Legislator Case Law & Legislation
af2125fa-b6a5-4f4c-99b8-67bdff53b1e5 AI generated

af2125fa-b6a5-4f4c-99b8-67bdff53b1e5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number af2125fa-b6a5-4f4c-99b8-67bdff53b1e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , iÅ¡rinktÄ pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo iÅ¡laidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos.

Legislator headnote

AI generated

af2125fa-b6a5-4f4c-99b8-67bdff53b1e5 · Vilniaus apygardos teismas: Pirkimo sÄ lygose nėra nustatyta ir jos nėra sudarytos taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymai bÅ«tų vertinami tik pagal jų pateikimo laikÄ , prieÅ¡ingai, Pirkimo sÄ lygose numatyta, kad pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų; tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami tiek pagal paslaugų kokybę, tiek pagal paslaugų kainÄ . Pabrėžia, jog Pirkimo laimėtoju buvo pripažinti anksčiau pasiÅ«lymÄ pateikę tretieji asmenys tik dėl tos priežasties, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek ir trečiųjų asmenų pateikti pasiÅ«lymai pagal abu ekonominio naudingumo kriterijus buvo įvertinti vienodai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-5149-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01804-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.4.; 3.2.6.1(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „ZIP Travel“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“.

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „ZIP Travel“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimÄ dėl pasiÅ«lymų eilės sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡ajame pirkime (pirkimo Nr. 188373) toje dalyje, kurioje pirmuoju pripažintas UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“ pasiÅ«lymas, antruoju – UAB „ZIP Travel“ pasiÅ«lymas bei panaikinti sprendimÄ laimėjusiu pirkimÄ pripažinti UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“ pasiÅ«lymÄ .

Nurodė, kad dalyvavo atsakovės organizuotame supaprastintame atvirame konkurse, kuriame pirkimo laimėtoju paskelbta tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“. Pažymi, jog tiekėjų grupės pasiūlymas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę perkančiosios organizacijos įvertintas lygiai taip pat kaip ir UAB „ZIP Travel“ pasiūlymas, abu pasiūlymai pagal šį kriterijų surinko po 60 balų.

Tačiau pagal antrÄ jį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – pasiÅ«lymo kainÄ â€“ UAB „ZIP Travel“ pasiÅ«lymas buvo geresnis (mažesnės kainos), todėl ieÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju buvo neteisinga laimėjusiu paskelbti UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“ pasiÅ«lymÄ vien dėl to, kad Å¡is pasiÅ«lymas pagal jo pateikimo laikÄ buvo pateiktas perkančiajai organizacijai anksčiau. Nesutikdamas su tokiais konkurso rezultatais, ieÅ¡kovas pateikė atsakovei 2017-07-25 pretenzijÄ , kuria atkreipė dėmesį, jog UAB „ZIP Travel“ pasiÅ«lymo kaina 0,00 eurų be PVM, o laimėjusiu paskelbto pasiÅ«lymo – didesnė ir sudaro 0,01 eurų be PVM, todėl iÅ¡rinkti pirkimÄ laimėjusį pasiÅ«lymÄ pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ nebuvo teisinga, nes pagal vienÄ iÅ¡ ekonominio naudingumo kriterijų, o bÅ«tent – pasiÅ«lymo kainÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas yra geresnis, ekonomiÅ¡kai naudingesnis už pirkimÄ laimėjusiu paskelbtÄ pasiÅ«lymÄ .

Nepaisant to, 2017-08-02 raÅ¡tu perkančioji organizacija ieÅ¡kovo pretenzijÄ atmetė. Nurodė, jog remiantis konkurso sÄ lygų 10.4 punkte pateikta formule ir jos taikymo taisyklėmis, ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina turėjo bÅ«ti dalinama iÅ¡ ieÅ¡kovo, trečiųjų asmenų ir kitų tiekėjų pasiÅ«lymų kainų tam, kad už pasiÅ«lymo kainas paskirti ekonominio naudingumo balus, todėl ieÅ¡kovui suprantama, kad jo pasiÅ«lymo kaina kitų pasiÅ«lymų įvertinimo balais tikslais buvo perskaičiuota iÅ¡ 0,00 į 0,01, kitu atveju balų skyrimas pagal pasiÅ«lymų kainÄ bÅ«tų buvęs negalimas, nes visi pasiÅ«lymai pagal aptariamÄ ekonominio naudingumo kriterijų bÅ«tų įvertinti nuliais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kainos bÅ«tų pasiÅ«lytos.

IeÅ¡kovui taip pat suprantama ir jis to neginčija, kad pagal pasiÅ«lymų kainÄ vadovaujantis nurodytomis matematinėmis formulėmis jo pasiÅ«lymui buvo skirta lygiai tiek balų, kiek ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymui. Taip atsitiko todėl, kad trečiųjų asmenų pasiÅ«lymo palyginamoji kaina (0,01 eurų) sutapo su dydžiu, kuriam perkančioji organizacija prilygino ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kainÄ . Tačiau ieÅ¡kovas nesutinka ir nesutiks, kad ginčo laimėtoju buvo iÅ¡rinktas pasiÅ«lymas pagal pasiÅ«lymo pateikimo laikÄ , nors pagal kainÄ jis prastesnis už ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ .

Tokia situacija prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo principui, viešųjų pirkimų pagrindiniam tikslui – įsigyti reikiamas paslaugas racionaliai naudojant tam skiriamas lėšas, taip pat draudimui formalizuoti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. Pažymi, jog Konkurso sÄ lygų 11.1 punktas, kuriuo perkančioji organizacija rėmėsi priimdama ginčijamus sprendimus, atitinka VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ ir nustato, kad tuo atveju, jeigu kelių pateiktų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiÅ«lymų eilę pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai, taigi ir Å¡is punktas visų pirma įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ vertinti tikrÄ jį pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ (o ne iÅ¡vestinį, balais matuojamÄ ) ir leidžia pagal laikÄ vertinti tik vienodo ekonominio naudingumo pasiÅ«lymus.

VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasiÅ«lymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka, analogiÅ¡kai suformuluotas ir Konkurso sÄ lygų 11.1 punktas, nustatantis, kad pasiÅ«lymai eilėje suraÅ¡omi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. IeÅ¡kovo nuomone, perkančioji organizacija galėjo ir turėjo konstatuoti UAB „Delta“ turizmo centras bei UAB „Vestekspress“ pasiÅ«lymÄ esant ekonomiÅ¡kai prastesnį pagal kainÄ lyginant su UAB „ZIP Travel“ pasiÅ«lymu ir skirti jam žemesnę vietÄ pasiÅ«lymų eilėje pasiÅ«lymus suraÅ¡ant pagal ekonominio naudingumo mažėjimÄ .

To nepadariusi perkančioji organizacija be pakankamo teisinio pagrindo perėjo prie kito VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje ir Konkurso sÄ lygų 11.1 punkte numatyto pasiÅ«lymų vertinimo etapo – kurio esmę sudaro pasiÅ«lymų vertinimas pagal jų pateikimo laikÄ , prieÅ¡ tai konstatavus, kad jų ekonominis naudingumas vienodas. Pabrėžia, jog nors palyginamoji pasiÅ«lymų kaina ir nebus įraÅ¡yta į vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tačiau ji parodo, kad ieÅ¡kovas savo pasiÅ«lymu siÅ«lė perkančiajai organizacijai visas pasiÅ«lymo B dalies 1 lentelėje nurodytas paslaugas teikti už 0,00 Eur dydžio aptarnavimo mokestį, tuo tarpu trečiųjų asmenų pasiÅ«lymo palyginamoji kaina rodo, kad jų pasiÅ«lymo B dalies 1 lentelėje nurodytas paslaugas tretieji asmenys siÅ«lė teikti perkančiajai organizacijai brangiau.

Tai reikÅ¡minga, nes pasiÅ«lymo B dalies 1 lentelėje nurodytos paslaugų kainos bus įtrauktos į vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ir sudarys neatskiriamÄ teikiamų paslaugų kainos dalį, kas reiÅ¡kia, jog pirkimo laimėtoju paskelbus trečiųjų asmenų pasiÅ«lymÄ , perkančioji organizacija bus priversta įsigyti reikiamas paslaugas brangiau, nei galėtų, o tai prieÅ¡tarauja pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui, įtvirtintam VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kiniu nėra ginčijamas Pirkimo sÄ lygų teisėtumas, ieÅ¡kovas sutinka ir neginčija matematinės formulės, nurodytos Pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte, jos taikymo taisyklių bei naudojantis minėta matematine formule suskaičiuotu ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kainos įvertinimu, kuris yra 40 balų; tuo atveju, jei ieÅ¡kovas siekia ginčyti Pirkimo sÄ lygas, teismas turėtų nenagrinėti tokio reikalavimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktoje pretenzijoje Pirkimo sÄ lygos nebuvo ginčijamos.

Nurodo, kad perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte nurodytos matematinės formulės pritaikymÄ visų pirma siejo su pasiÅ«lymų vertinimu naudojant ekonominio naudingumo kriterijų, kuriame pasiÅ«lymo kaina buvo tik vienas iÅ¡ ekonominio naudingumo kriterijų; pasiÅ«lymo kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – tik 40. Todėl perkančioji organizacija aukščiau minėtÄ matematinę formulę naudojo lyginant savo kaina skirtingus pasiÅ«lymus, tačiau tikslu balais įvertinti tiekėjų pateiktų pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ , o ne tikslu vertinti pasiÅ«lymus pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas.

Pirkimo sÄ lygose nėra nustatyta ir jos nėra sudarytos taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymai bÅ«tų vertinami tik pagal jų pateikimo laikÄ , prieÅ¡ingai, Pirkimo sÄ lygose numatyta, kad pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų; tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami tiek pagal paslaugų kokybę, tiek pagal paslaugų kainÄ . Pabrėžia, jog Pirkimo laimėtoju buvo pripažinti anksčiau pasiÅ«lymÄ pateikę tretieji asmenys tik dėl tos priežasties, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek ir trečiųjų asmenų pateikti pasiÅ«lymai pagal abu ekonominio naudingumo kriterijus buvo įvertinti vienodai.

Mano, kad atsakovė pagrįstai vadovaudamasi Pirkimo sÄ lygų 11 punktu pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ konstatavo kaip lemiamÄ veiksnį sprendžiant dėl pripažinimo Pirkimo laimėtoju, kuris laikomas ne savarankiÅ¡ku pasiÅ«lymo vertinimo kriterijumi, o Pirkimo laimėtojo iÅ¡rinkimo bÅ«du. Pažymi, jog jeigu tiekėjų pasiÅ«lymus bÅ«tų vertinusi pagal „tikrÄ jį“ pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ , neatsižvelgdama į Pirkimo sÄ lygose įtvirtintus tiekėjų pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus ir taisykles, pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte nurodytÄ matematinę formulę, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai bÅ«tų konstatuoti kaip neteisėti, kadangi pažeistų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principus (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikia argumentų ir įrodymų, kodėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis už trečiųjų asmenų pasiÅ«lymÄ , nenurodo, kokiu pagrindu ir kas turėtų nustatyti pasiÅ«lymo kainos kriterijaus virÅ¡enybę tiekėjo siÅ«lomų paslaugų kokybės kriterijaus atžvilgiu, kokios yra tokio nustatymo sÄ lygos. Pažymi, jog Pirkimo sÄ lygos nenumato pasiÅ«lymo kainos kriterijaus pirmenybės tiekėjo siÅ«lomų paslaugų kokybės kriterijaus atžvilgiu.

Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Pirkimo sÄ lygos buvo taikomos lyginant ir vertinant pasiÅ«lymus tik pagal jų pateikimo laikÄ , kadangi kiti pirkime dalyvavę tiekėjai pasiÅ«lymus pateikė kur kas anksčiau nei PirkimÄ laimėję tretieji asmenys. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kinyje pateikiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio pasvarstymai, kad ieÅ¡kovo pateiktas pasiÅ«lymas yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis, todėl ieÅ¡kovas pasiÅ«lymų eilėje turėjo bÅ«ti aukÅ¡tesnėje vietoje nei tretieji asmenys, tačiau ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių tokiÄ ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Perkančiajai organizacijai įvertinus tiekėjų pasiÅ«lymus paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai buvo įvertinti tokiais pačiais ekonominio naudingumo balais, t. y. ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai buvo pripažinti ekonomiÅ¡kai – teisiÅ¡kai lygiaverčiais, todėl atsakovė pagrįstai perėjo prie kito Pirkimo sÄ lygų 11.1 punkte numatyto pasiÅ«lymų vertinimo etapo, pagal kurį aukÅ¡tesnė vieta pasiÅ«lymų eilėje suteikiama tam tiekėjui, kuris pasiÅ«lymÄ pateikė anksčiau.

Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad vien tai, jog Perkančioji organizacija įsigytų reikiamas paslaugas ne už mažiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , sÄ lygotų viešųjų pirkimų tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimÄ , kadangi racionalus lėšų panaudojimas reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija vieÅ¡uoju pirkimu turi siekti įsigyti prekes ar paslaugas, kurių kainos ir kokybės santykis bÅ«tų optimalus. Pabrėžia, jog taikant tas pačias Pirkimo sÄ lygas galima situacija, kai didesnį skaičių balų už tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę surinkęs tiekėjas, kuris pasiÅ«lė didesnę kainÄ , bÅ«tų pripažįstamas Pirkimo laimėtoju, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad vertinant pasiÅ«lymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų vien didesnė pasiÅ«lyta kaina lemia viešųjų pirkimų tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

IeÅ¡kovas pateiktu dubliku palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neginčija pirkimo dokumentų, tačiau ginčija atsakovės veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė nusprendė pirkimo procedÅ«rų metu taikyti konkurso sÄ lygų 11.1 punkto nuostatÄ , pagal kuriÄ pasiÅ«lymai vertintini pagal jų pateikimo laikÄ tik tuo atveju, jeigu jų ekonominis naudingumas vienodas. Pažymėjo, jog byloje spręstinas klausimas, ar vien dėl Pirkimo sÄ lygose įtvirtintos matematinės formulės taikymo ir dėl to, kad jos taikymo rezultatas lėmė vienodo skaičiaus balų skyrimÄ ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymams pagal kainÄ , leido perkančiajai organizacijai konstatuoti vienodÄ Å¡ių pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ pagal kainÄ ir Å¡iuos du pasiÅ«lymus vertinti pagal jų pateikimo laikÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, nors ieÅ¡kovo pasiÅ«lymui pagal kainÄ formaliai teko tiek pat balų kaip ir trečiojo asmens pasiÅ«lymui, tačiau pirkimo procedÅ«rų metu perkančioji organizacija negalėjo ignoruoti to, kad pagal kainÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas geresnis, jo kaina mažesnė. Pažymi, jog tik dėl formalaus matematinio veiksmo ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas pagal kainÄ surinko tiek pat balų, kiek ir trečiojo asmens pasiÅ«lymas, tačiau tai nepateisinama siekiant įrodinėti, kad trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo pasiÅ«lymai pagal kainÄ yra vienodi ar lygiaverčiai.

Mano, kad vienodo ekonominio naudingumo balų skyrimas formaliais (matematinės formulės pritaikymo) tikslais neturėtų lemti Å¡ių pasiÅ«lymų vertinimo pagal pateikimo laikÄ , nes taip vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros bÅ«tų nepateisinamai formalizuotos, neatitiktų pamatinių viešųjų pirkimų principų, pagrindinio vieÅ¡ojo pirkimo tikslo, taip bÅ«tų paneigta pati vieÅ¡ojo pirkimo esmė, nes pirkimÄ laimėtų prastesnis pasiÅ«lymas. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad ieÅ¡kovas neteisingai, nesilaikydamas teisės aiÅ¡kinimo metodų savaip interpretuoja VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , teigdamas, kad tik pagal visus vertinamus subkriterijus (Å¡iuo atveju – pasiÅ«lymo kainÄ ir tiekėjo paslaugų kokybę) vienodi pasiÅ«lymai vadovaujantis VPÄ® 39 straipsnio 7 dalimi gali bÅ«ti vertinami pagal jų pateikimo laikÄ .

Perkančiosios organizacijos vertinimu, VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje nurodytas pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vienodumas vertinamas subendrintais surinktais ekonominio naudingumo balais (ekonominiu naudingumu (VPÄ® 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas, pirkimo sÄ lygų 10.2 punktas)), o ne pagal pavienių subkriterijų vienodumÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pateikti pasiÅ«lymai yra vienodi taip pat ir pagal pavienius subkriterijus: ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai tiek pagal pasiÅ«lymo kainos dalį, tiek ir pagal teikiamų paslaugų kokybės dalį buvo įvertinti vienodai, atitinkamai po 40 ir 60 balų, taigi net ir vadovaujantis klaidinga ieÅ¡kovo pateikiama VPÄ® 39 straipsnio 7 dalies interpretacija, ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai Å¡iuo atveju vis vien privalėjo bÅ«ti vertinami pagal jų pateikimo laikÄ .

Tretieji asmenys UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Aviaekspress“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo dublikÄ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, įvertindama tiekėjų pateiktus pasiÅ«lymus tiek pagal paslaugų kokybę, tiek pagal kainÄ , teisėtai trečiųjų asmenų ir ieÅ¡kovo pasiÅ«lymus įvertino kaip vienodus ir skyrė jiems vienodus ekonominio naudingumo balus.

Atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai yra ne tik vienodo ekonominio naudingumo, t. y. surinko vienodai po 100 balų, tačiau ir atskiros pasiÅ«lymų dalys, kurios buvo vertintos – pasiÅ«lymo kaina ir teikiamų paslaugų kokybė, yra vienodos (atitinkamai įvertintos po 40 ir 60 balų), todėl visais atvejais pagal VPÄ® 39 straipsnio 7 dalį perkančioji organizacija privalėjo ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymus vertinti pagal jų pateikimo laikÄ .

Tretieji asmenys sutinka su atsakovės argumentais ir taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo pateikti teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamos bylos kontekste netaikomi, kadangi skiriasi teisinių situacijų faktinės aplinkybės – Å¡ioje byloje nagrinėjama situacija, kai tiekėjų pasiÅ«lymai yra vertinami ne pagal mažiausios kainos, o pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (toliau – VPÄ®).Atsakovė (perkančioji organizacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2017-06-13 CVP IS priemonėmis paskelbė kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , vykdytÄ supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, Pirkimo Nr. 188373.

Pirkimo objektas – kelionių organizavimo paslaugos, kurios apima: kelionės oro transportu organizavimo paslaugas, vieÅ¡bučio (3, 4 arba 5 žvaigždučių) rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos ir vandens transportu (autobusų, traukinių ir vandens transporto bilietų rezervavimo ir pardavimo paslaugos, transporto nuomos ir transporto organizavimo nuo oro uosto iki vieÅ¡bučio paslaugos ir kitos panaÅ¡ios paslaugos) organizavimo paslaugas; kelionės draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei bÅ«tinų dokumentų įforminimo bei iÅ¡davimo organizavimo paslaugas ir kitas panaÅ¡ias kelionių organizavimo paslaugas; Pirkimas į dalis neskaidomas (Konkurso sÄ lygų 2.1, 2.2 punktai).

Konkurso sÄ lygų 10.1 punkte įtvirtinta, jog Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus – pasiÅ«lymo kainÄ ir tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę. IeÅ¡kovas UAB „ZIP Travel“ dalyvavo konkurse ir gavo perkančiosios organizacijos 2017-07-21 raÅ¡tÄ Nr. S-78-1986, kuriame nurodyta, kad pirkimo laimėtoju skelbiama tiekėjų grupė UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Aviaekspress“. Nesutikdamas su tokiais konkurso rezultatais, ieÅ¡kovas pateikė atsakovei pretenzijÄ , kuri perkančiosios organizacijos 2017-08-02 raÅ¡tu buvo atmesta.

VPÄ® 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , pasiÅ«lymus vertina remdamasi Å¡iais kriterijais:

1) ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , iÅ¡rinktÄ pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo iÅ¡laidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos.

Å io straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamÄ jį svorį (VPÄ® 39 straipsnio 5 dalis). VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai taikomas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus yra pasiÅ«lyta mažiausia kaina ir keli pasiÅ«lymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiÅ«lymų eilę pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio vokas su pasiÅ«lymais įregistruotas ar pasiÅ«lymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 2.1 punkte įtvirtinta ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo sÄ voka – tai pasiÅ«lymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus ir sÄ lygas, yra didžiausia.

Tų pačių rekomendacijų 2.5 punkte nustatyta, kad kriterijus – pirkimo objekto ir kitų tiekėjo pasiūlymo savybių (paprastai kaina, kokybė, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo terminas) požymis, pagal kurį nustatomas viešojo pirkimo pasiūlymų ekonominis naudingumas; kriterijus gali susidėti iš dalių – kriterijaus parametrų.

Byloje nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lymus vertino taikant ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus. Konkurso sÄ lygų 10.2 punkte numatyta, kad tiekėjų pasiÅ«lymai bus vertinami vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais, pagal:

1) pasiÅ«lymo kainÄ (lyginamasis svoris – 40) ir 2) tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę (lyginamasis svoris – 60). Pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte numatyta, kad pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimas bus vykdomas pasitelkiant nurodytÄ matematinę formulę: PasiÅ«lymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiÅ«lytos kainos (C min p) (Palyginamoji pasiÅ«lymo kaina) ir vertinamo pasiÅ«lymo kainos (C p) santykį padauginant iÅ¡ kainos lyginamojo svorio (X), kur p yra pasiÅ«lymas. Tame pačiame Konkurso sÄ lygų punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu mažiausia pasiÅ«lyta kaina C min p lygi 0 ir tiekėjas jÄ pagrindė, į formulę raÅ¡oma reikÅ¡mė – 0,01.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintų Kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo rekomendacijų 21 punkte (2017-02-07 redakcija). Konkurso sÄ lygų 11.1 punkte, analogiÅ¡kai VPÄ® 37 straipsnio 7 dalies nuostatai, nurodyta, kad jeigu kelių pateiktų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiÅ«lymų eilę pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas CVP IS priemonėmis buvo pateiktas anksčiausiai.

IeÅ¡kovas neginčija, kad perkančioji organizacija, vertindama ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kainÄ , pagrįstai vadovaudamasi Konkurso sÄ lygų 10.4 punktu, matematinės formulės naudojimo tikslu skaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ , kaip vienÄ iÅ¡ ekonominio naudingumo kriterijaus sudedamųjų dalių, ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ 0,00 Eur su PVM kainÄ formulėje atvaizdavo skaičiais 0,01, tačiau nurodo, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiÅ«lymus ginčo pirkime turėjo vertinti pagal tikrÄ jį pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ , o ne iÅ¡vestinį, balais matuojamÄ .

Teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija sutikti negali. Kaip jau buvo nurodyta Å¡iame sprendime, ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu laikomas pasiÅ«lymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus ir sÄ lygas, yra didžiausia. Ginčo Konkurso sÄ lygų 10.3 punkte nustatyta, jog pasiÅ«lymo ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiÅ«lymo kainos ir funkcinės charakteristikos kriterijaus balus. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Konkurso sÄ lygų, perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ rinko vertindama pasiÅ«lymus pagal subendrintus surinktus ekonominio naudingumo balus ir nei Konkurso sÄ lygos, nei įstatymas nenumato perkančiajai organizacijai galimybės pirkime gautų pasiÅ«lymų vertinti kitaip, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju pageidauja ieÅ¡kovas – konkrečiai pagal pasiÅ«lyme nurodytÄ kainÄ .

Pažymėtina, jog Konkurso sÄ lygos nenumato pasiÅ«lymo kainos kriterijaus pirmenybės tiekėjo siÅ«lomų paslaugų kokybės kriterijaus atžvilgiu, kadangi Pirkimo sÄ lygose įtvirtinta, jog pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų. Pripažintina, jog tuo atveju, jei perkančioji organizacija tiekėjų pasiÅ«lymus bÅ«tų vertinusi pagal ieÅ¡kovo nurodomÄ tikrÄ jį ekonominį naudingumÄ (kainÄ ), neatsižvelgdama į pirkimo sÄ lygose įtvirtintus tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus ir taisykles, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai turėtų bÅ«ti konstatuoti kaip neteisėti, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principus (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek ir trečiųjų asmenų pateikti pasiÅ«lymai buvo įvertinti vienodais galutiniais ekonominio naudingumo balais, konstatuotina, jog perkančioji organizacija pagrįstai, vadovaudamasi Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktu bei VPÄ® 39 straipsnio 7 dalimi, nustačiusi, kad ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų pateiktų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas (ekonominio naudingumo balų suma) yra vienodas, sudarydama pasiÅ«lymų eilę pirmesniu į Å¡iÄ eilę įrašė tiekėjÄ , kurio pasiÅ«lymas CVP IS priemonėmis buvo pateiktas anksčiau, t. y. trečiųjų asmenų pasiÅ«lymas pateiktas 2017-06-26 21.46 val., ieÅ¡kovas – 2017-06-27 9.30 val.

Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, jog tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami tik pagal pateikimo laikÄ , kadangi kaip jau yra nustatyta byloje, perkančioji organizacija, įvertinusi tai, jog du tiekėjai surinko tokį patį, vienodÄ , ekonominio naudingumo balų skaičių, pagrįstai vadovaudamasi Konkurso sÄ lygų nuostatomis bei įstatymo suteikta teise pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ konstatavo kaip lemiamÄ veiksnį sprendžiant dėl nugalėtojo iÅ¡rinkimo, tad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, pasiÅ«lymo pateikimo laiko vertinimas nebuvo savarankiÅ¡kas pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, jog perkančioji organizacija tinkamai, vadovaudamasi Pirkimo sÄ lygomis, Viešųjų pirkimų įstatymu bei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, vertino tiekėjų pasiÅ«lymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus ir nustačiusi, jog dviejų tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiÅ«lymų eilę pirmesnį į Å¡iÄ eilę įrašė tiekėjÄ , kurio pasiÅ«lymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai (Konkurso sÄ lygų 11.1 punktas, VPÄ® 39 straipsnio 7 dalis).

Kiti bylos Å¡alių procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi esminės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo IeÅ¡kovas laikomas bylÄ pralaimėjusia Å¡alimi, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo, kuris veikė atsakovės pusėje, turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos sprendimu nepriteistinos.

Tretieji asmenys pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 052,70 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos pagrįstos pridedamais įrodymais, jų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžio, todėl praÅ¡ymas tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui UAB „Delta“ turizmo centras priteistinos jo patirtos iÅ¡laidos teisinei advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 4231 – 42310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „ZIP Travel“ (juridinio asmens kodas 135474614) trečiajam asmeniui UAB „Delta“ turizmo centras“ (juridinio asmens kodas 125318887) 1 052,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt du eurus 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                      Vidas Stankevičius