af1fdec4-9785-47ff-8204-4ffdedddeb29 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1146-817/2022 Proceso Nr. 1-01-1-42174-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Budnikui, nukentėjusiajam Ž. P., jo atstovui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas n u s t a t ė : A. M. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam Ž.

P. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimÄ su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuria yra kaltinamas. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ jam bÅ«nant su drauge namie, paskambino E. (matėsi, kad jis yra iÅ¡gėręs), sakė užvažiuoti pas E. į svečius, be to pats E. juos kvietė.

Atvažiavo pas E., ten visi, tai yra, V., M., E., E. ir D. N., buvo iÅ¡gėrę. Kaltinamasis alkoholio nevartojo. Po kurio laiko kaltinamasis pamatė, kad inkščia Å¡uo, matėsi, kad norėjo į laukÄ . Kaltinamasis pasakė E., kad gali iÅ¡vesti Å¡unį, jis atsakė, kad gali eiti kartu. Kaltinamojo draugė iÅ¡važiavo iki namų, kaltinamasis iÅ¡kvietė jai taksi, o jie išėjome į laukÄ iÅ¡vesti Å¡unį. Tada atvažiavo K., A. ir R. (jie buvo blaivÅ«s). Kaltinamasis su jais pradėjo kalbėtis, E. vedžiojo Å¡unį.

Tada E. grįžo, taip pat grįžo V. Visi kalbėjosi. Ž. P. atsirado iš niekur nieko, kaltinamasis nematė kaip jis atvažiavo. Ž. buvo akivaizdžiai girtas, stovint svyravo. Jie stovėjo grupėje, o K., A. ir R. stovėjo trise, atskirai. Kaltinamasis nepamena kas su kuo stovėjo. Ž. P. įsiterpė tarp jų, visi šnekėjosi ir Ž. P. iš niekur nieko paėmė kaltinamojo panelei už sėdmenų. Kaltinamasis jam gražiai paaiškino, kad tai kaltinamojo panelė, kad jis prie jos nelįstų.

Tada nukentėjusysis nuėjo prie E., jie kažkÄ juokėsi, tada nukentėjusysis vėl grįžo ir vėl paėmė kaltinamojo draugei už sėdmenų. Tada V. pradėjo ant jo rėkauti, kaltinamasis taip tada pradėjo su juo grubiau kalbėti, vartojo keiksmažodžius. Tuo metu su Ž. buvo Å¡iek tiek atsitraukę nuo kitų, Ž. pats atsitraukė, kaltinamasis ėjo link jo, atėjo susinervinęs ir pasakė, kÄ norėjo pasakyti. Nukentėjusysis kažkÄ pasakė, užsimojo ir Å¡oniniu smÅ«giu kumščiu užkabino kaltinamojo veidÄ (buvo tamsu, kaltinamasis reaguodamas į nukentėjusiojo smÅ«gį „statė blokÄ â€œ, tačiau pataikė per tarpÄ ), o kaltinamasis gindamasis trenkė nukentėjusiajam atgal – sudavė vienÄ tiesų smÅ«gį deÅ¡iniu kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį.

Nukentėjusysis parklupo, jam iÅ¡ burnos bėgo kraujas, atėjo A., bandė kažkÄ skirti, kaltinamasis norėjo jam padėti atsikelti, bet jis pradėjo sakyti: „ko čia lendi?. Kaltinamasis matė pas jį kraujo žymes, bet, mano, kad jis nusipelnė, to kÄ gavo, nes kabino kalinamojo merginÄ . Eidamas namo, nukentėjusysis pradėjo grasinti, kad neva kaltinamasis nežino, kas jis toks, kad jis kažkÄ pažįsta, kad atvažiuos pas kaltinamÄ jį ir pan. Tada nukentėjusysis išėjo namo. Kaltinamasis pastovėjo gal 10-15 min., policijos nesulaukė, atsisėdo į A. maÅ¡inÄ ir A. parvežė kaltinamÄ jį ir jo draugę V. namo.

Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu netoliese buvo ir įvykį matė E., A., K., R., D., V. (E., V. ir M. tuo metu buvo bute). Kaltinamasis nurodė, kad nuo nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio virÅ¡ antakio prie smilkinio, kairėje pusėje buvo žymė, po dviejų dienų tyrėja tikrai matė Å¡iÄ Å¾ymę. Kaltinamasis nurodė, kad sportuoja 14 metų, yra užėmęs daug prizinių vietų, du kartus tapo Lietuvos čempionu, klube, kuriame sportuoja, nėra toleruojamas smurtinis elgesys už ringo ribų.

Teisiamajame posėdyje Ž. P. parodė, kad A. M. nepažįsta. TÄ naktį, paryčiais, apie 4.30 val., nukentėjusysis vienas grįžo su taksi iÅ¡ miesto. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs gal taurę Å¡ampano, nes buvo partnerių kalėdiniame renginyje. Ä®vykio aplinkybes atsimena gerai. Prie namų matė bÅ«relį žmonių. Taksi sustojo kitoje kelio pusėje nei yra nukentėjusiojo gyvenamasis namas. Toje pačioje kelio pusėje, kur sustojo taksi, nukentėjusysis pamatė pažįstamÄ D.

N. su dar dviem vaikinukais. IÅ¡lipęs iÅ¡ taksi, nukentėjusysis perėjo į kitÄ kelio pusę. Prie namo kampo nukentėjusysis pamatė savo kaimynÄ E. V. Su kaimynu buvo tuo metu nukentėjusiajam nepažįstamas kaltinamasis bei dar keli vyrai, kurių nukentėjusysis taip pat nepažinojo. Merginų nebuvo. Pereidamas gatvę, nukentėjusysis pasisveikino su E. V., su kartu su juo buvusiais vyrais nebendravo. A. M. pradėjo žodžiais kabinėtis prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis pasakė jam atstoti ir Å¡is po kelių sekundžių kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido (burnos) sritį.

Nuo pasisveikinimo su kaimynu iki tol, kol kaltinamasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, praėjo iki vienos minutės. Nukentėjusysis nurodė, kad nebuvo jokios priežasties, dėl ko kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Nuo smÅ«gio nukentėjusysis iÅ¡ karto pajuto skausmÄ ir susmuko. Nukentėjusysis pajuto, kad bėga kraujas. Nukentėjusiajam stojantis, A. M. priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, ar Å¡is nori dar, nukentėjusysis atsakė, kad ne. Nukentėjusysis nurodė, kad jis fizinio smurto nei prieÅ¡ kaltinamÄ jį, nei prieÅ¡ kitus asmenis nevartojo.

E. V. pradėjo aiÅ¡kintis, bandė sudrausminti kaltinamÄ jį. Kai nukentėjusysis atsistojo, kitų asmenų nematė, nesidairė, kur jie yra. Nukentėjusysis nurodė, kad nežino, kurioje kelio pusėje buvo D. N., kai nukentėjusysis gavo smÅ«gį. Nukentėjusysis pastovėjo prie namų laiptinės įėjimo ir laukė, kol nurims bėgti kraujas, tada parėjo namo. Nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ karto nekvietė policijos pareigÅ«nų, nes patyrė Å¡okÄ . Nukentėjusiojo draugei buvo svarbi diena, ji laikė egzaminÄ , nukentėjusysis nenorėjo jos jaudinti ir iÅ¡siskalavęs burnÄ , atsigulė į lovÄ , pagalvojo, kad, kai ji ryte iÅ¡važiuos, tada nukentėjusysis kreipsis į gydytojus.

Nukentėjusiojo draugė, ryte vesdama Å¡unį, pamatė, kad nukentėjusiajam trÅ«ksta dviejų dantų. Tuomet jie apsirengė ir iÅ¡važiavo į Lazdynų ligoninę, kurioje nukentėjusįjį nukreipė į Žalgirio klinikÄ . Å ioje klinikoje nukentėjusiajam atstatė dantis ir sukabino juos viela. Kai atvažiavo pareigÅ«nai, nukentėjusysis davė parodymus, pasakė, pareigÅ«nams, jog nebuvo apsvaigęs, bet pasakė, jog neva nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pasirašė apklausos protokolÄ , nesurašė jame pastabų, tačiau, jo teigimu, reikėtų vadovautis jo parodymais, duotais teisme.

Nukentėjusysis nurodė, kad jo praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ sudaro gydymo iÅ¡laidos odontologijos klinikoje, nes jam yra iÅ¡valyti, plombuoti du kanalai. Å is gydymas yra susijęs su trauma, kuriÄ patyrė. Å iuo metu dar nėra atliktos estetinės procedÅ«ros, kitas vizitas gegužės mėnesį. Po įvykio kreipėsi į Žalgirio klinikÄ , ten buvo suteikta pirmoji pagalba, po to nukentėjusysis pasirinko Ozo odontologijos klinikÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturtinę žalÄ vertina didesne nei praÅ¡o ieÅ¡kinyje.

Nukentėjusiajam buvo pažeisti priekiniai dantys, todėl jis prarado estetinę savybę – Å¡ypsenÄ . VirÅ¡ mėnesio negalėjo valgyti kieto maisto, nes negalėjo kramtyto, dėl to numetė svorio. Å iai dienai kaulas nėra sugijęs, nukentėjusysis jaučia maudimÄ . Ä®vykis buvo prieÅ¡kalėdiniu laikotarpiu, nukentėjusysis negalėjo lankytis pas klientus, nes buvo atsiradęs Å¡veplavimas, matėsi siÅ«lės ir kraujosruvos. Dantys buvo iÅ¡oriÅ¡kai pririÅ¡ti viela prie kitų dantų, kad nejudėtų.

Nukentėjusysis tÄ vielÄ neÅ¡iojo 4-5 savaites. Å ypsantis ar kalbant ta viela matėsi. Turėjo valgyti Å¡altÄ maistÄ , nes Å¡iltas maistas buvo uždraustas. Nukentėjusysis gydosi nuo gruodžio mėnesio, gydymas dar yra tęsiamas. Dantys nėra tokie patys kaip prieÅ¡ įvykį, jie yra pasikreipę, su gydytojais bandys dantis iÅ¡lyginti, nes po traumos 3-4 metus negalima lygini net breketais. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio buvo užsidaręs, apatiÅ¡kas dėl savo iÅ¡vaizdos ir kalbėjimo, nes negalėjo riÅ¡liai kalbėti, dėl žaizdų gijimo neleido eiti į sporto klubÄ , kas galėjo sukelti kraujo spaudimÄ .

Kurį laikÄ buvo namuose, nesusitikinėjo su draugais. Be to, vakarais, vienas vesdamas Å¡unį, jaučia nerimÄ . Nukentėjusysis pažymėjo, kad jis dirba dvejose įmonėse, viena pagrindinė veikla yra – komercijos direktorius, sudarinėja sandorius su partneriais, kitoje įmonėje yra direktorius, ten klientų paieÅ¡ka yra svarbi. Tuo metu, darbai buvo sustabdyti dėl nukentėjusiojo iÅ¡vaizdos ir patyrimų. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. N. nurodė, kad A. M. pažįsta nuo mokyklos, su juo yra pažįstami, seni draugai.

Ž. P. yra liudytojo pažįstamas, pažįsta jį per E. V., nes E. V. su Ž. P. dirbo. Liudytojas nurodė, kad liudytojas apie 21 val. atėjo pas E. V. į butÄ , pradėjo dviese iÅ¡gėrinėti, vėliau atvyko dar keletas žmonių. Liudytojas kartu su E. V. iÅ¡gėrė nemažai (abu iÅ¡gėrė 1 litrÄ degtinės, prieÅ¡ geriant degtinę, dar gėrė alų), buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dėl kitų asmenų, liudytojas nurodė nežinantis, ar jie vartojo alkoholį. A. M. pas E. V. atėjo gal po kelių valandų, gal 23 val.

Kiek liudytojas pamena, jis atėjo vienas, o gal po valandos atėjo V. Nuo 23 val. iki 3 val. visi buvo pas E., iÅ¡gėrinėjo, kalbėjosi. A. M. sėdėjo kartu su jais, kalbėjosi. Liudytojas nurodė, kad nematė, kad A. M. bÅ«tų vartojęs alkoholį. Vėliau ėjo į laukÄ iÅ¡vesti E. V. Å¡unį. Kas iÅ¡vedė Å¡unį, liudytojas neatsimena, visi į laukÄ išėjo skirtingu laiku. Liudytojas išėjo anksčiau, nes jam reikėjo iki namų ir su E. V. kartu Å¡uns nevedė. Kai liudytojas grįžo iÅ¡ namų, visi jau buvo susirinkę lauke, prie E. V. laiptinės durų.

Liudytojas lauke pamatė E., R., A. K., Ž. P., V., A. M. Ž. P. buvo su visais (kaip jis atėjo, liudytojas nematė), su kažkuo kalbėjosi, tuo metu jis dar nebuvo sužalotas. Kompanija nestovėjo vienoje vietoje, buvo išsibarstę grupelėmis. Buvo gal 3-4 grupelės. Visi buvo pažįstami, kalbėjo tuo metu vieni su kitais, kalbėjo ratu, po 2-3 žmonės, 2 metru atstumu. Liudytojas pamatė A., pasisveikino su juo, kalbėjosi dviese, be A. kartu buvo R. R., kuris prie jų prisijungė vėliau. Tai buvo ne ta pati grupelė, kurioje buvo A.

M. Visi stovėjo prie laiptinės, toje pačioje gatvės pusėje. Liudytojas nurodė, kad girdėjo kažkokį žodinį konfliktÄ , tačiau kÄ konkrečiai kas kalbėjo ir dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Konflikte dalyvavo Ž. ir A., visi kiti kalbėjo tarpusavyje. Liudytojas tuo metu stovėjo toliau nuo jų ir kalbėjosi su kitais ten buvusiais žmonėmis. Liudytojas jokio kontakto tarp V. ir Ž. nematė. Liudytojas fizinio kontakto tarp A. M. ir Ž. P. nematė. Liudytojas iÅ¡girdo, kad žmonės pradėjo garsiau kalbėti, atsisuko ir pamatė, kad Ž. buvo parkritęs ant žemės ir aplink jį buvo žmonės. A. stovėjo Å¡onu į Ž., V. stovėjo Å¡alia A.

Ant Ž. P. veido sužalojimų liudytojas nematė. Ž. pačiam atsikėlus, Ž. prieidinėjo prie A., liudytojas ir kiti pagalvojo, kad pradės muÅ¡tis, todėl visi atėjo ir iÅ¡skyrė juos. Liudytojas pamena, kad A. sakė „KÄ tu čia darai, kaip tu kalbi?“, Ž. panaÅ¡iai kalbėjo. Buvo žodis „Raminkis“, kurį sakė A. Po visko, visi pradėjo skirstytis, liudytojas nuėjo pas E., Ž. nuėjo pas save. Liudytojas padėjo E. susitvarkyti ir išėjo namo. Teisiamajame posėdyje liudytoja V.

K. nurodė, kad su A. M. yra pora, kartu gyvena beveik trejus metus, veda bendrÄ Å«kį. Ž. P. nepažįsta. 2021 m. gruodžio 4 d. su A. buvo kartu. A. paskambino draugas, pakvietė atvažiuoti pas kitÄ draugÄ . IÅ¡sikvietę taksi, ten nuvažiavo. Ten buvę asmenys vartojo alkoholį. A. buvo blaivus. Liudytoja ten iÅ¡gėrė 80 g. viskio, tačiau vakaro įvykius prisimena gerai, jautėsi blaivi. Liudytojai prireikus nuvažiuoti į namus, A. iÅ¡kviestu taksi, nuvažiavo iki namų ir tuo pačiu taksi grįžo atgal.

Liudytojai grįžus, jie lauke vedžiojo to pažįstamo šunį. Buvo atvažiavę kiti draugai. Visi stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, ant šaligatvio prie namo kampo. Ten buvo gal 6 žmonės. Buvo K., A. ir D. (D. buvo netoliese, bet buvo visi kartu), buto savininkas, kurio vardo liudytoja nežino, bei dar keli asmenys. Liudytoja išlipo, priėjo prie A., pasisveikino su visais, bendravo visi kartu, ratuke, vienoje kompanijoje. Po to iš niekur atsirado nukentėjusysis, kuris buvo neadekvatus, kalbėjo nerišliai, vos pastovėjo ant kojų.

Jie su juo pasisveikino, o po to jis pradėjo kabinėtis žodžiais. Nukentėjusysis atsistojo Å¡alia liudytojos, pradėjo jÄ kibinti, kažkÄ jai kalbėjo, tuomet, liudytojai bandant nuo jo nueiti, jis palietė liudytojai už sėdmenų. Nukentėjusysis palietė liudytojÄ sÄ moningai, gal taip elgėsi dėl to, nes ji buvo vienintelė mergina. Liudytoja pasakė nukentėjusiajam, kad jis nelįstų, po to apie tai pasakė A. A. žodžiu įspėjo nukentėjusįjį, kad liudytoja yra jo mergina ir, kad Å¡is prie jos nelįstų.

Tačiau nekentėjusysis niekaip nesureagavo į tai, kÄ A. jam pasakė ir, liudytojai nusisukus, antrÄ kartÄ palietė jos sėdmenis. Tada A. pasakė nukentėjusiajam „Einam pakalbėsim“, pasivedė jį į Å¡onÄ nuo kompanijos iki 2 metrų atstumu, A. su juo kalbėjo, nukentėjusysis nenorėjo jo klausyti, pirmas užsimojo ranka (užsimojimas buvo toks kaip trenkti) ir A. tikriausiai besigindamas vienÄ kartÄ sudavė jam kažkur į veido sritį. Liudytojai pasirodė, kad Ž. trenkė A., tačiau liudytoja tiksliai nematė tiksliai, bet ant kaltinamojo veido vėliau, grįžusi namo matė tokį lyg patinimÄ , iÅ¡ kurio matėsi, kad kaltinamajam buvo suduota.

Nuo kaltinamojo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis nenukrito, stovėjo. Liudytoja nematė jokių sužalojimų, kraujo ant nukentėjusiojo veido. A. ir Ž. niekas neiÅ¡skyrinėjo, jie patys iÅ¡siskyrė. Kiti buvę asmenys į tai kas nutiko niekaip nereagavo. Vėliau liudytoja grįžo į butÄ pasiimti rankinės, pasakė A., kad važiuojam namo. Liudytoja su Ž. P. ėjo į laiptinę, jis pradėjo grasinti A. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. nurodė, kad jis kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ mokyklos, ėjo abu į tÄ pačiÄ mokyklÄ , tačiau jie nebendrauja, pažįstami tik iÅ¡ matymo, Ž.

P. yra liudytojo kaimynas (laiptinė kita, bet terasos yra šalia), draugas, pažįsta jį 3 – 4 metus, nuo vasario 1 d. ir šiuo metu liudytojas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur Ž. P. yra liudytojo tiesioginis darbo vadovas. Liudytojas nurodė, kad iš mokyklos laikų yra girdėjęs gandus, kad kaltinamasis yra agresyvus, yra boksininkas ir gali užsižiebti, tačiau pats liudytojas nuo kaltinamojo nėra nukentėjęs, taip pat iki šio įvykio nėra pats matęs, kad kaltinamasis būtų agresyvus.

Liudytojas nurodė, kad prieÅ¡ įvykį, apie 20 val., pas liudytojÄ Ä¯ namus atėjo užėjo D. N. Pradėjo abu iÅ¡gėrinėti. Per vakarÄ liudytojas iÅ¡gėrė 0,5-0,7 l degtinės, tačiau to vakaro įvykius atsimena. Vėliau prie liudytojo ir D. N. prisijungė K., E., po to kažkas davė liudytojui telefonÄ , ar liudytojas paskambino, ir pasikvietė A. M. Kaltinamasis su drauge taip pat atėjo pas liudytojÄ . Liudytojas nurodė, kad negali pasakyti, ar A. bei V. vartojo alkoholį, nes ten buvo daug žmonių.

Apie 5 val. liudytojas su A. išėjo pavedžioti Å¡uns. Apėjo ratÄ . Buvo sankryža prie namų, 4 perėjos. Prie laiptinės nieko nebuvo. Artėjo link laiptinės, kai liudytojas pamatė, kad ateina Ž. P. (Ž. nebuvo svyruojantis, liudytojas žino, koks jis bÅ«na iÅ¡gėręs ir kažkiek atsigėręs, nukentėjusysis vyko į kalėdinę Å¡ventę, tai liudytojas nemano, kad jis bÅ«tų norėjęs ten vartoti alkoholį). Kažkur Å¡one liudytojas matė D. N., tikriausiai su K. ir A.

Ž. privažiavo su taksi prie savo laiptinės, tada susitiko su D. N., kuris buvo nuvažiavęs iki namų. D. N. pasiliko stovėti toliau, 8-10 metrų atstumu, o prie laiptinės buvo trise – liudytojas, kaltinamasis ir nukentėjusysis. Kur buvo kiti asmenys, liudytojas nežino. V. tikriausiai buvo liudytojo bute. Ž. su A. nebuvo pažįstami, liudytojas juos supažindino, jie bandė pažindantis ir kažkas kažkÄ (neatsimena kÄ ) pasakė. Liudytojas iÅ¡girdo pakeltÄ abiejų balsÄ , tada po 15-20 sekundžių ir A. sudavė Ž. vienÄ kartÄ kumščiu, tiesiu smÅ«giu į priekinius dantis.

Liudytojas tuo metu lenkėsi imti šunį, tačiau kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo jo stebėjimo lauke ir liudytojas matė smūgį. Ž. prieš tai nebandė suduoti A., nes, kiek liudytojas jį pažįsta, jis nėra toks. Prieš smūgiuodamas, A. nieko nesakė. Ž. po smūgio nukrito, liudytojui atrodo, ant sėdmenų. A. tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. Liudytojas ant nukentėjusiojo matė daug kraujo, bandė nukentėjusįjį pakelti, tačiau šis pasakė, kad liudytojas nelįstų.

Nukentėjusysis atstojo pats, pradėjo eiti link laiptinės, A. priėjo prie jo laiptinės, kažkÄ bandė aiÅ¡kintis, tačiau kÄ jie kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Po to liudytojui sukilo emocijos, liudytojas, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, pradėjo rėkti ant A.: „KÄ tu padarei?“. Liudytojas pradėjo eiti link savo laiptinės, o kaltinamasis priėjo prie liudytojo ir paklausė „Gal ir tu nori?“. Liudytojas uždarė laiptinės duris, nuėjo į namus. Pas liudytojÄ namuose lyg ir buvo M., V., V.

Liudytojas pasakė jiems, kad balius baigtas, kad eitų namo. Visi susiruošė ir išėjo. Po to užsuko D. N., jie kartu nuėjo parūkyti ir jis išvažiavo. Po to liudytojas dar išvedė šunį, nufotografavo vietas, kur buvo kraujo. Ryte atsikėlęs, rado Ž. draugės, taip pat liudytojo draugės skambučius, bet juos ignoravo. Liudytojas matė, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo patinę burnos srityje, iš vidaus buvo juoda, tikriausiai kraujo krešuliai. Teisiamajame posėdyje liudytojas K.

K. nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, bendravo kaip pažįstami, nes turi bendrų pažįstamų, bet dažnai nesusitinka, Ž. P. nepažįsta, kažkada buvo tik matęs. Ä®vykio dienÄ liudytojas kartu su broliu A. K. (galimai dar buvo R., bet liudytojas to tiksliai nepamena) automobiliu važiavo susitikti su Tomu ir D. Liudytojas buvo blaivus. Atvažiavę, matė, kad D. ir A. vedžiojo Å¡unį. Ar Å¡uns savininkas buvo kartu, liudytojas nepamena. Buvo 3 val. nakties, jie iÅ¡lipo, pradėjo kalbėtis.

Tada atvažiavo A. mergina (jÄ liudytojas pažinojo, bet jos vardo ir pavardės nepamena). Liudytojas nurodė, kad A. ir jo mergina jam atrodė blaivÅ«s. Visi stovėjo vienoje kelio pusėje, bendravo. Liudytojas su broliu atsitraukė 5 – 10 metrų atstumu ir tuomet taksi atvažiavo Ž. P. Jis kažkodėl buvo labai nepatenkintas, liudytojas pasisveikino su juo, nes D. N. jį pažinojo, o jis kažkÄ negražiai pasakė ir nuėjo toliau. Liudytojas stovėjo su broliu A. atskirai, Ž. P. praėjo pro juos ir nuėjo prie kitos kompanijos.

Liudytojas toliau kalbėjosi su broliu ir iÅ¡girdo, kad kažkas ten vyksta. Liudytojas atsisuko ir pamatė, kad Ž. P. čiupo A. merginai už užpakalio. A. pradėjo ginti merginÄ , gražiai kažkÄ pasakė jam, o tada liudytojas nusisuko. Kaip liudytojas suprato, Ž. P. vėl pakartojo tÄ patį veiksmÄ , tai yra, lietė A. merginÄ antrÄ kartÄ , tačiau pats liudytojas to nematė. Tada A. pradėjo keiktis, pasakė Ž. piktybiÅ¡kai, kad nelįstų prie jo merginos ir tada prasidėjo tas konfliktas.

Ž. labai susinervavo, pradėjo sakyti kažkokius žodžius. Liudytojas stovėdamas toliau nuo jų atsisuko, pamatė, kaip Ž. pakėlė rankÄ , užsimojo ir ranka bandė trenkti į A. veido sritį (ar pataikė, liudytojas neprisimena), tada A. greitai sureagavo ir trenkė ranka (tikriausiai kumščiu) vienÄ kartÄ Å½. į veidÄ . Ž. nukrito, pradėjo labai keiktis. Ž. atsistojo, o A. atsitraukė, kalbėjo su panele. Tada liudytojas su A. K. priėjo, liudytojas užstojo A. dėl visa pikto, jei kas atsitiktų, nežinojo kas gali toliau nutikti.

Užstojo ne dėl to, kad grėsmė buvo A., o bendrai, kad nebebÅ«tų konflikto. Vėliau nuėjome iki maÅ¡inos ir nuvežė A. namo. Liudytojas nurodė, kad nepamena, ar ant A. matė sužalojimų, paaiÅ¡kino, kad ant nukentėjusiojo matė kraujÄ ar mėlynę. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. nurodė, kad jis pažįsta A. M. nuo vaikystės, gyveno (duomenys neskelbtini) nuo mažens, mokėsi toje pačioje mokykloje, tačiau nebuvo klasiokai, dabar su kaltinamuoju beveik nebendrauja, nebent kažkur netyčia susitinka, vienas kito telefono numerių neturi.

Nukentėjusiojo nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad vakare su broliu K. K. buvome namie ir D. N. pakvietė susitikti. Apie 2 – 4 valandÄ nakties liudytojo vairuojamu automobiliu kartu su broliu ir R. R. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), lyg ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas, K. K. buvo blaivÅ«s, R. liudytojui taip pat atrodė blaivus. Atvažiavę, lauke susitiko su D. N., E. ir A. A. liudytojui pasirodė blaivus. Vėliau atvažiavo A. panelė. Visi kurį laikÄ bendravo. Bendravome prie namo kampo, prie laiptinės. Liudytojais nurodė, kad negaliu tiksliai pasakyti, bet jie vieni pas kitus ėjo pakalbėti, todėl, mano, kad visi nebuvo susibÅ«riavę į vienÄ grupelę, bet viskas vyko vienoje vietoje.

Liudytojui atrodo, kad vieni buvo arčiau laiptinės, o liudytojas su R. ir broliu buvo toliau, prie sankryžos. Po kurio laiko liudytojas pamatė, kad ateina Ž. P., matė kaip jis eina per pėsčiųjų perėjÄ . Liudytojas bandė su juo pasisveikinti, bet gavo piktÄ atsakÄ . Liudytojui nukentėjusysis pasirodė neblaivus iÅ¡ atėjimo bÅ«do, jo eisena pasirodė keistoka. Nukentėjusysis praėjo pro liudytojÄ ir nuėjo sveikintis su kitais, kÄ pažįsta. Liudytojui atrodo, kad jis normaliai pasisveikino tik su E. ir D.

Ž. nuėjo prie V. ir kažkÄ negražiai pasakė. Liudytojas nurodė tiksliai nepamenantis, bet jam atrodo, kad Ž. lietė V. užpakalį. A. žodžiais atsakė, bet Ž. vis tiek negražiai kalbėjo su V. ir, kiek liudytojas pamena, tada A. pradėjo grubiau su juo Å¡nekėti, prasivardžiuoti. Tada Ž. užsimojo ir trenkė A. į deÅ¡inę veido pusę. Liudytojas nepamena tiksliai, bet jam atrodo, kad A. atsitraukė ir trenkė Ž. atgal. Liudytojas nematė, kaip A. trenkė Ž., nes tuo metu nusisuko.

Liudytojas nurodė, kad jis specialiai nusisuko, nes jam į tokius dalykus nepatinka žiÅ«rėti. Liudytojas nurodė nepamenantis tos akimirkos, kai buvo trenkta Ž., kaip Ž. sureagavo į A. smÅ«gį, liudytojas nežino. Liudytojas prisimena vaizdÄ prie laiptinės, kaip Ž. vos ne kniÅ«bsčias guli ir kraujuoja, po to atsikelia. Liudytojas matė, kad Ž. iÅ¡ veido srities bėgo kraujas. Po to liudytojas persimetė keliais žodžiais su A., bandė jį nuraminti, deÅ¡ine ranka už krÅ«tinės Å¡iek tiek laikė A., kad nekiltų konfliktas, o į Ž. pusę nežiÅ«rėjo.

Liudytojas prilaikė A., jei toliau vyktų konfliktas, bet viskas buvo gerai, A. buvo ramus. Dėl Å¡ios situacijos visi suprato, kad reikia visiems važiuoti namo, kadangi liudytojas buvo vairuojantis ir blaivas, tai visus – A., V., R. parvežė namo. Liudytojas nurodė, kad ant A. matė Å¡viežiÄ sužalojimÄ , jis buvo deÅ¡inės akies srityje, atrodė kaip paburkimas, paraudimas. Liudytojas pažymėjo, kad tuo metu kai vyko įžeidinėjimai, K., R. ir liudytojas stovėjo vienoje vietoje, o A., V. ir Ž. buvo Å¡iek tiek pasitraukę į laiptinės pusę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. nurodė, kad A. M. pažįsta, jis yra liudytojo brolio draugas, Ž. P. nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad kartu su K. ir A. apie 3 val. nakties atvažiavo susitikti su D. N., su Ž. draugu ir Tomu. Liudytojas, A. ir K. buvo blaivÅ«s. Nuvažiavo Å¡iaip, pasikalbėti, „prastumti“ laikÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, liudytojas matė, kad Ž. draugas, A. ir D. N. vedžiojo Å¡unį. D. N., A. buvo blaivÅ«s, ar Å¡uns savininkas buvo blaivus, liudytojas nežino.

Jie buvo trise. V. nebuvo. BÅ«dami ten, stovėjo lauke, kalbėjosi. Kažkuriuo momentu liudytojas su D. N. nuėjo prie D. N. maÅ¡inos kažko iÅ¡ jos paimti. Perėjo į į kitÄ kelio pusę ir kitoje kelio pusėje susitiko taksi atvažiavusį Ž. P. Ž. jau iÅ¡lipdamas iÅ¡ taksi kažkÄ impulsyviai kalbėjo, matėsi, kad yra padauginęs (yra neblaivus). Liudytojas su Ž. tuo metu nesikalbėjo, liudytojas nežinojo, kas jis toks, todėl neatkreipė didelio dėmesio. Liudytojui grįžus atgal, Ž. stovėjo bendroje kompanijoje, jis bendravo su savo draugu, kuris turėjo Å¡unį (liudytojas to asmens nepažįsta, žino tik iÅ¡ matymo), ir A.

M. Kai liudytojas grįžo iÅ¡ maÅ¡inos, gal po 5 minučių prie jų prisijungė taksi atvykusi mergina (ji atvyko vėliau nei Ž.). Vienu tarpu grupės iÅ¡siskyrė. Liudytojas, K. ir A. stovėjo atskirai, kalbėjosi trise. Vienu metu įvyko tas incidentas. Liudytojas pats neatsisukinėjo ir ryÅ¡kiai nematė. Liudytojas girdėjo Ž. balsÄ , jis kažkÄ sakė norėdamas pateisinti savo elgesį, kad neva jam čia viskas leidžiama. Vienu momentu, Ž. pradėjo lįsti prie A. merginos, tai pamatęs A. ramiai kalbėjo su Ž.

KÄ kalbėjo, liudytojas neprisimena. Kažkuriuo momentu, liudytojas iÅ¡girdo pakeltÄ Å½. tonÄ . Po kurio laiko, A. M. pakėlė balsÄ , tačiau fizinio smurto liudytojas nematė. Liudytojas atsisuko jau po smÅ«gio ir matė, kaip Ž. kėlėsi. Jam padėjo atsistoti draugas, kuris turėjo Å¡unį. Ž. atsistojo ir sakė, kad „tu nežinai kas tau bus“ ir pan. Po to liudytojas buvo priėjęs prie A., bendravo su juo, A. lietė sau smilkinį, veido Å¡onÄ , dėl to liudytojas suprato, kad jam buvo suduotas smÅ«gis.

Ž. po įvykio nuėjo su savo draugu. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 7 d. A. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. gruodžio 4 d. jam bÅ«nant namie su drauge V. K., adresu (duomenys neskelbtini) (pas draugę), jis paskambino draugui E. Č., paklausė kÄ jis veikia, jis atsakė, kad jis yra pas draugÄ E., adresu (duomenys neskelbtini). E. kontaktų jokių nežino. Susitarė, kad jis su drauge atvažiuos pas juos. IÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo pas juos apie 3 val. nakties.

Jiems atvykus pas juos, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jų jau ten buvo 5 (žino jų tik "facebook" paskyras) – V. (V. G.), E., E., D. (D. N.), M. (M. P.). A. M. tÄ vakarÄ alkoholio visiÅ¡kai nevartojo. Jiems besėdint namuose, jis iÅ¡girdo, kad pradėjo inkÅ¡ti E. Å¡uo, tad pasiÅ«lė kartu jį iÅ¡vesti į laukÄ . Jis su E. išėjo dviese į laukÄ su Å¡uniu. Tuo metu atvažiavo su automobiliu du broliai - K. (K. K.) ir A. (A. K.), kartu su jais atvažiavo R., bet jo kontaktų nežino. Jie visi buvo blaivÅ«s. Jie yra pažįstami.

Jiems atvažiavus jie pradėjo kalbėti su jais, o E. nuėjo toliau vedžioti Å¡uns. Tuo metu grįžo jo draugė su taksi (buvo iÅ¡važiavus trumpam iki namų). Jiems visiems bendraujant lauke net nepastebėjo, kaip prie jų priėjo E. su kažkokiu vaikinu (tÄ vaikinÄ matė primÄ kartÄ ). Vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pakalbėjo. Tas vaikinas pradėjo liesti jo merginos sėdmenis. Ji pasakė "KÄ tu čia darai, ko tu prie manęs lendi?". A. M. pradėjo užstoti savo merginÄ , pasakė, kad tai yra jo mergina, „eik ieÅ¡koti kitur“.

Vaikinas jam kažkÄ atsakė, bet dėl jo bÅ«senos nesuprato. Tada jie vėl pradėjo bendrauti tarpusavyje su draugais, kai tas vaikinas vėl priėjo prie jo merginos ir pradėjo kabinėtis, liesti jos sėdmenis. Tada A. M. pradėjo jį necenzÅ«riniais žodžiais vadinti, nes buvo įpykęs, kad jis iÅ¡ pirmo karto nesuprato. Gali bÅ«ti, kad vaikinas supyko ant A. M., kuomet jis A. M. bandė trenkti į kairės pusės antakio sritį. Kadangi A. M. yra boksininkas, suveikė refleksas, jis pradėjo gintis ir sudavė minėtam vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ , po ko jis nukrito ant žemės. Vaikinas atsistojęs pradėjo A.

M. grasinti, kad jo draugai jį suras ir jis kalbės tada jau su jais. A. M. pasakė vaikinui, kad eitų namo ir jis iÅ¡ karto nuėjo. Matė, kad vaikinui pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ burnos ar lÅ«pos. A. M. lyg atrodė, kad jis vaikinui trenkė nestipriai. Prisipažįsta, kad jis jam trenkė, gailisi, kad taip pasielgė, bet jis tik norėjo apsaugoti savo merginÄ . Buvo juk gražus vakaras, problema išėjo lygioje vietoje. Dar po to pastovėjo lauke, galvojo gal atvažiuos policijos pareigÅ«nai, duos papÅ«sti, bet niekas neatvažiavo.

VisÄ konfliktÄ matė V., R., A., K. ir E. Kiti asmenys buvo namuose ir nieko nematė (t. 1, b. l. 116). Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 4 d. A. M. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad Å¡iuo atveju jis nesijaučia kaltu, nes jis tiesiog gynėsi nuo kito asmens smÅ«gio (užpuolimo). Po įvykio pas jį kairės pusės veido srityje, ties antakiu matėsi kraujosruva nuo jo smÅ«gio. Kraujosruva užgijo maždaug po pusantros savaitės (t. 1, b. l. 126).

IÅ¡ 2021 m. gruodžio 4 d. Ž. P. protokolo – pareiÅ¡kimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras kilusio konflikto metu kumščiu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ , bei iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas. Nuvykus į VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninę Žalgirio klinikÄ , pirminės apžiÅ«ros metu, jam nustatyta: nežymus virÅ¡utinės lÅ«pos patinimas kairėje pusėje, 21, 22 dantys iÅ¡nirę mobilÅ«s kartu su alveolinės ataugos segmentų, tų pačių dantų alveolinės ataugos lūžiai dantų srityje.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bei kaltÄ asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 4 d. nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 04:45 val. grįžo namo iÅ¡ klubo į kiemÄ . Atvažiavo vienas su taksi automobiliu. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio bei einant link (duomenys neskelbtini), link laiptinės durų, pastebėjo gatvėje, o tiksliau prie pėsčiųjų perėjos, stovinčius maždaug 7 vyrus. Pastebėjo, kad minimoje vyrų kompanijoje stovi jam pažįstamas vyras, tai buvo jo namo kaimynas, tik gyvenantis kitoje laiptinėje, E. V.

Likusių vyrų jis nepažinojo ir nėra sutikęs. Jam einant pro juos, pasisveikino su kaimynu E., bet vienas kompanijoje buvusių vyrų prikibo prie jo žodžiais, bet kÄ tiksliai tuo metu jam sakė, jis neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad vyrui pasakė, kad nenori konfliktuoti ir eina namo, bet vyras stovėdamas prieÅ¡ais jį, staiga trenkė kumščiu jam į veido sritį, nuo ko jis pajuto fizinį skausmÄ . Pajutęs skausmÄ , susilenkė ir pastebėjo, kad iÅ¡ jo burnos stipriai bėga kraujas, todėl kurį laikÄ buvo susilenkęs. Nugriuvęs bei sÄ monės praradęs nebuvo.

Po smÅ«gio vyras jo paklausė, ar nori dar, bet atsakė, kad nieko nenori. Nepažįstamas vyras dar kelis kartus paklausė jo, ar nori dar, suprato, kad vyras dar kartÄ nori jam trenkti, todėl nuskubėjo į namus. Nepastebėjo, kad kompanijoje buvę vyrai bandytų nuraminti savo kompanijos draugÄ . Grįžęs namo, atsigulė į lovÄ , bet po valandos miego, jį prižadino draugė M. A., kuri gyvena su juo. Draugė pamačiusi jį bei sužalotÄ jo burnos sritį, nurodė, kad kartu su ja vyktų į ligoninę.

Nuvykus ryte į VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninę Žalgirio klinikÄ , pirminės apžiÅ«ros metu, jam nustatyta: nežymus virÅ¡utinės lÅ«pos patinimas kairėje, pusėje, 21, 22 dantys iÅ¡nirę mobilÅ«s kartu su alveolinės ataugos segmentų, tų pačių dantų alveolinės ataugos lūžiai dantų srityje. Klinikoje jam buvo susiÅ«tos dantenos, gomurys. Taip pat norėtų pridurti, kad kaimynas E. V. jam į „Messenger“ programėlę parašė žinutę, kurioje nurodė, kad asmuo, trenkęs jam, yra A.

M., taip pat pridÅ«rė, kad A. norėjo suduoti ir jam, bet Å¡is spėjo pasiÅ¡alinti į namus. Kaimyno E. draugė Kornelija, kurios telefono neturi, per „Messenger“ programėlę pradėjo bendrauti su jo drauge Migle, pastaroji jai persiuntę nuotraukÄ asmens, kuris jam trenkė. PeržiÅ«rėjo atsiųstÄ nuotraukÄ ir atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris jam trenkė. Po įvykusio įvykio jaučiasi nukentėjęs, kadangi Å¡iuo metu, toliau jaučia dantų fizinį skausmÄ , negali normaliai maitintis, turi valgyti tik minkÅ¡tÄ maistÄ (t. 1, b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 1 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 3-4 val. grįžo iÅ¡ miesto taksi automobiliu namo ir iÅ¡lipo kitoje kelio pusėje prieÅ¡ savo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡lipus sutiko toje pačioje gatvės pusėje D. N. ir prie jo buvo dar du vaikinai. Pereidamas į kitÄ gatvės pusę link namų, matė, kad prie perėjos (namo kampo) stovi dar keli (tikslaus skaičiaus nepasakys) žmonės ir pamatė, kad tarp jų yra jo kaimynas E. su Å¡uniuku.

Jie su juo pasisveikino, kuomet prie E. stovėjęs vienas vaikinukas (kurio anksčiau nėra matęs) prie jo pradėjo kabinėtis žodiÅ¡kai, bet kÄ jis jam sakė, nebepamena. Jis atsakė tam vaikinui "atstok" ar kažkÄ panaÅ¡aus, kuomet pajuto stiprų smÅ«gį į burnos sritį. Po smÅ«gio jis parkrito ant žemės. Jam atsistojus, pajuto, kad jo burna yra kruvina ir du dantys pasislinkę link gomurio pusės. Tada atsistojo prie namo sienos. Tas vaikinas vėl priėjęs prie jo paklausė, ar nori dar jis gauti.

Jis atsakė, kad jis nieko nebenori, suprato, kad nieko daugiau atsakyti nereikia. Dar kurį laikÄ pastovėjo prie sienos ir įėjo į savo laiptinę. IÅ¡ paskos jo nesekė. Grįžęs namo įėjo į voniÄ , apsiprausė, prasiskalavo burnÄ . Palaukęs, kol nustos kraujuoti, nuėjo į lovÄ . Kadangi nenorėjo žadinti savo merginos, jos gÄ sdinti, todėl naktį nusprendė prabÅ«ti namie ir, kai mergina ryte iÅ¡eis, kreiptis į gydymo įstaigÄ . Po kelių valandų atsibudo draugė, kad iÅ¡vestų Å¡unį ir išėjusi į laiptinę ir laukÄ pamatė kraujo balas.

Grįžusi namo pažiūrėjo į jį, iš karto jį pakėlė ir vežė į RVUL. Ten jį iš karto išsiuntė į Žalgirio klinikas. Tarp tų visų žmonių buvo vien tik vaikinai, yra šimtu procentų įsitikinęs, kad ten jokios merginos nebuvo. Apart E. ir D. jis nieko iš buvusių ten nepažįsta (t. 1, b. l. 41). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. antros dienos pusėje su pažįstamais vyrais susirinko jo bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Bute buvo kartu su D. N., K., kurio pavardės ir kontaktinių duomenų neturi, E., kurio nežino nei pavardės nei kontaktinių duomenų bei A. M., kurio kontaktinių duomenų neturi. Su A. M. buvo atėjusi jo draugė V., kurios jis nepažįsta, susipažino tik vakar. Bute visi vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir brendį, iÅ¡gėrė apie 2,5l degtinės ir brendžio. Alkoholį vartojo iki paryčių. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:30 val., visi išėjo į laukÄ , prie (duomenys neskelbtini).

Lauke vedžiojo jo Å¡unį. Prie minėto namo, gatvėje sustojo ir visi kalbėjo. Pastebėjo, kad ateina jo kaimynas Ž. P., kuris su juo pasisveikino. Ž. P. pasisveikinus su juo, Å¡is norėjo pasisveikini ir tiesė rankÄ link A. M., bet A. M. sugniaužtu deÅ¡inės rankos kumščiu iÅ¡ niekur nieko smogė Ž. P. į veido sritį, nuo smÅ«gio pastarasis nugriuvo ant Å¡aligatvio. Ž. nieko blogo nepasakė, kodėl jam buvo smogta, liudytojas pasakyti negali. Jam atrodo, kad Ž. P. nebuvo praradęs sÄ monės. Jis bandė nuraminti A.

M., atsistojo tarp jo ir Ž. P. per vidurį. Pastebėjo, kad iÅ¡ Ž. P. burnos pradėjo bėgti kraujas, maždaug po minutės jam pakilus nuo Å¡aligatvio Ž. nuėjo iki laiptinės. IÅ¡ paskos nuėjo ir A. M., ar jie kažkÄ kalbėjo, jis negirdėjo, daugiau smÅ«gių A. M. neatliko. Ž. nuėjus namo, A. M. grįžo iki jų bei kažkÄ pradėjo jam garsiai sakyti, todėl bijodamas jo agresyvaus elgesio, nuėjo sparčiu žingsniu namo. Jo žiniomis, A. M. yra Lietuvos bokso čempionas, todėl jis gali taikliai ir stipriai smÅ«giuoti.

Ä®vykio metu jis bijojo kažkÄ jam daugiau sakyti, nes jis labai greitai tampa agresyvus, neprognozuojamas. Ä®vykio metu A. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Jam nuėjus namo, nežino, kur nuėjo kieme likę pažįstami. Grįžus į namus Ž. per „Messenger“ programėlę atsiuntė A. M. socialinio tinklo „Facebook“ profilio nuotraukÄ bei nurodė, kad bÅ«tent Å¡is asmuo jam trenkė. Po įvykio Ž.

P. jam skambino, sakė, kad jam skauda sumuÅ¡tÄ burnos sritį. Kiek žino, jo draugė Kornelija bendravo su Ž. drauge Migle, bÅ«tent kÄ , jis nežino. Apklausos metu liudytojui buvo parodyta nuotrauka iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ nacionalinių registrų, kuriame yra A. M. nuotraukos. Klausimas liudytojui: ar nuotraukose pavaizduotas asmuo A. M. yra tas pats asmuo, kuris 2021 m. gruodžio 4 d. apie 04:30 val., (duomenys neskelbtini), smÅ«giavo Ž. P. į veido sritį? Liudytojo atsakymas: taip, bÅ«tent Å¡is asmuo yra A.

M., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus savo bute, bei jis vėliau gatvėje kilusio konflikto metu sudavė Ž. P. vienÄ smÅ«gį į veido sritį (t. 1, b. l. 75). Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 12 d. papildomai apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d., apie 19-20 val., pas jį atvyko D. N., adresu (duomenys neskelbtini). Jie bendravo dviese ir apie 23 val. nusprendė atsidaryti butelį degtinės. Jiems begeriant D. N. paklausė jo, ar gali prie jų prisijungti K. Jis sutiko. Apie 24 val. atėjo pas juos K., atsinešė sulčių ir tikriausiai likutį kažkokio alkoholio.

D. N. po to vėl paklausė jo, ar gali prie jų prisijungti E. (E.). Jis sutiko ir jis po kurio laiko atėjo pas juos, prisijungė. Keturiese sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Tada E. paskambino A. Kiek žino, jis buvo pas save namuose su drauge V. E. perdavė jam telefonÄ ir A. jo paklausė, ar gali prisijungti prie jų. Jis sutiko. Kol laukė A. su drauge, prie namo privažiavo A. Tada jie keturiese išėjo parÅ«kyti su A. ParÅ«kę jie keturiese grįžo namo, A. iÅ¡važiavo savo reikalais. Tada jau atėjo A. su drauge.

Ar A. vartojo alkoholį, atsakyti negali, nepamena. Jo draugė tai tikrai gėrė su jais, tÄ pamena. Dar po kurio laiko prie jų prisijungė M. ir V. Jie toliau bendravo, vartojo alkoholį. Apie 4 val. D. N. paskambino tikriausiai A., paprašė, kad atvažiuotų jo paimti ir pavežtų iki jo namų. A. atvažiavus, D. su K. iÅ¡važiavo su juo. Apie 4:30 val. A. pasiÅ«lė iÅ¡vesti Å¡unį. Kadangi Å¡uo yra senas, tai nusprendė eiti kartu su A. į laukÄ . IÅ¡ buto išėjo dviese, kiti liko bute (V., E., M., V.).

Grįžinėjant link namo, pamatė kitoje kelio pusėje Ž. Prie Ž. matė stovintį ir D. jie bendravo. Tada Ž. pradėjo eiti link jo, norėjo pasisveikinti. Jiems einant per perėjÄ , A. paklausė: "Kas čia toks?". Jis atsakė, kad tai jo kaimynas. Jiems susitikus trise, ar Ž. su A. ar A. su Ž. (tiksliai atsakyti negali) norėjo pasisveikinti. Tikriausiai Ž. iÅ¡girdo, kÄ sakė A. liudytojui ir paklausė: "O kas tu toks?". A. kažkÄ atsakė Ž., kuomet liudytojas lenkėsi paimti Å¡uns pavadėlį iÅ¡ A. ir ruošėsi eiti link namų, kuomet iÅ¡girdo smÅ«gį.

A. trenkė vienÄ kartÄ Å½. į veido sritį, po ko jis nukrito ant žemės. Po smÅ«gio liudytojas sustingo, nesuprato, kas įvyko, pagalvojo, kad gal Ž. prarado sÄ monę. Matė, kad jo burna yra pilna kraujo. Pamatęs smÅ«gį prie jų pribėgo D. Jie lenkėsi padėti atsikelti Ž., bet jis atsisakė jų pagalbos ir atsistojo pats. Atsikėlęs pradėjo atsitraukinėti nuo A. link laiptinės, bet A. ėjo jam iÅ¡ paskos. Girdėjo, kad jie kažkÄ rėkia vienas kitam, tačiau jau nebepamena nei kÄ , nei kas rėkė.

Jie su D. N. liko stovėti vietoje, liudytojas D. N. pradėjo moralizuoti, kad kÄ Äia A. padarė ir, kad susirinktų savo draugus ir eitų iÅ¡ čia. Jis taip pat buvo pasimetęs, nežinojo nei kÄ besakyti. Po to pamatė, kad A. su Ž. jau stovi prie laiptinės, kuomet A. pasakė: "gal visus iÅ¡baladoti?". Jis su D. N. pradėjo eiti link jo laiptinės, norėjo parvesti Å¡unį namo, praėjo pro A. ir pradėjo jam sakyti, kad kÄ Äia padarei, gal idiotas ir panaÅ¡iai. Ž. iÅ¡eidinėjo į savo laiptinę, kuomet A. atsisuko į liudytojÄ sakydamas, tai gal ir tau? Liudytojas iÅ¡sigando A., greitai įėjo į laiptinę, uždarė duris.

Vienas parėjo į butÄ , paliko Å¡unį ir likusiems draugams bute pradėjo rėkti, kad vakarėlis baigtas ir kad visi skirstytųsi. Visi ganėtinai greitai išėjo iÅ¡ jo namų ir pas jį į butÄ atėjo D. Dar su juo pabuvo apie 15 minučių, išėjo parÅ«kyti, pakalbėjo apie tai, kas čia nutiko, ir jis iÅ¡važiavo namo. Pradėjo susiraÅ¡inėti su Ž., jis paprašė duomenų A., kad žinotų, kas jam trenkė. Apie 6 val. ryto jis dar nuėjo į laukÄ , iÅ¡vedė Å¡unį, nufotografavo kraujo dėmes prie laiptinės. Apie 7 val. ryto pamatė, kad jam skambina Ž. draugė, bet jis nenorėjo su ja kalbėti ir ragelio nepakėlė.

Kiek žino, ji, pamačiusi Ž., iš karto išvežė į ligoninę. Yra šimtu procentų įsitikinęs, kad jie iš buto su šuniuku išėjo dviese su A., įvykio metu A. draugės lauke nebuvo. Tikrai tiksliai pamena, kad, kai trenkė A. Ž., jie tada stovėjo trise ir tolėliau tik D. su A. ir K. Jokio konflikto tarp A. ir Ž. nebuvo, jei būtų buvęs konfliktas tarp jų, būtų pradėjęs juos skirstyti. Taip pat tikrai yra įsitikinęs, kad Ž. pirmas tikrai neužsimojo trenkti.

Kiek pamena, Ž. nebuvo visiÅ¡kai neblaivus, buvo tiesiog iÅ¡gėręs, bet kondicijoje. Yra jį matęs tikrai neblaivų, tai bÅ«tų nepalyginama. Po įvykio su asmenimis, buvusiais pas jį, nebendravo. IÅ¡gertas alkoholio kiekis neturi įtakos to įvykio atsiminimams (t. 1, b. l. 80). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 10 d. liudytojas D. N. parodė, kad A. M. pažįsta nuo mokyklos laikų, yra tiesiog pažįstami, artimai nebendrauja. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 22 val. liudytojas užsuko pas draugÄ E. V., adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo bendrauti, vartoti alkoholinius gėrimus.

Po kurio laiko dar pas E. atvyko keletas draugų – V., M., E. Apie 3 val. jis su E. išėjo į laukÄ ar iÅ¡vesti Å¡unį ar susitikti su Ž., tiksliai nepamena. Išėję į laukÄ , pamatė, kad tarp Ž. ir A. vyksta konfliktas, lyg jie pradėjo stumdytis, pradėjo juos skirti. Kai juos iÅ¡skyrė, jis su E. grįžo pas jį į butÄ , kiek matė, Ž. irgi grįžo į savo butÄ , liudytojas susirinko savo daiktus ir išėjo namo. Ar Ž. buvo suduotas smÅ«gis, nematė. Tiesiog matė, kad jie stumdėsi ir konfliktavo, norėjo kuo greičiau juos iÅ¡skirti.

Ar Ž. kraujas bėgo, tikrai nematė. Taip pat dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio (iÅ¡gėrė su E. apie 0,7 litro talpos degtinės butelį) bei vėlaus laiko kai kurių įvykio aplinkybių nepamena. Kodėl tarp Ž. ir A. įvyko žodinis konfliktas, atsakyti negali, taip pat nežino, kuris pirmas pradėjo. Taip pat jiems išėjus į laukÄ , lauke jau buvo K. ir A. Tiksliai nepamena, ar į laukÄ buvo išėję asmenys, kurie buvo bute (t.1, b. l. 84). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 10 d. liudytoja V.

K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 3 val. jie nuvažiavo pas A. pažįstamÄ , juos pakvietė jo draugas, kuris jau buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tų draugų nepažįsta, tad negali pasakyti, pas kokį draugÄ nuvažiavo. Nuvykus pas juos, jau bute buvo 5 vaikinai, kurių vardų nežino. IÅ¡gėrė gal apie 80 ml. viskio tÄ vakarÄ , kiti draugai buvo pavartoję alkoholio gan daug. A. alkoholio nevartojo. Po kurio laiko suprato, kad jai reikia grįžti trumpam namo, tad A. jai iÅ¡kvietė taksi ir ji viena nuvažiavo iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ karto vėl grįžo pas draugus.

Kai jau grįžo į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad lauke Å¡unį vedžioja A. su draugais. Å ie draugai bute nebuvo, atvažiavo vėliau. IÅ¡ kur jie atsirado, atsakyti negali. Jai iÅ¡lipus iÅ¡ taksi pasisveikino su visais, bendravo ratuku visi, kuomet iÅ¡ kažkur atsirado dar vienas vaikinas, kurio prieÅ¡ tai mačiusi nebuvo. Tas vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų. Tas vaikinas priėjęs prie jos vienÄ kartÄ palietė jos sėdmenis, kuomet ji jam pasakė, kÄ tu čia darai.

A. iÅ¡girdęs jos žodžius, sureagavo ir tam vaikinui gražiai paaiÅ¡kino, kad ji yra jo mergina ir kad jis prie jos nelįstų. Po Å¡ių žodžių tas vaikinas nuėjo į Å¡alį ir po kelių akimirkų vėl grįžo prie jos ir vėl padarė tÄ patį. A. tai pamatęs nusivedė jį į Å¡alį, pradėjo konfliktuoti žodiÅ¡kai, kuomet tas vaikinas užsimojo ir norėjo trenkti A., nėra įsitikinusi, bet jai atrodo, kad ir sudavė kažkur į veido sritį (tiksliai atsakyti negali, nes stovėjo toliau), kuomet suveikė A. savisauga ir jis trenkė vienÄ kartÄ tam vaikinui, dėl ko jis nukrito ant žemės. Ji pasakė, kad važiuoja namo, nes vyksta nesÄ monės, kuomet buto Å¡eimininkas su tuo neblaiviu vaikinu įėjo į laiptinę ir pradėjo sakyti, kad „mes tave dar pasigausim“.

Jie dar apie 20 minučių prastovėjo prie laiptinės, nes galvojo, kad jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau nesulaukus jų, draugai parvežė namo. Kai grįžo namo pamatė, kad ant A. prie deÅ¡inio antakio yra paraudimas, o kitÄ dienÄ matėsi neryÅ¡kus, kaip įbrėžimas lyg. Nematė, kad bÅ«tų kažkokie sužeidimai tam kitam vaikinui, kaip ir minėjo jis dar su grasinimais nuėjo į laiptinę. Nori tik papildyti, kad A. niekada nepuola pirmas trenkti. Šį kartÄ taip pat matė, kad tas neblaivus vaikinas užsimojo pirmam smÅ«giui (b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 13 d. liudytojas K. K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d., apie 3-4 val., ryte atvažiavo pas draugÄ D., adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo kartu su broliu A. ir draugu R. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, lauke susitiko su E. ir A. M., jie vedžiojo Å¡unį. Pradėjo bendrauti lauke, kuomet su taksi atvažiavo A. mergina. Tada jis su A. ir R. nuėjo toliau ir toliau bendravo tarpusavyje. Tuo metu iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo Ž., gal ir yra jį anksčiau matęs, tačiau neatsimena, jie nėra nepažįstami.

Jis praėjo pro juos, tad jie pasisveikino, nes pagalvojo, kad čia yra kurio nors draugas. Pastebėjo, kad jis buvo labai piktas, akivaizdžiai neblaivus. Praėjęs pro juos nuėjo prie A. ir jo merginos. Kiek suprato, kad tas Ž. pradėjo kabinėtis prie A. merginos, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. gražiai bandė jam sakyti, kad tai yra jo mergina ir kad prie jos nelystų, nes Ž. labai „naglai“ prie jos pradėjo lysti. Tada Ž. vėl čiupo A. merginai už sėdmenų ir tada A. jau griežčiau su juo pradėjo kalbėti, kuomet Ž. pradėjo mosikuoti su dešine ranka, norėjo suduoti A.

Jis besigindamas sudavė Ž. į veidÄ po ko jis nukrito ant žemės. Ž. staigiai atsistojo nuo žemės, pradėjo rėkauti, tačiau liudytojas užstojo A. Tada Ž. nuėjo namo, o jie dar liko stovėti lauke, nes A. galvojo, kad, jei bus iÅ¡kviesta policija, kad pabendrauti su atvykusiais pareigÅ«nais. Liudytojas, brolis A., R., A. buvo visiÅ¡kai blaivÅ«s, alkoholio tÄ vakarÄ nevartojo. Jokių sužalojimų ant Ž. nematė, neatrodė, kad bÅ«tų sužeistas. Palaukę kurį laikÄ lauke, sėdo visi į automobilį ir iÅ¡važiavo namo.

Gali bÅ«ti, kad kai Ž. pradėjo mosikuotis, gal ir užkliudė A. veidÄ , sužalojimo ant jo nematė (t. 1, b. l. 92). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 13d. liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. visÄ dienÄ dirbo, grįžęs namo apie 12 val. nakties pradėjo su broliu žaisti kompiuterinius žaidimus, kuomet apie 3 val. susirašė su D. N. ir susitarė, kad susitinka parÅ«kyti. Apie 3:30 val. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu K. ir draugu R., kurio kontaktų nežino.

Kai atvyko, E. išėjo į laukÄ su Å¡uniu ir A., pradėjo visi bendrauti, kuomet atvažiavo su taksi A. mergina. Bet jie visi Å¡eÅ¡i ir toliau bendravo lauke. Jam iÅ¡ nugaros iÅ¡ niekur atsirado Ž. Matė, kad Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, girdėjo, kad jam pynėsi liežuvis. Jis su juo pasisveikino, jis jam nežiÅ«rėdamas į akis taip pat atsakė labas ir viskas. Yra jį iÅ¡ anksčiau matęs, tačiau jo asmeniÅ¡kai nepažįsta. Tada jų ratukas truputį prasiskirstė, jis su E., broliu ir R. nuėjo porÄ Å¾ingsnių toliau, o A., jo mergina ir Ž. atskirai liko stovėti.

Jiems bendraujant viena ausimi iÅ¡girdo A. pakeltÄ tonÄ ir jis atsisukęs pamatė jo veidÄ ir tada suprato, kad kažkas įvyko. IÅ¡ jo tono suprato, kad tai buvo įspėjimas. Jo pakeltas tonas buvo adresuotas Ž., nes jis prilietė jo merginos sėdmenis. Tačiau Ž. vis tiek neaprimo ir vėl palietė jos sėdmenis, po ko iÅ¡ A. buvo agresyvus tonas. A. besižodžiuojant pamatė, kaip Ž. užsimojo savo deÅ¡ine ranka ir trenkė A. į veidÄ . Po ko jis gindamasis trenkė Ž., dėl ko jis nukrito ant žemės. Kai atsigavo, atsistojo pamatė, kad jam iÅ¡ burnos bėga kraujas.

Tuo metu jis prisidegė cigaretę ir matė, kaip Ž. nueina namo ir po to E. su Å¡uniu nuėjo namo. Liudytojas, R., A., K. ir A. mergina liko stovėti lauke, galvojo, kad bus iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, tačiau po 20 minučių laukimo sėdo visi į automobilį ir parvežė visus namo. Nori papildyti, kad jis, A., R., A. visi buvo blaivÅ«s, alkoholio tÄ vakarÄ nevartojo. Po Ž. smÅ«gio A. matė, kad jam buvo paraudimas kairės pusės antakio srityje (t. 1, b. l. 96). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 8 d. liudytojas R.

R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. nakties metu apie 3 val. jam paskambino draugas K., kuris pasiūlė susitikti. Po kurio laiko jis kartu su broliu A. atvažiavo liudytojo pasiimti ir jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jiems atvykus, lauke juos pasitiko A. ir kitas vaikinukas, kurio nepažinojo. Kiek matė, jie kartu vedžiojo šunį. Jie pradėjo bendrauti lauke penkiese. Vėliau atokiau jų pamatė D. Tuo momentu, kai jis ėjo pasisveikinti su D., pamatė, kad iš taksi automobilio išlipo dar vienas vaikinas (jo nepažįsta).

Su juo jokio kontakto neturėjo. Pasisveikinus su D., grįžo prie A., K., A. ir vaikino su Å¡uniu. Kažkuriuo momentu jų ratukas prasiskirstė ir liko stovėti atokiau su A. ir K., o A., kiek suprato, nuėjo pasitikti savo merginos iÅ¡ taksi ir kartu su juo nuėjo vaikinas. Po to nematė, kas vyko už jo, bet iÅ¡girdo kažkokį pakelta balsÄ (kiek suprato, tai to vaikino, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio). Po kurio laiko iÅ¡girdo ir A. pakeltÄ balsÄ . Kas vyko tarp A. ir to kito vaikino jis nematė.

Kadangi jam nebuvo smalsu, todėl jis prie jų nėjo ir situacijos kas toliau vyko nematė. Po to matė, kad abu vaikinai išėjo namo. Kai jie išėjo, jie dar kurį laikÄ pastovėjo lauke, nes A. galvojo gal atvyks policijos pareigÅ«nai. Tačiau pastovėję lauke kurį laikÄ , pradėjo Å¡alti ir iÅ¡važiavo namo. Kai tas vaikinas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pastebėjo, kad jis pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio ir drÄ siai ėjo link A. ir prie jo stovėjusio kito vaikino. Net kai ir gavo smÅ«gį iÅ¡ A., girdėjo, kad jis rėkavo, grasino: "Žinot kas jums dabar bus".

Liudytojas tÄ dienÄ alkoholio vartojęs nebuvo, buvo blaivus. Kadangi buvo tamsus paros metas ant A. sužalojimų nematė, bet kiek žino, kažkuriuo momentu jis irgi gavo smÅ«gį. Kiek žino, A. taip pat buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Kiek pažįsta A., tai žino, kad jis iÅ¡ savęs nėra konfliktiÅ¡kas, patikimas, jis save iÅ¡lieja sportuodamas. Važiavo pabendrauti su juo nieko nebijodamas, tad tai kÄ pamatė tÄ vakarÄ , buvo netikėta. Po įvykio su A. nebendravo. Kai kurių to įvykio detalių nepamena, nes viskas įvyko labai greitai, netikėtai (atvažiavo tiesiog pabendrauti visi).

Taip pat pradėjo nemažas laiko tarpas po įvykio (t. 1, b. l. 145). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. gruodžio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 3306/2021(01) nustatyta, kad joje pateikta iÅ¡vada: Ž. P. nustatytos kraujosruvos apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimas su alveolinės ataugos lūžiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, tikėtina smÅ«giuojant, prieÅ¡ atvykstant į gydymo įstaigÄ , 2021-12-04. Sužalojimai dėl alveolinės ataugos lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tikėtina padaryti užduotyje nurodytu bÅ«du. Sužalojimai tikėtina padaryti suduodant smÅ«gį ir visumoje griuvimui nėra bÅ«dingi. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti smÅ«giuojant kumščiais ar suduodant smÅ«gį kitu, kietu, buku daiktu (t. 1, b. l. 32-34). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismas iÅ¡ aptartų, byloje surinktų duomenų nustatė, kad kaltinamasis A. M. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė Ž. P. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimÄ su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. Kaltinamasis A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog įvykus jo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui dėl to, kad nukentėjusysis priekabiauja prie kaltinamojo merginos V. K., nukentėjusysis bandė trenkti kaltinamajam į kairės pusės antakio sritį ir tuomet kaltinamasis gindamasis sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ .

Teisme kaltinamasis papildė, kad tuo metu, kai kaltinamasis grubiau kalbėjo su nukentėjusiuoju, keikėsi, jie abu buvo Å¡iek tiek atsitraukę nuo kitų, kaltinamasis susinervinęs ėjo link nukentėjusiojo, pasakė, kÄ norėjo jam pasakyti, o nukentėjusysis kažkÄ pasakęs, užsimojo ir Å¡oniniu smÅ«giu kumščiu užkabino kaltinamajam veidÄ , tuomet kaltinamasis gindamasis trenkė nukentėjusiajam atgal – sudavė vienÄ tiesų smÅ«gį deÅ¡iniu kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį.

Nukentėjusysis Ž. P., o taip pat liudytojas E. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu jokios merginos nebuvo, Ž. P. kaltinamajam smūgio nesudavė ir suduoti nebandė, būtent A. M. pradėjo žodžiais kabinėtis prie priėjusio nukentėjusiojo, nukentėjusysis pasakė jam atstoti ir kaltinamasis po kelių sekundžių kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido (burnos) sritį. Tuo tarpu teisme apklausti liudytojai D. N., V. K., A. K., K. K., R. R., nurodę įvykio metu buvę įvykio vietoje, matę arba dalinai matę įvykio aplinkybes, patvirtino, kad kaltinamojo mergina V.

K. įvykio metu buvo įvykio vietoje. Liudytojai V. K., A. K., K. K., R. R. taip pat patvirtino girdėję nukentėjusiojo bei kaltinamojo konfliktÄ dėl nukentėjusiojo elgesio su V. K. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad kaltinamajam padarius pastabÄ Å½. P. dėl jo elgesio, tai yra dėl to, kad jis palietė kaltinamojo merginos V. K. sėdmenis, Ž. P. vėl prie jos priekabiavo, vėl ranka lietė jos sėdmenis, tuomet kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam „Einam pakalbėsim“, pasivedė jį į Å¡onÄ nuo kompanijos, kalbėjo su juo, tačiau nukentėjusysis nenorėjo klausyti, ėmė žodžiu konfliktuoti ir pirmas užsimojo bei norėjo trenkti kaltinamajam (ar nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, liudytoja nematė), tuomet kaltinamasis vienÄ kartÄ sudavė Ž.

P. kažkur į veido sritį. Å iuos V. K., o kartu ir kaltinamojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų A. K., K. K. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas K. K. teisme nurodė, kad jis matė kaip vienÄ kartÄ Å½. P. palietė V. K. sėdmenis, girdėjo, kad A. M. pradėjo keiktis, pasakė Ž. P. piktybiÅ¡kai, kad nelįstų prie jo merginos, tada prasidėjo konfliktas, Ž. P. labai susinervavo, pradėjo sakyti kažkokius žodžius, pakėlė rankÄ , užsimojo ir ranka bandė trenkti į A.

M. veido sritį (ar pataikė, liudytojas neprisimena), tada A. M. greitai sureagavo ir trenkė ranka (tikriausiai kumščiu) vienÄ kartÄ Å½. P. į veidÄ . Liudytojas A. K. taip pat parodė, jog girdėjo, kad nukentėjusysis negražiai kalbėjosi su V. K., teigė tiksliai nepamenantis, bet jam atrodo, kad Ž. P. lietė V. K. užpakalį, dėl ko A. M. pradėjo grubiau Å¡nekėti su nukentėjusiuoju, prasivardžiuoti, o Å¡is užsimojo ir trenkė A. M. į deÅ¡inę veido pusę, ar kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam liudytojas nematė.

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus pirmiausia pažymi, kad nukentėjusiojo Ž. P. parodymus iÅ¡ esmės patvirtina vienintelio liudytojo E. V. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje E. V. patvirtino, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, kaimynai, be to su Ž. P. kartu dirba ir Ž. P. yra tiesioginis liudytojo darbo vadovas. Å ios aplinkybės, taip pat esminiai liudytojo E. V. parodymų bei liudytojų A. K., K. K., R. R., iÅ¡ dalies D. N. parodymų apie to paties įvykio aplinkybes skirtumai, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ E. V. yra suinteresuotas duoti nukentėjusiajam palankius parodymus.

Tuo tarpu A. K., K. K., R. R., D. N. artimas ryÅ¡ys nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju nenustatytas, nors Å¡ie liudytojai ir pažinojo kaltinamÄ jį, byloje nėra duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų siekį melagingai apkalbėti nukentėjusįjį ar duoti melagingus kaltinamajam palankius parodymus, todėl netikėti A. K., K. K., R. R., D. N. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo iÅ¡dėstytÄ versijÄ dėl bÅ«tinosios ginties, pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios Å¡io straipsnio keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. kėsinimasis nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan., o kėsinimosi realumas nustatomas tuomet, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, tačiau ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis.

BÅ«tinosios ginties situacija taip pat nėra konstatuojama ir tuomet, kai kilus abipusiam konfliktui, smurtas naudojamas ne gynimosi tikslais, bet puolimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muÅ¡tynėse besiginančiųjų paprastai nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013). MuÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-501/2013, Nr. 2K-25-942/2015).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M., V. K. A. K., E. K., iÅ¡ dalies R. R., D. N. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia, kad tarp A. M. ir Ž. P. įvyko konfliktas dėl Ž. P. elgesio su A. M. mergina V. K., po kurio nukentėjusysis ir kaltinamasis susimušė. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo supykęs dėl Ž. P. elgesio, garsiai reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , keikėsi, kaip teisme nurodė liudytoja V. K., pasakė nukentėjusiajam „Einam pakalbėsim“, pasivedė jį į Å¡onÄ nuo kompanijos.

IÅ¡ kaltinamojo, liudytojų V. K. A. K., E. K. parodymų teisme matyti, kad bÅ«tent tuomet Ž. P. užsimojo ir galimai trenkė kaltinamajam. Tačiau iÅ¡ susiklosčiusios situacijos akivaizdu, kad Å¡iuo atveju abi konfliktuojančios pusės, tai yra tiek A. M., tiek Ž. P., vadovosi agresyviais interesais ir noru pulti, o ne gintis. A. M. teisme nurodė, kad Ž. P. nusipelnė, to kÄ gavo, nes kabino kalinamojo merginÄ . IÅ¡ liudytojo D. N., A. K., E. K. parodymų teisme matyti, kad jiems neįsikiÅ¡us į situacijÄ , muÅ¡tynės galimai bÅ«tų ir toliau tęsusios.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad kaltinamasis A. M. fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo ne gynybos, o puolimo tikslu, todėl pripažinti, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje nėra pagrindo. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų o bÅ«tent: jis 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ojoje vietoje, gatvėje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ignoruodamas elementarias moralės ir elgesio normas tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam Ž.

P. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimÄ su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip minėta, kaltinamasis neginčija, kad sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį. Valstybinės teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad Ž. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimu su alveolinės ataugos lūžiu, sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo atsirasti smÅ«giuojant kumščiais ar suduodant smÅ«gį kitu, kietu, buku daiktu (t. 1, b. l. 32-34).

Liudytojai E. K., V. K., taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį kumčiu į veido sritį. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo veikdamas tyčia. Tačiau kvalifikuojant veikÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dina nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ .

Nusikaltimo padarymo motyvas - tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-113-303/2019).

Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje surinktų aptartų duomenų matyti, kad kaltinamojo padarytÄ smurtinę veikÄ lėmė ne chuliganiÅ¡kos paskatos, bet kaltinamajam svarbiomis atrodžiusios, konkrečios asmeninės priežastys – pyktis dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio su kaltinamojo mergina V. K. (fizinio jos sėdmenų lietimo, net ir po to, kai jis dėl tokio elgesio buvo įspėtas kaltinamojo) bei agresyvi nukentėjusiojo reakcija į jam iÅ¡sakytas pastabas. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė ne BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, teismas nustatė, kad A. M. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam Ž. P. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimÄ su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. buvo kaltinamas padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau teismas įvertinęs aplinkybę, kad chuliganiÅ¡kos paskatos jo veikoje nenustatytos, savo iniciatyva Å¡iÄ veikÄ perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal įstatymo straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ nei numatyta 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apie tai teismo posėdyje kaltinamojo neįspėjęs. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nustatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, kai nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus kaltinamojo ir jo gynėjo iÅ¡ anksto, tokio neįspėjimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų bÅ«ti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naujÄ kvalifikavimÄ fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014,2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-236-648/2020).

Å iuo atveju teismas sunkesnę veikÄ perkvalifikavo į lengvesnę, nusikalstama veika kvalifikuota pagal tÄ patį BK 138 straipsnį, tik pagal kitÄ Å¡io straipsnio dalį, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė, kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė tuo atveju, jei teismas nepripažintų buvus bÅ«tinosios ginties situacijÄ , kaltinamojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl nagrinėjamu atveju nepraneÅ¡imas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iÅ¡ esmės nesuvaržė kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo.

Dėl bausmės BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti baudžiama laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. M. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika yra baigta.

Padaryta žala ar jos dalis neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014).

Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis prieÅ¡ muÅ¡tynes priekabiavo prie kaltinamojo merginos, net ir po kaltinamojo įspėjimo, toliau tęsė savo veiksmus, tokiu iÅ¡Å¡aukiančiu elgesiu įžeisdamas tiek kaltinamÄ jį, tiek jo merginÄ , be to pats užsimojo prieÅ¡ kaltinamÄ jį, o galimai ir sudavė jam smÅ«gį į veido sritį. Taigi, teismas sprendžia, kad toks nukentėjusiojo elgesys pripažintinas provokuojančiu ir rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį – jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), neteistas, praeityje baustas administracine tvarka (t. 1; b. l. 107-110).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iÅ¡ esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į visuomenės interesÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , aplinkybę, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skiriant Å¡io straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros, laivės apribojimo terminÄ nustatant mažesnį nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ per aÅ¡tuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jį A. M. ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , skirta bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis Ž. P. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jam padarytÄ 769 eurų turtinę žalÄ , 4000 eurų neturtinės žalos bei 800 iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 44 – 46).

Civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriÅ¡kai, ilgÄ laikÄ negalėjo valgyti kieto maisto, buvo pasunkintas seilių gurkimas dėl gomuryje susiÅ«tų žaizdų, be to nuolat jautė veido ir galvos skausmus, negalėjo normaliai miegoti. Be to, dėl sumuÅ¡to ir patinusio veido turėjo nepatogumų susitinkant su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo direktoriumi komercijai, klientais, darbe dėl savo iÅ¡vaizdos prarado pasitikėjimÄ savimi, atsirado Å¡veplavimas, kalbėjimo sutrikimas, prarado Å¡ypsenÄ , buvo emociÅ¡kai sukrėstas.

Be to, jautė apatiÅ¡kumÄ aplinkai, nuolatinį nerimÄ , atsirado baimės jausmas vaikščioti vakarais. Dėl traumų negalėjo bendrauti su bendraamžiais, nesilankė renginiuose, negalėjo sportuoti, dėl ko ženkliai pablogėjo gyvenimo kokybė, o asmeninis gyvenimas buvo visiÅ¡kai suvaržytas. Gydymo iÅ¡laidas sudaro 769 Eur (pagal 2022 m. sausio 11 d. pažymÄ ), gydymas tęsiamas ir Å¡i suma gali keistis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Kadangi turtinė žala, susijusi su gydymo išlaidomis, yra pagrįsta pateiktais pirkimo čekiais (t. 1, b. l. 47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 11 d. raštu (t. 1, b. l. 48), jos buvo būtinos po patirtos traumos, laikytina, kad nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti minėtas išlaidas, todėl jam iš kaltinamojo priteistina 769 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais.

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai ar Å¡eiminiams santykiams. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimÄ , teismo medicinos specialisto įvertintÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai.

Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos apatinėje lÅ«poje, 21, 22 dantų panirimas su alveolinės ataugos lūžiu. Å ie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kitos). Teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, patiriami visiÅ¡kai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iÅ¡ viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka vertinama individualiai.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , jo dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys, sprendžia, kad nukentėjusiajam nustatytinas neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismų praktika, sprendžia, kad 2000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms. Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 42,24 Eur turtinės žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 100).

Civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad Ž. P. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, jo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,24 eurai. Å ioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį Ž. P. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 42,24 Eur žalÄ (b. t. 1; b. l. 101), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys yra tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 42,24 eurus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl kitų klausimų Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas pateikė nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinantį dokumentÄ â€“ 2022 m. kovo 24 d. patvirtinimÄ apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad Ž. P. jį atstovaujančiam advokatui V. LatuÅ¡inskij sumokėjo 800 eurų (t. 1, b. l. 184) ir prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 800 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų dydžio klausimÄ teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas iÅ¡samus įrodymų tyrimas, vyko keli teisiamieji posėdžiai, buvo apklausta eilė liudytojų, byloje pateiktas iÅ¡samus ir teismo praktika pagrįstas civilinis ieÅ¡kinys, nukentėjusiojo atstovas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam procesui. Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 129) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per aÅ¡tuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. M. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. IÅ¡ dalies patenkinti civilinio ieÅ¡kovo nukentėjusiojo Ž. P. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. M. priteisti Ž. P. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo 769 eurų turtinės žalos atlyginimo.

VisiÅ¡kai patenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. M. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 42,24 Eur eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo Ž. P. praÅ¡ymÄ priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas tenkinti ir iÅ¡ A. M. Ž. P. priteisti 800 eurų nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad jis privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė