2019-12-30 Nr. AB-22-3-62-3-01974-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1552-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01974-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Č. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. PE_SP1-10304; 2) panaikinti VSDFV 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)1-4826; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą.

2. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP1-10304, kuriuo pareiškėjui Č. B. buvo skirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija - 188,27 Eur, o pareiškėjui nustatyta darbinio stažo trukmė – 35,8103 metai. Ginčijamu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu jam skirta pensija yra žemiau skurdo ribos, be to, šis dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų laikotarpius, kurie pareiškėjui nėra naudingi, t. y. po 1984 metų. Pareiškėjui palankiausi draudžiamųjų pajamų laikotarpiai yra iki 1984 metų (1978–1983 m.), tačiau atsakovas, skirdamas pensiją, į šiuos pareiškėjui palankius laikotarpius neatsižvelgė. Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjas skundu kreipėsi į VSDFV dėl senatvės pensijos perskaičiavimo, tačiau 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4826 pareiškėjo skundas buvo netenkintas.

3. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo tvarka nėra teisinga ir diskriminuoja pareiškėją, kadangi jo darbo stažas yra daugiau nei 30 metų, pareiškėjas visą šį laikotarpį mokėjo atskaitymus valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pasirinkti palankiausio išdirbto laikotarpio (1978–1983 m.) draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti. Apskaičiuodamas pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientus atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 56 straipsnio 2 dalimi, tačiau, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu taikytina Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalis, kadangi abu ginčijamuose sprendimuose nurodyti draudžiamųjų pajamų laikotarpiai (po 1984 metų), pagal kuriuos buvo apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai, jam nėra palankūs. Pensijų įstatymo 56 straipsnis ta apimtimi, jog asmens stažui skaičiuoti iki 1994 m. imamas 5 metų laikotarpis nurodant terminą už 1984–1994 metus, o kitiems asmenims atskirais atvejais numatant galimybę skaičiuoti už ankstesnius nei 1984–1994 metus, ar skirtingos trukmės laikotarpiu, yra diskriminacinio pobūdžio, prieštaraujantis tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek tarptautinėms sutartims ir neužtikrinantis žmogaus orumo. Visiems asmenims turi būti sudaromos vienodos sąlygos pasirinkti palankiausią terminą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

4. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių su prašymu skirti jam valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 23 d. sprendimu paskyrė Č. B. 188,27 Eur dydžio senatvės pensiją nuo 2017 m. liepos 20 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensijos dydis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į 35,8103 metų trukmės pareiškėjo darbo stažą bei 1996–2017 metais jo turėtas draudžiamąsias pajamas, nes pareiškėjui nenaudinga apskaičiuoti senatvės pensiją atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994 m. sausio 1 d. Pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuotas iš 1984–1988 metais turėtų draudžiamųjų (joms prilygintų) pajamų yra mažesnis (0,4857) už draudžiamųjų pajamų koeficientą po 1994 m. sausio 1 d. (0,5758).

6. Papildoma valstybinė socialinio draudimo senatvės pensijos dalis asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuojama pagal šią formulę 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Pagal Pensijų įstatymo 24 ir 56 straipsnių nuostatas, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuojant pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Jei asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojant pensiją gali būti atsižvelgta į du draudžiamųjų pajamų koeficientus: draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir į pirmiau minėtą draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio.

7. Pensijų įstatyme nėra numatytos galimybės asmeniui pasirinkti, pagal kurio laikotarpio draudžiamąsias pajamas skaičiuoti pensiją. Pagal nustatytą reglamentavimą apskaičiuodamas pareiškėjui senatvės pensiją atsakovas neturėjo pagrindo vertinti jo draudžiamąsias pajamas iki 1984 m. sausio 1 d., todėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir jo naikinti nėra pagrindo. Tai patvirtino ir VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Č. B. 2017 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjui skyrė 188,27 Eur dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2017 m. liepos 20 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota, atsižvelgus į jo įgytą 35,8103 metų trukmės darbo stažą bei 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas – 0,5758, 2017 m. liepos mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.

10. VSDFV 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4826 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą. VSDFV sprendime pažymėta, kad pareiškėjui paskirta 188,27 Eur dydžio senatvės pensija apskaičiuota teisingai, atsižvelgiant į pareiškėjo įgytą 35,8103 metų stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientą – 0,5758, kuris yra paskaičiuotas pagal pajamas turėtas po 1994 m. sausio 1 d. ir šis draudžiamųjų pajamų laikotarpis pareiškėjui yra palankiausias.

11. Teismas nurodė, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą bei mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas. Teismas išanalizavo Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 56 straipsnio 2 dalį.

12. Teismas įvertinęs Pensijų įstatymo 24 ir 56 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad valstybinė socialinio draudimo pensija asmenims skiriama draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuojant pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Jei asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojant pensiją gali būti atsižvelgta į du draudžiamųjų pajamų koeficientus: draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir į pirmiau minėtą draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Teismas nurodė, kad pagal reglamentavimą apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą, reikšmingi yra tik darbo (draudžiamųjų pajamų gavimo) periodai, pradedant nuo 1984 m. sausio 1 d., o pareiškėjo siekiami įtraukti į paminėtų koeficientų apskaičiavimą jo darbo periodai iki 1984 metų (1978–1983 m.) jam taikytinų draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimui aptariamų teisės normų taikymo prasme nėra reikšmingi, todėl teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

13. Dėl pareiškėjo argumento, kad turi būti taikoma Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalis, teismas nurodė, kad iš Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 ir 5 nuostatų matyti, kad asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai už stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojami vertinant palankiausius kalendorinius stažo metus, buvusius laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., o ankstesniais laikotarpiais dirbti metai į šiuos skaičiavimus gali būti įtraukiami tik esant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. jei asmuo laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą, ar stažo iš viso neturėjo.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 1984–1994 m. dirbo ir šiuo laikotarpiu įgijo didesnį kaip penkerių metų darbo stažą. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad VSDFV Kauno skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtiną senatvės pensiją, neturėjo pagrindo vertinti jo 1978–1983 metais dirbto darbo bei mokėtų draudžiamųjų įmokų.

15. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą.

16. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti Pensijų įstatymo 56 straipsnio atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio, 22 straipsnio, 29 straipsnio, 48 straipsnio, 52 straipsnio, 54 straipsnio nuostatoms teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vien tik pareiškėjo pateikti samprotavimai apie galimą teisės akto nuostatų neatitikimą Konstitucijai nėra ir negali būti pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjo nurodytų įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

17. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. į bylą pateiktos pažymos apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą, VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. PE_SP1-10304 ir VSDFV 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)1-4826.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Teismas nevertino aplinkybės, kad asmenys kreipiasi dėl senatvės pensijos paskaičiavimo įvairiais laikotarpiais, per kuriuos įvyksta skirtingų lygių infliacijos, valiutų pasikeitimai. Be to, Lietuvoje senatvės pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių. Pareiškėjas teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 56 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 29, 48, 52 ir 54 straipsniams.

20. Pareiškėjo teigimu, teisės normos turi užtikrinti vienodas sąlygas pasirinkti palankiausią terminą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

21. Teismo išvada, kad pagal reglamentavimą, skaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą, reikšmingi tik darbo periodai, pradedant nuo 1984 m. sausio 1 d., pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises.

22. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė informaciją apie patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

23. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose pažymi, kad nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens požiūriu į pareiškėją. Tiek Konstitucija, tiek tarptautinės sutartys turi svarbią reikšmę. Pareiškėjui nėra uždrausta pasirinkti palankiausius metus, o institucijos negali varžyti pareiškėjo pasirinkimo.

24. Įstatymas negali toleruoti dvejopo jo taikymo. Pensijų įstatyme įtvirtintos diskriminacinės normos, kai vieniems asmenims galima koeficientą skaičiuoti nuo bet kurios dienos, o sąžiningai dirbusiems tai yra draudžiama (nors pats įstatymas tiesiogiai nedraudžia).

25. Atsakovas VSDVF Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismas. Papildomai atsakovas nurodo, kad Pensijų įstatyme nėra numatytos galimybės asmeniui pasirinkti, pagal kurio laikotarpio draudžiamąsias pajamas skaičiuoti pensiją.

27. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pensijų įstatymo 56 straipsnio pirma ir paskutinės dalys prieštarauja viena kitai, atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo teiginių nėra aišku, kokios straipsnio konkrečios dalys yra prieštaringos. Atsakovo vertinimu, Pensijų įstatymo 56 straipsnio dalys viena kitai neprieštarauja. Be to, Pensijų įstatymo 56 straipsnis nėra diskriminacinio pobūdžio.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir apskaičiavimo reglamentavimas. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuoja iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šio įstatymo nuostatas ir iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išmoka nuo 2018 m. sausio 1 d. iki apskaičiavimo dienos susidariusį pensijų dydžių skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui bus perskaičiuota senatvės pensija pagal naują Pensijų įstatymo redakciją, tampa nebeaktualus ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 56 straipsnio prieštaravimo Konstitucijos 21, 22, 29, 48, 52 ir 54 straipsniams.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

30. VSDVF pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms. VSDFV teigia, kad Pensijų įstatymo 56 straipsnyje nėra nustatyta asmenų teisė pasirinkti laikotarpį, iš kurio būtų skaičiuojamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, taip pat nėra nustatyta galimybė, turint penkerius ir daugiau metų stažo laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuoti iš pajamų, turėtų iki 1984 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. PE_SP1-10304 ir VSDFV 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)1-4826 pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 1984–1994 m. dirbo ir šiuo laikotarpiu įgijo didesnį kaip penkerių metų darbo stažą, pripažino, kad VSDFV Kauno skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtiną senatvės pensiją, neturėjo pagrindo vertinti jo 1978-1983 metais dirbto darbo bei mokėtų draudžiamųjų įmokų.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad toks skaičiavimas, kai nustatant skiriamos pensijos dydį yra reikšmingi tik darbo periodai, pradedant nuo 1984 m. sausio 1 d., pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 56 straipsnio atitikties Konstitucijai.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

36. Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjui skyrė 188,27 Eur dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2017 m. liepos 20 d. iki gyvos galvos. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo apskaičiuota senatvės pensijos dydžiu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, skaičiuodamas skiriamos senatvės pensijos dydį, nepagrįstai rėmėsi laikotarpiu nuo 1994 m. ir turėtų būti leidžiama pareiškėjui pačiam pasirinkti laikotarpį, kuriuo remiantis, būtų apskaičiuotas senatvės pensijų dydis.

37. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, pažymėtina, kad Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d.

Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (24 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d.

Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iš dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 2 dalis).

Senatvės pensijos papildoma dalis pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, jog pareiškėjas turėjo vientisą penkerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą po 1994 m., teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, apskaičiuodamas draudžiamųjų pajamų koeficientą, pagrįstai rėmėsi pareiškėjo draudžiamosiomis pajamomis, gautomis nuo 1994 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos konkrečios sąlygos, kai draudžiamųjų pajamų koeficientas gali būti apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas nuo 1974 m. iki 1983 m., t. y. tuo atveju, kai asmuo nurodytu laikotarpiu (nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1984 m. sausio 1 d.) stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo vientisą penkerių metų stažą ir neatitinka Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, apskaičiuojant pareiškėjui draudžiamųjų pajamų koeficientą, nėra pagrindo remtis pajamomis, gautomis 1978–1983 m.

38. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 56 straipsnio atitikties Konstitucijai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Pensijų įstatymo 56 straipsnio dalies, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nuo 2018 m. sausio 1 d. nuostatos, reglamentuojančios tvarką, kuria remiantis apskaičiuojamas senatvės pensijos dydis, iš esmės pakeistos ir pagal šiuo metu galiojantį Pensijų įstatymą nustatyta kitokia senatvės pensijų dydžio apskaičiavimo tvarka.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė