Legislator Case Law & Legislation
af232fad-720e-463e-8904-dbba40144b0c AI generated

af232fad-720e-463e-8904-dbba40144b0c · Kauno apygardos teismas

Case Number af232fad-720e-463e-8904-dbba40144b0c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-581-634-2014Teisėja Judita Sungailaitė             Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00118-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant išteisintajam R.

Legislator headnote

AI generated

af232fad-720e-463e-8904-dbba40144b0c · Kauno apygardos teismas: parodymai – jis išėjęs iÅ¡ parduotuvės pamatė, kad R. B. spardo ant žemės gulintį R. Ž., pribėgo ir atitraukė R. B. ir liepė R. Ž. bėgti. Å iam pabėgus, paleido R. B., kuris nusivijo R. Ž.. Vėliau jie atėjo, matėsi, kad sumuÅ¡tas R. Ž. veidas, sutinusi nosis.Taip pat atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo R. Ž. teisme duotų parodymų nelogiÅ¡kumÄ : jis pyko ant R. B., nes Å¡is laisvės atėmimo vietoje iÅ¡ jo pasiskolino ir negrÄ Å¾ino 150 Lt, tačiau, nežiÅ«rint to, kad skola negrÄ Å¾inta ir santykiai prieÅ¡iÅ¡ki, R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-581-634-2014Teisėja Judita Sungailaitė             Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00118-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant išteisintajam R.

B., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, prokurorui Audriui Ažukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. iÅ¡teisintasdėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ;dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-03-07, apie 20 val., T. gatvėje, K. N., Å . rajone, vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – tariamai R. Ž. apie jį paskleistas tikrovės neatitinkančias kalbas, tyčia sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis R.

Ž. į įvairias kÅ«no vietas, tuo dėl galvos ir deÅ¡inės rankos sumuÅ¡imo, deÅ¡inio stipinkaulio lūžimo R. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013-04-09, 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „Swedbank“ terminale (bankomate), neteisėtai panaudojęs svetimÄ mokėjimo priemonę – R. Ž. priklausančiÄ Swedbank mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vienÄ finansinę operacijÄ , kurios metu iÅ¡ R.

Ž. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡gryninęs pasisavino 50 litų, veika kvalifikuota pagal BK 215 str. 1 d.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras A. A. skundžia Å akių rajono apylinkės teismo 2014-04-23 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 3 m., pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti – laisvės atėmimÄ 3 m. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. pagrindu Å¡iÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su paskirta bausme pagal BK 284 str. 1 d., ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimÄ 3 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. pagrindu, Å¡iÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant subendrinti su 2013-08-21 Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 4 m.

Bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo R. B. Valstybinei ligonių kasai priteisti 104,40 Lt žalos atlyginimÄ .Skundo autorius teigia, kad teismo padarytos iÅ¡vados bei kaltinamojo R. B. iÅ¡teisinimo motyvai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo A. B. parodymus, argumentuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nepasinaudojo teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kad Å¡is atliktų apklausas.

Pažymėjo, kad minėto proceso veiksmo organizavimas priklauso prokuroro kompetencijai, o nepasinaudojimas tokia teise negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡teisinimo pagrindas. Nurodo, jog teismo pozicija neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. R. Ž., A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti BPK 183 str., 185 str. nustatyta tvarka, jiems iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos, jie įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , tai patvirtinta apklausiamųjų paraÅ¡ais, suraÅ¡yti apklausos protokolai, kurie apklausiamųjų perskaityti ir įraÅ¡ais bei paraÅ¡ais patvirtinta, kad protokolų tekstas atitinkÄ jų parodymus.

Keisdami parodymus minėti asmenys teisme nurodė, kad jie parodymus davė tyrėjo poveikyje arba tyrėjas neteisingai surašė protokolÄ . Å i aplinkybė teisme buvo tikrinama- iÅ¡kviestas ir apklaustas Marijampolės apsk. VPK Å akių RPK tyrėjas J. M., kuris paneigė bet kokį neteisėtÄ poveikį apklausiamiesiems, nurodė, kad nusikaltimo detalės jam nebuvo žinomos ir apklausų protokolus surašė iÅ¡ apklausiamųjų žodžių. Teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad įrodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas tuo ir neabejojo, kadangi prieÅ¡ingu atveju teismas privalėjo reaguoti priimdamas atskirÄ nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no galimos nusikalstamos veikos – įgaliojimų virÅ¡ijimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju vertinant proceso dalyvių parodymus, nepakanka konstatavimo, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisme skiriasi. BÅ«tina iÅ¡tirti parodymų pasikeitimo priežastis, parodymų atitikimÄ kitoms bylos aplinkybėms, nevengiant pasinaudoti elementariais logikos dėsniais.Be to, skunde nurodo, jog vertinant nukentėjusiojo R.

Ž., liudytojo A. B. parodymus bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jie buvo užfiksuoti visiÅ¡kai teisėtai – teisėtumo pažeidimų teismas nenustatė, bei atitinkantys byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, vieni kitus patvirtinantys. Nukentėjusysis nuo pirmos apklausos teigė, kad jį sumušė ir atėmė elektroninę mokėjimo kortelę bÅ«tent R. B., kurį pagal vietinį žargonÄ Ä¯vardino „V.“, „Č.". Mokėjimo kortelę R. B. jis perdavė siekdamas iÅ¡vengti tolimesnio smurto.

Kai jis buvo spardomas R. B. prie parduotuvės, A. B. bandė jį apginti, atitraukė R. B., o jis tuo metu bandė pabėgti. Akistatos su R. B. metu R. Ž. parodymus pakeitė ir nurodė, kad jį sumušė ne R. B., tačiau vėlesnės apklausos metu grįžo prie ankstesnių parodymų, o parodymų keitimÄ akistatos metu motyvavo tuo, kad bijojo R. B.. Toks parodymų keitimo motyvas visiÅ¡kai logiÅ¡kas, kadangi R. Ž. jau buvo patyręs R. B. smurtÄ . Nukentėjusiojo R. Ž. parodymus patvirtino liudytojo A.

B. parodymai – jis išėjęs iÅ¡ parduotuvės pamatė, kad R. B. spardo ant žemės gulintį R. Ž., pribėgo ir atitraukė R. B. ir liepė R. Ž. bėgti. Å iam pabėgus, paleido R. B., kuris nusivijo R. Ž.. Vėliau jie atėjo, matėsi, kad sumuÅ¡tas R. Ž. veidas, sutinusi nosis.Taip pat atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo R. Ž. teisme duotų parodymų nelogiÅ¡kumÄ : jis pyko ant R. B., nes Å¡is laisvės atėmimo vietoje iÅ¡ jo pasiskolino ir negrÄ Å¾ino 150 Lt, tačiau, nežiÅ«rint to, kad skola negrÄ Å¾inta ir santykiai prieÅ¡iÅ¡ki, R.

Ž. 2013-03-07 vakare siÅ«lė R. B. iÅ¡gerti alaus, po to norėjo nupirkti degtinės bei galiausiai leido naudotis savo banko sÄ skaita, perduodamas elektroninę mokėjimo priemonę. O kadangi buvo ant R. B. piktas ir norėjo atkerÅ¡yti, todėl tÄ patį vakarÄ nuėjo pas A. K., pareikalavo grÄ Å¾inti telefonus ir Å¡is jam smogė į veidÄ ir jis nugriuvo nuo laiptų. Tada nusivalė sniegu veidÄ ir grįžo prie parduotuvės, kur sutiko R. B., jo pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ . R. B. jį pastÅ«mė, bet M. ir B.

R. B. nuramino. Po apsistumdymų jie susitaikė, piktumų neliko. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes norėjo R. B. „pasodinti“. Taip pat pažymėjo, kad nors teisme nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad mokėjimo kortele leido naudotis R. B., tačiau pastarasis parodė, kad perduodamas jam mokėjimo kortelę R. Ž. nieko nesakė, tai yra, neiÅ¡reiÅ¡kė leidimo naudotis banko sÄ skaita. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, eilę kartų apklausiamas, R. Ž. niekada neminėjo, kad jį sumušė A.

K.. Jis žinojo, kad A. K. yra iÅ¡vykęs į užsienį (tai pranešė teismui), todėl teisme pateikdamas naujÄ versijÄ , tikėjosi, kad jos paneigti nebus galimybės ir tokiu bÅ«du klaidino teismÄ . Teismas neapklausė A. K., kadangi Å¡is iÅ¡vykęs į užsienį. Mano, jog bÅ«tina remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais logiÅ¡kais ir kitomis bylos aplinkybėmis pagrindžiamais R. Ž. bei A. B. parodymais, o ne teisme duotais, prieÅ¡taringais bei nelogiÅ¡kais jų parodymais.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkintinas. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, kad Å akių rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nuosprendis dėl R. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 215 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas ir R.

B. atžvilgiu priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadai dėl R. B. kaltės klausimo.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad R.

B. 2013-03-07, apie 20 val., T. gatvėje, K. N., Å . rajone, vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – tariamai R. Ž. apie jį paskleistas tikrovės neatitinkančias kalbas, tyčia sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis R.

Ž. į įvairias kÅ«no vietas, tuo dėl galvos ir deÅ¡inės rankos sumuÅ¡imo, deÅ¡inio stipinkaulio lūžimo R. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.Be to, konstatuotina įrodyta, kad R. B. 2013-04-09, 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „Swedbank“ terminale (bankomate), neteisėtai panaudojęs svetimÄ mokėjimo priemonę – R.

Ž. priklausančiÄ Swedbank mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vienÄ finansinę operacijÄ , kurios metu iÅ¡ R. Ž. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡gryninęs pasisavino 50 litų, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 215 str. 1 d.Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Ž. atliko bausmę pataisos namuose, tuomet buvo prieÅ¡ai, kadangi jis nukentėjusiajam buvo skolingas 150 Lt.

R. Ž. išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tačiau jis pinigų negrÄ Å¾ino. Nukentėjusysis jį apÅ¡meižė. Kai jis išėjo į laisvę, su juo nebendravo draugai. Sutikęs R. Ž. paklausė, kodėl taip apie jį kalbėjo. Å is paaiÅ¡kino, kad taip kalbėjo iÅ¡ piktumo, kadangi negrÄ Å¾ino skolos. Jie apsistumdė, tačiau L., B. nuramino, kad nesipyktų ir kartu iÅ¡gertų. Jis pasakė, kad alaus negali gerti, nes skrandyje yra žaizda. Tuomet nukentėjusysis jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti degtinės, bet reikėjo nuvažiuoti iki namų pasiimti banko kortelę.

Jis paskambino D. R., paprašė, kad nuvežtų iki K. kaimo. R. pasakė, kad yra iÅ¡gėręs, gali nuvežti žmona. Jis su R. Ž. nuėjo iki D. R.. Visi kartu su R. ir jo žmona nuvažiavo pas Ž. į namus. Ž. nuėjo į namus, netrukus grįžo į K. N. esančiÄ parduotuvę. Parduotuvėje buvo nusprendę, kad nupirks du butelius degtinės. Ž. bandė apsipirkti, bet kažkodėl jam neleido, pardavėja pasakė virÅ¡ytas limitas. Paskui Ž. kalbėjo telefonu ir jam tÄ kortelę su kodais padavė į rankas.

Po kurio laiko jis išėjo į laukÄ , ten buvo A. B., M., jis paklausė, kur R. Jam paaiÅ¡kino, kad kažkur iÅ¡važiavo. Jis kortelę padavė A. B., kad perduotų, tačiau A. B. atsisakė paimti kortelę. Po kelių dienų sutiko Ž., pamatė, kad jo ranka užbintuota. Jis R. pasakė, kad pas jį yra jo kortelė, tačiau R. tik ranka numojo. Paskui L. važiavo į Å akius, jis su R. nuėjo į bankomatÄ patikrinti, ar pinigai pravesti jo sugyventinei. Jis atėjo į bankomatÄ , įdėjo jos kortelę, tuo pačiu patikrino ir R.

Ž. kortelę, iš kurios nuėmė 50 litų, nusipirko rūkyti. Grįžęs į K. N. galvojo atiduoti. Jis R. Ž. nemušė, jie tik apsistumdė ir žodžiais koliojosi. Kortelę gavo kovo 7 d., o pinigus nuėmė po mėnesio - balandžio 9 d. R. Ž. jam padavė kortelę, tai jis suprato, kad gali pasiimti pinigų neklausė ar gali pasinaudoti kortele. Jeigu davė kortelę, tai kodėl ja nepasinaudoti. Jis neatėmė kortelės. Kokiu tikslu Ž. jam padavė kortelę jis nežino, padavė ir išėjo.

Kokiu tikslu jį apkalbėjo nukentėjusysis ir liudytojai, nežino.R. Ž. pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusiuoju paaiÅ¡kino, kad kovo 7 d. apie pietus su B. ir V. B. gėrė. Paskui iÅ¡siskyrė, bet po kelių valandų paskambino B. ir pasakė, kad nori iÅ¡gerti. B. atėjo iki jo ir jie atėjo į K. N. prie parduotuvės „Aibė“. Parduotuvėje nusipirko alaus ir tuo momentu atėjo N. ir A. B. jÄ užkalbino. Jis trumpam išėjo iÅ¡ parduotuvės. Nuėjo pas A. K. pasiimti telefonų, pabeldė į duris.

A. K. atidarė, tada pareikalavo, kad atiduotų telefonus. A. K. jam tuo metu trenkė į veidÄ ir jis nusivertė nuo laiptų. Išėjo į laukÄ , su sniegu nusivalė veidÄ ir parėjo prie parduotuvės. Ten buvo B. ir N., pastebėjo, kad atvažiavo M., R., V. Priėjo prie jo, ir jis su jais pasisveikino, o B. paklausė, kada atiduos skolÄ . B. jį pastÅ«mė, tačiau M. ir B. nuramino. B. atsisakė gerti alų, tada jis jam pasiÅ«lė nupirkti degtinės, bet reikėjo iki namų nuvažiuoti pasiimti banko kortelę.

B. paskambino D. ir jie nuėjo iki jo. D. žmona juos nuvežė iki jo namų, jis paėmė kortelę. Grįžo atgal į parduotuvę, nuėjo nugryninti pinigų, tačiau pasakė, kad virÅ¡ytas limitas. Tuo momentu ėjo K. su savo sÅ«numi, ir jam paskambino sesuo. Jis tÄ kortelę su kodais padavė B. ir išėjo. Jam sesuo iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes buvo ranka sutinusi. Jį nuvežė į ligoninę, ten atėjo policija, nustatė girtumÄ , rankÄ sugipsavo. Liepos pabaigoje pareigÅ«nai jam pasakė, kad balandžio pabaigoje nuimti pinigai nuo sÄ skaitos.

Jam skambino B. ir klausė, ar gali pasinaudoti kortele, jis leido. Kovo 13 d. jį suėmė, o B. dar prieÅ¡ tai skambino. Pinigai jam yra grÄ Å¾inti. Pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo netiesÄ iÅ¡ piktumo, dabar kalba teisybę. Jis supranta, kad pasirašė už melagingų parodymų davimÄ . Savo ankstesnius parodymus prisimena, tačiau jie neteisingi. Jis tada nurodė, kad M. ir B. jį sumušė, spardė, tačiau tai yra netiesa. PareiÅ¡kimÄ 7 d. parašė iÅ¡ piktumo, nes R.

B. buvo skolingas jam. Jis B. prašė, kad paliudytų jo naudai. Kai susitiko prie parduotuvės, tai buvo tik apsistumdymas, paskui susitaikė ir piktumų neliko, jie dar alaus išgėrė. Ikiteisminio tyrimo parodymai duoti kitokie, nes norėjo pasodinti, akistatos metu pakeitė parodymus, po to vėl davė parodymus, kad B. jį mušė. Parodymai tikri tie, kuriuos davė dabar teisme. Tie parodymai, kurie pagarsinti neteisingi. Akistatos metu davė tikresnius parodymus. Civilinio ieškinio ir moralinės žalos atsisako.R.

Ž. 2013-03-07/08 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ parodė, kad 2013-03-07 apie 19 val. su draugu A. B. atvažiavo į K. N. miestelį, Å . rajone. PrieÅ¡ atvažiuodamas, namuose iÅ¡gėrė alaus. Nuėjo prie miestelio esančios parduotuvės „Aibė“, norėdami nusipirkti alaus. Prie parduotuvės sutiko pažįstamus M. ir E. G., pravarde „V.“, kurie yra K. N. gyventojai. Artimai su M. nebendrauja, jį tik pažįsta. E. G. pažįsta geriau, nes kartu su juo atliko bausmę Kauno PravieniÅ¡kių pataisos namuose.

Nuėjus jam prie parduotuvės prie jo priėjo E. ir paprašė nueiti su juo į Å¡onÄ . Jiems nuėjus E. jam trenkė vienÄ kartÄ ranka į veidÄ , po to sudavė daugybinius smÅ«gius kojomis į galvos sritį. Jis nuo smÅ«gių bandė užsidengti rankomis veidÄ , tai daug smÅ«gių teko ir rankom. Draugas A. bandė raminti pirmiausia žodžiais, paskui rankomis bandė nuo jo atstumti. Nuo smÅ«gių buvo parkritęs, tačiau M. jį paėmė už striukės ir pakėlė nuo žemės ir vėl abu su M. spardė.

Prie parduotuvės stovėję pašaliniai žmonės žodžiais bandė raminti, bet E. ir M. nekreipė dėmesio. Jam buvo suplėšyta striukė, taip pat pasigedo mobilaus ryšio telefono. Mušdamas E. klausinėjo, ar jis turi pinigų. Jis pamelavo, kad pinigų turi kortelėje, bet kortelė yra namuose. Tada E. pareikalavo iš jo 1000 Lt, teigdamas, kad tada nustos mušti. Tada E. liepė jam eiti kartu su juo ir jie nuėjo iki pažįstamo vardu D., kuris juos nuvežė iki jo namų. Grįžus į namus E. neleido jam vienam eiti į namus, nes įtarė, kad gali pabėgti, todėl ėjo kartu su juo.

Jis pasiėmė Swedbank mokėjimo kortelę ir iÅ¡važiavo su E. ir D. Užėjus į parduotuvę „Aibė“ E. liepė nugryninti 1000 Lt. Jis pabandė tai padaryti, tačiau buvo parodyta, kad iÅ¡naudotas dienos limitas, todėl E. pasiuntė už tuos pinigus nueiti į parduotuvę, apmokant už prekes kortele. Prie parduotuvės sutiko kaimynÄ E. K., su kuriuo grįžo namo. Grįžęs į namus paskambino į policijÄ . (t. 1, b. l. 56-57).2013-07-31 liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad 2013-03-07, apie 19 valandÄ jis su A.

B. atėjo į K. N., tai iÅ¡ karto nuėjo į parduotuvę „Aibė“, kur nusipirko alaus ir išėjo į laukÄ , kur pamatę iÅ¡ matymo pažįstamÄ merginÄ , vardu N., pavardės nežino, jÄ užkalbino. Besikalbant su N. prie parduotuvės automobiliu Renault atvažiavo M. L., R. B. ir iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas vardu M., pavardės nežino, tik žino, kad gyvena K. N., netoli vaikų darželio. Kadangi su R. B. jis nesutaria dar nuo to laiko, kai kartu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl jis nenorėdamas su juo bendrauti, ėjau už netoliese esančio kiosko.

Eidamas už kiosko matė link jo bėgantį R. B. ir paskui jį einantį M. L.. Dar iÅ¡girdo, kaip A. B. suÅ¡uko M., kad jis nesikiÅ¡tų sakydamas, kad „tegul jie iÅ¡siaiÅ¡kina vienas ant vieno“. Jam tik spėjus užeiti už kiosko, prie jo pribėgo R. B. ir sakydamas „kÄ priÅ¡nekėjai“, kumščiu smÅ«giavo jam į veidÄ . Tada jis dengėsi rankomis veidÄ ir tada R. B. sudavė jam dar du ar tris smÅ«gius, nuo kurių jis nugriuvo. Tuo metu prie jo priėjo M. L. ir nieko nesakęs pradėjo kumščiais smÅ«giuoti jam į Å¡onus, sudavė keturis ar penkis smÅ«gius.

Po to M. L. jį laike suėmęs už drabužių, o R. B. jam spardė, kiek kartų įspyrė pasakyti negali, nes smÅ«giai sekė vienas po kito, jis jų neskaičiavo. R. B. pradėjus jį spardyti M. L. jį paleido ir jis nuo spyrių griuvo ant žemės, nugriuvęs rankomis dengėsi veidÄ , nes R. B. jam gulinčiam spirdamas vis taikė į veidÄ . Nuo Å¡ių jo spyrių jam buvo sulaužytas deÅ¡inės rankos dilbis, nes kai rankomis dengėsi veidÄ , tai daug spyrių teko į rankas. Gulintį ant žemės R.

B. jį spardė vienas, M. L. nesikiÅ¡o. Tuo metu pribėgo A. B. ir patraukė nuo jo R. B.. Tada prie jo priėjęs M. L. pakėlė jį nuo žemės ir laikydamas už drabužių, kad nepabėgtų, pasivedė kiek į Å¡onÄ , kur trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ . Jis paprašė baigti ir pajutęs, kad jo nelaiko pradėjo bėgti link senelių namų. Ar jį kas vijosi jis bėgdamas nematė, atsimena, tik, kad bėgdamas tamsoje atsitrenkė į kažkokiÄ vielos tinklo tvorÄ , jÄ iÅ¡vertė ir nugriuvo.

GriÅ«damas nieko nesusižalojo, nes į tvorÄ atsitrenkė pečiu. Jam nugriuvus prie jo pribėgo R. B., sugriebęs jį pavilko truputį į Å¡onÄ ir vėl pradėjo spardyti. Jis R. B. pasakė, kad jis baigtų, kad turi banko kortelėje pinigų ir nupirks alaus. Alaus siÅ«lė todėl, kad matėsi, jog ir R. B. ir M. L. neblaivÅ«s, todėl pagalvojo, kad siÅ«lydamas jiems iÅ¡gerti iÅ¡vengs muÅ¡imo. R. B. paklausė, kiek turi pinigų, jis atsakė, kad turi 3000 litų. Tuo metu prie jų priėjo M.

L., kuris dar norėjo jam smÅ«giuoti, tačiau R. B. pasakė, kad nelįstų, nes jie susitarė. Tada jis pirmiausia prie Å¡ulinio nusiprausė veidÄ , matė, kad prie iÅ¡verstos tvoros buvo atvažiavęs pasienio automobilis, tačiau iÅ¡ jo niekas neiÅ¡lipo ir automobilis nuvažiavo. Nusiprausęs kruvinÄ veidÄ R. B. pasakė, kad su savimi kortelės neturi, kad ji yra namuose. Tada R. B. pasakė, kad reikia važiuoti kortelę pasiimti ir pakvietė jį eiti kartu su juo. Jis su R. B. išėjo, o M.

L. ir A. B. pasiliko. R. B. nusivedė jį pas tik iÅ¡ matymo pažįstamÄ vaikinÄ vardu D., kurio paprašė pavežti juos iki K. kaimo. KÄ R. B. tiksliai kalbėjosi su D. jis negirdėjo, nes buvo prie namo durų, o R. B. buvo įėjęs į vidų. Po to jie sėdo į automobilį VW Golf, jis su R. B. į jo galÄ , D. į priekinę keleivio sėdynę, o už vairo sėdo jam tik iÅ¡ matymo pažįstama moteris, kuriÄ pažinojo kaip „Aibėje“ dirbančiÄ pardavėjÄ . Važiuojant į K. jie praktiÅ¡kai nieko nesikalbėjo nei apie pinigus, nei apie sumuÅ¡imÄ , tačiau D. turėjo matyti, kad jis yra sumuÅ¡tas.

Atvažiavus prie jo namų, jis su R. B. nuėjo į namus, kur iÅ¡ spintelės paėmė savo Swedbank banko kortelę ir jos PIN kodÄ . Jam paėmus iÅ¡ spintelės kortelę ir ant lapelio skiautės užraÅ¡ytÄ jos PIN kodÄ , R. B. iÅ¡ karto kortelę ir užraÅ¡ytÄ jos PIN kodÄ iÅ¡ jo paėmė ir liepė jam vykti kartu nuimti pinigus. Tuo metu, kai parėjo į namus, juose nieko nebuvo, todėl jo su R. B. niekas nematė. Po to jie grįžo į automobilį ir iÅ¡važiavo į K. N., važiuojant ir vėl nieko nesikalbėjo.

Atvažiavę į K. N. jie sustojo prie parduotuvės „Aibė“, kur lauke, prie durų stovėjo A. B., M. L. ir vaikinas vardu M. Jis su R. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo į parduotuvę, kartu ėjo ir D., nes R. B. jam už pavežimÄ buvo žadėjęs nupirkti alaus. Įėjus į parduotuvę R. B. jam padavė jo banko kortelę ir pasakė, kad už tai, kad jo daugiau nemuÅ¡tų, turi duoti 1000 litų ir liepė sumÄ iÅ¡gryninti. Tada jis kortelę padavė pardavėjai, kuri įkiÅ¡o jÄ Ä¯ aparatÄ ir jis suvedė PIN kodÄ , kurį laikydamas rankose jam parodė R.

B.. Pinigų iÅ¡sigryninti nepavyko, nes aparatas parodė, kad virÅ¡ytas dienos limitas. Pardavėja jo dar paklausė, ar jis tÄ dienÄ jau buvo iÅ¡sigryninęs pinigų, jis atsakė, kad taip, todėl ji pasakė, kad pinigus iÅ¡sigryninti galės tiktai kitÄ dienÄ , į Å¡iÄ kortelę jis gaudavo atlyginimÄ iÅ¡ darbovietės, tačiau kiek joje tuo metu buvo pinigų, pasakyti negali, galėjo pinigų sÄ skaitoje iÅ¡ viso nebÅ«ti. Apie tai, kad kortelės sÄ skaitoje pinigų yra labai nedaug arba jų visai nėra jis R.

B. nesakė, nes bijojo. Nepavykus iÅ¡sigryninti pinigų R. B. iÅ¡ jo vėl paėmė banko kortelę ir jie išėjo į laukÄ . Išėjus į laukÄ pamatė automobilyje sėdintį kaimynÄ E. K., A. B. prie jo priėjęs paprašė, kad jį pavežtų iki namų, Å¡is pavežti sutiko, jis sėdo į automobilį ir jie iÅ¡važiavo. Jo banko kortelė ir jos PIN kodas liko pas R. B.. BÅ«damas parduotuvėje jis kortelę naudojo tik bandydamas iÅ¡sigryninti pinigų, apsipirkti pasinaudodamas kortele nebandė, jeigu tai buvo daryta, tai be jo žinios.

Kitos dienos ryte pas jį atvažiavo R. B. ir De., R. B. jo atsiprašė, pasakė, kad nupirks litrÄ degtinės už skausmus, prašė nepraneÅ¡ti policijai. Jis pasakė, kad nieko policijai neraÅ¡ys, nors dar prieÅ¡ tai, naktį policijos pareigÅ«nams jau buvo davęs parodymus apie tai, kas įvykio. Apie tai, kad vėliau R. B. pasinaudodamas jo banko kortele iÅ¡sigrynino ir pasisavino jam priklausančius pinigus, viso 50 litų, jis sužinojo tik iÅ¡ policijos darbuotojų. Liudytojo apklausos metu jis sakė, kad dingo jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia C100, tačiau kitos dienos ryte nuvykęs į vietÄ , kurioje buvo sumuÅ¡tas, telefonÄ rado ant žemės, už kiosko.

PraÅ¡o atlyginti civilinį ieÅ¡kinį 1200 Lt (200 Lt turtinė ir 1000 Lt neturtinė žala) (t. 1, b. l. 62-63).2013-10-10 akistatos tarp R. Ž. ir R. B. protokole užfiksuota, kad R. Ž. savo parodymus pakeitė – teigė, kad V. (R. B.) jam smÅ«gių nesudavė, bet praeidamas pro Å¡alį pastÅ«mė, dėl ko pargriuvo ant deÅ¡inės rankos ir jÄ susižalojo (t. 1, b. l. 131-133).2013-10-10 liudytojo papildomos apklausos metu R. Ž. patvirtino aplinkybes iÅ¡dėstytas akistatos metu, papildomai nurodė, kad netoli parduotuvės „Aibė“ įvyko žodinis ginčas su R.

B., jis Å¡aukė, kad pastarasis pavadino jį „gaidžiu“, ginčo metu R. B. stumtelėjo jį petimi, todėl jis pargriuvo ant žemės ir susižalojo rankÄ , spardomas nebuvo. Banko kortelę parduotuvėje „Aibė“ davė R. B. tik palaikyti, naudotis kortele jokios teisės nesuteikė, vėliau iÅ¡eidamas iÅ¡ parduotuvės užmirÅ¡o jÄ pasiimti. Nuimti pinigų nuo kortelės R. B. neleido (t. 1, b. l. 68-69).2013-11-14 liudytojo papildomos apklausos metu nurodė, jog M. L. jo nemušė, tačiau R.

B. jį mušė ir rankomis, ir spardė. Akistatos su R. B. metu bijojo R. B., todėl pakeitė parodymus. Šiuo metu prašo vadovautis 2013-07-31 liudytojo papildomos apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus dėl kaltinimų M. L. (t. 1, b.l. 74).Liudytojas D. R. parodė, kad pas jį atėjo B. ir paprašė, kad jį pavėžintų iki K. Jis buvo išgėręs alaus, tai vairavo žmona. Namie pasiėmė kortelę ir nuvežė iki parduotuvės „Aibė“. Jis visus asmenis paliko prie parduotuvės, o pats nuvažiavo namo.

Kad kuris nors iÅ¡ jų buvo sužalotas, nematė. Nežino, ar jie apsipirko parduotuvėje. Jis buvo atvežęs B. į Å akius, kuris nuėjo į bankomatÄ ir nusiėmė pinigų. Nežino, iÅ¡ kokios kortelės nusiėmė pinigus.Liudytoja R. S. parodė, kad atėjo vakare V. su draugu, jie taip B. vadina, ir paprašė, kad pavežtų iki K., jie pavežė. Ten V. iÅ¡lipo ir kažkur nuėjo, tada parvežė atgal į K. N., paleido prie parduotuvės ir nuvažiavo namo. Nematė, ar kuris nors buvo iÅ¡ jų buvo sužalotas.

Parvežė į K. N., paleido prie parduotuvės „Aibė“ ir nuvažiavo namo.Liudytojas E. K. parodė, kad atvažiavo į parduotuvę „Aibė“ ir B. paprašė R. parvežti namo. Jis parvežė ir iÅ¡leido prie namų, o pats nuvažiavo namo. Rytį pažįsta, gyvena viename kaime. R. truputį buvo sužalotas, tačiau nieko nesakė, o jis nesidomėjo. Jis tik praėjo pro Å¡alį, jokio konflikto nematė. Kas R. sumušė, jis neklausė ir jam nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodoma, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, prieÅ¡ 21 valandÄ , tikslaus laiko neprimena, jis savo automobiliu Audi B4 atvažiavo į K.

N., prie prekybos centro „Aibė“. Jis sustojo parduotuvės aikÅ¡telėje ir ėjo į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę jis matė prie parduotuvės įėjimo stovint R. Ž., A. B., čigonÄ , pravarde „V.“ ir dar keletÄ jam nepažįstamų asmenų. Jis su jais nekalbėjo, nuėjo tiesiai į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę jis matė, kad R. Ž. yra sumuÅ¡tas, nes jo buvo sutinusi nosis ir lÅ«pos. Vėliau, jam stovinti eilėje prie kasos, pamatė, kad į parduotuvę įėjo R.

Ž. ir čigonas, kurie iÅ¡ parduotuvėje esančio aparato bandė su banko kortele „iÅ¡siimti“ pinigų, tačiau jiems to padaryti nepavyko ir jie išėjo. Po to jis užsimokėjo už prekes ir išėjęs iÅ¡ parduotuvės atsisėdo į automobilį. Jam dar nespėjus iÅ¡važiuoti, prie jo priėjo A. B. ir paprašė parvežti R. Ž. į namus. Jis sutiko ir R. Ž. įsėdus į automobilį iÅ¡važiavo. Vežant R. Ž., Å¡is sakėsi, kad jam skauda galvÄ ir Å¡onus, sakė, kad grįžęs kviesis medicinos pagalbÄ .

Dar R. Ž. pasakė, kad jį sumušė, tačiau kas, kada, kokiomis aplinkybėmis jį sumušė nepasakojo. Apie jokiÄ banko kortelę, pinigus jam nieko nepasakojo. Grįžus R. Ž. iÅ¡leido ties jo namu (t. 1, b. l. 84).Liudytojas M. V. parodė, kad jis ėjo į parduotuvę, pasisveikino su L. ir nuėjo į parduotuvę. Girdėjo triukÅ¡mÄ , kas vyko nematė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos jis neprisimena, apie 21 val., gal vėliau, o gal anksčiau, dabar jau neprisimena, jis nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, K.

N., Å . rajone, kur pamatė lauke, prie kioskelio stovinčius A. B. ir jam iÅ¡ matymo pažįstamÄ vaikinÄ , kurio nei vardo, nei pavardė nežino, žinojo, kad tas vaikinas, kaip ir A., yra iÅ¡ K. kaimo. Taip pat matė lauke, prie parduotuvės stovinčius M. L. ir R. B., prie kurių priėjęs pasisveikino. Po to matė, kaip R. B. kažkÄ piktai šūktelėjo tam iÅ¡ matymo pažįstamam vaikinui, ar tas vaikinas jam atsakė, neprisimena. Kas toliau vyko, jis nežino, nes įėjo į parduotuvę.

Po kokių 10 minučių jam išėjus iÅ¡ parduotuvės pamatė, kad R. B., M. L., A. B. ir iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas buvo prie aptvertos statybų aikÅ¡telės tvoros. Kas ten vyko, jis nežino, girdėjosi šūksniai, suprato, kad ten vyksta kažkoks konfliktas. (t. 1, b.l. 85).Liudytojas A. B. parodė, kad atėjo su R. Ž. į miestÄ , susitiko M., V. Pasisveikino ir nuėjo į parduotuvę. Paskui jis išėjo į laukÄ ir iÅ¡girdo, kad jie kalbasi. Priėjo ir paklausė, kas atsitiko, jie nieko nepaaiÅ¡kino.

Jis tada pasakė, kad R. važiuotų namo. Kai tyrėjas jam paskaitė Ž. parodymus, tai tyrėjas pasakė, kad jeigu nesutiks parodymai su Ž. parodymais, tai jam reikės važinėti daug kartų. Jis nenorėjo daugiau važinėti į policijÄ , todėl ir davė tokius parodymus. Jis nematė, kaip mušė, tai neteisingi parodymai. Girdėjo, kaip ginčijosi. Ž. prašė padėti, kad parodymai sutaptų su Ž. parodymais.Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-12 duoti parodymai, kur liudytojas nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena apie 20 val., gal vėliau, o gal anksčiau, dabar neprisimena, jis kartu su R.

Ž. atėjo į K. N., Å . rajone. Atėję į K. N., jie nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, kur sutiko pažįstamus M. L. ir R. B., su kuriais pasisveikino, pasikalbėjo, tuo metu jokių konfliktų nekilo. Po to jis su M. L. nuėjo į parduotuvę, o R. B. ir R. Ž. liko prie parduotuvės esančioje pievutėje. Parduotuvėje jie užtruko apie 10-15 minučių, nusipirko alaus ir išėjo į laukÄ . Išėjus į laukÄ jis pamatė, kad R. Ž. bėga prie Å¡alia parduotuvės esančiÄ pievutę, o R.

B. jį vejasi. Kadangi buvo tamsu, tai kur jie nubėgo jis nematė. Po 5 ar 10 minučių, jam stovint su M. L. prie parduotuvės, pamatė pareinančius R. B. ir R. Ž., matėsi, kad R. Ž. sumuÅ¡tas veidas, sutinusi nosis, kitų sužalojimų nepastebėjo. Jis paklausė, kas atsitiko, tačiau jam atsakė, kad nesikiÅ¡tų, Po to pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo automobilis VW Golf, tačiau kas jame buvo, nematė. Tam automobiliui sustojus prie parduotuvės R. B. ir R. Ž. sėdo į tÄ automobilį ir iÅ¡važiavo.

Po kokių 15-20 minučių tas automobilis vėl atvažiavo prie parduotuvės, iÅ¡ jo iÅ¡lipo R. B. ir R. Ž. ir jam iÅ¡ matymo pažįstamas D. R., kurie iÅ¡ karto nuėjo į parduotuvę. Jis pro parduotuvės langÄ matė juos vaikščiojančius po parduotuvę, stovinčius prie kasos, tačiau ar jie kÄ pirko, jis nežino. Po to pamatė juos stovinčius prie parduotuvės ir kažkÄ besiaiÅ¡kinančius. Vienu metu jis matė, kad tarpusavyje kažkÄ aiÅ¡kinasi, kalbasi R. B. su D. R., o R.

Ž. stovėjo truputį toliau. Tuo metu pamatė prie parduotuvės automobilyje sėdintį kaimynÄ E. K. ir paprašė jo, kad parvežtų R. Ž. į namus. E. K. sutiko parvežti R. Ž. ir jį iÅ¡sivežė. KitÄ dienÄ jis sutiko R. Ž., kurios papasakojo, kad jam su L. nuėjus į parduotuvę R. B. pradėjo prie jo kibti dėl to, kad Å¡is išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos paskleidė kalbas. Kas vyko toliau, jam nepasakojo, kaip buvo sulaužyta jo ranka, nežino. Apie tai, kad R. Ž. bÅ«tų mušęs R.

B. nepasakojo. Apie R. Ž. priklausančiÄ banko kortelę, pinigų iÅ¡gryninimÄ nieko nežino. (t. 1, b.l. 82).Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. 2013-08-23 papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad jis su M. L. nuėjo į parduotuvę, tai R. B. ir R. Ž. liko prie parduotuvės esančioje pievutėje ir piktai ginčijosi dėl to, kad kurį apkalbėjo, konfliktavo žodžiu, tačiau nesimušė. IÅ¡ parduotuvės į laukÄ jis išėjo pirmas, nes M. L. dar liko parduotuvėje pasikalbėti su tÄ dienÄ parduotuvėje dirbusia savo žmona.

Išėjęs iÅ¡ parduotuvės jis pamatė, kad R. B. muÅ¡a ant žemės gulintį R. Ž., todėl pribėgęs prie jų nustÅ«mė R. B. nuo R. Ž. ir laikydamas R. B. liepė baigti muÅ¡ti R. Ž., o R. Ž. liepė bėgti į namus. Tada R. Ž. atsikėlė ir nubėgo. R. Ž. nubėgus į tamsÄ jis paleido R. B. ir tada R. B. nubėgo ta kryptimi kur nubėgo R. Ž.. Praėjus 5-10 min. pamatė pareinančius R. B. ir R. Ž., matė, kad R. Ž. veidas sumuÅ¡tas, sutinusi nosis. (t. 1, b.l. 83).Liudytojas J.

M. nurodė, kad jis apklausė nukentėjusįjį R. Ž., kuris savo parodymus buvo pakeitęs ir ikiteisminio tyrimo metu ir paskui akistatos metu vėl pakeitė. Taip pat buvo apklaustas papildomai, kuomet jis pasakė, kad važiuojant etapu B. jo paprašė pakeisti parodymus, nes B. pažadėjo 1000 Lt. Parodymus pakeitė vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu per akistatÄ , jam apklausiant nukentėjusysis laikėsi tų pačių parodymų visada. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ neapklausė Ž. Apklausų metu Ž. patvirtino, kad jį sumušė B.

Ž. apklausos metu neminėjo, kad jį sumušė K. Tik kalbėjo, kad dar dalyvavo muÅ¡ant L., bet paskui to jis iÅ¡sigynė, o apie K. nieko nekalbėjo. Jis Ž. neapgavo ir jam jokio spaudimo nedarė. Nukentėjusiojo parodymai sutapo su VilkaviÅ¡kio pareigÅ«nų apklausa. Parodymai buvo nuoseklÅ«s, kad sumušė B. LiudytojÄ B. jis apklausė. Å is sakė, kad matė kaip buvo muÅ¡amas Ž., nurodė, kad mušė B. Teigė, kad dar iÅ¡skyrė juos. Jis protokole parašė tai, kÄ kalbėjo liudytojas.

Jokios prievartos nenaudojo ir liudytojui nesakė, kad jis sakytų taip kaip reikia sakyti. Jis visada apklausų metu pasako, kad reikia sakyti tiesÄ taip kaip buvo.Protokolas – pareiÅ¡kimas patvirtina, kad R. Ž. VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog 2013-03-07 apie 20 val. K. N. miestelio centre, prie parduotuvės „Aibė“, matant paÅ¡aliniams asmenims jį sumušė du pažįstami asmenys – M., ir E. B., pravarde „V.“ (t. 1, b. l. 12).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 260/13(09) konstatuota, kad R.

Ž. padarytas galvos ir deÅ¡inės rankos sumuÅ¡imas, deÅ¡inio stipinkaulio lūžimas, o taip pat kraujosruva galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui. R. Ž. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem poveikiais, jam esant bet kokioje padėtyje. R. Ž. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 19).2013-05-20 nutarime dėl daiktų, neturinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00140-13 perdavimo į baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 56-1-00118-13 konstatuota, kad R.

Ž. vardu iÅ¡duota AB „Swedbank“ kortelė VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir popieriaus skiautė su Å¡ios kortelės PIN kodu (duomenys neskelbtini) buvo rasti pas R. B. 2013-04-09 atliekant jo asmens kratÄ baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00140-13, todėl nutarimu perduoti į baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 56-1-00118-13 (t. 1, b. l. 41-42).2013-08-30 apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yta banko kortelė VISA ELECTRON, Nr. 4483 0841 1868 7633 ir popieriaus skiautė su kortelės PIN kodu, nustatyta, kad kortelė priklauso nukentėjusiajam R.

Ž. (t.1, b. l. 43).AB „Swedbank“ pateikta medžiaga patvirtina atliktų operacijų sÄ raÅ¡Ä su R. Ž. priklausančia Swedbank mokėjimo kortele VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-03-07, 20:32 inicijuota finansinė operacija siekiant nuimti 1000 Lt (operacija atmesta, nes virÅ¡ytas limitas); 2013-03-07, 20:32 inicijuota operacija siekiant atsiskaityti už pirkinius 221,96 Lt suma (operacija atmesta, nes nėra lėšų); 2013-04-09, 10:24 val., V. K. g. (duomenys neskelbtini), Å . mieste esančiame terminale (bankomate) atlikta viena finansinė operacijÄ , kurios metu iÅ¡ R.

Ž. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) buvo paimta 50 litų. Pagal įrengtÄ vaizdo stebėjimo- įraÅ¡ymo sistemÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad finansinės operacijos atlikimo metu prie bankomato stovi R. B., o Å¡alia jo yra D. R. (t. 1, b. l 51-54).2013-06-27 Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys patvirtina, kad R. Ž. 2013-03-07 VšĮ Å akių ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl stipinkaulio apatinės dalies lūžio. Suteiktų paslaugų kaina 104,40 Lt, apmokėta iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 23-24).

Nors R. B. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Pagrindinis motyvas priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai įvertino visus nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, motyvuojant tuo, kad Å¡ie asmenys nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ .

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.).Nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra vienintelis kaltinamojo kaltę patvirtinantis įrodymų Å¡altinis.Nukentėjusiojo sužalojimo faktÄ objektyviai patvirtina Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 260/13(09), kurioje konstatuota, kad R.

Ž. padarytas galvos ir deÅ¡inės rankos sumuÅ¡imas, deÅ¡inio stipinkaulio lūžimas, o taip pat kraujosruva galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui. R. Ž. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem poveikiais, jam esant bet kokioje padėtyje (t. 1, b. l. 19).Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nurodytas paties nukentėjusiojo ir liudytojo A.

B., patvirtina ir kiti bylos duomenys.IÅ¡ liudytojų E. K., M. V., A. B. parodymų matyti, jog pastarieji patvirtino, kad 2013-03-07 vakare K. N. prie parduotuvės „Aibė“ matė kartu buvusius kaltinamÄ jį R. B., M. L. ir nukentėjusįjį R. Ž.. Be to, E. K. nurodė, jog R. Ž. buvo sužalotas, o M. V. teigė matęs kaip R. B. kažkÄ Å¡Å«ktelėjo iÅ¡ matymo pažįstamam vaikinui (t. y. nukentėjusiajam), kuris kaip ir A. B. yra iÅ¡ K. kaimo, vėliau girdėjęs triukÅ¡mÄ , o išėjęs iÅ¡ parduotuvės pamatė kad R.

B., M. L., A. B. ir iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas buvo prie aptvertos statybų aikÅ¡telės tvoros, girdėjo triukÅ¡mÄ , šūksnius, suprato, kad ten vyksta kažkoks konfliktas.Liudytojas E. K. patvirtino, jog eidamas į parduotuvę jis matė, kad R. Ž. yra sumuÅ¡tas, nes jo buvo sutinusi nosis ir lÅ«pos. Vėliau, jam stovinti eilėje prie kasos, pamatė, kad į parduotuvę įėjo R. Ž. ir „č.“, kurie iÅ¡ parduotuvėje esančio aparato bandė su banko kortele „iÅ¡siimti“ pinigų, tačiau jiems to padaryti nepavyko ir jie išėjo.AB „Swedbank“ pateikti duomenys patvirtina, kad su nukentėjusiajam priklausančia mokėjimo kortele 2013-03-07 20:32 inicijuota finansinė operacija, siekiant nuimti 1000 Lt (operacija atmesta, nes virÅ¡ytas limitas); 2013-03-07, 20:32 inicijuota operacija siekiant atsiskaityti už pirkinius 221,96 Lt suma (operacija atmesta, nes nėra lėšų).Minėtas faktas yra ypatingai svarbus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R.

Ž. nurodė, jog pažadėjo R. B. 1000 litų, kad Å¡is nustotų jį mušęs, važiavęs kartu su R. B. namo pasiimti kortelės ir po to bandęs nuimti 1000 litų, nors žinojo, kad tiek pinigų kortelėje nėra. Å ių jo parodymų teisingumÄ akivaizdžiai patvirtina AB „Swedbank“ operacijų iÅ¡raÅ¡as bei minėti aukščiau liudytojo E. K. parodymai, kitų liudytojų (D. R., R. S.) parodymai apie tai, kad jie R. B. praÅ¡ymu vežė kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį į pastarojo namus ir atgal į K.

N.. Nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios kitaip nei nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kintų tÄ faktÄ , kodėl kaltinamasis su nukentėjusiuoju norėjo iÅ¡gryninti 1000 litų.Nukentėjusįjį R. Ž. ir liudytojÄ A. B. apklausęs tyrėjas J. M. nurodė, kad apklausų metu Ž. tvirtino, kad jį sumušė B., buvo pakeitęs parodymus akistatos metu, vėliau tvirtino, kad taip padaryti jo prašęs B. Patvirtino, jog liudytojas B. sakė, kad matė kaip buvo muÅ¡amas Ž., nurodė, kad mušė B. teigė, kad dar iÅ¡skyrė juos.R.

Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletÄ kartų, tačiau nei karto neminėjo, kad jį sumušė A. K., prieÅ¡ingai, jau pareiÅ¡kimo pateikimo metu (tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ ), buvo dėstomos nuoseklios aplinkybės, kad jį sužalojo asmuo pravarde „V“ (t. 1, b. l. 12). Liudytojos R. S., E. K. parodymai patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis R. B. pagal vietinį žargonÄ vadinamas „V“, „Č“ (t. 2, b. l. 72-73, t. 1, b. l. 84-85). Vėlesnis R. Ž. teiktų parodymų turinys taip pat leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad E. G., „V“, „Č“ yra vienas ir tas pats asmuo – R.

B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nukentėjusiojo pateikta versija pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog jį sužalojo A. K. laikytina tik siekiu padėti R. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.R. Ž. nurodant įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės buvo nuoseklus nurodė, kad 2013-03-07 prie K. N. esančios parduotuvės „Aibė“ pamatė R. B., su kuriuo nesutarė dar nuo to laiko, kai atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, pastarasis prie jo pribėgo ir sakydamas „kÄ prisiÅ¡nekėjai“ kumščiu smÅ«giavo į veidÄ , toliau jį mušė ir rankomis, ir spardė.

Nukentėjusiojo pozicija dėl R. B. kaltės keitėsi tik akistatos su R. B. metu, tačiau vėlesnės apklausos metu jis vėl grįžo prie savo ankstesnių parodymų, o parodymų keitimÄ motyvavo tuo, kad bijojo R. B.. Apeliacinės instancijos teismas nurodytÄ parodymų keitimo priežastį laiko įtikinama ir logiÅ¡ka, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo nurodytÄ versijÄ teisme (buvo supykęs ant kaltinamojo dėl negrÄ Å¾intos skolos).Taigi iÅ¡ to galima spręsti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, o juos pakeitė teisme, nes bijojo kaltinamojo R.

B.. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir liudytojo A. B. parodymų turinys.Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paneigė ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus ir nurodė nematęs, kad R. B. muÅ¡tų A. Ž.. Apklausiamas teisme Å¡is liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kadangi tyrėjo buvo įspėtas, kad jo ir R. Ž. parodymai turi sutapti, prieÅ¡ingu atveju, reikės daug kartų vykti į policijÄ (t. 2, b. l. 74). Tačiau tokia liudytojo A. B. parodymų keitimo versija paneigta tyrėjo J.

M. apklausa (t. 2, b. l. 98). Pastarasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdė liudytojo A. B. apklausÄ , Å¡is sakė, kad matė kaip buvo muÅ¡amas Ž., nurodė, kad mušė B., teigė, kad dar iÅ¡skyrė juos. Protokole parašė tai, kÄ kalbėjo liudytojas. Jokios prievartos nenaudojo ir liudytojui nesakė, kÄ jis turi sakyti. BÅ«tent A. B. nurodė, jog matė kaip R. B. muÅ¡a ant žemės gulintį R. Ž., todėl pribėgęs juos iÅ¡skyrė, tačiau R. B. nusivijo R. Ž., o jiems grįžus matė, jog R.

Ž. veidas buvo sužalotas.Taigi, akivaizdu, kad visuma aukščiau aptartų įrodymų patikimai patvirtina kaltinamojo R. B. kaltę.Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 284 str. 1 d. BK 138 str. 2 d. 8 p., numatytos chuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Nagrinėjamu atveju tiek R. B., tiek R. Ž. iš esmės patvirtino, jog konflikto priežastis – tariamos R. Ž. apkalbos. Būtent ši mažareikšmė dingstis lėmė R. B. smurtinius veiksmus nukreiptus prieš R. Ž.. Toks kaltinamojo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtį.Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).

Nagrinėjamu atveju smurtinio pobÅ«džio veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje – prie K. N., Å . rajone, esančios parduotuvės „Aibė“, stebint paÅ¡aliniams asmenims, liudytojui M. V. patvirtinus girdėjus šūksnius, konfliktÄ , A. B. tiesiogiai mačius muÅ¡amÄ R. Ž.. Minėti duomeys neabejotinai leidžia R. B. veiksmus vertinti kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ (BK 284 str. 1 d.).Apylinkės teismas taip pat padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 215 str. 1 d. požymių.2013-05-20 nutarimas dėl daiktų, neturinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00140-13 perdavimo į baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 56-1-00118-13 patvirtina, kad R.

Ž. vardu iÅ¡duota AB „Swedbank“ kortelė VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir popieriaus skiautė su Å¡ios kortelės PIN kodu (duomenys neskelbtini) buvo rasti pas R. B. 2013-04-09 atliekant jo asmens kratÄ baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00140-13 (t. 1, b. l. 41-42).AB „Swedbank“ pateikta medžiaga patvirtina atliktų operacijų sÄ raÅ¡Ä su R. Ž. priklausančia Swedbank mokėjimo kortele VISA ELECTRON, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2013-03-07, 20:32 inicijuota finansinė operacija siekiant nuimti 1000 Lt (operacija atmesta, nes virÅ¡ytas limitas); 2013-03-07, 20:32 inicijuota operacija siekiant atsiskaityti už pirkinius 221,96 Lt suma (operacija atmesta, nes nėra lėšų); 2013-04-09, 10:24 val., V.

K. g. (duomenys neskelbtini), Å . mieste esančiame terminale (bankomate) atlikta viena finansinė operacijÄ , kurios metu iÅ¡ R. Ž. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) buvo paimta 50 litų. Pagal įrengtÄ vaizdo stebėjimo- įraÅ¡ymo sistemÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad finansinės operacijos atlikimo metu prie bankomato stovi R. B., o Å¡alia jo yra D. R. (t. 1, b. l 51-54). Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atvežęs R. B. į Å ., jis nuėjo į bankomatÄ nusiėmė pinigų, tačiau iÅ¡ kokios kortelės jie buvo nuimti nežino (t. 2, b. l. 72).Svarbu pažymėti, jog kaltinamasis R.

B. ir nukentėjusysis R. Ž., apklausiami teisme, skirtingai aiÅ¡kino mokėjimo kortelės panaudojimo aplinkybes.Kaltinamojo R. B. teigimu, banko mokėjimo kortelę jam padavė pats R. Ž., jis suprato, kad gali pasiimti pinigų, neklausė ar gali pasinaudoti kortele - „jeigu davė kortelę, tai kodėl ja nepasinaudoti“. Kortelę turėjo nuo kovo 7 d., o pinigus nuėmė balandžio 9 d. L. nuvežė į Å ., jis su R. nuėjo į bankomatÄ , patikrino R. Ž. kortelę, iÅ¡ kurios nuėmė 50 litų, nusipirko rÅ«kyti.

Grįžęs į K. N. galvojo atiduoti (t. 2, b. l. 69-70).Nukentėjusysis R. Ž., apklausiamas teisme, tvirtino, kad leido kortele naudotis R. B., netgi nurodė, kad kaltinamasis skambino jam praÅ¡ydamas leidimo. Nukentėjusysis R. Ž. teismo posėdyje parodė, kad parduotuvėje norėjo apsipirkti, tačiau pardavėja pasakė, jog virÅ¡ytas limitas, tuomet bekalbėdamas telefonu su seserimi banko mokėjimo kortelę su kodais padavė R. B., pastarasis paskambinęs klausė ar gali pasinaudoti kortele, sutikimas buvo duotas, pretenzijų dėl 50 Lt nuėmimo nereiÅ¡kia, pinigai grÄ Å¾inti (t. 2, b. l. 70-72).Nukentėjusysis pripažino, kad kovo 13 d. jis buvo sulaikytas, o kaltinamasis esÄ skambinęs jam dar iki sulaikymo.

Tokie jo parodymai yra nelogiški ir vertintini kritiškai, juo labiau, kad pats kaltinamasis nepatvirtino aplinkybių, jog skambino R. Ž. ir prašė leidimo pasinaudoti banko mokėjimo kortele siekiant išgryninti 50 Lt.Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu išdėstytai jo pozicijai, jog savo banko mokėjimo kortele R. B. naudotis neleido ir sutikimo nuimti pinigus nedavė (t. 1, b. l. 68-69). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog siekdamas išvengti tolimesnio R.

B. smurto susitarė, kad R. B. duos 1000 Lt, kadangi mokėjimo kortelė buvo namuose, todėl R. B. praÅ¡ymu iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas D. ir UAB „Aibė“ parduotuvės pardavėja nuvežė juos į K., iÅ¡ namų paėmė Swedbank kortelę ir ant lapelio užraÅ¡ytÄ jos PIN kodÄ . Grįžę į parduotuvę bandė iÅ¡gryninti 1000 Lt, tačiau operacija nepavyko, tuomet R. B. paėmė kortelę, o jis su E. K. grįžo namo, kortelė liko pas R. B., apsipirkti pasinaudodamas kortele nebandė (t. 1, b. l. 62-63).

Minėtus R. Ž. parodymus patvirtino liudytojas E. K., patvirtinęs, kad matė kaip nukentėjusysis su „čigonu“ bandė iÅ¡gryninti pinigus, liudytojai D. R. ir R. S. kurie nurodė, kad automobiliu vežė R. B. ir R. Ž. į K., ten R. B. iÅ¡lipo kažkur nuėjo, o jam grįžus parvežė atgal į K. N. ir paleido prie parduotuvės „Aibė“ (t. 2, b. l. 72-73).IÅ¡dėstytos aplinkybės, kolegijos nuomone, duodÄ pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad R. B. 2013-04-09, 10 val. 24 min., V.

K. g. (duomenys neskelbtini), Å . mieste esančiame AB „Swedbank“ terminale (bankomate), veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, be nukentėjusiojo sutikimo, panaudojęs svetimÄ mokėjimo priemonę – R. Ž. priklausančiÄ Swedbank mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, atliko vienÄ finansinę operacijÄ , kurios metu iÅ¡ R. Ž. sÄ skaitos iÅ¡gryninęs pasisavino 50 litų.Å ie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d.Skiriant kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

– padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .Kaltinamojo R. B. padaryti nusikaltimai priskiriami tyčinių apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai, smurtinio pobÅ«džio veiksmai atlikti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . R. B. nedirbantis, nevedęs (t. 2, b. l. 7), turto neturi (t. 2, b. l. 8), ne kartÄ baustas už administracinius teisės pažeidimus (t.2, b. l. 10-13), VÅ Ä® VilkaviÅ¡kio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro psichikos ir priklausomybės ligų skyriuje nesilankė (t. 2, b. l. 4), anksčiau teistas, iÅ¡ ankstesnių jo teistumų matyti, kad jam buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ lengvinanti priemonė – lygtinis paleidimas, tačiau tai R.

B. teigiamai nekoregavo. Po lygtinio paleidimo padarytos naujos nusikalstamos veikos, tai neigiamai charakterizuoja kaltininko asmenybę, rodo didesnį jo pavojingumo laipsnį. Å iuo metu R. B. atlieka bausmę pagal Å akių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo, nusikalstamų veikų pobÅ«dis kartojasi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į tai, R. B. už BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 215 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymÄ skirtinos straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimos bausmės. Bausmės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

R. B. Å¡ias nusikalstamas veikas padarė dar prieÅ¡ priimant Å akių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį, todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuostatomis. Subendrinus bausmes, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.Nukentėjusysis Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Lt neturtinės ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 76), 2013-07-22 tyrėjo nutarimu pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 2, b. l. 77).

Tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašymo priteisti civilinį ieškinį atsisakė (t. 2, b. l. 72). BPK 112 str. 3 d. numato, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Laikytina, kad nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi ieškinį dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 23-24).

Ieškinys tenkintinas visiškai. Nustatyta, kad R. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl stipinkaulio apatinės dalies lūžio. Už minėtas paslaugas apmokėta iš PSDF lėšų. Byloje pateikti įrodymai (t. 1, b. l.

24) patvirtina, kad R. Ž. gydymui buvo iÅ¡leista 104,40 Lt. Å ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos nukentėjusiojo gydymui, todėl priteistinos iÅ¡ R. B..Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymÄ Nr. TP-7-(2.10)-2537, patvirtinančiÄ 186,80 Lt ir pažymÄ Nr. TP-7-(2.10)-3021 patvirtinančiÄ 260 Lt dydžio iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R.

B. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å io įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo apelianto valios. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ .

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į Å¡ias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į R. B. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, įvertinęs tai, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal prokuroro skundÄ , sprendžia, jog iÅ¡laidos už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. A. apeliacinį skundÄ tenkinti.Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo R. B. dėl kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. 215 str. 1 d. iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:R. B. pripažinti kaltu:padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 215 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, paskiriant subendrintÄ 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., Å¡iÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ pagal BK 215 str. 1 d., subendrinti su 2013 m. rugpjūčio 21 d.

Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendį.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, iÅ¡ R. B. priteisti 104,40 Lt žalos atlyginimo.BylÄ dalyje dėl 1200 Lt žalos atlyginimo pagal nukentėjusiojo R.

Ž. civilinį ieškinį, nutraukti. Kolegijos pirmininkas             Giedrius Endriukaitis Teisėjai             Albinas Antanaitis              Algirdas Jaliniauskas