. (t. 4, b. l. 84, 190).

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog įvykęs procesas bei buvimas įkalinimo įstaigoje jam jau buvo pakankama pamoka, bei deklaruojamas noras tapti doru Lietuvos Respublikos piliečiu, bÅ«ti su savo mylima Å¡eima ir jai pagelbėti nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdÅ«s. Vadovaujantis BK 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tik tuo atveju, jei jis nuteistas už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 metams ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

D. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, taigi, svarstyti Å¡ios bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ taip pat nėra įstatyminio pagrindo.Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų D. P. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                 Albinas Bielskis                                                                  Algimantas Valantinas